RBKM-1500, archyvinė nuotrauka

Radioaktyvus bandomasis triušis: Lietuva tapo eksperimento su AE įkaite

266
(atnaujinta 16:31 2018.02.28)
Prieš kalbėdamas apie tai, kieno iniciatyva buvo nuspręsta uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, aš noriu papasakoti šiek tiek daugiau apie tai, ką būtent uždarė, ko atsisakė ir ar buvo realių priežasčių tokiu būdu apsaugoti Lietuvą nuo galimo radioaktyviosios taršos pavojaus

Ir, žinoma, paskaičiuoti, kokios galėtų būti respublikinio biudžeto pajamos esant dviem hipotetinėms sąlygoms: Ignalinos atominė elektrinė ir toliau veikia, lieka verslo ir partnerystės santykiai su "Rosatom". Ankstesniame straipsnyje aš jau paaiškinau, kad branduolinė energtika apskritai ir ypač "Rosatom" menkai priklauso nuo politinės įtakos, todėl hipotezė turi pagrindo.

Santrumpa RBMK-1500 — butent tokie reaktoriai dirbo Ignalinos AE — tai "didelės galios reaktorius, kanalinis", o 1500 — tai reaktoriaus gamintas elektros generacijos pajėgumas megavatais. Jeigu nesigilinti į technines detales, tokio reaktoriaus aktyvioji zona yra cilindras, pagamintas iš išgryninto grafito blokų.

Grafitas kuo puikiausiai sulėtina neutronus, kurių greitis turi būti sumažintas tam, kad urano-235 izotopų branduolių dalijimosi grandininė reakcija vyktų nenustojamai, ir tas pats grafitas tarnautų radiacinei apsaugai, nes išorinė aktyviosios zonos dalis —  irgi grafitas.  

O aktyvioje grafito zonoje pragręžti vertikalūs kanalai, kuriuos taip ir vadina — technologiniai kanalai (TK). Į juos įstatyti slėgio vamzdžiai, pagaminti iš specialaus lydinio, kuris atlaiko aktyvios zonos temperatūrą ir spinduliavimą.

Į slėgio vamzdžius įstatomi šilumą skleidžiantys cirkonio lydinio vamzdžiai, kurių viduje ir yra branduolinis kuras. Tai — suspaustos, sukepintos urano "tabletės", kuriose skiliosios medžiagos, urano-235 izotopo kiekis siekia 2,2 procento.

Šilumą skleidžiančiuose junginiuose vyksta branduolio dalijimosi reakcija. Ši šiluma nešama iš apačios, veikiama slėgio, tais pačiais technologiniais kanalais vandeniu. Šilumos, išskiriamos urano-235, pakanka tam, kad vanduo iš dalies virstų garais, kurie jau už aktyviosios reaktoriaus zonos ribų suka generatoriaus turbinas ir užtikrina mums elektros energiją.

Kuriant tokį reaktorių labai svarbu tiksliai apskaičiuoti atstumus, kuriais išdėstyti vienas kio atžvilgiu technologiniai kanalai. Jei pažvelgsime į reaktorių iš viršaus, pamatysime kažką panašaus į kristalinę grotelę, į kurios mazgus "įstatyti" TK.

RBMK-1000, kuris sprogo Černobylio AE, grotelės tarpas, kaip parodė tyrimas, buvo apskaičiuotas neteisingai, dėl to, kai visas vanduo virto į garais, urano-235 skilimo greitis daug kartų padidėjo, o tai sukėlė didelio kiekio šilumos susidarymą, kas ir tapo nelaimės priežastimi.

Po to, kai priežastis buvo nustatyta, visose RBMK reaktoriuose buvo papildomai atlikti darbai, pavyzdžiui kai kuriuose TK vietoj šilumą skleidžiančių junginių buvo įdėti strypai su medžiaga, sugeriančia nereikalingus neutronus ir prisiimančia jų energiją. Kad padidėtų saugumo lygis, Ignalinos AE reaktorių galingumas buvo sumažintas iki 1300 megavatų — lai būna mažesnis, bet garantuotai saugus.

Rezultatas žinomas — pavyzdžiui, 1993 metais du reaktoriai per metus pagamino 12,26 milijardų kilovatvalandžių elektros, arba 88,1% šalies pagamintos Respublikoje (rezultatas, beje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą). Kokios galėtų likti valstybės biudžeto pajamos, Jūs, gerbiami skaitytojai, galite paskaičiuoti patys — matydami, kiek kainuoja elektros energija.

Ši reaktoriaus konstrukcija daro jį produktyvesnį, nei visi kiti tipai. Šiuolaikiniuose to paties "Rosatom" reaktoriuose yra naudojamas branduolinis kuras, kuris aktyvioje zonoje yra nuo 12 iki 18 mėnesių, kol jame "sudega" visas uranas-235.

Norint pakrauti naują kuro dalį, reaktorių tenka "išjungti", po tam tikro laiko išimti atidirbtą kurą, pakrauti naują, po to "pagreitinti" reaktorių nuo nulio iki projektinio pajėgumo. Tokie sustojimai trunka apie mėnesį, per kurį pagamintos elektros energijos kiekis lygus nuliui.

O RBMK tokios pertraukos nereikalingos — speciali perkraunamoji mašina, valdoma nuotoliniu būdu, gali "ištraukti" iš aktyvios zonos atidirbtą šilumą skleidžiantį junginį ir pastatyti į jo vietą naują. Taip, tiesą sakant, ir daroma — kuras keičiamas, nuolat atnaujinamas,  reaktoriaus galingumas tuo pačiu metu sumažėja.

Ši RBMK ypatybė ir yra ta priežastis, dėl kurios jie gali būti naudojami siekiant gauti papildomo pelno, nesusijusio su elektros energija. Jei į šilumą skleidžiantį junginį  pridėti konkrečios cheminės medžiagos, pakrauti į aktyvią zoną, tai po tam tikro laiko šioje medžiagoje susikaups tam tikras jos izotopų kiekis — medžiagų, reikalingų branduolinei medicinai.

Lieka ištraukti  šilumą skleidžiantį junginį iš reaktoriaus ir perdirbti jj  vadinamojoje "karštoje kameroje", kurioje cheminiais metodais madžiaga bus perdirbta, kad išgauti iš jos norimą izotopą.

Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Kamera vadinama "karšta", nes radiacijos lygis viduje yra labai didelis. Visi reikalingi darbai atliekami mechaniniais manipuliatoriais, valdomais nuotoliniu būdu, — jie dirba kitoje radiacinės saugos sluoksnių pusėje, patikimai atskiriančius "karštosios kameros" personalą nuo radiacijos. Žinoma, kainuoja tokia kamera brangiai, tačiau tai tos išlaidos, kurios garantuotai atsiperka, be to, labai greitai.

Kaip pavyzdį galima apžvelgti branduolinių medicininių izotopų gamybą, kuri organizuota Leningrado atominėje elektrinėje, kur dirba RBMK-1000. Šios AE reaktoriuose (kurie be paliovos gamina elektros energiją — jokie izotopų "bruzdesiai" nėra kliūtis pagrindiniams RBMK tikslams) vienu metu gaminami kobalto-60, jodo-125 ir molibdeno-99 izotopai, o nuo šių metų dar ir jodo-131 — naujausias Rusijos branduolinės energijos mokslininkų atradimas.

Šie izotopai naudojami onkologinių susirgimų diagnostikai ir gydymui. Konkurencijos tarp gamintojų visiškai nėra — paklausa visame pasaulyje daug kartų viršija esamą pasiūlymą, kainos nemažėja, o palaipsniui didėja. Bendrasis Leningrado atominės elektrinės pelnas nuo trijų izotopų — apie 300 milijonų JAV dolerių per metus, turint omenyje, kad dauguma produkcijos tiekiama į Rusijos klinikas, procedūrų kainos kuriose yra žymiai mažesnės nei Europos klinikose.

Ignalinos atominė elektrinė galutinai sustabdyta 2009 metais — na, paskaičiuokite, kokia yra prarasto pelno suma, aplenkusi Lietuvos biudžetą. Per metus nuo reaktoriaus sustabdymo Rusijoje buvo sukurtas ir išbandytas RBMK reaktorių modernizavimo metodas, kurį naudojant jį eksploatavimo laikas, TATENA vertinimu, padidėjo 20 metų.

Su kuo sutiko Lietuva vietoj išdėstytų aukščiau veiksmų, išsamiai aptarsime vėliau, o dabar atkreipkime dėmesį į fizikines ir technines reaktorių, kurie bus visiškai demontuoti, uždarymo problemas.

Visų pirma, iš reaktorių aktyviųjų zonų reikėjo ištraukti visus stovinčius jose šilumą skleidžiančius junginius. Urano-235 branduolinio dalijimosi atidirbtame kure rezultate kaupiasi daug radioaktyviųjų irimo elementų, kurie lieka radioaktyviais kelis šimtus metų, jei jie nėra perdirbami specializuotoje pramonėje.

Todėl jų saugojimui būtina statyti specialius įrenginius, kurie visą laiką galėtų užtikrinti radiacinę saugą. Grafitas, lėtindamas dalijimosi neutronus, palaipsniui kaupia savyje radioaktyviuosius izotopus —  jų aktyvumas nėra toks didelis, kaip šilumą skleidžiančių junginių, užtat šio grafito kiekis yra skaičiuojamas šimtais tonų, kurį taip pat reikia saugiai utilizuoti arba sukurti saugyklą ir jam.

Sukeltas radioaktyvumas kaupiasi visose kitose atominės elektrinės įrangose — betono ir švino apsaugos viduje, pakrovimo ir iškrovimo mechanizmuose, garų vamzdynų viduje, slėgio vamzdžių viduje ir taip toliau. Visas šis "turtas" taip pat turi būti utilizuotas arba laikomas specialiose saugyklose.

Vietoj to, kad iš metų į metus uždirbti po 300-500 milijonų eurų į valstybės biudžetą, buvusios atominės elektrinės darbuotojai iš metų į metus "užkasa" savo pinigus, siekdami užtikrinti radiacinę Respublikos saugą.

Labiausiai stebina tai, kad niekas ir niekur anksčiau tokių darbų neatliko, išskyrus darbus po nelaimingo atsitikimo Černobylyje. RBMK, veikiantys Rusijoje, pastatyti daug anksčiau, nei RBMK-1500 IAE, ir, jei viskas buvo daroma pagal planą, Lietuvos specialistai galėtų atidžiai stabėti,  kokiais metodais ir už kokius pinigus su visomis išvardytomis problemomis susidoroja Rusija ir jos "Rosatom".

Tačiau sprendimas sustabdyti reaktorius Ignalinos AE buvo įgyvendintas, ir dabar viskas vyksta tiksliai priešingai — "Rosatom" specialistai įgyja patirties Lietuvoje, savo noru tapusia "radioaktyviuoju bandomoju triušiu".

Mano techninių RBMK-1500 savybių aprašyme nėra politinių vertinimų, yra tik nuostaba, kad suaugę, rimti žmonės, atsisakę nuo visko teigiamo, ką davė veikianti AE, sutiko atlikti eksperimentą savo šalyje — eksperimentą ne labai saugaus ir labai brangaus.

Užuot pardavinėjus pigios gamybos elektros energiją visoms kaimynėms — importo poreikis. Užuot glaudžiai bendradarbiavus su pagrindinėmis medicinos klinikomis visame pasaulyje — mirštantis buvęs "branduolinis miestas", iš kurio bėga gyventojai ir išeina aukštos kvalifikacijos specialistai. Vietoj lygiaverčio dalyvavimo prestižiniame "branduoliniame klube" — kova už rūkytos žuvies pardavimą… Tačiau Lietuvos pasirinkimas buvo buvo savanoriškas ir visiškai demokratiškas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

266
Tegai:
branduolinė energetika, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (97)
Dar šia tema
Branduolinis kuras bus atvežtas į Astravo AE jau šiais metais
Šventės proga Junkeris pažadėjo pinigų Ignalinos AE uždarymui
ES įdėmiai stebi Astravo AE saugumą, pareiškė EK vadovas
Minskas dislokuos zenitinį raketinį pulką šalia Astravo AE
Baltarusija padėkojo Latvijai už poziciją dėl Astravo AE
Aleksejus Navalnas

Kodėl Navalnas skuba grįžti į Rusiją

(atnaujinta 09:57 2021.01.17)
Aleksejus Navalnas staiga suskubo grįžti į Rusiją — taip, jis žadėjo grįžti ir anksčiau, tačiau dabar staiga paskelbė, kad jau šį sekmadienį skris iš Berlyno į Maskvą

"Pasitikite" — paskambino jis, tikėdamasis gausios entuziastingų gerbėjų minios. Kurie teoriškai turėtų apsaugoti savo stabą — nuo galimo arešto ar nuo "naujo pasikėsinimo nužudyti".

Juk Navalno šalininkai jau varžosi tarpusavyje, su kuo palyginti jo sugrįžimą. Sacharovo iš Gorkio 1986 metais ar Chomeinio iš Paryžiaus 1979 metais. O pesimistai tikrai prisimins Benigno Akino sugrįžimą iš Jungtinių Valstijų į Filipinus 1983 metais — buvęs senatorius tada buvo nušautas tiesiai oro uoste (valdžiai jį sulaikius).

Visi šie sugrįžimai gali būti laikomi pergalingais sugrįžusiems — taip, Sacharovas nesulaukė TSRS žlugimo, tačiau jis prie to prisidėjo. Taip, Akono mirė, bet po trejų metų Filipinų diktatorius Markosas buvo nuverstas, o Akino našlė tapo prezidente. Na, ajatola Chomeinis beveik iškart perėmė valdžią ( jis atskrido šachui išvykus) ir valdė šalį iki mirties po dešimties metų.

Bet Putinas — ne šachas, ne Gorbačiovas ar Markosas — jau nekalbant apie tai, kad Navalnas nėra akademikas ar dydis ajatola. Jis neturi nieko panašaus į palaikymą tarp žmonių, kurį turėjo Chomeinis, tačiau jis turi begalinį norą sukelti problemų valdžiai.

Jam atrodo, kad atskridęs iš Berlyno jis prirems valdžią prie sienos — kai bet koks žingsnis tik pablogins situaciją. Pasak vieno iš jo šalininkų, bandymai jį sulaikyti ir įkalinti "dar labiau pakels Navalno autoritetą visuomenėje" ir padidins valdžios riziką per visus būsimus rinkimus. O "jei valdžia atsisakys priverstinio scenarijaus, tai bus teisingai suprasta kaip silpnybė. Rusijos valdžia neturi jokių galimybių".

Tiesą sakant, jokių galimybių neturi Navalnas. Jų nebeliko, kai jis apkaltino Vladimirą Putiną jo apnuodijimu. Ne tik absoliuti dauguma Rusijos piliečių nepatikėjo Navalnu, daugelis tų, kurie anksčiau buvo abejingi, ėmė jį laikyti asmeniu, dirbančiu Rusijos priešų labui. Apnuodijimo istorija yra daugiau nei keista — ir kur kas logiškiau, kad norėdami padaryti šventą auką iš Navalno, bandyti jį nužudyti galėjo Putino oponentai. Pats Navalnas gali kiek nori tikėti savo misija "gelbėti Rusiją nuo Putino" (Rusija neprašė — bet kam tai rūpi?), Tačiau daugumai jis yra tik įrankis šaliai priešiškų jėgų rankose. Priešiškų ne tik Putinui, bet ir Rusijai apskritai.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Iš esmės Navalno negalima paversti nacionaliniu stabu — rusų Chomeiniu, tai yra, jis neturi šansų patekti į valdžią Rusijoje net ir tolimiausioje ateityje. Todėl tiems, kurie rėmėsi "Navalno" projektu, jis dabar turi tik vieną vertybę — būtent šventos aukos, kaip "didvyris, kurį vis dėlto nužudė Putinas". Rusijos valdžia tai puikiai žino ir jau seniai, todėl jiems visiškai nereikia naujų, šįkart sėkmingų bandymų nužudyti Navalną.

Jam grįžus į Rusiją, kompetentingoms tarnyboms kyla rūpesčių  — atsižvelgiant į Omsko-Tomsko istorijas, reikės daug rimčiau saugoti Navalną. Tuo tarpu Rusijos specialiosios tarnybos negali garantuoti jo saugumo  — tiek dėl to, kad jų kolegos iš užsienio žaidžia su Navalnu, tiek dėl to, kad niekas nėra apsaugotas nuo nenugalimos jėgos (pavyzdžiui, bepročio ar teroristo pasikėsinimo į gyvybę).

Tai yra, Rusijos valdžiai tikrai būtų lengviau, jei Navalnas liktų Vokietijoje. Bet ne todėl, kad ji bijo jo populiarumo ir juo labiau sėkmės rinkimuose (net jei ir įsivaizduotume jam palankiausią scenarijų, kai pora deputatų rudenį pereis į Dūmą su Navalno palaikymu  — ar tai gali būti Putino nerimo priežastis?), bet todėl, kad kad jis iš žmogaus provokacijos virto uždelsto veikimo bomba, kurios detonatorius yra už Rusijos ribų.

Tuo tarpu niekas netrukdys Navalnui patekti į šalį, tam nėra jokio pagrindo  — nei politinio, nei teisinio. Niekas neduos priežasties šaukti "Putinas bijo Navalno, todėl jis jo neįleis į Rusiją!" (nepaisant to, kad Navalnas kalba tik apie tai)  — jis nebijo, tiesiog niekina. Kitas dalykas yra tai, kad grįžusiam Navalnui teks atsakyti tiek senose, tiek naujose baudžiamosiose bylose. Navalnui teks ne tik stoti prieš teismą, bet ir ruoštis labai realioms bausmėsms. Pavyzdžiui, kad ir dėl valstybės vadovo šmeižto — juk viešieji kaltinimai bandymu nužudyti neturėtų likti be bausmės.

Iš esmės Navalnas yra pasirengęs trumpam patekti į kalėjimą — jam tai yra "kelias į valdžią", tai yra Mandelos kelias (kita įžūli, bet populiari analogija). Tačiau Rusijos vyriausybė visiškai nesiruošė iš jo padaryti kankinio — nors ir netikro, nors ir nedaugeliui gyventojų, bet vis tiek. Dabar laikytis tokios taktikos bus sunkiau  — jau vien dėl to, kad tie patys "kovotojai prieš režimą", Navalno šalininkai, kas sekundę smerkiantys "čekistų režimą" įtikins visus, kad jei Navalnas nebūtų įkalintas net ir po tokių kaltinimų valdžios institucijoms, tai Putinas yra silpnavalis ir "žmonės jam to neatleis". Taip, informaciniame kare visos priemonės yra geros, ypač kai užduotis yra pakenkti, o ne sustiprinti. Tačiau net ir šioje situacijoje Putinas nesivadovaus kažkieno taisyklėmis  — ir tikrai nepasiduos Navalno pinklėms.

Kuriam paprasčiausiai neliko nieko kito, kaip paspartinti grįžimą į Rusiją. Kodėl? Nes Trampas buvo užblokuotas "Twitter". Taip, čia ryšys yra tiesioginis — jei remsimės Navalno projekto autorių logika.

Iš pradžių buvo aišku, kad jo palikti Vakaruose negalima  — jis greitai visiškai nuvertės, virs antruoju Chodorkovskiu. Ne dėl šansų laimėti rinkimus Rusijoje — jų ir taip nebuvo. Bet tai taip pat taptų nenaudinga bandymams "supurtyti režimą"  — o ką Vakarai vaizduotų kaip "pagrindinį Putino priešą"? Reikėjo jį grąžinti, net nepaisant visų išlaidų ir rizikos. Nesvarbu, ar Navalnas bus kalinamas Rusijoje, ar ne  — bet kokiu atveju kelis mėnesius bus galima eskaluoti temą "Valstybės Dūmos rinkimų išvakarėse opozicijos lyderis buvo įkalintas (persekiojamas, pašalintas iš rinkimų)". Tačiau tokiam scenarijui dar buvo laiko  — grįžti buvo galima pavasarį. Tačiau įvyko "Kapitolijaus šturmas" ir Trampo paskyrų blokavimas socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse.

Ką šis "demokratijos triumfas" paskatins Rusijoje, tiek triumfo organizatorių, tiek Navalno, kuris mąsto sinchroniškai su jais,  nuomone? Teisingai — tai, kad Kremlius dabar lengva širdimi blokuos Aleksejų visur ir visada. Na, ne iš karto ir ne pats, o tų pačių "Telegram", "YouTube" ir pan. savininkų rankomis  — jie bijos prarasti Rusijos rinką ir padarys nuolaidų totalitariniam Kremliui, juolab kad po incidento su Trampu jie susigadino savo reputaciją. Tai yra, Navalnas netrukus bus pašalintas iš transliuojamų kanalų  — kaip ir Trampas, nors jie visiškai skirtingi, o jų tikslai yra priešingi.

Čia nėra ko ginčytis — tai neatsiejamas pasaulio vaizdas. Pats pasaulis, kuriame skaitmeninės diktatūros kūrėjai, politinės ir ideologinės cenzūros, raganų medžioklės ir kovos su "neteisingomis pažiūromis" šalininkai save vadina demokratais, liberalais ir sąžiningais žmonėmis. Ačiū Dievui, Rusija nepriklauso šiam pasauliui (ir kuo toliau, tuo labiau tai įvertins mūsų "vakariečiai")  — priešingai nei Aleksejus Navalnas, kuris išliks jo dalimi, nepaisant to, kur jis gyvena, Berlyne ar Maskvoje.

Ir, beje, dabar viskas gali baigtis dar neprasidėjus: 17 dieną Navalnas gali tiesiog neskristi į Maskvą.Dėl daugybės prašymų  — tai yra po Vakarų specialiųjų tarnybų perspėjimų apie rimtas grėsmes jo gyvybei ar net asmeninio Merkel ar paties Džo Baideno prašymo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Berlynas, Aleksejus Navalnas
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu
Apple įrenginiai, archyvinė nuotrauka

Privatumo politika: nuo laisvės skleidėjų iki monstrų

(atnaujinta 00:46 2021.01.17)
"Telegram" kūrėjas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kritikavo kryptį, kuria vystosi tinklas. Dar vasarą jis piktinosi "Apple" ir "Google", valdančių visą pasaulinę programų rinką, monopolija — o tiksliau, duopolija

Remiantis Pavelo Durovo pareiškimu, per pastarąsias tris paras "Telegram" vartotojų skaičius išaugo 25 mln.

Be to, mesendžeris tapo antra daugiausiai atsisiųsta programa JAV. Nuo praėjusio trečiadienio iki sekmadienio jį įdiegė apie 545 tūkstančius kartų — tris kartus daugiau nei tuo pačiu praėjusios savaitės laikotarpiu. To priežastimi Didžiosios Britanijos laikraštis "The Telegraph" įvardijo Donaldo Trampo šalininkų, pasmerktų visuotiniam valymui interneto erdvėje, bėgime į išteklius, nepriklausančius nuo didžiausių Amerikos interneto korporacijų.

Dabartiniai įvykiai JAV, be abejonės, turėjo įtakos tam, kas įvyko, tačiau tai tik dalis paaiškinimo. Lygiagrečiai didėjant "Telegram" populiarumui Jungtinėse Valstijose aukščiausią laimės valandą išgyvena ir dar viena susirašinėjimo programėlė — "Signal".

"Reuters" duomenimis, netolimoje ateityje naujų programos diegimų skaičius gali viršyti milijoną vartotojų kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, sekmadienį ją visame pasaulyje įdiegė 810 tūkstančių žmonių, o tai yra beveik 18 kartų daugiau, palyginti su atsisiuntimų skaičiumi sausio 6 dieną.

Data pasirinkta ne veltui. Būtent šią dieną populiariausia planetoje susirašinėjimo programėlė "WhatsApp" atnaujino savo privatumo politiką, pagal kurią ji, kaip "Facebook" korporacijos dalis, dabar dalinsis informacija apie savo vartotojus su visa "programų šeimyna".

Kitą dieną Elonas Maskas paskelbė trumpą įrašą "Twitter" "naudokite Signal", kuriuo pasidalino ir "Twitter" kūrėjas ir generalinis direktorius Jack'as Dorsey'is. Nauji vartotojai užplūdo išreklamuotą programėlę, ir ji kurį laiką net negalėjo susitvarkyti su antplūdžiu.

"Telegram" kūrėjas taip pat neliko nuošalyje. Pavelas Durovas pastaraisiais mėnesiais ne kartą kritikavo kryptį, kuria vystosi tinklas. Dar vasarą jis piktinosi "Apple" ir "Google", valdančių visą pasaulinę programų rinką, monopolija — o tiksliau, duopolija.

"WhatsApp" politikos naujovės taip pat nepaliko jo abejingo. Durovas apie juos kalbėjo labai griežtai, dar kartą atkreipdamas dėmesį į savo veiklos pranašumus.

Faktinis "WhatsApp" ultimatumas vartotojams sukėlė griežtą atsaką net valstybės lygiu. Čia ypač pasižymėjo Turkija, kurios vadovybė, įskaitant asmeniškai prezidentą Erdoganą, atsisakė naudoti programėlę. Tada šalies Antimonopolinis komitetas pradėjo tyrimą.

Sunku spręsti, kokią žalą patirs "WhatsApp", tačiau įtariama, kad jos vadovybė ne kartą keikėsi netinkamu laiku paskelbdama naujas taisykles. Jei tai būtų padaryta prieš mėnesį, galbūt pasekmės būtų ne tokios rimtos.

Vartotojų kontrolė, neobjektyvus interneto kompanijų dėmesys jų privataus gyvenimo detalėms, žinoma, erzina daugumą žmonių, tačiau vis dėlto tai jau tapo įprasta ir paprastai suvokiama kaip neišvengiama. Be to, atsargų ir griežtą, neigiamą požiūrį į teisėtą informacijos apie vartotojus rinkimą iki šiol dažniau rodė tie, kuriuos visuomenė įvardija kaip ne visai adekvačius paranojiškus sąmokslo teoretikus.

Ką gali sukelti tokios lemtingos pasekmės paprastam įstatymus gerbiančiam piliečiui, tuo labiau gyvenančiam daug tūkstančių kilometrų nuo JAV, tai, kad informacija apie jo bendravimo ratą, pomėgius ir interesus (net jei tai yra gana subtilūs dalykai, pvz., mėgstamos pornografijos svetainės), yra nuolat stebima ir kaupiama Amerikos interneto kompanijų duomenų bazėse? Nebent kontekstinė reklama vis tiksliau pataiko į taikinį — štai ir visos pasekmės.

Žmonės daug labiau baiminosi dėl panašios jų pačių šalių valdžios veiklos. Tarptautinės susirašinėjimo programėlių IT kompanijos, kad ir susijusios su JAV, dažnai žmonių akyse veikė kaip žodžio laisvės išsaugojimo garantas ir demokratijos vykdytojas, nes dažnai paprasčiausiai ignoruoja nacionalinių vyriausybių reikalavimus, o rasti būdą juos suvaldyti labai nelengva.

Taigi, "WhatsApp" prieš kelias savaites paleistos naujovės, žinoma, sukėlė nepasitenkinimo kupiną niurzgėjimą tam tikrose grupėse, tačiau vargu ar pakenkė platiems mastams.

Štai tik privatumo politikos atnaujinimas sutapo su pasaulį sukrėtusiu valymo procesu, kurį surengė vis dar dabartinis JAV prezidentas ir jo šalininkai (beje, pusė šalies), šie labai privatūs pažangos ir demokratijos skleidėjai, įskaitant ir "Facebook". Be to, jų interneto paskyrų anihiliacijos technologijos parodė tokį efektyvumo lygį, apie kurį net nesvajojo valstybės, kurios tradiciškai kaltinamos perdėta piliečių kontrole ir nesutarimų slopinimu.

Per kelias trumpas dienas dėmesys klientui ir intuityvi sąsaja buvo numesta, siekiant atidengti totalitarinio monstro, kuris vienu mygtuko paspaudimu suardo milijonų žmonių likimą, esmę.

Nenuostabu, kad šiomis dienomis daugelis žmonių, suprasdami tikrovę, puolė ieškoti pakaitinių aerodromų, bandydami pasislėpti nuo ateinančios ir tikrai gąsdinančios ateities. Tiesa, daugumai jų yra liūdna žinia: ji veiks tik tų šalių piliečiams, kuriems frazė "skaitmeninis suverenitetas" nėra gerai žinoma.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Telegram, WhatsApp, Twitter, JAV, socialiniai tinklai
Avarinis ženklas

Šakių rajone eismo įvykio metu sužeisti du nepilnamečiai

(atnaujinta 12:17 2021.01.17)
Kartu su jais buvo sužeisti dar du suaugusieji, sėdintys tame pačiame automobilyje. Kitas eismo dalyvis neleido jų praleisti sankryžoje

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Kelių eismo įvykio metu Šakių rajone buvo sužeisti du nepilnamečiai vaikai, pranešė Lietuvos policija. 

Šeštadienį, apie 15.10 val., šalia Bridžių kaimo, magistralės Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas 26-ame kilometre, automobilis "Audi 80", vairuojamas 1961 metais gimusio vyro, sankryžoje nepraleido "Volkswagen Passat" ir susidūrė su juo.

"VW Passat" vairavo 1983 metais gimęs vyras. Jis nepažeidė taisyklių, nes judėjo pagrindiniu keliu. Automobilyje, be jo, buvo moteris, gimusi 1988 metais ir du maži vaikai — 2018 metais gimęs berniukas ir 2015 metais gimusi mergaitė.

Per eismo įvykį buvo sužeisti visi automobilyje "VW Passat" sėdintys žmonės. Jie gavo medicininę pagalbą ir buvo išsiųsti gydytis ambulatoriškai.

Policija pradėjo administracinį tyrimą.