SGD, archyvinė nuotrauka

Laiku išduoti reiškia numatyti: kaip Lietuva latvius apgaudinėjo

162
(atnaujinta 12:19 2018.02.28)
Buvęs Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis pravėrė slaptos Baltijos šalių diplomatijos paslaptis; Vilniaus sulaužė Rygai duotą pažadą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD), rašo Valionis savo memuaruose "Politinės sūpynės"

Susitarimas tarp kaimynų buvo toks: Latvija "duoda leidimą" energetinei jungčiai į Švediją iš Klaipėdos, lietuviai mainais padeda latviams išprašyti iš Briuselio pinigų elektros tinklams vakarinėje Latvijos dalyje stiprinti. Be to, Ryga ir Vilnius pradeda statyti regioninį SGD terminalą… Latvijos teritorijoje.

Latviai įvykdė savo susitarimo dalį. Europos Komisija paskyrė lietuviams 175 milijonus eurų. Iki 2016 metų Respublika įsigijo "NordBalt" elektros jungtis, nutiestas Baltijos jūros dugnu. Vilniaus energetinės nepriklausomybės globėjai ir asmeniškai prezidentė Dalia Grybauskaitė užsidirbo politinių taškų.

Jūros kabelis tikrai galėjo sumažinti elektros energijos kainą Lietuvai. 2017 metais kaina sumažėjo 4%, pasiekusi 35,13 eurų už megavatvalandę. Mažiausias tarifas nuo 2013 metų. Tai pavyko pasiekti didinant pigios elektros importą iš Švedijos 19%.

Ir viskas būtų gerai, tačiau jungtis nuolat sutrinka: elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" atstovų teigimu, — vidutiniškai dešimt kartų per metus. Reguliariuose sutrikimuose turbūt yra šiek tiek mistikos, nes "NordBalt" projektas nuo pat pradžių turėjo blogą "karmą". Povandeninį elektros tiltą lietuviai gavo, tačiau savo susitarimų dalyje "broliukus" latvius ciniškai "paliko ant ledo".

2009 metais netoli Vilniaus Baltijos šalių premjerai paspaudė rankas: Lietuvai — jungtis ir Baltijos šalių elektros energijos rinkos su kontinentaline Europa jungiamosios grandies statusas, Latvijai — regionalinis SGD terminalas. Tačiau jau į naująją 2010 metų Lietuvos Nacionalinės energetikos strategijos redakciją pateko eilutė apie nuosavo suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Klaipėdoje.

Ir juk pastatė. Tiksliau, išsinuomavo…

Aleksandras Medvedevas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

2014 metų spalio mėnesį Klaipėdos uoste prisišvartavo suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla "Independence". Pasitiko iškilmingai, su šampanu. Užpildė nuostolingomis SGD iš Norvegijos.

Laivas buvo pastatytas Pietų Korėjoje specialiai Lietuvos reikmėms; išnuomotas Baltijos respublikai iš Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG". Nuomos kaina — 154 tūkstančiai JAV dolerių per parą. Nepigiai.Tačiau Vilniaus nuotykių ieškotojai tikėjo, kad atsipirks.

Atsakydama į visas latvių pratenzijas Lietuva "maitino" kaimynus pasakomis apie Rusijos "Gazprom" monopolijos greito likvidavimo poreikį.

Laiku išduoti — reiškia numatyti. Iki tam tikro laiko ši smulkaus sukčiaus idėja efektyviai dirbo Lietuvos užsienio politikoje. Numatydama tranzito mažinimą regione 2008 metais Lietuva išardė geležinkelio bėgius nuo Mažeikių iki Rengės. Oficialus pasiaiškinimas — būtinybė remontuoti šį geležinkelio ruožą. Šis Lietuvos manevras buvo akivaizdus trumpiausio maršruto blokavimas nuo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos iki Latvijos ir Estijos uostų.

"Remontas" nelauktai buvo atidėtas. Klaipėdos jūrų uostas priėmė didžiulius krovinių srautus.

Lietuviai elgiasi su mumis kaip su negyva kate, apgailestavo Vientspilio meras Aivaras Lembergas. Labai tiksli metafora: jei katė yra mirusi, tuomet jos interesus galima ignoruoti be sqžinės graužaties. Šerti tokios katės nereikia.

Tačiau su SGD terminalu lietuviams toks derinys nepavyko. Terminalo laivas "Independence" iš pradžių plaukė į Klaipėdą su perspektyva įgyti regioninį statusą. Jo potenciali galia — iki 4 milijardų kubinių metrų dujų per metus — daugiau negu reikia, kad aprūpintų suskystintomis dujomis visas Baltijos šalis. Vien Lietuvai  to nereikia. Dabartinė krova ketvirtadalio galingumui atsieina respublikai per  brangiai, nes apimtis nuomos kainai įtakos neturi.

Vilnius planavo parduoti suskystintas dujas savo kaimynams, aprūpinant visą regioną. Planavo gauti šiam reikalui finansavimą Briuselio, perkeliant ant Europos brangiaus laivo-saugyklos išlaikymą, ir galiausiai gauti eilinius politinius bonusus iš ekonomiškai nepelningo projekto.

Kaimynai atsisakė. Ne kartą apgauti latviai nepasidavė po Lietuvos sukčiavimui. Projektas nesugebėjo gauti regioninio statuso. Europos Komisija pinigų nedavė.

Lietuviai pergudravo patys save. Premjeras Saulius Skvernelis liūdnai pripažino SGD terminalą "našta Lietuvos mokesčių mokėtojams", paraginęs ieškoti kitų kelių sumažinti šią naštą, nes Baltijos vienybė vėl sugriuvo.

Lauktas sutrikimas. Esan dabartinei Lietuvos vadovybei jokio Baltijos šalių solidarumo regioninių ekonominių projektų klausimais būti negali: ginčai dėl "Rail Baltica" ir "BRELL" energijos žiedo nutraukimas.

Būtų keista tikėtis iš Lietuvos diplomatijos padorumo. Tačiau ir "efektyviam" sukčiui, visų pirma, reikalinga nepriekaištinga reputacija. O oficialus Vilniaus diplomatinė reputacija sutepta nuo galvos iki pėdų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

162
Tegai:
SGD paskirstymo stotis, suskystintos gamtinės dujos (SGD), bendradarbiavimas, Latvija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (72)
Dar šia tema
Druskininkiečiai dėl naujos SGD stotelės daugiau nebemokės už rusiškas dujas
Lietuva pirmą kartą atliko SGD perkrovą į autodujovežį
Pirmasis SGD varomas lokomotyvas kuriamas Lietuvoje
Lietuva pirmą kartą pristatys dujas Lenkijai iš Klaipėdos SGD terminalo