RBKM-1500, archyvinė nuotrauka

Radioaktyvus bandomasis triušis: Lietuva tapo eksperimento su AE įkaite

261
(atnaujinta 16:31 2018.02.28)
Prieš kalbėdamas apie tai, kieno iniciatyva buvo nuspręsta uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, aš noriu papasakoti šiek tiek daugiau apie tai, ką būtent uždarė, ko atsisakė ir ar buvo realių priežasčių tokiu būdu apsaugoti Lietuvą nuo galimo radioaktyviosios taršos pavojaus

Ir, žinoma, paskaičiuoti, kokios galėtų būti respublikinio biudžeto pajamos esant dviem hipotetinėms sąlygoms: Ignalinos atominė elektrinė ir toliau veikia, lieka verslo ir partnerystės santykiai su "Rosatom". Ankstesniame straipsnyje aš jau paaiškinau, kad branduolinė energtika apskritai ir ypač "Rosatom" menkai priklauso nuo politinės įtakos, todėl hipotezė turi pagrindo.

Santrumpa RBMK-1500 — butent tokie reaktoriai dirbo Ignalinos AE — tai "didelės galios reaktorius, kanalinis", o 1500 — tai reaktoriaus gamintas elektros generacijos pajėgumas megavatais. Jeigu nesigilinti į technines detales, tokio reaktoriaus aktyvioji zona yra cilindras, pagamintas iš išgryninto grafito blokų.

Grafitas kuo puikiausiai sulėtina neutronus, kurių greitis turi būti sumažintas tam, kad urano-235 izotopų branduolių dalijimosi grandininė reakcija vyktų nenustojamai, ir tas pats grafitas tarnautų radiacinei apsaugai, nes išorinė aktyviosios zonos dalis —  irgi grafitas.  

O aktyvioje grafito zonoje pragręžti vertikalūs kanalai, kuriuos taip ir vadina — technologiniai kanalai (TK). Į juos įstatyti slėgio vamzdžiai, pagaminti iš specialaus lydinio, kuris atlaiko aktyvios zonos temperatūrą ir spinduliavimą.

Į slėgio vamzdžius įstatomi šilumą skleidžiantys cirkonio lydinio vamzdžiai, kurių viduje ir yra branduolinis kuras. Tai — suspaustos, sukepintos urano "tabletės", kuriose skiliosios medžiagos, urano-235 izotopo kiekis siekia 2,2 procento.

Šilumą skleidžiančiuose junginiuose vyksta branduolio dalijimosi reakcija. Ši šiluma nešama iš apačios, veikiama slėgio, tais pačiais technologiniais kanalais vandeniu. Šilumos, išskiriamos urano-235, pakanka tam, kad vanduo iš dalies virstų garais, kurie jau už aktyviosios reaktoriaus zonos ribų suka generatoriaus turbinas ir užtikrina mums elektros energiją.

Kuriant tokį reaktorių labai svarbu tiksliai apskaičiuoti atstumus, kuriais išdėstyti vienas kio atžvilgiu technologiniai kanalai. Jei pažvelgsime į reaktorių iš viršaus, pamatysime kažką panašaus į kristalinę grotelę, į kurios mazgus "įstatyti" TK.

RBMK-1000, kuris sprogo Černobylio AE, grotelės tarpas, kaip parodė tyrimas, buvo apskaičiuotas neteisingai, dėl to, kai visas vanduo virto į garais, urano-235 skilimo greitis daug kartų padidėjo, o tai sukėlė didelio kiekio šilumos susidarymą, kas ir tapo nelaimės priežastimi.

Po to, kai priežastis buvo nustatyta, visose RBMK reaktoriuose buvo papildomai atlikti darbai, pavyzdžiui kai kuriuose TK vietoj šilumą skleidžiančių junginių buvo įdėti strypai su medžiaga, sugeriančia nereikalingus neutronus ir prisiimančia jų energiją. Kad padidėtų saugumo lygis, Ignalinos AE reaktorių galingumas buvo sumažintas iki 1300 megavatų — lai būna mažesnis, bet garantuotai saugus.

Rezultatas žinomas — pavyzdžiui, 1993 metais du reaktoriai per metus pagamino 12,26 milijardų kilovatvalandžių elektros, arba 88,1% šalies pagamintos Respublikoje (rezultatas, beje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą). Kokios galėtų likti valstybės biudžeto pajamos, Jūs, gerbiami skaitytojai, galite paskaičiuoti patys — matydami, kiek kainuoja elektros energija.

Ši reaktoriaus konstrukcija daro jį produktyvesnį, nei visi kiti tipai. Šiuolaikiniuose to paties "Rosatom" reaktoriuose yra naudojamas branduolinis kuras, kuris aktyvioje zonoje yra nuo 12 iki 18 mėnesių, kol jame "sudega" visas uranas-235.

Norint pakrauti naują kuro dalį, reaktorių tenka "išjungti", po tam tikro laiko išimti atidirbtą kurą, pakrauti naują, po to "pagreitinti" reaktorių nuo nulio iki projektinio pajėgumo. Tokie sustojimai trunka apie mėnesį, per kurį pagamintos elektros energijos kiekis lygus nuliui.

O RBMK tokios pertraukos nereikalingos — speciali perkraunamoji mašina, valdoma nuotoliniu būdu, gali "ištraukti" iš aktyvios zonos atidirbtą šilumą skleidžiantį junginį ir pastatyti į jo vietą naują. Taip, tiesą sakant, ir daroma — kuras keičiamas, nuolat atnaujinamas,  reaktoriaus galingumas tuo pačiu metu sumažėja.

Ši RBMK ypatybė ir yra ta priežastis, dėl kurios jie gali būti naudojami siekiant gauti papildomo pelno, nesusijusio su elektros energija. Jei į šilumą skleidžiantį junginį  pridėti konkrečios cheminės medžiagos, pakrauti į aktyvią zoną, tai po tam tikro laiko šioje medžiagoje susikaups tam tikras jos izotopų kiekis — medžiagų, reikalingų branduolinei medicinai.

Lieka ištraukti  šilumą skleidžiantį junginį iš reaktoriaus ir perdirbti jj  vadinamojoje "karštoje kameroje", kurioje cheminiais metodais madžiaga bus perdirbta, kad išgauti iš jos norimą izotopą.

Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kamera vadinama "karšta", nes radiacijos lygis viduje yra labai didelis. Visi reikalingi darbai atliekami mechaniniais manipuliatoriais, valdomais nuotoliniu būdu, — jie dirba kitoje radiacinės saugos sluoksnių pusėje, patikimai atskiriančius "karštosios kameros" personalą nuo radiacijos. Žinoma, kainuoja tokia kamera brangiai, tačiau tai tos išlaidos, kurios garantuotai atsiperka, be to, labai greitai.

Kaip pavyzdį galima apžvelgti branduolinių medicininių izotopų gamybą, kuri organizuota Leningrado atominėje elektrinėje, kur dirba RBMK-1000. Šios AE reaktoriuose (kurie be paliovos gamina elektros energiją — jokie izotopų "bruzdesiai" nėra kliūtis pagrindiniams RBMK tikslams) vienu metu gaminami kobalto-60, jodo-125 ir molibdeno-99 izotopai, o nuo šių metų dar ir jodo-131 — naujausias Rusijos branduolinės energijos mokslininkų atradimas.

Šie izotopai naudojami onkologinių susirgimų diagnostikai ir gydymui. Konkurencijos tarp gamintojų visiškai nėra — paklausa visame pasaulyje daug kartų viršija esamą pasiūlymą, kainos nemažėja, o palaipsniui didėja. Bendrasis Leningrado atominės elektrinės pelnas nuo trijų izotopų — apie 300 milijonų JAV dolerių per metus, turint omenyje, kad dauguma produkcijos tiekiama į Rusijos klinikas, procedūrų kainos kuriose yra žymiai mažesnės nei Europos klinikose.

Ignalinos atominė elektrinė galutinai sustabdyta 2009 metais — na, paskaičiuokite, kokia yra prarasto pelno suma, aplenkusi Lietuvos biudžetą. Per metus nuo reaktoriaus sustabdymo Rusijoje buvo sukurtas ir išbandytas RBMK reaktorių modernizavimo metodas, kurį naudojant jį eksploatavimo laikas, TATENA vertinimu, padidėjo 20 metų.

Su kuo sutiko Lietuva vietoj išdėstytų aukščiau veiksmų, išsamiai aptarsime vėliau, o dabar atkreipkime dėmesį į fizikines ir technines reaktorių, kurie bus visiškai demontuoti, uždarymo problemas.

Visų pirma, iš reaktorių aktyviųjų zonų reikėjo ištraukti visus stovinčius jose šilumą skleidžiančius junginius. Urano-235 branduolinio dalijimosi atidirbtame kure rezultate kaupiasi daug radioaktyviųjų irimo elementų, kurie lieka radioaktyviais kelis šimtus metų, jei jie nėra perdirbami specializuotoje pramonėje.

Todėl jų saugojimui būtina statyti specialius įrenginius, kurie visą laiką galėtų užtikrinti radiacinę saugą. Grafitas, lėtindamas dalijimosi neutronus, palaipsniui kaupia savyje radioaktyviuosius izotopus —  jų aktyvumas nėra toks didelis, kaip šilumą skleidžiančių junginių, užtat šio grafito kiekis yra skaičiuojamas šimtais tonų, kurį taip pat reikia saugiai utilizuoti arba sukurti saugyklą ir jam.

Sukeltas radioaktyvumas kaupiasi visose kitose atominės elektrinės įrangose — betono ir švino apsaugos viduje, pakrovimo ir iškrovimo mechanizmuose, garų vamzdynų viduje, slėgio vamzdžių viduje ir taip toliau. Visas šis "turtas" taip pat turi būti utilizuotas arba laikomas specialiose saugyklose.

Vietoj to, kad iš metų į metus uždirbti po 300-500 milijonų eurų į valstybės biudžetą, buvusios atominės elektrinės darbuotojai iš metų į metus "užkasa" savo pinigus, siekdami užtikrinti radiacinę Respublikos saugą.

Labiausiai stebina tai, kad niekas ir niekur anksčiau tokių darbų neatliko, išskyrus darbus po nelaimingo atsitikimo Černobylyje. RBMK, veikiantys Rusijoje, pastatyti daug anksčiau, nei RBMK-1500 IAE, ir, jei viskas buvo daroma pagal planą, Lietuvos specialistai galėtų atidžiai stabėti,  kokiais metodais ir už kokius pinigus su visomis išvardytomis problemomis susidoroja Rusija ir jos "Rosatom".

Tačiau sprendimas sustabdyti reaktorius Ignalinos AE buvo įgyvendintas, ir dabar viskas vyksta tiksliai priešingai — "Rosatom" specialistai įgyja patirties Lietuvoje, savo noru tapusia "radioaktyviuoju bandomoju triušiu".

Mano techninių RBMK-1500 savybių aprašyme nėra politinių vertinimų, yra tik nuostaba, kad suaugę, rimti žmonės, atsisakę nuo visko teigiamo, ką davė veikianti AE, sutiko atlikti eksperimentą savo šalyje — eksperimentą ne labai saugaus ir labai brangaus.

Užuot pardavinėjus pigios gamybos elektros energiją visoms kaimynėms — importo poreikis. Užuot glaudžiai bendradarbiavus su pagrindinėmis medicinos klinikomis visame pasaulyje — mirštantis buvęs "branduolinis miestas", iš kurio bėga gyventojai ir išeina aukštos kvalifikacijos specialistai. Vietoj lygiaverčio dalyvavimo prestižiniame "branduoliniame klube" — kova už rūkytos žuvies pardavimą… Tačiau Lietuvos pasirinkimas buvo buvo savanoriškas ir visiškai demokratiškas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

261
Tegai:
branduolinė energetika, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Branduolinis kuras bus atvežtas į Astravo AE jau šiais metais
Šventės proga Junkeris pažadėjo pinigų Ignalinos AE uždarymui
ES įdėmiai stebi Astravo AE saugumą, pareiškė EK vadovas
Minskas dislokuos zenitinį raketinį pulką šalia Astravo AE
Baltarusija padėkojo Latvijai už poziciją dėl Astravo AE
Dujotiekio Nord Stream 2 antžeminė prijungimo vieta Lubmine, archyvinė nuotrauka

Jums ko? "Novičiok" ar "Duračiok"? Kaip geopolitikos technologai veikia visuomenės sąmonę

(atnaujinta 10:59 2020.10.26)
Abu pavojingi Jūsų sąmonei ir pasąmonei. Gali taip užnuodyti, kad net nepajusite, jog Jūs jau "kitame pasaulyje". Sukonstruotame politikos technologų. Geopolitikos technologų

Jie tai supranta, kad pasaulis kinta. Ir Jų buvęs dominavimas silpsta. O nedominuoti nemoka. Pripratę diktuoti.

Tačiau yra viena smulkmena — visuomenė. Su savo sąmone. Todėl tą visuomenės sąmonę reikia paveikti. Poveikiui gali tikti ir naujadaras "Novičiok". Tai nėra originalu. Bet jau kartą išbandyta. Tą kartą suveikė.

Kolinas Pauelas (Colin Powell) — keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 metais, JAV prezidento Džordžo Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas. Jam dirbant Valstybės sekretoriumi JAV 2003 metais įsiveržė į Iraką.

Kolinas Pauelas pasižymėjo savo kreipimusi Jungtinėse Tautose. 2003 metų vasario 5 dieną Pauelas kreipėsi į Jungtines Tautas teigdamas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausu įrodymų, jog Irakas gamina masinio naikinimo ginklus. Kaip įrodymą JAV valstybės sekretorius iš kišenės išsitraukė ir pademonstravo ampulę su "juodligės bakterijomis".

Tai buvo retorinė gudrybė, blefas, kurio tikslas — paveikti visuomenę. Situacija su "juodligės bakterijų" mėgintuvėliu, paimtu iš kišenės, o po to vėl įdėtu į kišenę, atrodė kvailai. Bet visuomenės sąmonė buvo apnuodyta.

Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti "įrodymai" JT Saugumo Tarybos neįtikino ir JAV nebuvo duotas leidimas panaudoti jėgą. JAV tai nesutrukdė: dar 2002 metų rudenį Kongresas buvo priėmęs sprendimą surengti karinę operaciją.

2003 metų balandžio 9 dieną Bagdadas krito. Irakas buvo užgrobtas per 21 dieną.

Prasidėjo pilietinis karas. 2006 metų gruodžio 30 dieną Sadamui Huseinui įvykdyta mirties bausmė. Buvęs Irako vadovas amerikiečių buvo pakartas.

2010 metais amerikiečiai išvedė pagrindines pajėgas iš Irako teritorijos. Tačiau, kaip žinome, pilietinis pasipriešinimas šalies teritorijoje nesibaigė.

Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija Irake prarado 4804 žmones. Irake, remiantis tarptautinių ekspertų skaičiavimais, nuo 2003 metų karas nusinešė nuo 1 iki 1,4 mln. gyvybių.

Irako valstybės teritorijoje taip ir nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.

2013 metų liepos 12 dieną JAV prezidentas Džordžas Bušas paskelbė, kad CŽV direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) prisiima atsakomybę už tai, kad neįspėjo valstybės vadovo apie iki galo nepatikrintą informaciją apie Irako branduolinę programą. Šiuo pareiškimu JAV prezidentas iš tikrųjų pranešė, kad nebuvo invazijos į Iraką priežasčių. Tačiau neatsiprašė.

Daug vėliau, 2015 metais, duodamas interviu CNN apie masinio naikinimo ginklus Irake, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) pavadino veiksmus Irake klaidingais. Jau kaip privatus asmuo jis atsiprašė už invaziją.

Amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose tikėjosi išspręsti visas savo problemas, atnešdami ten savo "demokratines vertybes". Siekdami pateisinti invaziją jie sukūrė mitą apie masinio naikinimo ginklus.

Tai buvo neteisėta agresija prieš suverenią valstybę. Tokių valstybių sąrašas netrumpas.

Sadamas turėjo diktatoriškų įpročių, tačiau tai vienintelis dalykas, dėl kurio jį realiai galima buvo apkaltinti. Bet ar jis vienintelis toks Artimuosiuose Rytuose, kurį galima pavadinti diktatoriumi?

2003 metais invazijos metu amerikiečiai neturėjo jokių humanistinių sumetimų. Tik nafta ir karinė-politinė įtaka. Visa kita yra antraeiliai klausimai.

"Už klaidas" Tonis Bleras atsiprašė. Ir prieš penkerius metus BBC sakė, jog teiginyje, kad dėl šio karo iškilo "Islamo valstybė", yra tiesos.

Buvęs premjeras pareiškė, jog "tie iš mūsų, kurie nuvertė Sadamą", yra iš dalies atsakingi už šiandieninę situaciją Irake.

Bleras atsiprašė už tai, kad prieš invaziją buvo remtasi klaidingais duomenimis apie cheminio ginklo arsenalą, kurį, kaip spėta, turėjo Huseinas.

Prieš penkerius metus CNN interviu Bleras sakė, kad net jei jo politika Irake ir nepasitvirtintino, vėliau vykdyta politika pasirodė ne ką geresnė.

Bleras tvirtino, jog tuo metu "Islamo valstybė" persikėlė iš Irako į Siriją, o vėliau sugrįžo ir į šią šalį.

Ne viso Pasaulio visuomenės sąmonė geopolitinių technologų buvo užnuodyta. 2012 metų rugsėjo 2 dieną Pietų Afrikos (PAR) arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Mpilo Tutu pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras turėtų būti teisiami Tarptautiniame Hagos tribunole už jų neteisėtus veiksmus Irake.

Britų savaitraštyje "The Observer" Tutu rašė, jog šiedu buvę valstybių lyderiai turi stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje, nes 2003 metais savo įsakymą pulti Iraką grindė melagingais motyvais, esą Irakas slepia masinio naikinimo ginklus.

Pasak Tutu, Bušas ir Bleras norėjo tik "atsikratyti" tuometinio Irako vadovo Sadamo Huseino, o masinio naikinimo ginklai, tapę antpuolio priežastimi, nebuvo rasti. Tutu taip pat pareiškė, kad tarptautinis teismas taiko nevienodus standartus persekiodamas Afrikos lyderius ir Vakarų šalių atstovus.

"Esmė ne ta, ar Irako diktatorius Sadamas Huseinas buvo blogas ar geras, ar kiek žmonių jis išžudė. Esmė ta, kad ponas Bušas ir ponas Bleras neturėjo nusileisti iki jo amoralumo lygio. Jeigu lyderiams priimtina imtis drastiškų veiksmų, vadovaujantis melu, nepripažįstant to ir neatsiprašant dėl to, kai jie tai sužinojo, ko mes tuomet turėtume mokyti savo vaikus?" — klausė Tutu.

Praėjo 17 metų. Manote, kas nors pasikeitė geopolitikos technologų arsenale?

Tik tiek, kad JAV valstybės sekretoriaus Pauelo ampulę su "juodligės bakterijomis" pakeitė mistinis "Novičiok". O bandomasis triušis — ne visa Irako valstybė, o tik vienas asmuo — Aleksejus Navalnas.

Tačiau avantiūra verta didelės kainos. Geotechnologų taip apskaičiuota. Navalnas su tuo niekaip nesusijęs. O štai "Nord Stream-2" — visai kas kita!

"Nord Stream-2" projektas vis dar gali būti sustabdytas, jau pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau, sveikindamas pasikeitusią Vokietijos valdžios retoriką šiuo klausimu.

Komentuodamas raginimus sustabdyti "Nord Stream-2" projektą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rau tikina, kad "tai yra visiškai įmanoma, nes projektas dar nėra užbaigtas".

"Pagaliau Vokietijoje atsirado racionalių ir protingų argumentų" šiuo klausimu, radijui "Jedynka" suskubo pasakyti Rau.

Jo teigimu, Vokietija suprato, kad Rusija nėra patikima partnerė tokių svarbių klausimų, kaip žmogaus teisės, srityje, todėl negali būti laikoma ir patikima ekonomine partnere.

Varšuva jau ilgą laiką prieštarauja "Nord Stream-2" projektui, kuris sujungs Vokietiją ir Rusiją. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Rusijos Vokietijai perduodamų dujų kiekį.

Lenkija nerimauja, kad "Nord Stream-2" padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Dabar "Nord Stream-2" projektas pakibo ant Navalno "apnuodyto plauko".

Rusijos Federacijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Lavrovo ir Maso susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Žiniasklaida jau teigia, kad kanclerė Angela Merkel neatmeta galimybės atšaukti projektą, taip reaguojant į Navalno apnuodijimą. Nors vicekancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ir tikina, kad "Nord Stream-2" yra privataus verslo, o ne valstybinis projektas.

Žinoma, kad privataus verslo projektas. Gal "netyčia" JAV?

Ekspertai tikisi ir tikina, kad skalūnų dujos smarkiai išplės pasaulinę energijos pasiūlą. Beikerio viešosios politikos instituto (Baker Institute of Public Policy) studija teigia, kad didėjanti skalūninių dujų gamyba JAV ir Kanadoje galėtų užkirsti kelią Rusijai ir Persų įlankos šalims diktuoti aukštesnes kainas dujoms, kurias jos eksportuoja į Europos šalis.

Nedramatizuokim. Navalnas pasveiko. "Nord Stream-2" projektas tęsiamas. Ne visi šiame pasaulyje "duračiokai". Ne visų sąmonė apnuodyta. Kad ir kaip stengtųsi geopolitikos technologai. Būkite sąmoningi ir Jūs!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geopolitika, Aleksejus Navalnas, "Novičiok"
Байден против Трампа

Amerikietiška svajonė ar Baidenas išgelbės Lietuvą?

(atnaujinta 12:33 2020.10.25)
Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas paskelbė savo Amerikos santykių su Baltijos šalimis viziją. Lietuvai turėtų patikti. Tačiau yra vienas "bet"...

Prasideda vieno puslapio programinis pranešimas nuo darbų, kuriuos Baidenas (pirmiausia kaip JAV viceprezidentas Barako Obamos laikais) padarė Baltijos valstybių labui, išvardijimo. Jų esmė — indėlis į Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą per Rusijos atgrasymo sistemos Europoje plėtojimą, stiprinant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO).

Tuo tarpu Donaldas Trampas, kaip pabrėžia jo oponentas, suabejojo Aljanso prasmingumu bei vieną kartą supainiojo Baltijos regioną su Balkanais (dar šiame kontekste galima prisiminti, kad Baidenas perspėjo, jog antros kadencijos metu dabartinis JAV vadovas gali galutinai sužlugdyti NATO).

Toliau demokratų kandidatas pereina prie pažadų. Pirmas — jis neleis Rusijai suabejoti NATO ir transatlantinių karinių Amerikos įsipareigojimų tvirtumu. Kol Trampas, anot jo, verčia Baltijos šalis nerimauti dėl savo saugumo, jis negailės pinigų JAV ir NATO karių dislokavimui jose, nes tai svarbiau negu Trampo siena pasienyje su Meksika.

Antras pažadas — toliau bandyti sustabdyti dujotiekio "Šiaurės srautas 2" projekto realizavimą, nes Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų leis Maskvai ją šantažuoti (juk tik Amerikos dujos yra demokratinės ir nepolitizuotos).

Pirma mintis, susipažinus su šiuo dokumentu, — kaip Baideno štabas apskritai prisiminė Baltijos regioną prezidentinės kampanijos įkarštyje? Gal kažkas pasakė Džo, kad yra tokia Lietuva (nepainioti su Latvija) kažkur prie Baltijos jūros, šalia Lenkijos, kurią kartu su kaimynėmis reikia nuraminti frazėmis apie JAV ir NATO vaidmenį Europoje. Ir prie to dar galima pridurti kovą su rusišku dujotiekiu, nes, regis, regiono valstybės irgi prieš jį.

Jeigu rimtai, tai Baideno "vizija" yra pigus reklaminis triukas. Pagrindinis klausimas — kiek jis yra praktiškai reikšmingas?

Teoriškai jau seniai akivaizdu, kad demokratų (kuriuos šiuo atveju remia ir nemaža dalis respublikonų) ir Trampo požiūriai užsienio politikoje kardinaliai skiriasi. Pirmieji yra globalistai-imperialistai, kurie nori visur būti ir viską kontroliuoti. O antrasis yra nacionalistas-izoliacionistas, kuris nori iš visur išeiti (Afganistano, Sirijos, Irako ir net Vokietijos) ir rūpintis pirmiausia Amerika. Pirmiems pagrindinis oponentas yra Rusija, o antrajam — Kinija.

Atitinkamai, Lietuvos užsienio politikos vykdytojai (kaip ir kiti transatlantinės vienybės, kuri faktiškai reiškia Vašingtono dominavimą Europoje, šalininkai) greičiausiai svajoja apie Baideno pergalę, nes tuomet viskas turėtų būti kaip anksčiau, ir Trampą galima bus pamiršti kaip baisų sapną. Kalbant konkrečiau, Senajame žemyne vyrautų principas "Amerika valdo, Rusija už geležinės uždangos, Vokietija (ir Prancūzija) be balso teisės".

Klausimas — ar demokratų prezidentui tikrai pavyks atkurti status quo transatlantiniuose santykiuose? Ar nėra taip, kad Trampo laikais jie buvo sugadinti negrįžtamai?

Manytina, kad geriausiu atveju transatlantinis dialogas stabilizuosis, bet kaip anksčiau jau nebus. Europos savarankiškumas turėtų didėti vien dėl to, kad Vašingtono galia objektyviai mažėja. Pavyzdžiui, jam nepavyko pakeisti režimo Venesueloje. ES atveju lakmuso popierėliu turėtų tapti "Šiaurės srauto 2" projektas, kuris, nepaisant maksimalaus Amerikos spaudimo, artėja prie pabaigos (net Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istorija nepadėjo).

Kitaip tariant, laimėjus Baidenui, Lietuva ir kiti JAV satelitai Europoje galės ramiau vykdyti joje proamerikietišką politiką, bet strateginiame lygyje transatlantinės vienybės pamatai, atrodo, įtrūko nepataisomai, ir tik laiko klausimas, kada Baltijos šalims teks koreguoti savo tarptautinį kursą. Bet taip toli į priekį jos negalvoja...

Laimėjus Trampui, galvoti, ką daryti, gali tekti greičiau, nes jis neišvengiamai toliau gadins santykius su ES ir skirs mažiau dėmesio NATO bei posovietinei erdvei. O jeigu nugalėtojo JAV prezidento rinkimuose nustatymo procesas užsitęs ir įgaus pilietinio konflikto formas, Amerikos "aktyvui" bus visai blogai, nes ji iškris iš aktyvios tarptautinės politikos neribotam laikui.

Trumpai sakant, šiandien Lietuvos danguje kaip orientyras ir viltis šviečia Baideno žvaigždė, bet jai reikia pradėti pratintis prie minties, kad JAV imperija įžengė į nuosmukio fazę, ir dairytis alternatyvų arba mokytis gyventi savarankiškai. Rytoj gali būti vėlu...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO, Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas, Džo Baidenas, Baltijos šalys, JAV
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos