RBKM-1500, archyvinė nuotrauka

Radioaktyvus bandomasis triušis: Lietuva tapo eksperimento su AE įkaite

250
(atnaujinta 16:31 2018.02.28)
Prieš kalbėdamas apie tai, kieno iniciatyva buvo nuspręsta uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, aš noriu papasakoti šiek tiek daugiau apie tai, ką būtent uždarė, ko atsisakė ir ar buvo realių priežasčių tokiu būdu apsaugoti Lietuvą nuo galimo radioaktyviosios taršos pavojaus

Ir, žinoma, paskaičiuoti, kokios galėtų būti respublikinio biudžeto pajamos esant dviem hipotetinėms sąlygoms: Ignalinos atominė elektrinė ir toliau veikia, lieka verslo ir partnerystės santykiai su "Rosatom". Ankstesniame straipsnyje aš jau paaiškinau, kad branduolinė energtika apskritai ir ypač "Rosatom" menkai priklauso nuo politinės įtakos, todėl hipotezė turi pagrindo.

Santrumpa RBMK-1500 — butent tokie reaktoriai dirbo Ignalinos AE — tai "didelės galios reaktorius, kanalinis", o 1500 — tai reaktoriaus gamintas elektros generacijos pajėgumas megavatais. Jeigu nesigilinti į technines detales, tokio reaktoriaus aktyvioji zona yra cilindras, pagamintas iš išgryninto grafito blokų.

Grafitas kuo puikiausiai sulėtina neutronus, kurių greitis turi būti sumažintas tam, kad urano-235 izotopų branduolių dalijimosi grandininė reakcija vyktų nenustojamai, ir tas pats grafitas tarnautų radiacinei apsaugai, nes išorinė aktyviosios zonos dalis —  irgi grafitas.  

O aktyvioje grafito zonoje pragręžti vertikalūs kanalai, kuriuos taip ir vadina — technologiniai kanalai (TK). Į juos įstatyti slėgio vamzdžiai, pagaminti iš specialaus lydinio, kuris atlaiko aktyvios zonos temperatūrą ir spinduliavimą.

Į slėgio vamzdžius įstatomi šilumą skleidžiantys cirkonio lydinio vamzdžiai, kurių viduje ir yra branduolinis kuras. Tai — suspaustos, sukepintos urano "tabletės", kuriose skiliosios medžiagos, urano-235 izotopo kiekis siekia 2,2 procento.

Šilumą skleidžiančiuose junginiuose vyksta branduolio dalijimosi reakcija. Ši šiluma nešama iš apačios, veikiama slėgio, tais pačiais technologiniais kanalais vandeniu. Šilumos, išskiriamos urano-235, pakanka tam, kad vanduo iš dalies virstų garais, kurie jau už aktyviosios reaktoriaus zonos ribų suka generatoriaus turbinas ir užtikrina mums elektros energiją.

Kuriant tokį reaktorių labai svarbu tiksliai apskaičiuoti atstumus, kuriais išdėstyti vienas kio atžvilgiu technologiniai kanalai. Jei pažvelgsime į reaktorių iš viršaus, pamatysime kažką panašaus į kristalinę grotelę, į kurios mazgus "įstatyti" TK.

RBMK-1000, kuris sprogo Černobylio AE, grotelės tarpas, kaip parodė tyrimas, buvo apskaičiuotas neteisingai, dėl to, kai visas vanduo virto į garais, urano-235 skilimo greitis daug kartų padidėjo, o tai sukėlė didelio kiekio šilumos susidarymą, kas ir tapo nelaimės priežastimi.

Po to, kai priežastis buvo nustatyta, visose RBMK reaktoriuose buvo papildomai atlikti darbai, pavyzdžiui kai kuriuose TK vietoj šilumą skleidžiančių junginių buvo įdėti strypai su medžiaga, sugeriančia nereikalingus neutronus ir prisiimančia jų energiją. Kad padidėtų saugumo lygis, Ignalinos AE reaktorių galingumas buvo sumažintas iki 1300 megavatų — lai būna mažesnis, bet garantuotai saugus.

Rezultatas žinomas — pavyzdžiui, 1993 metais du reaktoriai per metus pagamino 12,26 milijardų kilovatvalandžių elektros, arba 88,1% šalies pagamintos Respublikoje (rezultatas, beje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą). Kokios galėtų likti valstybės biudžeto pajamos, Jūs, gerbiami skaitytojai, galite paskaičiuoti patys — matydami, kiek kainuoja elektros energija.

Ši reaktoriaus konstrukcija daro jį produktyvesnį, nei visi kiti tipai. Šiuolaikiniuose to paties "Rosatom" reaktoriuose yra naudojamas branduolinis kuras, kuris aktyvioje zonoje yra nuo 12 iki 18 mėnesių, kol jame "sudega" visas uranas-235.

Norint pakrauti naują kuro dalį, reaktorių tenka "išjungti", po tam tikro laiko išimti atidirbtą kurą, pakrauti naują, po to "pagreitinti" reaktorių nuo nulio iki projektinio pajėgumo. Tokie sustojimai trunka apie mėnesį, per kurį pagamintos elektros energijos kiekis lygus nuliui.

O RBMK tokios pertraukos nereikalingos — speciali perkraunamoji mašina, valdoma nuotoliniu būdu, gali "ištraukti" iš aktyvios zonos atidirbtą šilumą skleidžiantį junginį ir pastatyti į jo vietą naują. Taip, tiesą sakant, ir daroma — kuras keičiamas, nuolat atnaujinamas,  reaktoriaus galingumas tuo pačiu metu sumažėja.

Ši RBMK ypatybė ir yra ta priežastis, dėl kurios jie gali būti naudojami siekiant gauti papildomo pelno, nesusijusio su elektros energija. Jei į šilumą skleidžiantį junginį  pridėti konkrečios cheminės medžiagos, pakrauti į aktyvią zoną, tai po tam tikro laiko šioje medžiagoje susikaups tam tikras jos izotopų kiekis — medžiagų, reikalingų branduolinei medicinai.

Lieka ištraukti  šilumą skleidžiantį junginį iš reaktoriaus ir perdirbti jj  vadinamojoje "karštoje kameroje", kurioje cheminiais metodais madžiaga bus perdirbta, kad išgauti iš jos norimą izotopą.

Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kamera vadinama "karšta", nes radiacijos lygis viduje yra labai didelis. Visi reikalingi darbai atliekami mechaniniais manipuliatoriais, valdomais nuotoliniu būdu, — jie dirba kitoje radiacinės saugos sluoksnių pusėje, patikimai atskiriančius "karštosios kameros" personalą nuo radiacijos. Žinoma, kainuoja tokia kamera brangiai, tačiau tai tos išlaidos, kurios garantuotai atsiperka, be to, labai greitai.

Kaip pavyzdį galima apžvelgti branduolinių medicininių izotopų gamybą, kuri organizuota Leningrado atominėje elektrinėje, kur dirba RBMK-1000. Šios AE reaktoriuose (kurie be paliovos gamina elektros energiją — jokie izotopų "bruzdesiai" nėra kliūtis pagrindiniams RBMK tikslams) vienu metu gaminami kobalto-60, jodo-125 ir molibdeno-99 izotopai, o nuo šių metų dar ir jodo-131 — naujausias Rusijos branduolinės energijos mokslininkų atradimas.

Šie izotopai naudojami onkologinių susirgimų diagnostikai ir gydymui. Konkurencijos tarp gamintojų visiškai nėra — paklausa visame pasaulyje daug kartų viršija esamą pasiūlymą, kainos nemažėja, o palaipsniui didėja. Bendrasis Leningrado atominės elektrinės pelnas nuo trijų izotopų — apie 300 milijonų JAV dolerių per metus, turint omenyje, kad dauguma produkcijos tiekiama į Rusijos klinikas, procedūrų kainos kuriose yra žymiai mažesnės nei Europos klinikose.

Ignalinos atominė elektrinė galutinai sustabdyta 2009 metais — na, paskaičiuokite, kokia yra prarasto pelno suma, aplenkusi Lietuvos biudžetą. Per metus nuo reaktoriaus sustabdymo Rusijoje buvo sukurtas ir išbandytas RBMK reaktorių modernizavimo metodas, kurį naudojant jį eksploatavimo laikas, TATENA vertinimu, padidėjo 20 metų.

Su kuo sutiko Lietuva vietoj išdėstytų aukščiau veiksmų, išsamiai aptarsime vėliau, o dabar atkreipkime dėmesį į fizikines ir technines reaktorių, kurie bus visiškai demontuoti, uždarymo problemas.

Visų pirma, iš reaktorių aktyviųjų zonų reikėjo ištraukti visus stovinčius jose šilumą skleidžiančius junginius. Urano-235 branduolinio dalijimosi atidirbtame kure rezultate kaupiasi daug radioaktyviųjų irimo elementų, kurie lieka radioaktyviais kelis šimtus metų, jei jie nėra perdirbami specializuotoje pramonėje.

Todėl jų saugojimui būtina statyti specialius įrenginius, kurie visą laiką galėtų užtikrinti radiacinę saugą. Grafitas, lėtindamas dalijimosi neutronus, palaipsniui kaupia savyje radioaktyviuosius izotopus —  jų aktyvumas nėra toks didelis, kaip šilumą skleidžiančių junginių, užtat šio grafito kiekis yra skaičiuojamas šimtais tonų, kurį taip pat reikia saugiai utilizuoti arba sukurti saugyklą ir jam.

Sukeltas radioaktyvumas kaupiasi visose kitose atominės elektrinės įrangose — betono ir švino apsaugos viduje, pakrovimo ir iškrovimo mechanizmuose, garų vamzdynų viduje, slėgio vamzdžių viduje ir taip toliau. Visas šis "turtas" taip pat turi būti utilizuotas arba laikomas specialiose saugyklose.

Vietoj to, kad iš metų į metus uždirbti po 300-500 milijonų eurų į valstybės biudžetą, buvusios atominės elektrinės darbuotojai iš metų į metus "užkasa" savo pinigus, siekdami užtikrinti radiacinę Respublikos saugą.

Labiausiai stebina tai, kad niekas ir niekur anksčiau tokių darbų neatliko, išskyrus darbus po nelaimingo atsitikimo Černobylyje. RBMK, veikiantys Rusijoje, pastatyti daug anksčiau, nei RBMK-1500 IAE, ir, jei viskas buvo daroma pagal planą, Lietuvos specialistai galėtų atidžiai stabėti,  kokiais metodais ir už kokius pinigus su visomis išvardytomis problemomis susidoroja Rusija ir jos "Rosatom".

Tačiau sprendimas sustabdyti reaktorius Ignalinos AE buvo įgyvendintas, ir dabar viskas vyksta tiksliai priešingai — "Rosatom" specialistai įgyja patirties Lietuvoje, savo noru tapusia "radioaktyviuoju bandomoju triušiu".

Mano techninių RBMK-1500 savybių aprašyme nėra politinių vertinimų, yra tik nuostaba, kad suaugę, rimti žmonės, atsisakę nuo visko teigiamo, ką davė veikianti AE, sutiko atlikti eksperimentą savo šalyje — eksperimentą ne labai saugaus ir labai brangaus.

Užuot pardavinėjus pigios gamybos elektros energiją visoms kaimynėms — importo poreikis. Užuot glaudžiai bendradarbiavus su pagrindinėmis medicinos klinikomis visame pasaulyje — mirštantis buvęs "branduolinis miestas", iš kurio bėga gyventojai ir išeina aukštos kvalifikacijos specialistai. Vietoj lygiaverčio dalyvavimo prestižiniame "branduoliniame klube" — kova už rūkytos žuvies pardavimą… Tačiau Lietuvos pasirinkimas buvo buvo savanoriškas ir visiškai demokratiškas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

250
Tegai:
branduolinė energetika, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Branduolinis kuras bus atvežtas į Astravo AE jau šiais metais
Šventės proga Junkeris pažadėjo pinigų Ignalinos AE uždarymui
ES įdėmiai stebi Astravo AE saugumą, pareiškė EK vadovas
Minskas dislokuos zenitinį raketinį pulką šalia Astravo AE
Baltarusija padėkojo Latvijai už poziciją dėl Astravo AE
Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais

(atnaujinta 10:12 2020.05.28)
Verslas pažadėjo, kad nemažins atlyginimų darbuotojams, jei valdžia sumažins pajamų mokestį ir padidins neapmokestinamų pajamų dydį. Jie net pasirašė memorandumą. Bet kadaise verslininkai jau žadėjo nekelti kainų pereinant prie euro...

Pirmasis COVID-19 pandemijos etapas artėja prie pabaigos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau perspėja apie artėjančią antrąją bangą. Per du griežto karantino mėnesius Lietuvos verslininkams jau pavyko atsikratyti darbinio balasto. Kažkas buvo išsiųstas nemokamų atostogų, kažkam sumažino atlyginimus. O dabar galima duoti pažadus, sakyti, žiūrėkite, kokie mes esame padorūs — neatleidinėsime, nemažinsime, nesiųsime. Ir net pasiruošę prisiekti popieriuje — pasirašyti ten kažkokį memorandumą.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jūs vyriausybėje suteikite mums pinigų iš valstybės iždo mokesčių lengvatų forma — penkiais procentais sumažinkite pajamų mokestį ir padidinkite neapmokestinamų pajamų dydį. Tokius didžiulius nuostolius dėl koronaviruso nupiešime jums ant popieriaus, o kai gausime pinigus, jau kaip nors pasidalinsime įmonės viduje. Garbės žodis!

Ir lietuviai jau turėjo progą įsitikinti verslo žmonių sąžiningumu. Prisiminiau 2015 metus, sausio 1-ąją — atsisveikinimą su litu ir euro įvedimą. Tuomet vyriausybė, pasitikėdama verslo sąžiningumu, taip pat pažadėjo žmonėms, kad neva kainos tikrai nedidės. Jie tiesiog padalins visas kainas ir atlyginimus litais iš 3,45... ir viskas. O Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net viešai susilažino iš savo liemenės, kad kainos tikrai nedidės. Visi valdininkai ir asmeniškai tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įtikinėjo savo piliečius, kad būtų labai patogu keliauti po pasaulį ir išdidžiai mokėti bendrą Europos valiutą, negalvojant, kur išsikeisti litus.

Tačiau pasibaigus pirmiesiems euro apyvartos Lietuvoje metams, akys atsivėrė. Atlyginimai buvo sąžiningai padalinti pagal kursą ir ilgam įšaldyti, o daugelyje parduotuvių kainų etikečių tiesiog pakeitė valiutos piktogramą, palikdami nepakitusius skaičius.

Ir šiandien, praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, straipsnio autorius prisimena, kaip turėdamas vidutinį 2000–2500 litų atlyginimą apsikirpdavo pigioje kirpykloje už 8–10 litų. Ir šiandien, turėdamas vidutinį 1 000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių), už paprastą apsikirpimą jis atiduoda tuos pačius 8–10 eurų. Lietuviai prisimena mėgstamų uogų, braškių, kainas vėlyvą pavasarį–vasaros pradžioje. 2014 metais kilogramas braškių kainavo nuo trijų iki penkių litų (vienas — pusantro euro), o šiandien — nuo penkių eurų turguje iki dešimties eurų (supakuotų) prekybos centruose. Taip galima prisiminti ir palyginti daugelį šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnių.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taigi, paprastas Lietuvos gyventojas dar labai ilgai prisimins prekybininkų ir verslininkų sąžiningumą. Štai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako tą patį: "Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė (GPM tarifo mažinimas penkiais procentais ir NPD didinimas — Sputnik) nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę".

Prisiminkite, kad mokesčių naštos verslui mažinimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs aukščiausias bankų sektoriaus vadovas, įpratęs dirbti su dideliais makroekonomikos skaičiais. Šiandien Nausėdos, kaip prezidento, mąstymas nepasikeitė. Anksčiau jis į Lietuvą žvelgė iš savo dvaro Vilniaus priemiestyje, o dabar — pro Daukanto aikštėje stovinčių rūmų langus. Žodžiu, prezidentas yra toli nuo eilinio lietuvio problemų. Jam artimesnės yra didžiojo verslo problemos.

"Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotojai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams", — spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Na, o eiliniams lietuviams belieka tik tikėti ir patikrinti pasirašyto memorandumo rezultatus savo plonose piniginėse.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
darbas, verslas, krizė, koronavirusas, mokesčiai, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
"Gerovės valstybė", kurioje "rizikos grupių" asmenims vietos nėra
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams
Jamalo–Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę

(atnaujinta 23:28 2020.05.27)
Dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai užbaigtos

Sutartis dėl Rusijos dujų tranzito per Lenkiją per Jamalo–Europos dujotiekį pasibaigė praėjusią savaitę, ir nuo to momento "Gazprom" ir Lenkijos bendrovė "Gas-System SA" bendradarbiaus pagal visas ES taisykles, numatytas Trečiajame energetikos pakete ir jo Dujų direktyvoje. Taip skamba daugelio naujienų agentūrų pranešimai, po kurių komentatoriai ir ekspertai pradeda diskusijas apie šias naujas sąlygas.

Bet kadangi artimiausiu metu Rusija balsuos dėl Konstitucijos pataisų, iš kurių vienas bus straipsnis apie istorinės tiesos apsaugą, tai ir padarykime — prisiminkime "Jamalo" sutarties istoriją, kokius rezultatus Lenkija ir Rusija gavo įgyvendindamos ją ir kaip situacija gali pasikeisti jai pasibaigus.

Pradėsime nuo to, kad tiesiog nebuvo jokios sutarties, pavadinimas "Jamalo sutartis" yra tuščia Lenkijos žurnalistų fikcija ir nieko daugiau. Realiame gyvenime 1993 metų rugpjūčio 25 dieną tarp Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos vyriausybių buvo pasirašytas susitarimas "Dėl dujotiekio sistemos sukūrimo Rusijos dujų tranzitui per Lenkijos Respublikos teritoriją ir Rusijos dujų tiekimo Lenkijos Respublikai".

Remiantis šia sutartimi, 1995 metų gegužės 17 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo į Vakarų Europą, sutarties šalys buvo "Gazprom Export" ir Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos dalies valdytoja, Lenkijos įmonė "EuRoPolGas", kuri tuo metu turėjo du savininkus: 50 procentų akcijų priklausė Lenkijos "PGNiG" ir "Gazprom". Po metų, 1996 metų rugsėjo 25 dieną, buvo pasirašyta ilgalaikė Rusijos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis tarp "Gazpromexport" ir "PGNiG".

2010 metų spalio 29 dieną Europos Sąjungai priėmus Trečiąjį energetikos paketą, Rusijos ir Lenkijos vyriausybės pasirašė dar vieną susitarimą — kad dujotiekio sistemos "Gas-System" operatorius bus Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo operatorius, tai yra ta pati "Gas-System SA". Tuo tarpu niekam nuosavybės teisės į Jamalo–Europos dujotiekio ruožą nebuvo perduotos, tai vis tiek yra "EvRoPolGaz" — įmonės pavadinimą galima parašyti ir taip, tai numato visi minėti tarpvyriausybiniai susitarimai (beje, tai taip pat liečia ir Lenkijos bendrovės PGNiG pavadinimą — tarpvyriausybiniuose susitarimuose rusų kalba ji turi skambų pavadinimą "Polskie gurnichestvo naftovo ir gazovnitstvo").

"Europa, Rusija, Lenkija, dujos" — skambus pavadinimas, tiesa? Tačiau susitarimų sąlygos skiriasi. Tranzito sutartis pasibaigė 2020 metų gegužės 18 dieną, tiekimo sutartis galios iki 2022 metų rugsėjo pabaigos. Taigi, istorinė tiesa yra tokia: "Jamalo sutarties" nėra, buvo pasirašytos dvi atskiros sutartys — dėl tranzito ir dujų tiekimo į Lenkiją. Tranzito sutartis nebuvo pasirašyta su veikiančia įmone "Gas-System S.A.", "Jamal-Europe MGP" savininkas išlieka "EvRoPolGaz".

Trumpai: Rusija ir Lenkija ne kartą pasirašė papildomus "EvRoPolGaz" protokolus, nes šiandien "Gazprom" priklauso 48 procentai akcijų, o direktorių valdybai priklauso 50/50 balsų, todėl strateginiai sprendimai priimami tik pasiekus konsensusą. Tiesioginė pasekmė: nesvarbu, koks tranzito tarifas pasirodys vykdant pajėgumų rezervavimo aukcionus, jis turi būti padaugintas iš koeficiento 0,52, nes 48 procentai operatoriaus uždirbto pelno bus sumokėti "Gazprom" kaip bendrasavininkui.

Buvo laikai, kai Lenkija galvojo apie savo ekonomiką

Mes tęsiame "tyrimą". Tradiciškai manoma, kad Jamalo–Europos dujotiekio pralaidumas yra 33 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tačiau tai netiesa. 33 milijardų kubinių metrų talpa yra prie įėjimo į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą, ir tai yra didžiausias dujų kiekis, patenkanti į Kondratki kompresorinę stotį iš Jamalo–Europos dujotiekio Baltarusijos atkarpos. Tačiau prie Lenkijos teritorijos pabaigos, kur įrengta Malnevo kompresorinė stotis, pajėgumai keičiasi mažėjančia kryptimi ir žymiai — iki 24 milijardų kubinių metrų dujų per metus. 

Būtent tai yra JAGAL dujotiekio pajėgumas, Jamal–Europa dujotiekio tęsinys Lenkijos teritorijoje ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 1990 metų pradžioje Lenkijos vadovybė taip simpatizuodavo naujo dujotiekio tiesimo projektui.

Pirmą kartą istorijoje Lenkija galėjo įsigyti rusiškų dujų, įveždama į jos teritoriją trumpiausiu keliu — TSRS ir CMEA (savitarpio ekonominės pagalbos tarybos) laikais dujos į Lenkijos liaudies respubliką pateko per Ukrainos tarybų socialistinę respubliką, kuri, nepriklausomai nuo socialinės sistemos, padidėjo šio energijos ištekliaus kaina.

Jamalo–Europos dujotiekio įtekėjimo ir išleidimo angos Lenkijos skyriaus pajėgumų skirtumas yra devyni milijardai kubinių metrų per metus — tokią sumą Lenkija gavo iš Rusijos savo reikmėms (1996 metų rugsėjo 25 dienos Tiekimo sutartyje numatyta maksimali dešimties milijardų kubinių metrų dujų tiekimo per metus apimtis. Lenkija visada gali gauti trūkstamą kiekį tranzitu per Ukrainą).

Be to, Lenkija, neinvestavusi nei vieno zloto į savo Jamalo–Europos dujotiekio ruožo statybą, sulaukė perspektyvos gauti pelno iš tranzito. Tai yra perspektyva, o ne pelnas nuo to momento, kai dujotiekis pradėjo veikti — susitarimo šalys susitarė, kad iki investicijų grąžos "EvRoPolGaz" (ir tada "Gas-System SA" kaip operatorius) gaus sumą iš "Gazprom", remdamasi išlaidų operacijai ir minimalaus pelno apskaičiavimu, bet ne daugiau kaip 21 mln. zlotų (5,4 mln. JAV dolerių).

Kita pasekmė: jei jūs, mieli skaitytojai, matote ar girdite Lenkijos politikų aimanas, kad jų šalis "prarado didžiulį pelną" Jamalo–Europos dujotiekio funkcionavimo metu, tada atminkite, kad esate klaidinami. Susitarimo dėl dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai įvykdytos. Būtent taip atsitiko 2020 metų gegužės 18 dieną: "Gazprom" visiškai grąžino tai, kas buvo investuota, ir tik dabar Lenkija gali uždirbti iš Rusijos dujų tranzito į Europą — atėmus 48 procentus pelno, priklausančio "Gazprom", kaip Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo bendrasavininkui. 

Kitas mitas, kurį bando puoselėti Lenkijos politikai, yra tas, kad "Gazprom" tokias sąlygas (48 proc. akcijų) gavo tik Lenkijoje, taip žemindamas didžiosios tautos palikuonis. Tai taip pat yra akivaizdi dezinformacija; jums nereikia toli eiti pavyzdžiu. Jamalo–Europos dujotiekio savininkas ir operatorius (tiems, kuriems sunku prisiminti šią sunkią santrumpą, su malonumu suteikiu visą vardą — Jamal-Gas-Anbindungsleitung) yra vokiečių įmonė "Wingas", operatorius yra vokiečių įmonė "Gasсade". Nuo 2015 metų 100 % "Wingas" akcijų priklauso "Gazprom", "Gascade" 100 % priklauso "Wingas".

Įdomu tai, kad niekas Vokietijoje niekada nebuvo pasipiktinęs tuo, jog daugelis dujotiekių yra "Gazprom" nuosavybė ir yra jų kontroliuojami, nors per sudėtingą antrinių įmonių sistemą. Priežastis yra vokiečių pragmatizmas: dujos teka nedelsiant, tinkamais kiekiais ir prieinamomis kainomis, todėl politinėms intrigoms nėra pagrindo. Vokietija domisi savo ekonomika, bet domina Lenkijos politikus, kaip sakoma, "Duda jį žino".

Lenkija yra gerai žinoma projekto "Nord Stream-2" priešininkė, o praėjusių metų pabaigoje Lenkijos politikai parodė Ukrainos interesus kaip savo neigiamo požiūrio pagrindimą. Skambėjo versija, kad "Rusija visas dujas nukreips per "Nord Stream-2", Ukraina neteks pelno už tranzito paslaugas, dėl kurių ji tuoj pat bankrutuos, o po to visa Europos Sąjunga turės kentėti nuo šios bėdos". Tačiau, priešingai nei tikėjosi daugelis, Ukraina ir Rusija sugebėjo rasti abiem pusėms priimtiną naujojo penkerių metų tranzito susitarimo versiją, ir tai ironiškai tapo "bumerangu" Lenkijai.

Nuo to momento žlugo Lenkijos politikų svajonės, kad Lenkija turės galimybę pakartotinai pakoreguoti Rusijos dujų tranzito tarifą, kuris buvo numatytas Rusijos ir Ukrainos susitarime. 2020 metų gegužės 6 dieną. "Gas-System S.A." baigė Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo rezervavimo vietų aukcioną šių metų trečiajam ketvirčiui. Laimėtojas neįvardijamas — Lenkijos įmonė nusprendė išlaikyti intrigą, visi spėlioja: ar "Gazprom" tieks rusiškas dujas, ar "Gazprom Export".

Visos Europos Sąjungos mantros, kad vienas tiekėjas turi teisę rezervuoti ne daugiau kaip 50 procentų bet kurio pagrindinio dujotiekio galios, vėl pasirodė kaip vien oro drebinimas — išskyrus "Gazprom", nėra kam tiekti dujų į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą. 

Tačiau, kaip matome, teisinga yra Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą vadinti ne Lenkijos, o Lenkijos–Rusijos, nes tai yra daug arčiau tikrovės.

Remiantis aukciono rezultatais, jo neįvardytas laimėtojas, tai yra, "Gazprom", rezervavo 80 procentų pajėgumų, tranzito kaina buvo 6,8 USD už tūkstantį kubinių metrų, iš kurių, atsižvelgiant į koeficientą 0,52, Lenkija gaus 3,54 USD ir, žinoma, mokesčius, kaip numatyta dabartiniuose jos įstatymuose. Bet trečiasis ketvirtis, kaip žinote, prasideda liepos 1 dieną, todėl "Gas-System S.A." toliau rengia aukcionus — 12 valandų, dienai,

Jamal SGD gamykla Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк
mėnesiui ir ketvirčiui.

Savo ruožtu "Gazprom" ne tik gavo patraukliausią tranzito tarifų variantą, bet dabar turi visišką teisę nedalyvauti šiuose aukcionuose — jei mano, kad, pavyzdžiui, ekonomiškai naudingiau tiekti dujas per Ukrainą, per "Nord Stream" ar per "Turkish Stream". Na, visiems veikėjams, kurie įžvelgia politinių motyvų rusiškose dujose, yra papildomas variantas, kurį Nonos Mordiukovos herojė išsakė nuostabiame filme "Briliantinė ranka": "O nepatenkintiems išjungsime dujas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, tranzitas, dujos, dujotiekis, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka

Galintis užbaigti "Nord Stream-2" laivas išplaukė Mukrano uosto

(atnaujinta 11:26 2020.05.28)
Pranešama, kad po beveik dviejų valandų plaukimo į pietryčius laivas vėl nuleido inkarą netoli uosto

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Po trijų savaičių vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij" ketvirtadienį išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur saugomi vamzdžiai, skirti dujotiekio tiesimui, ketvirtadienį pranešė "Marine traffick" ir "Myshiptracking".

Nord Stream-2
© Sputnik / Илья Питалев

Po beveik dviejų valandų plaukimo į pietryčius laivas vėl nuleido inkarą netoli uosto.

 "Akademik Čerskij" į Mukraną atplaukė gegužės 8 dieną. Laivas plaukė į Vokietiją ilgu maršrutu per Afriką,  kelionė truko beveik tris mėnesius. Kelionės metu jis kelis kartus pakeitė savo kelionės tikslą.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas gruodį pranešė, kad  "Akademik Čerskij" yra viena iš galimybių baigti "Nord Stream-2" statybas, tačiau šiek tiek laiko prireiks papildomam laivo paruošimui.

"Nord Stream-2 "apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, reklamuodamos jo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainoje ir keliose Europos šalyse. Gruodį valstybės įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos statybų bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, laivas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", pasuko Vokietijos link
Žiniasklaida pranešė apie pasirengimą užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: lemiamas dramos aktas dėl "Nord Stream-2" dar priešakyje