Nors Stream 2, archyvinė nuotrauka

Tyliai pasitraukė: kodėl Lietuva pasitraukė "Eurogas" būtent dabar?

99
(atnaujinta 12:16 2018.03.06)
Susiklosčius situacijai, kai tokie Europos gigantai, kaip Vokietija ir Austrija pritaria "Nord Stream 2" statybai ir nepaklūsta JAV, Vilnius nusprendė nesikišti į ginčą ir "pastovėti nuošalyje"

Šių metų kovo 2 dieną, kaip jau pranešė Sputnik Lietuva, šalies Nacionalinės Lietuvos elektros asociacija (toliau — NLEA) pasitraukė iš "Eurogas", kompanijų, asociacijų ir tarptautinių organizacijų susivienijimo, valdančio didmeninį ir mažmeninį dujų paskirstymą Europoje.

Priežastis, dėl kurios NLEA nusprendė imtis šio žingsnio, patiekiama labai elegantiškai: "Europos Komisija yra parengusi energetikos direktyvos dujų sektoriui papildymą, siekdama panaikinti juridinius direktyvos taikymo trūkumus, tačiau atsirado įmonių ir suinteresuotų asmenų, prieštaraujančių tokiam tikslui, nes jiems tas teisinis vakuumas naudingas. NLEA priėmė nutarimą pasitraukti iš organizacijos, neatsižvelgiančios į visų savo narių poziciją skelbiant pareiškimus dėl esminių energetikos politikos principų formavimo". Formuluotė yra padengta frazėmis, už kurių beveik nesimato jokių realių priežasčių ar galimų padarinių. Kas iš tikrųjų atsitiko?

2017-ųjų lapkričio 8 dieną Europos Komisija pasiūlė įnešti pakeitimus į ES Dujų deklaraciją, kurie leistų taikyti pagrindinius Trečiojo energetikos paketo principus visiems vamzdynams iš trečiųjų šalių per ES teritoriją, — tiek veikiantiems, tiek ir tiems, kurie gali būti pastatyti ateityje.

Iki 2018 metų sausio 31 dienos suinteresuotosios organizacijos buvo pakviestos pateikti pageidavimus ir pastabas. Be to, EK neslėpė, kad siūlomų pakeitimų tikslas — neduoti Rusijos "Gazprom" ir jo partneriams  Europoje atsidurti tarp  "įmonių, susijusių su didmeniniu ir mažmeniniu dujų paskirstymu Europoje".

Jei atsisakyti Ezopo kalbos, viskas atrodo gana konkrečiai. Europos Komisija pasisakė prieš planus Šveicarijos kompanijos "Nord Stream AG 2", kurios akcijos paskirstytos tarp "Gazprom" (kontrolinis paketas), BASF SE/Wintershall Holding GmbH, E.ON Ruhrgas AG, N. V. Nederlandse Gasuine ir GDF Suez SA, ketinančios finansuoti  magistralinio dujotiekio " Nord Stream 2" statybą nuo Rusijos teritorijos iki Vokietijos teritorijos.

Visos išvardytos Europos bendrovės jau pradėjo mokėti savo dalį šiame projekte, visos šios bendrovės yra "Eurogas" dalis. Jei "Eurogas" paklusniai sutiks su Europos Komisijos pasiūlymu, projektas bus uždarytas, Europos dujų gigantų laikas, pastangos ir pinigai būtų tuščiai išvaistyti.

Europos Komisija — labai autoritetinga institucija, "Europos vyriausybė", tačiau Europos Sąjunga nėra nei unitarinė, nei autoritarinė asociacija, Europos tradicijoje yra ir žodžio laisvė, ir teisė ginti savo nuomonę. Nepamiršo tuo pasinaudoti ir "Eurogas", kuriame "Nord Stream-2" dalyvių svoris daug kartų viršija NLEA autoritetą.

Nors "Eurogas" įvertino EK pasiūlymą, kol jo "bosai" pasvėrė privalumus ir trūkumus, atėjo Kalėdų šventės, bet sausio 15 dieną "Eurogas" leidinio "Natural Gas Daily" puslapiuose paskelbė savo nuomonę šiuo klausimu. Pilnai pareikškimo necituosiu, pasistengsiu atskleisti pagrindinius momentus.

"Įstatymo projekto tekste nenurodytos sąlygos, reikalingos kompanijoms gauti patvirtinimą dujotiekių statybai, kas sukuria neapibrėžtumo padėtį tokių projektų kūrėjams ir naudotojams ir gali pažeisti sutartines teises ir pareigas. Įstatymas gali turėti neigiamą poveikį tiekimo ir investicijų saugumui, pabloginti geopolitinius santykius tarp šalių. EK pasiūlymas gali sukurti pirmenybę SGD tiekėjams, palyginti su vamzdynų dujų tiekėjais. Įstatymo projektas pasiūlytas be išankstinių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Jei šie pakeitimai bus patvirtinti, tada bent kelios valstybės — Alžyras, Libija, Marokas, Norvegija, Tunisas, Jungtinė Karalystė (po galimo pasitraukimo iš ES) ir Rusija — gali būti įtrauktos į šį procesą, kas trukdys naujų dujotiekių statybai. Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus, "Eurogas" rekomenduoja užšaldyti pasiūlymą iki tol, kol nebus ištirti visi jo galimi padariniai, kol nebus atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę".

EK, norėdamas sustabdyti "Nord Stream 2", skubėjo taip, kad savo pakeitimais sugebėjo sudaryti problemų ne tik Rusijai ir jos "Gazprom", bet ir visoms kitoms šalims, kurios galėtų realizuoti dujotiekio projektus, — Norvegijai, Azerbaidžanui, kuris bando susikooperuoti su Turkmėnija, siekiant įvairinti  Europos dujų rinką, galimiems dujų pristatymo vamzdynais  iš naujai atrastų telkinių Egipte ir Izraelyje projektams.

Europos Komisija padarė klaidą, tokią beprasmišką, kad kokios jau čia gali būti konsultacijos su NLEA? "Kol bus atsižvelgta į visas galimas pasekmes" — tai labai diplomatinė formuluotė, sutikite. Vamzdynų dujos buvo, yra ir bus pigesnės nei suskystintos — tokios yra technologijos. Prieš fizikos ir chemijos dėsnius politikams prieštarauti nepavyks. "Eikite ir perrašykite, tik pabandykite pirmiausia pagalvoti!" "Eurogas".

Be to, formuluotės yra tokios korektiškos, kad blaiviai mąstantis žmogus neras priežasčių su jomis nesutikti. Kitaip tariat, NLEA ir neprieštaravo — jokių pasipiktinimo pareiškimų nebuvo nei sausį, nei vasarį. O štai staiga stiprūs šalčiai Jungtinėse Amerikos Valstijose — buvo, ir jie davė nuostabų rezultatą.

Norėdamos išgalbėti savo gyventojus nuo šalčio, JAV, kurios įsitikinusios, kad  sugebės savo SGD tiekimais užtikrinti visus Europos poreikius, išstūmę iš rinkos nepageidaujamą, nepatogią Rusiją, buvo priverstos pirkti SGD iš… Rusijos.

Pasirodo, kad garsūs Donaldo Trampo pareiškimai taip radikaliai skiriasi nuo sunkios gyvenimo prozos, kad buvo neįmanoma to nepastebėti. Ir Europos Komisijai pasipylė atsiliepimai apie  pakeitimus ne tokio turinio, kaip norėtųsi.

Iki sausio 31 dienos EK surinko 36 pastabas ir pageidavimus, be to, sugebėjo tai padaryti taip vikriai, kad dvylika siuntėjų pasirodė esą vien Lenkijos įmonės ir organizacijos. Šie dvylika "balsų" buvo pateikti už tai, kad ir jūrų vamzdynams būtų taikomas Trečiasis energetikos paketas, o likusios 24 apklausos dalyviai pritarė "Eurogas" nuomonei. Tarp jų — "Shell", "Engie", "Uniper", "Wintershall", "OMV", Čekijos verslo asociacija CPCR, Austrijos prekybos rūmai, Energijos prekybininkų asociacija EFET, Italijos pramonės asociacija Confindustria. Rūmai ir asociacijos — tai dešimtys bendrovių, Europos verslo spalva, "kapitonai ir admirolai".

Apie tai, ar buvo tarp šių nuomonių ir NLEA  pageidavimas, informacijos rasti nepavyko. Tačiau žinoma, kad tiesiog tą pačią dieną, kai Europos Komisija pradėjo skaityti gautą korespondenciją, įvyko tai, kas užbaigė šį "ginčą".

2018-ųjų vasario 1 dieną Šveicarijos "Nord Stream 2 AG" gavo dabartinės Vokietijos vyriausybės leidimą statybai šalies teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo. Šį sprendimą Vokietija primėmė tą pačią savaitę, kai buvo paskelbtas amerikiečių "Kremliaus sąrašas", kuriame numeriu 96 yra "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio vardas.

Nepaisant aiškaus JAV signalo apie tai, kad su šiuo žmogumi negalima turėti nieko bendro, Europos bendrovės ir toliau ketina dirbti su "Gazprom" statantydamos Nord Stream 2", tai yra Europos ir Amerikos santykiai įgauna gana dramatišką pobūdį.

Visą vasario mėnesį NLEA tyli, mezga užkulisines intrigas, tačiau jokio pasitraukimo iš "Eurogas" nebuvo. Tačiau mėnesio pabaigoje įvykiai įgavo didesnį tempą — keli veiksniai sumaišė į vieną krūvą. Šaltis, kuris jau gerokai sugadino naujai pasirodžiuso dujų eksportuotojo vardą, pasiekė Europą, ir siekiant patenkinti sparčiai išaugusią paklausą, "Gazprom" septynias savaites iš eilės pasiekė rokordų pagal žydrojo kuro tiekimo apimtis.

Vasario 26 dieną Sankt Peterburge įvyko "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio ir Austrijos įmonės OMV vadovo Rainer Seele dusitikimas, kurio metu jie taip pat apibendrino 2017 metus — Austrija nustatė istorinį rekordą, importuodama 9,1 milijardą kubinių metrų dujų, kas 50  procentų daugiau nei 2016 metais.

Be to, nuo sausio 1-osios iki vasario 21 dienos "Gazprom" jau pristatė 1,8 milijardų kubinių metrų į Austriją — 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais. Bet esmė ne tik Austrijos dujų apyvartos rodikliuose. Neverta pamiršti, kad OMV yra didžiausio Europos dujų paskirstymo mazgo Baumgartene savininkas, per kurį praeina apie 40 procentų Europos dujų importo, ne tik iš Rusijos, bet ir iš  Norvegijos. Iš Baumgarteno, kaimo 50 kilometrų nuo Vienos, išsisklaido vidaus Europos dujotiekiai — į Pranzūciją, Vokietiją, Italiją, Kroatiją, Vengriją ir kitas šalis. OMV buvo pirmoji Europos bendrovė, kuri dar praėjusį šimtmetį pasirašė sutartį su TSRS dėl pirmųjų tarybinių dujų tiekimo į Europą.

Labai neprasta įmonė, labai prasmingas susitikimas. Dieną po susitikimo Mileris Seele įvyko pirmasis Austrijos kanclerio Sebastiano Kurco vizitas už ES ribų — į Maskvą, susitikti su Vladimiru Putinu. Pagrindiniai valstybės vizito tikslai —  be abejo, diskusijos apie Ukrainą ir Siriją bei kitas tarptautinio terorizmo problemas. Tačiau bendros spaudos konferencijos metu po susitikimo su Putinu Kurcas tarp kitko ištarė ir tokią frazę: "Nord Stream 2" yra projektas, liečiantis ne tik Austriją, bet ir Vokietiją ir kitas valsybes. Austrijos federalinė vyriausybė labai teigiamai žiūri į šį projektą". Apie basmačius Sirijoje irgi kalbėjo. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad Austrija Europos Komisijos ginče galutinai stojo į "Eurogas" ir Vokietijos pusę. Tą pačią dieną, kai Kurcas susitiko su Putinu, buvo paskelbtas dar vienas dokumentas — atviras OMV, Wintershall, Uniper vadovų,  "Eurogas" narių, laiškas. Skirtingai nei asociacija, Austrijos ir Vokietijos verslininkai nutarė nežaisti diplomatijos žaidimų. Tiems, kas moka vokiečių kalbą — nuoroda į laiško originalą.

Oficialaus vertimo raštu nėra, todėl žemiau — mano vertimas, pageidaujantys gali patikrinti, ar jis tikslus.

"Nord Stream 2",  tai kelių milijardų investicijos į itin modernią Europos dujų infrastruktūrą, siekiant užtikrinti gyventojų ir pramonės pasiūlą visoje Europoje. <…> Tokios šalys kaip Ukraina ir Lenkija, kaip tranzito monopolininkai, nėra suinteresuoti nauja ir konkurecinga dujų infrastruktūra Europoje. <…> Mes nežinome dujų vartotojų, nei privačių, nei pramoninių, kurie norėtų pakeisti rusiškas vamzdyno dujas į brangesnes SGD iš JAV. Negalima padaryti taip, kad Europos energijos tiekimas virstų žaislu amerikiečių energetikoje, saugume  ir geopolitikoje, o jokių kitų argumentų prieš NS-2 nėra. Tie, kurie bando naudoti šį metodą, nori pakentki Europai".

Kaip matote, pozicijos yra labai griežta. Bet koks "Nord Stream 2" priešininkas nori pakenkti Europai. Didžiausios dujų įmonės Austrijoje ir Vokietijoje remiasi jų vyriausybių parama. Jos vienareikšmiškai pareiškė, kad nenori prarasti pelno, saugaus ir patikimo gamtinių dujų tiekimo tam, kad  įtiktų JAV geopolitiniams interesams. "Kas ne su mumis — prieš mus!" — štai taip, be užuolankų. Vadinasi, kas su mumis — tas prieš JAV!

Paskelbus šį laišką tiesos akimirka atėjo ir Lietuvai. Tačiau Respublikos vadovybės veiksmai šiam laikui jau spėjo privesti prie to, kad "Nord Stream 2" neturi nieko bendro su Lietuva, kaip ir Lietuva neturi nieko bendro su šiuo projektu.

Kam tada stoti į Vokietijos ir Austrijos pusę, rizikuojant sugadinti santykius su JAV? Taigi jokio demaršo iš NLEA pusės nebuvo — iš tikrųjų Lietuva ramiai pasitaukė į šoną nuo pagrindinių pasaulio dujų rinkos žaidėjų ginčo. Tegul be mūsų aiškinasi santykius visos šios šalys — mūsų tai, ačiū Dievui, neliečia. Na, o gražių žodžių atsargoje visada yra — mes jų neišgirdome. Žinant NLEA priimto sprendimo pagrindus, kiekvienas gali laisvai įvertinti tiek patį sprendimą, tiek jo vadovo pateiktą paaiškinimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

99
Tegai:
gamtinės dujos, Nord Stream-2, Eurogas, Gazprom, Europos Sąjunga, Rusija, JAV, Lietuva
Dar šia tema
"Spiegel" gąsdina vokiečius "Nord Stream-2" nuostoliais
Įvardyti tikėtini "Nord Stream-2" statybos pradžios terminai
Vokietija leido "Nord Stream-2" statybą savo teritorijoje
JAV palaikė Lenkijos pasipriešinimą "Nord Stream-2"
Vokietija apsaugo "Nord Stream-2" nuo Europos Komisijos