RBKM-1500, archyvinė nuotrauka

Radioaktyvus bandomasis triušis: Lietuva tapo eksperimento su AE įkaite

272
(atnaujinta 16:31 2018.02.28)
Prieš kalbėdamas apie tai, kieno iniciatyva buvo nuspręsta uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, aš noriu papasakoti šiek tiek daugiau apie tai, ką būtent uždarė, ko atsisakė ir ar buvo realių priežasčių tokiu būdu apsaugoti Lietuvą nuo galimo radioaktyviosios taršos pavojaus

Ir, žinoma, paskaičiuoti, kokios galėtų būti respublikinio biudžeto pajamos esant dviem hipotetinėms sąlygoms: Ignalinos atominė elektrinė ir toliau veikia, lieka verslo ir partnerystės santykiai su "Rosatom". Ankstesniame straipsnyje aš jau paaiškinau, kad branduolinė energtika apskritai ir ypač "Rosatom" menkai priklauso nuo politinės įtakos, todėl hipotezė turi pagrindo.

Santrumpa RBMK-1500 — butent tokie reaktoriai dirbo Ignalinos AE — tai "didelės galios reaktorius, kanalinis", o 1500 — tai reaktoriaus gamintas elektros generacijos pajėgumas megavatais. Jeigu nesigilinti į technines detales, tokio reaktoriaus aktyvioji zona yra cilindras, pagamintas iš išgryninto grafito blokų.

Grafitas kuo puikiausiai sulėtina neutronus, kurių greitis turi būti sumažintas tam, kad urano-235 izotopų branduolių dalijimosi grandininė reakcija vyktų nenustojamai, ir tas pats grafitas tarnautų radiacinei apsaugai, nes išorinė aktyviosios zonos dalis —  irgi grafitas.  

O aktyvioje grafito zonoje pragręžti vertikalūs kanalai, kuriuos taip ir vadina — technologiniai kanalai (TK). Į juos įstatyti slėgio vamzdžiai, pagaminti iš specialaus lydinio, kuris atlaiko aktyvios zonos temperatūrą ir spinduliavimą.

Į slėgio vamzdžius įstatomi šilumą skleidžiantys cirkonio lydinio vamzdžiai, kurių viduje ir yra branduolinis kuras. Tai — suspaustos, sukepintos urano "tabletės", kuriose skiliosios medžiagos, urano-235 izotopo kiekis siekia 2,2 procento.

Šilumą skleidžiančiuose junginiuose vyksta branduolio dalijimosi reakcija. Ši šiluma nešama iš apačios, veikiama slėgio, tais pačiais technologiniais kanalais vandeniu. Šilumos, išskiriamos urano-235, pakanka tam, kad vanduo iš dalies virstų garais, kurie jau už aktyviosios reaktoriaus zonos ribų suka generatoriaus turbinas ir užtikrina mums elektros energiją.

Kuriant tokį reaktorių labai svarbu tiksliai apskaičiuoti atstumus, kuriais išdėstyti vienas kio atžvilgiu technologiniai kanalai. Jei pažvelgsime į reaktorių iš viršaus, pamatysime kažką panašaus į kristalinę grotelę, į kurios mazgus "įstatyti" TK.

RBMK-1000, kuris sprogo Černobylio AE, grotelės tarpas, kaip parodė tyrimas, buvo apskaičiuotas neteisingai, dėl to, kai visas vanduo virto į garais, urano-235 skilimo greitis daug kartų padidėjo, o tai sukėlė didelio kiekio šilumos susidarymą, kas ir tapo nelaimės priežastimi.

Po to, kai priežastis buvo nustatyta, visose RBMK reaktoriuose buvo papildomai atlikti darbai, pavyzdžiui kai kuriuose TK vietoj šilumą skleidžiančių junginių buvo įdėti strypai su medžiaga, sugeriančia nereikalingus neutronus ir prisiimančia jų energiją. Kad padidėtų saugumo lygis, Ignalinos AE reaktorių galingumas buvo sumažintas iki 1300 megavatų — lai būna mažesnis, bet garantuotai saugus.

Rezultatas žinomas — pavyzdžiui, 1993 metais du reaktoriai per metus pagamino 12,26 milijardų kilovatvalandžių elektros, arba 88,1% šalies pagamintos Respublikoje (rezultatas, beje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą). Kokios galėtų likti valstybės biudžeto pajamos, Jūs, gerbiami skaitytojai, galite paskaičiuoti patys — matydami, kiek kainuoja elektros energija.

Ši reaktoriaus konstrukcija daro jį produktyvesnį, nei visi kiti tipai. Šiuolaikiniuose to paties "Rosatom" reaktoriuose yra naudojamas branduolinis kuras, kuris aktyvioje zonoje yra nuo 12 iki 18 mėnesių, kol jame "sudega" visas uranas-235.

Norint pakrauti naują kuro dalį, reaktorių tenka "išjungti", po tam tikro laiko išimti atidirbtą kurą, pakrauti naują, po to "pagreitinti" reaktorių nuo nulio iki projektinio pajėgumo. Tokie sustojimai trunka apie mėnesį, per kurį pagamintos elektros energijos kiekis lygus nuliui.

O RBMK tokios pertraukos nereikalingos — speciali perkraunamoji mašina, valdoma nuotoliniu būdu, gali "ištraukti" iš aktyvios zonos atidirbtą šilumą skleidžiantį junginį ir pastatyti į jo vietą naują. Taip, tiesą sakant, ir daroma — kuras keičiamas, nuolat atnaujinamas,  reaktoriaus galingumas tuo pačiu metu sumažėja.

Ši RBMK ypatybė ir yra ta priežastis, dėl kurios jie gali būti naudojami siekiant gauti papildomo pelno, nesusijusio su elektros energija. Jei į šilumą skleidžiantį junginį  pridėti konkrečios cheminės medžiagos, pakrauti į aktyvią zoną, tai po tam tikro laiko šioje medžiagoje susikaups tam tikras jos izotopų kiekis — medžiagų, reikalingų branduolinei medicinai.

Lieka ištraukti  šilumą skleidžiantį junginį iš reaktoriaus ir perdirbti jj  vadinamojoje "karštoje kameroje", kurioje cheminiais metodais madžiaga bus perdirbta, kad išgauti iš jos norimą izotopą.

Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kamera vadinama "karšta", nes radiacijos lygis viduje yra labai didelis. Visi reikalingi darbai atliekami mechaniniais manipuliatoriais, valdomais nuotoliniu būdu, — jie dirba kitoje radiacinės saugos sluoksnių pusėje, patikimai atskiriančius "karštosios kameros" personalą nuo radiacijos. Žinoma, kainuoja tokia kamera brangiai, tačiau tai tos išlaidos, kurios garantuotai atsiperka, be to, labai greitai.

Kaip pavyzdį galima apžvelgti branduolinių medicininių izotopų gamybą, kuri organizuota Leningrado atominėje elektrinėje, kur dirba RBMK-1000. Šios AE reaktoriuose (kurie be paliovos gamina elektros energiją — jokie izotopų "bruzdesiai" nėra kliūtis pagrindiniams RBMK tikslams) vienu metu gaminami kobalto-60, jodo-125 ir molibdeno-99 izotopai, o nuo šių metų dar ir jodo-131 — naujausias Rusijos branduolinės energijos mokslininkų atradimas.

Šie izotopai naudojami onkologinių susirgimų diagnostikai ir gydymui. Konkurencijos tarp gamintojų visiškai nėra — paklausa visame pasaulyje daug kartų viršija esamą pasiūlymą, kainos nemažėja, o palaipsniui didėja. Bendrasis Leningrado atominės elektrinės pelnas nuo trijų izotopų — apie 300 milijonų JAV dolerių per metus, turint omenyje, kad dauguma produkcijos tiekiama į Rusijos klinikas, procedūrų kainos kuriose yra žymiai mažesnės nei Europos klinikose.

Ignalinos atominė elektrinė galutinai sustabdyta 2009 metais — na, paskaičiuokite, kokia yra prarasto pelno suma, aplenkusi Lietuvos biudžetą. Per metus nuo reaktoriaus sustabdymo Rusijoje buvo sukurtas ir išbandytas RBMK reaktorių modernizavimo metodas, kurį naudojant jį eksploatavimo laikas, TATENA vertinimu, padidėjo 20 metų.

Su kuo sutiko Lietuva vietoj išdėstytų aukščiau veiksmų, išsamiai aptarsime vėliau, o dabar atkreipkime dėmesį į fizikines ir technines reaktorių, kurie bus visiškai demontuoti, uždarymo problemas.

Visų pirma, iš reaktorių aktyviųjų zonų reikėjo ištraukti visus stovinčius jose šilumą skleidžiančius junginius. Urano-235 branduolinio dalijimosi atidirbtame kure rezultate kaupiasi daug radioaktyviųjų irimo elementų, kurie lieka radioaktyviais kelis šimtus metų, jei jie nėra perdirbami specializuotoje pramonėje.

Todėl jų saugojimui būtina statyti specialius įrenginius, kurie visą laiką galėtų užtikrinti radiacinę saugą. Grafitas, lėtindamas dalijimosi neutronus, palaipsniui kaupia savyje radioaktyviuosius izotopus —  jų aktyvumas nėra toks didelis, kaip šilumą skleidžiančių junginių, užtat šio grafito kiekis yra skaičiuojamas šimtais tonų, kurį taip pat reikia saugiai utilizuoti arba sukurti saugyklą ir jam.

Sukeltas radioaktyvumas kaupiasi visose kitose atominės elektrinės įrangose — betono ir švino apsaugos viduje, pakrovimo ir iškrovimo mechanizmuose, garų vamzdynų viduje, slėgio vamzdžių viduje ir taip toliau. Visas šis "turtas" taip pat turi būti utilizuotas arba laikomas specialiose saugyklose.

Vietoj to, kad iš metų į metus uždirbti po 300-500 milijonų eurų į valstybės biudžetą, buvusios atominės elektrinės darbuotojai iš metų į metus "užkasa" savo pinigus, siekdami užtikrinti radiacinę Respublikos saugą.

Labiausiai stebina tai, kad niekas ir niekur anksčiau tokių darbų neatliko, išskyrus darbus po nelaimingo atsitikimo Černobylyje. RBMK, veikiantys Rusijoje, pastatyti daug anksčiau, nei RBMK-1500 IAE, ir, jei viskas buvo daroma pagal planą, Lietuvos specialistai galėtų atidžiai stabėti,  kokiais metodais ir už kokius pinigus su visomis išvardytomis problemomis susidoroja Rusija ir jos "Rosatom".

Tačiau sprendimas sustabdyti reaktorius Ignalinos AE buvo įgyvendintas, ir dabar viskas vyksta tiksliai priešingai — "Rosatom" specialistai įgyja patirties Lietuvoje, savo noru tapusia "radioaktyviuoju bandomoju triušiu".

Mano techninių RBMK-1500 savybių aprašyme nėra politinių vertinimų, yra tik nuostaba, kad suaugę, rimti žmonės, atsisakę nuo visko teigiamo, ką davė veikianti AE, sutiko atlikti eksperimentą savo šalyje — eksperimentą ne labai saugaus ir labai brangaus.

Užuot pardavinėjus pigios gamybos elektros energiją visoms kaimynėms — importo poreikis. Užuot glaudžiai bendradarbiavus su pagrindinėmis medicinos klinikomis visame pasaulyje — mirštantis buvęs "branduolinis miestas", iš kurio bėga gyventojai ir išeina aukštos kvalifikacijos specialistai. Vietoj lygiaverčio dalyvavimo prestižiniame "branduoliniame klube" — kova už rūkytos žuvies pardavimą… Tačiau Lietuvos pasirinkimas buvo buvo savanoriškas ir visiškai demokratiškas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

272
Tegai:
branduolinė energetika, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
Branduolinis kuras bus atvežtas į Astravo AE jau šiais metais
Šventės proga Junkeris pažadėjo pinigų Ignalinos AE uždarymui
ES įdėmiai stebi Astravo AE saugumą, pareiškė EK vadovas
Minskas dislokuos zenitinį raketinį pulką šalia Astravo AE
Baltarusija padėkojo Latvijai už poziciją dėl Astravo AE
Jungtinių Valstijų kibernetinės erdvės Nacionalinė gvardija, Atterberio stovykloje, Indianoje

Jungtinės Valstijos nuvers ant Rusijos nematomą atpildą

(atnaujinta 10:59 2021.03.09)
"The New York Times" pasauliui pranešė, kad per ateinančias tris savaites JAV vykdys itin slaptą specialią operaciją, kurios metu sukels "slaptas kontratakas" kibernetinėms sistemoms, susijusioms su Rusijos valdžia

Anoniminiai šaltiniai leidiniui teigė, kad planuojamų įvykių pasekmės Vladimirui Putinui, taip pat Rusijos specialiosioms tarnyboms ir armijai bus akivaizdžios, bet nematomos visiems kitiems.

Tai atitinka JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Sulivano, kuris prieš porą savaičių paskelbė Vašingtono pasirengimą naudoti "matomų ir nematomų priemonių" rinkinį, pareiškimą.

Tai yra atsakas į kibernetinę ataką, įvykdytą prieš kompiuterių saugos bendrovės "SolarWinds" programinę įrangą, apie kurią paaiškėjo praėjusių metų gruodį. Firmos klientai yra pagrindinės JAV vyriausybinės agentūros, o Gynybos, iždo, vidaus saugumo ir prekybos departamentai bei Valstybės departamentas yra vieni iš įsilaužimo aukų.

JAV slaptosios tarnybos ir valdžia, taip pat daugybė specializuotų korporacijų tiesiogiai kaltina Maskvą dėl to, kas įvyko. Anot jų, ataką įvykdė programišiai, tiesiogiai susiję su Rusijos žvalgybos struktūromis, o jų veiksmų tikslas buvo šnipinėjimas. Senato žvalgybos komiteto posėdyje, vykusiame vasario pabaigoje, "Microsoft" vadovas Bradas Smitas sakė, kad tai "buvo bene didžiausia ir moderniausia ataka, kokia tik kada nors buvo matyta".

Tiesa, kiti pramonės atstovai nėra tokie vienareikšmiškai tikri dėl Rusijai pareikštų kaltinimų. Tame pačiame posėdyje dviejų pagrindinių kibernetinio saugumo bendrovių — "CrowdStrike" ir "FireEye" — atstovai pripažino, kad neturi įrodymų apie Maskvos dalyvavimą įsilaužime. Anot jų, maksimaliai galima kalbėti, kad "ataka atitiko rusų elgesį", o "įsilaužimui naudojami įrankiai nėra panašūs į tuos, kuriuos naudoja Kinija, Šiaurės Korėja ar Iranas".

Rusijoje į tai, kas vyksta, paprastai žiūrima pagal įprastą santykių su Vakarais tendenciją: pastarieji garsiai ir be įrodymų kaltina Rusiją nuostabiausiais nusikaltimais, taip randami pretekstą naujoms sankcijoms ir tolesniam eskalavimui.

Tačiau jei pažvelgtume į situaciją JAV požiūriu, viskas atrodo kur kas labiai komplikuotai

Šis kibernetinis užpuolimas iš tikrųjų yra kažkas neįprasto. Ir nors Amerikos pareigūnai tvirtina, kad nebuvo padaryta rimta žala šalies saugumui, itin aštri JAV valdžios reakcija verčia abejoti jų nuoširdumu.

Verta priminti, kad dėl įsilaužėlių veiksmų Baltuosiuose rūmuose buvo sušauktas skubus posėdis, o Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas buvo priverstas nutraukti kelionę į Europą ir skubiai grįžti į Vašingtoną.

Žaibišku greičiu — vos per du mėnesius — surengti posėdžiai Senate taip pat patvirtina to, kas įvyko, beprecedentiškumą. Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kaip įvykis buvo pristatytas Amerikos žiniasklaidoje. Žurnalistai rašė, kad "Senatas paskrudino "Microsoft" ir "SolarWinds", o "Reuters", kartą savo medžiagoje paminėdamas Rusiją, visą dėmesį skyrė tam, kaip korporacijos gynėsi ir kaltino viena kitą dėl to, kas įvyko.

Iš tiesų JAV kompiuteriniame saugume atsirado tokia gigantiška skylė, kad sukrėtė pačią sistemą.

Be abejo, valstijoms neįmanoma pripažinti, kad tai padarė kažkokia paprastų piktadarių grupė. Jei kas nors gali padaryti tokį skaudų smūgį pasaulinei supervalstybei, tai būtinai turi būti kita valstybė, turinti atitinkamą kompetenciją ir didžiulius išteklius, įskaitant žmogiškuosius išteklius. Neatsitiktinai tas pats Bradas Smitas teigia, kad prie įsilaužimo dirbo mažiausiai tūkstantis "labai sumanių, sąžiningų inžinierių" — juk reikia kažkaip pateisinti savo nesėkmę.

Kita vertus, Rusija visais atžvilgiais yra patogiausias objektas tokiems kaltinimams, šmeižto technologijos sureguoliuotos iki automatizmo. O JAV pasirinktas "paslėpto" atsako formatas suteikia jiems plačiausias galimybes paskelbti bet kokį norimą artėjančių atsakomųjų smūgių prieš Maskvą rezultatą.

Tiesa, amerikiečiai taip dažnai ėmė griebtis garsių nematomų, bet itin efektyvių veiksmų pažadų, kad kyla klausimas, kiek jais remiasi jų nacionalinė kibernetinio saugumo sistema, kurioje įsilaužėliams pavyko panaikinti tokią įspūdingą spragą.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
programišiai, kibernetinis saugumas, nacionalinis saugumas, JAV, Rusija
Dar šia tema
JT teigiama, kad JAV sankcijos pažeidžia žmogaus teises Rusijoje
NYT: JAV ketina surengti keletą kibernetinių atakų prieš Rusijos sistemas
JAV atsisakė "atkurti" santykius su Rusija
JAV paskelbė apie žemiausią santykių su Rusija tašką nuo Šaltojo karo
Žmogus apsirengęs Laisvės statulos kostiumu Niujorke

O juk buvo "laisvųjų žemė". JAV aiškinama, kaip buvo nužudyta visuomenė

(atnaujinta 10:08 2021.03.08)
Negalima laisvai išreikšti savo nuomonės net draugams bet kokiu klausimu, o mokykloje ir universitete to padaryti negalima su 100% garantija: apie kurią šalį kalbama?

Šiuo atveju kalbama apie JAV ir apie tai, kaip amerikiečių filosofai analizuoja jų visuomenės sunaikinimo technologijas. Bet maždaug tas pats vyksta ir kitose Vakarų šalyse, ir Rusija, apskritai, ir bet kuri kita šalis nėra apsaugota nuo šių technologijų. Taigi pažvelkime į juos.

Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Keletas paaiškinimų: čia rašo, kartosime, filosofai. Todėl jų šifruotės reikalauja išvertimo į žmonių kalbą. Vienu atveju turime dviejų autorių knygos "Ciniškos teorijos: kaip stipendijos aktyvistams padarė viską aplink rasės, lyties ir tapatybės klausimu" (ar jūs pirktumėte knygą su tokiu pavadinimu?) apžvalgą. Kitu atveju kalbama apie autoriaus skiltį apie tai, ką moksleiviai ir studentai daro su dėstytojais, prieš kuriuos jie kurstomi.

Tačiau pavyzdžiai iš šių autorių gyvenimo gana lengvai skaitomi. Totalitarinės, įbaugintos ir tuo pačiu negailestingos visuomenės kūrimo technologiją knygos autoriai pateikia gana aiškiai.

Taigi, pirma. Reikia sukurti nepažeidžiamą idėją — rasti kažką tokį, kam didžioji dauguma iš pradžių neprieštaraus. Geriau apsieiti be politikos, nes ne visus domina valstybės valdymas ar jo ideologijos, tačiau, pavyzdžiui, kažkas susiję su sveikata — tai puiku, sukelia žvėrišką baimę... tačiau tokio pobūdžio pavyzdžiai yra prieš mūsų akių, todėl apie akivaizdų dalyką nekalbėsime. Bet tiks ir, pavyzdžiui, smurtas šeimoje. Tai gi aišku: kas palaikys vyrų ar moterų sumušimą šeimoje?

Antra. Būtina bendrą teoriją pritaikyti prie konkrečių žmonių, sukūrus iš tokių žmonių kažką panašaus į šventą ir neliečiamą nelaimingų aukų grupę. Smurto šeimoje atveju moterys labiau tinka tokiam vaidmeniui nei vyrai, ypač atsižvelgiant į seniai vykusius ultrafeministų žiaurumus.

Trečia. Reikia rodyti atsargumą ir pažiūrėkite — o kaip pačios jūsų "aukos" žiūri į jūsų idėją, ir visa kita auditorija taip pat. O jeigu tarp jų populiaresnės kažkokios kitos teorijos.

Ketvirta. Sukurkite sau priešą. Esmė ta, kad jūsų ideologija turėtų sukelti baimę kažkokiai žmonių grupei, o natūrali baimės pasekmė — neapykanta. Ją reikia nukreipti prieš konkrečius žmones, pavyzdžiui, tuos, kas su faktais rankose įrodo, kad jūsų teorija išsiurbta iš nykščio. Nuodykite ir nuodykite juos, kol jie bus visiškai sunaikinti.

Penkta. Paimkite savo pinigus (tas pačias aukščiau paminėtas "stipendijas aktyvistams"). Žinoma, visiems aktyvistams nepaks pinigų, tačiau organizatoriai turi suprasti, kad jie sukūrė iš esmės politinį judėjimą ir tai kažkam turėtų būti naudinga. Juk toliau galite savo beprotiškas idėjas nešti į parlamentus įstatymų projektų forma, kur prieš jas bijos balsuoti. O tai jau politinė valdžia, be to diktatorinė.

Taigi, viskas, kas įvyko JAV ir kitose šalyse pogrominiais perkrovimo 2020 metais, jau yra tarp ketvirtojo ir penktojo proceso etapų, ir čia yra bet kokių kilnių idėjų ir nekaltų aukų. Kada visa tai prasidėjo? — dabar klausia liūdni filosofai. Tai prasidėjo seniai. Ir čia pateikiamas pavyzdys, kaip į kolegiją (2017 metais) kviečiamas gerbiamas profesorius su prašymu atlikti teisėjo vaidmenį diskusijose. Jis pasako kalba, o  po to gaunamas įskundimas: profesorius juodaodžiams studentams pasakė, kad rasizmas nėra toks blogas, ir tuo pačiu metu palygino jų gyvenimą su vergija. Kas iš iš tikrųjų buvo pasakyta: jūs, gerbiamas studente, sutirštinote spalvas pareiškdami, kad juodaodžiai dar niekada negyveno taip blogai, kaip šiandien rasistinėje visuomenėje — sutikite, dar 60-aisiais metais, jau nekalbant apie vergovės metus, buvo blogiau.

Na, ir net nereikia spėlioti, kas nutiko nelaimingajam profesoriui. Prisiminkime tik neseniai paskelbtą komentarą, kuriame buvo paminėta, kad JAV Respublikonų partijos ideologai dabar laiko neatidėliotina nacionaline užduotimi kovoti su masinio persekiojimo technologijomis visų, kas nepritaria demokratų idėjoms, atžvilgiu. Štai mūsų filosofai, kad kovotų su šių technologijų persekiojimu, smulkiai išnagrinėja, kartais niūriai sakydami: o juk kadaise mes buvome laisvųjų žemė...

Buvo ar nebuvo, tokio kaip yra dabar, nevyko. Žiaurumai vyksta ne visoje Amerikos visuomenėje, ne visose profesijose ir ne visose amžiaus grupėse, kitaip iš kur pernai rudenį atsirado 74 milijonai, balsavę už Trampą. Blogis atsirado dar 80-90-aisiais metais universitetuose, paskui išplito į mokyklas, tai yra, pasireiškia kartų konfliktu. Tai suprantama: paaugliai dar nėra sukūrę idėjos, kas leistina, o kas ne, tačiau jie gauna malonumą iš bandos puldinėjimo ir sunaikinimo suaugusiųjų ir ne labai suaugusių, išdidžių žmonių. Tai taip pat yra technologija ir ji neapsiriboja Amerika.

Kas atsitinka dėl to: totalitarinė visuomenė, kolektyvinio persekiojimo ir abipusio naikinimo visuomenė, kai ne tik laisvai reikšti savo nuomonę, bet ir patylėti tampa pavojinga. Vienas iš aukščiau minėtų autorių šia proga cituoja emigranto iš Vengrijos žodžius, kuris sako, kad taip buvo jų socializmo sąlygomis (o mes gi manėme, kad būtent vengrai turėjo švelnų socializmą). Arba: du filosofinės knygos autoriai daro ir visiškai negražią patirtį, paima 12-ąjį "Mein Kampf" skyrių, kuriame kalbama apie hitlerininkų partijos kūrimo technologijas. Jie Nacionalinę socialistinę Vokietijos darbininkų partiją pakeičia kitu judėjimu — "solidarusis feminizmas". Ir rezultatą jie siunčia feministiniam žurnalui "Affilia", kur redaktoriai giria medžiagą už "gerą potencialą sukurti svarbų dialogą tarp socialinių darbuotojų ir feminisčių tyrinėtojų". Istorija buvo garsi ir skandalinga...

Nors jei radikalai ir toliau griebsis švietimo, akademinės ir humanitarinės sferos, turėdami tikslą užgrobti visą šalį, tada kitos kartos net neįsivaizduos, kas iš tikrųjų buvo tas Hitleris ir kuo jis buvo blogas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
diskriminacija, JAV