Nors Stream 2, archyvinė nuotrauka

Tyliai pasitraukė: kodėl Lietuva pasitraukė "Eurogas" būtent dabar?

104
(atnaujinta 12:16 2018.03.06)
Susiklosčius situacijai, kai tokie Europos gigantai, kaip Vokietija ir Austrija pritaria "Nord Stream 2" statybai ir nepaklūsta JAV, Vilnius nusprendė nesikišti į ginčą ir "pastovėti nuošalyje"

Šių metų kovo 2 dieną, kaip jau pranešė Sputnik Lietuva, šalies Nacionalinės Lietuvos elektros asociacija (toliau — NLEA) pasitraukė iš "Eurogas", kompanijų, asociacijų ir tarptautinių organizacijų susivienijimo, valdančio didmeninį ir mažmeninį dujų paskirstymą Europoje.

Priežastis, dėl kurios NLEA nusprendė imtis šio žingsnio, patiekiama labai elegantiškai: "Europos Komisija yra parengusi energetikos direktyvos dujų sektoriui papildymą, siekdama panaikinti juridinius direktyvos taikymo trūkumus, tačiau atsirado įmonių ir suinteresuotų asmenų, prieštaraujančių tokiam tikslui, nes jiems tas teisinis vakuumas naudingas. NLEA priėmė nutarimą pasitraukti iš organizacijos, neatsižvelgiančios į visų savo narių poziciją skelbiant pareiškimus dėl esminių energetikos politikos principų formavimo". Formuluotė yra padengta frazėmis, už kurių beveik nesimato jokių realių priežasčių ar galimų padarinių. Kas iš tikrųjų atsitiko?

2017-ųjų lapkričio 8 dieną Europos Komisija pasiūlė įnešti pakeitimus į ES Dujų deklaraciją, kurie leistų taikyti pagrindinius Trečiojo energetikos paketo principus visiems vamzdynams iš trečiųjų šalių per ES teritoriją, — tiek veikiantiems, tiek ir tiems, kurie gali būti pastatyti ateityje.

Iki 2018 metų sausio 31 dienos suinteresuotosios organizacijos buvo pakviestos pateikti pageidavimus ir pastabas. Be to, EK neslėpė, kad siūlomų pakeitimų tikslas — neduoti Rusijos "Gazprom" ir jo partneriams  Europoje atsidurti tarp  "įmonių, susijusių su didmeniniu ir mažmeniniu dujų paskirstymu Europoje".

Jei atsisakyti Ezopo kalbos, viskas atrodo gana konkrečiai. Europos Komisija pasisakė prieš planus Šveicarijos kompanijos "Nord Stream AG 2", kurios akcijos paskirstytos tarp "Gazprom" (kontrolinis paketas), BASF SE/Wintershall Holding GmbH, E.ON Ruhrgas AG, N. V. Nederlandse Gasuine ir GDF Suez SA, ketinančios finansuoti  magistralinio dujotiekio " Nord Stream 2" statybą nuo Rusijos teritorijos iki Vokietijos teritorijos.

Visos išvardytos Europos bendrovės jau pradėjo mokėti savo dalį šiame projekte, visos šios bendrovės yra "Eurogas" dalis. Jei "Eurogas" paklusniai sutiks su Europos Komisijos pasiūlymu, projektas bus uždarytas, Europos dujų gigantų laikas, pastangos ir pinigai būtų tuščiai išvaistyti.

Europos Komisija — labai autoritetinga institucija, "Europos vyriausybė", tačiau Europos Sąjunga nėra nei unitarinė, nei autoritarinė asociacija, Europos tradicijoje yra ir žodžio laisvė, ir teisė ginti savo nuomonę. Nepamiršo tuo pasinaudoti ir "Eurogas", kuriame "Nord Stream-2" dalyvių svoris daug kartų viršija NLEA autoritetą.

Nors "Eurogas" įvertino EK pasiūlymą, kol jo "bosai" pasvėrė privalumus ir trūkumus, atėjo Kalėdų šventės, bet sausio 15 dieną "Eurogas" leidinio "Natural Gas Daily" puslapiuose paskelbė savo nuomonę šiuo klausimu. Pilnai pareikškimo necituosiu, pasistengsiu atskleisti pagrindinius momentus.

"Įstatymo projekto tekste nenurodytos sąlygos, reikalingos kompanijoms gauti patvirtinimą dujotiekių statybai, kas sukuria neapibrėžtumo padėtį tokių projektų kūrėjams ir naudotojams ir gali pažeisti sutartines teises ir pareigas. Įstatymas gali turėti neigiamą poveikį tiekimo ir investicijų saugumui, pabloginti geopolitinius santykius tarp šalių. EK pasiūlymas gali sukurti pirmenybę SGD tiekėjams, palyginti su vamzdynų dujų tiekėjais. Įstatymo projektas pasiūlytas be išankstinių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Jei šie pakeitimai bus patvirtinti, tada bent kelios valstybės — Alžyras, Libija, Marokas, Norvegija, Tunisas, Jungtinė Karalystė (po galimo pasitraukimo iš ES) ir Rusija — gali būti įtrauktos į šį procesą, kas trukdys naujų dujotiekių statybai. Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus, "Eurogas" rekomenduoja užšaldyti pasiūlymą iki tol, kol nebus ištirti visi jo galimi padariniai, kol nebus atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę".

EK, norėdamas sustabdyti "Nord Stream 2", skubėjo taip, kad savo pakeitimais sugebėjo sudaryti problemų ne tik Rusijai ir jos "Gazprom", bet ir visoms kitoms šalims, kurios galėtų realizuoti dujotiekio projektus, — Norvegijai, Azerbaidžanui, kuris bando susikooperuoti su Turkmėnija, siekiant įvairinti  Europos dujų rinką, galimiems dujų pristatymo vamzdynais  iš naujai atrastų telkinių Egipte ir Izraelyje projektams.

Europos Komisija padarė klaidą, tokią beprasmišką, kad kokios jau čia gali būti konsultacijos su NLEA? "Kol bus atsižvelgta į visas galimas pasekmes" — tai labai diplomatinė formuluotė, sutikite. Vamzdynų dujos buvo, yra ir bus pigesnės nei suskystintos — tokios yra technologijos. Prieš fizikos ir chemijos dėsnius politikams prieštarauti nepavyks. "Eikite ir perrašykite, tik pabandykite pirmiausia pagalvoti!" "Eurogas".

Be to, formuluotės yra tokios korektiškos, kad blaiviai mąstantis žmogus neras priežasčių su jomis nesutikti. Kitaip tariat, NLEA ir neprieštaravo — jokių pasipiktinimo pareiškimų nebuvo nei sausį, nei vasarį. O štai staiga stiprūs šalčiai Jungtinėse Amerikos Valstijose — buvo, ir jie davė nuostabų rezultatą.

Norėdamos išgalbėti savo gyventojus nuo šalčio, JAV, kurios įsitikinusios, kad  sugebės savo SGD tiekimais užtikrinti visus Europos poreikius, išstūmę iš rinkos nepageidaujamą, nepatogią Rusiją, buvo priverstos pirkti SGD iš… Rusijos.

Pasirodo, kad garsūs Donaldo Trampo pareiškimai taip radikaliai skiriasi nuo sunkios gyvenimo prozos, kad buvo neįmanoma to nepastebėti. Ir Europos Komisijai pasipylė atsiliepimai apie  pakeitimus ne tokio turinio, kaip norėtųsi.

Iki sausio 31 dienos EK surinko 36 pastabas ir pageidavimus, be to, sugebėjo tai padaryti taip vikriai, kad dvylika siuntėjų pasirodė esą vien Lenkijos įmonės ir organizacijos. Šie dvylika "balsų" buvo pateikti už tai, kad ir jūrų vamzdynams būtų taikomas Trečiasis energetikos paketas, o likusios 24 apklausos dalyviai pritarė "Eurogas" nuomonei. Tarp jų — "Shell", "Engie", "Uniper", "Wintershall", "OMV", Čekijos verslo asociacija CPCR, Austrijos prekybos rūmai, Energijos prekybininkų asociacija EFET, Italijos pramonės asociacija Confindustria. Rūmai ir asociacijos — tai dešimtys bendrovių, Europos verslo spalva, "kapitonai ir admirolai".

Apie tai, ar buvo tarp šių nuomonių ir NLEA  pageidavimas, informacijos rasti nepavyko. Tačiau žinoma, kad tiesiog tą pačią dieną, kai Europos Komisija pradėjo skaityti gautą korespondenciją, įvyko tai, kas užbaigė šį "ginčą".

2018-ųjų vasario 1 dieną Šveicarijos "Nord Stream 2 AG" gavo dabartinės Vokietijos vyriausybės leidimą statybai šalies teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo. Šį sprendimą Vokietija primėmė tą pačią savaitę, kai buvo paskelbtas amerikiečių "Kremliaus sąrašas", kuriame numeriu 96 yra "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio vardas.

Nepaisant aiškaus JAV signalo apie tai, kad su šiuo žmogumi negalima turėti nieko bendro, Europos bendrovės ir toliau ketina dirbti su "Gazprom" statantydamos Nord Stream 2", tai yra Europos ir Amerikos santykiai įgauna gana dramatišką pobūdį.

Visą vasario mėnesį NLEA tyli, mezga užkulisines intrigas, tačiau jokio pasitraukimo iš "Eurogas" nebuvo. Tačiau mėnesio pabaigoje įvykiai įgavo didesnį tempą — keli veiksniai sumaišė į vieną krūvą. Šaltis, kuris jau gerokai sugadino naujai pasirodžiuso dujų eksportuotojo vardą, pasiekė Europą, ir siekiant patenkinti sparčiai išaugusią paklausą, "Gazprom" septynias savaites iš eilės pasiekė rokordų pagal žydrojo kuro tiekimo apimtis.

Vasario 26 dieną Sankt Peterburge įvyko "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio ir Austrijos įmonės OMV vadovo Rainer Seele dusitikimas, kurio metu jie taip pat apibendrino 2017 metus — Austrija nustatė istorinį rekordą, importuodama 9,1 milijardą kubinių metrų dujų, kas 50  procentų daugiau nei 2016 metais.

Be to, nuo sausio 1-osios iki vasario 21 dienos "Gazprom" jau pristatė 1,8 milijardų kubinių metrų į Austriją — 60 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais. Bet esmė ne tik Austrijos dujų apyvartos rodikliuose. Neverta pamiršti, kad OMV yra didžiausio Europos dujų paskirstymo mazgo Baumgartene savininkas, per kurį praeina apie 40 procentų Europos dujų importo, ne tik iš Rusijos, bet ir iš  Norvegijos. Iš Baumgarteno, kaimo 50 kilometrų nuo Vienos, išsisklaido vidaus Europos dujotiekiai — į Pranzūciją, Vokietiją, Italiją, Kroatiją, Vengriją ir kitas šalis. OMV buvo pirmoji Europos bendrovė, kuri dar praėjusį šimtmetį pasirašė sutartį su TSRS dėl pirmųjų tarybinių dujų tiekimo į Europą.

Labai neprasta įmonė, labai prasmingas susitikimas. Dieną po susitikimo Mileris Seele įvyko pirmasis Austrijos kanclerio Sebastiano Kurco vizitas už ES ribų — į Maskvą, susitikti su Vladimiru Putinu. Pagrindiniai valstybės vizito tikslai —  be abejo, diskusijos apie Ukrainą ir Siriją bei kitas tarptautinio terorizmo problemas. Tačiau bendros spaudos konferencijos metu po susitikimo su Putinu Kurcas tarp kitko ištarė ir tokią frazę: "Nord Stream 2" yra projektas, liečiantis ne tik Austriją, bet ir Vokietiją ir kitas valsybes. Austrijos federalinė vyriausybė labai teigiamai žiūri į šį projektą". Apie basmačius Sirijoje irgi kalbėjo. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad Austrija Europos Komisijos ginče galutinai stojo į "Eurogas" ir Vokietijos pusę. Tą pačią dieną, kai Kurcas susitiko su Putinu, buvo paskelbtas dar vienas dokumentas — atviras OMV, Wintershall, Uniper vadovų,  "Eurogas" narių, laiškas. Skirtingai nei asociacija, Austrijos ir Vokietijos verslininkai nutarė nežaisti diplomatijos žaidimų. Tiems, kas moka vokiečių kalbą — nuoroda į laiško originalą.

Oficialaus vertimo raštu nėra, todėl žemiau — mano vertimas, pageidaujantys gali patikrinti, ar jis tikslus.

"Nord Stream 2",  tai kelių milijardų investicijos į itin modernią Europos dujų infrastruktūrą, siekiant užtikrinti gyventojų ir pramonės pasiūlą visoje Europoje. <…> Tokios šalys kaip Ukraina ir Lenkija, kaip tranzito monopolininkai, nėra suinteresuoti nauja ir konkurecinga dujų infrastruktūra Europoje. <…> Mes nežinome dujų vartotojų, nei privačių, nei pramoninių, kurie norėtų pakeisti rusiškas vamzdyno dujas į brangesnes SGD iš JAV. Negalima padaryti taip, kad Europos energijos tiekimas virstų žaislu amerikiečių energetikoje, saugume  ir geopolitikoje, o jokių kitų argumentų prieš NS-2 nėra. Tie, kurie bando naudoti šį metodą, nori pakentki Europai".

Kaip matote, pozicijos yra labai griežta. Bet koks "Nord Stream 2" priešininkas nori pakenkti Europai. Didžiausios dujų įmonės Austrijoje ir Vokietijoje remiasi jų vyriausybių parama. Jos vienareikšmiškai pareiškė, kad nenori prarasti pelno, saugaus ir patikimo gamtinių dujų tiekimo tam, kad  įtiktų JAV geopolitiniams interesams. "Kas ne su mumis — prieš mus!" — štai taip, be užuolankų. Vadinasi, kas su mumis — tas prieš JAV!

Paskelbus šį laišką tiesos akimirka atėjo ir Lietuvai. Tačiau Respublikos vadovybės veiksmai šiam laikui jau spėjo privesti prie to, kad "Nord Stream 2" neturi nieko bendro su Lietuva, kaip ir Lietuva neturi nieko bendro su šiuo projektu.

Kam tada stoti į Vokietijos ir Austrijos pusę, rizikuojant sugadinti santykius su JAV? Taigi jokio demaršo iš NLEA pusės nebuvo — iš tikrųjų Lietuva ramiai pasitaukė į šoną nuo pagrindinių pasaulio dujų rinkos žaidėjų ginčo. Tegul be mūsų aiškinasi santykius visos šios šalys — mūsų tai, ačiū Dievui, neliečia. Na, o gražių žodžių atsargoje visada yra — mes jų neišgirdome. Žinant NLEA priimto sprendimo pagrindus, kiekvienas gali laisvai įvertinti tiek patį sprendimą, tiek jo vadovo pateiktą paaiškinimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

104
Tegai:
gamtinės dujos, Nord Stream-2, Eurogas, Gazprom, Europos Sąjunga, Rusija, JAV, Lietuva
Dar šia tema
"Spiegel" gąsdina vokiečius "Nord Stream-2" nuostoliais
Įvardyti tikėtini "Nord Stream-2" statybos pradžios terminai
Vokietija leido "Nord Stream-2" statybą savo teritorijoje
JAV palaikė Lenkijos pasipriešinimą "Nord Stream-2"
Vokietija apsaugo "Nord Stream-2" nuo Europos Komisijos
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?

(atnaujinta 15:40 2020.11.25)
Vyriausybės formavimas būna sklandus arba ne. Sunku prisiminti, kad kada nors būtų buvę sklandu. Be intrigų, be užkulisinių žaidimų. Be spaudimo ir net šantažo

Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams ir liberalams prezidentūroje turėta lūkesčių. Lūkesčių dėl naujos politinės kultūros. Kad nesuderinus kandidatų į ministrus, pavardės viešai nebus skelbiamos.

Panašu, kad derinimas tarp Seimo daugumos ir prezidento Gitano Nausėdos nevyko. Žiniasklaida galimų ministrų pavardes paskelbė dar iki susitikimų sų prezidento patarėjais.

Maža to, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūros — ryškūs konservatorių kadrai — demonstruoja, kad bus siekiama iš prezidentūros perimti įtaką gynybos ir užsienio politikoje.

Siūlomas ministrų kabinetas partinis. Su viena išimtimi — Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ir šiuo atveju užprogramuota kolizija. Pretendentas į ministrus — buvęs Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Dar visai neseniai Dulkiui Jo Ekscelencija nepasiūlė šias pareigas eiti antrą kadenciją. Buvusį aukščiausios audito institucijos vadovą, ekonomistą, socialinių mokslų daktarą Jo Ekscelencija tuomet užbrokavo.

Dabar Arūnas Dulkys naujojo Seimo daugumos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės siūlomas į Sveikatos apsaugos ministrus.

Stiprios politinės organizacijos turi savo kandidatus į ministrus iš savo šešėlinės vyriausybės. Joms nereikia pagalbos iš šalies. Šį kartą prireikė.

Lietuvos prezidentai tradiciškai siekia, kad dalis ministrų būtų nepartiniai. Gal ponas Dulkys ir bus tokios tradicijos detalė. O gal su pono Dulkio persona norima prezidentūrai nurodyti jos vietą šioje naujoje politinėje dėlionėje?

Bus pralaimėtojų.

Jei prezidentūra patvirtintins visas pavardes, tai reikš, kad ji tiesiog atliks ritualinį-protokolinį vaidmenį. Seimo dauguma to norėtų. Tai gali liūdyti ir konservatorius aptarnaujančio žurnalistinio personalo veiksmai.

Nors Lietuvos prezidento rinkimų kampanija ir baigėsi daugiau nei prieš pusantrų metų. Juk galima aktualizuoti — vyriausybė formuojama.

Neatsitiktinai šiomis dienomis socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje skelbiama kas Gitanui Nausėdai padėjo prezidentu tapti.

Tai "naujas" Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Gitanas Nausėda tapo prezidentu. Kad per rinkimus jam padėjo "nematomas rėmėjas", susijęs su Lietuvos verslo konfederacija.

 

Sąmokslų teorijų standartas – ieškokit “nematomo rėmėjo” 1
Screenshot
Sąmokslų teorijų standartas — ieškokit "nematomo rėmėjo"

Autoriai auditorijoms šiuo "nauju" tyrimu bando sukelti abejones dėl Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo. Jos skaidrumo ir legalumo.  Pancerovas ir  Davidonytė tyrime bando atskleisti kokiu būdu Jo Ekscelencija sugebėjo išleisti dvigubai mažiau pinigų už savo varžovus.

Autoriai teigia, kad "nematomas rėmėjas", tai viešųjų ryšių agentūros "Idea prima" vadovas ir savininkas Paulius Tamulionis. Pono Tamulionio konsultacijas žurnalistai tyrėjai įvertino 100 000 eurų. O štai "Idea prima" buvo sumokėta 10 kartų mažiau.

Be to, pasak autorių,  "Idea prima" yra glaudžiai susijusi su Lietuvos verslo konfederacija. Nes ši agentūra net dešimtmetį yra šios konfederacijos narė. Be to, ilgą laiką, taip pat ir per prezidento rinkimus, agentūra turėjo sutartį ir su konfederacija. Teikė jai paslaugas. Juos siejo ir finansiniai ryšiai. Įtarumo šešėlis mestas.

Pancerovas ir  Davidonytė savo žurnalistiniame tyrime teigia, kad Lietuvos verslo konfederacija viešai rėmė Nausėdą prezidento rinkimuose. Jų manymų pasitaikė netgi tokių atvejų, kai tokia parama kėlė abejonių dėl teisėtumo. Kam kėlė? Kokios pasekmės? Žurnalistinio tyrimo autoriai neatsako. Ne toks tikslas.

Pancerovas ir  Davidonytė  primena auditorijoms, kad prieš pat prezidento rinkimus, 2019-ųjų vasarį, kandidatas Nausėda susitiko su tuomečiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, vėliau tapusiu prezidento patarėju. Primena, kad tame susitikime dalyvavo ir jį suorganizavo tuometinis Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, įtakingas lobistas Valdas Sutkus.

"Po metų Sutkus buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl įtarimų korupcija", — taip savo tyrime dėlioja akcentus  Pancerovas ir  Davidonytė.

Pancerovas ir  Davidonytė Jo Escelencijai inkriminuoja "skolos grąžinimą" Lietuvos verslo konfederacijai.

Tyrimo autoriai teigia, kad "2020-ųjų pradžioje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Sutkus išplatino pranešimą, kuriame viešai sukritikavo Seimo priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, ir prašė prezidento Nausėdos vetuoti šį verslininkams nenaudingą įstatymą".

Ir todėl "po savaitės Nausėda vetavo Civilinio turto konfiskavimo įstatymą", — pasidalino savo įžvalgomis   Pancerovas ir  Davidonytė.

Šis "naujas" tyrimas apie "nematomą rėmėją" akivaizdi užuomina prezidentui Nausėdai. Apie Jo Ekscelencijos reputacijos trapumą. Užuomina sutampa su naujos vyriausybės formavimu. Tai galių patikrinimas ir pasitikrinimas.

Neatsitiktinai šis tyrimas publikuotas ir per Laisvės TV kanalą, kurio savininkas, strategas ir moderatorius yra Andrius Tapinas. Andrius Tapinas Jo ekscelencijos atžvilgiu pasisako dar atviriau. Ponas Tapinas perduoda žinutę į Daukanto aikštę.

Andrius Tapinas: "Pirma reakcija į potencialius Šimonytės ministrus. Geriausias variantas ir didžiausias iššūkis Aukštam ir Gražiam: Arūnas Dulkys kaip sveikatos apsaugos ministras…".

Andrius Tapinas: "Bus labai įdomu pamatyti, ar prezidentui užteks kiaušinių atmesti tokio lygio technokrato kandidatūrą…".

 

Arūnas Dulkys - iššūkis Aukštam ir Gražiam 2
Screenshot
Arūnas Dulkys — iššūkis Aukštam ir Gražiam

Visuomenės veikėjas Tapinas šį "naują" tyrimą  taip pat aktyviai propaguoja ir socialiniame tinkle Facebook. Akcentuodamas, o gal ir pagrūmodamas, kad rankraščiai nedega.

 

Rankraščiai nedega 3
Screenshot
Rankraščiai nedega

Dėl įspūdžio tam tikri kandidatai į ministrus, kuriuos viešai paskelbė prieš suderinimą su prezidentu, bus "sudeginti".

Prezidentas negali blokuoti ministrų bet kaip. Turi būti remiamasi į konstitucinius argumentus, skaidrumą, tinkamumą pareigoms, atitinkamą išsilavinimą ir t.t.

Tačiau Jo Ekscelencija jau gavo užuominų.

Šis Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės "naujas" žurnalistinis tyrimas — sąmokslo teorijų standartas. Iš pradžių ministrų kandidatūros pakišamos žiniasklaidai. Tik po to pateikiamos prezidentūrai. O dar pakeliui viešumoje sukeliamos abejonės paties prezidento Gitano Nausėdos reputacija. Kad būtų supratingesnis ir pasirinktų jau parinktus ministrus.

Tokie Lietuvos politinės kultūros standartai. Nors personažai ir nauji — žaidimas senas ir ne kartą išbandytas.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda, valdžia, Seimas
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Baidenas pavers JAV Europos marionete

(atnaujinta 11:50 2020.11.25)
ES, atstovaujama Europos Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, pasiūlė Džo Baidenui atkurti "tvirtą transatlantinį aljansą". Jei jis pateks į Baltuosius rūmus (o sprendžiant iš įvykių raidos, tai tampa neišvengiamu įvykiu), šis noras visiškai realiai gali išsipildyti

Tikėtina JAV valstybės sekretoriaus kandidatūra Antonio Blinkeno, kuris yra rafinuotas "Vašingtono pelkės" ir "pasaulinių aljansų gynėjas", asmenyje, tapo orientyru.

Tai, kad Vakarų Europa bus laiminga matydama JAV prezidentu Džo Baideną, paaiškėjo iš karto — kai jos vadovai puolė jį sveikinti su pergale rinkimuose, o Vokietija prisipažino, kad nėra nusiteikusi "dirbti su Trampu dar ketverius metus".

Kur kas mažiau aišku, kodėl Europai globalistai yra priimtinesni valstijų vadovybėje, tie patys globalistai, kurie yra apsėsti idėjos išlaikyti status quo vienpolio pasaulio pavidalu ir besąlygišką Vašingtono vadovavimą jame. Juk suverenizacijos ir išsivadavimo iš pusiau vasalinės priklausomybės nuo transatlantinio viršininko procesai, nuolat stiprėjantys Senajame pasaulyje, tarsi prieštarauja šiems siekiams.

Galima manyti, kad proamerikietiškos jėgos, pasirengusios aukoti valstijoms savo valstybes, Europoje taip pat įgijo viršenybę. Tačiau faktai rodo priešingai. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dar kartą patvirtino savo poziciją dėl nepriimtinumo ekstrateritorinėms sankcijoms, kurios JAV rengiamos prieš "Nord Stream-2".

Taigi Europa ir toliau tęsia savo liniją gindama savo interesus ir stiprindama savo pačios geopolitinį vaidmenį, tačiau kartu karštai palaiko jėgų, kurioms tai teoriškai turėtų būti kategoriškai nepriimtina, sugrįžimą į valdžią Vašingtone.

Šio keisto prieštaravimo sprendimo reikia ieškoti prieš ketverius metus buvusiuose įvykiuose.

Atvykęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Tampas atsisakė daugelio parengtų ir net pasirašytų tarptautinių susitarimų dalyvaujant JAV. Toks buvo likimas ir garsiosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri tuo metu turėjo atvirai grėsmingą reputaciją. Buvo įspėjama, kad su jo pagalba Amerika tiesiog pasisavins savo naudai išteklius iš Europos.

Tačiau Trampas, per prezidentavimo metus naudojęsis kiekviena proga, siekdamas ekonominės naudos savo šaliai, nedvejodamas atsisakė "vištos", kuri, atrodo, daugelį metų turėjo nešti auksinius kiaušinius Amerikai. Be to, jis ne kartą pareiškė, kad visi šie susitarimai iš tikrųjų yra labai nepalankūs JAV. Yra įtarimas, kad galima pasitikėti nuožmiu Amerikos patriotu, turinčiu didelę patirtį versle.

Pagrindinis klaidingas supratimas yra prielaida, kad globalistai (tame tarpe amerikiečiai) turi nacionalinės orientacijos interesų. Jiems JAV gali būti nepaprastai svarbios kaip pagrindinis teršalų išmetimo centras ir galingiausia planetos armija. Tačiau didžiulė šalis, kurioje gyvena beveik 330 milijonų žmonių, savaime yra našta, kurią lengviau nurašyti nei investuoti į ją ir spręsti jos problemas.

Tačiau tikrieji globalistų, kaip pasaulio piliečių, interesai ir sentimentalūs jausmai gali būti siejami su visiškai skirtingomis vietomis. To paties Antonio Blinkeno didelė vaikystės dalis praėjo Paryžiuje, o jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką darė jo patėvis europietis. Taigi abejonės, kiek jis, kaip valstybės sekretorius, vadovausis tik JAV, nacionaliniais interesais, yra visiškai aiškios.

Tokiame paveiksle Europos padėtis yra aiški. Per pastaruosius dešimtmečius ji išmoko pasiekti savo tikslą bendraudama su nuo šaknų atitrūkusia Amerikos gilumine valstybe — vykdydama visus formalius "laisvo pasaulio lyderio" ir vienintelės supervalstybės įsipareigojimus. Ko vertas vien Irano branduolinis susitarimas, kuris dažnai vadinamas vienu iš Obamos prezidentūros laimėjimų, tačiau kuris Europą domino daug labiau nei JAV.

Be to, ES vis dar reikalingos JAV daugeliu požiūrių. Visų pirma, europiečių bandymai sukurti savo armiją — ne dabar egzistuojanti imitacija, o tikra karinė jėga — atrodo lengvabūdiškai. Šia prasme amerikiečiams nėra jokios alternatyvos ir artimiausioje ateityje ji nenumatoma. Tačiau Trampas buvo pasiryžęs priversti Senąjį pasaulį mokėti už karinį "skėtį" pagal aukščiausią tarifą, o dabar Briuselis ar Berlynas turi galimybę draugiškai susitarti su "Vašingtono pelke".

ES vis dar reikia atsvaros Rusijai — geopolitinės, ekonominės ir karinės. Priešingu atveju Maskva sukurs pernelyg palankias sąlygas vakarų kryptimi, o tai negali patikti Vakarų Europos sostinėms.

Dėl to susidaro paradoksali situacija: nors daugumos akyse Europa atrodo kaip JAV parankinis reikmuo, iš tikrųjų atėjo laikas pasigailėti amerikiečių, kurie turi vis didesnę galimybę tapti Europos klastos ir savo paties elito išdavystės auka.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Džo Baidenas, ES, JAV
Dar šia tema
Trampas atsisakymą pripažinti rinkimų rezultatus pavadino kerštu už sąmokslo su RF bylą
Vokietija tikisi START-3 pažangos pirmininkaujant Baidenui
Putinas paaiškino, kodėl jis nepasveikino Baideno
Kas trukdo amerikiečiams išvykti iš Afganistano
Pentagonas paskelbė apie valdžios perdavimo Baidenui pradžią
Pasienio punkte, archyvinė nuotrauka

Dokumentų patikrai pasienyje bus pasitelktas dirbtinis intelektas 

(atnaujinta 14:14 2020.11.25)
Sukurtų technologijų bandymai nuo kitų metų pavasario bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose JK, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos ir kitų ES šalių pasienyje dokumentų patikrai  bus pasitelktas dirbtinis intelektas, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį VSAT ir Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl pasienio kontrolės specialistų ir mokslininkų bendradarbiavimo bei apsikeitimo duomenimis vystant inovatyvias technologijas.

Jos jau artimiausiu metu leis ne tik Lietuvos, bet ir kitose ES pasienio punktuose padidinti keliautojų patikros patikimumą ir greitį, dirbtinio intelekto pagalba optimizuos dokumentų patikros, atvykimo-išvykimo duomenų atnaujinimą realiu laiku.

"Automatizuota ar pusiau automatizuota dokumentų patikra naudojant vaizdo atpažinimą, kuriai ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą, padės veiksmingiau valdyti teisėtą trumpalaikį buvimą, pagerins galimybes nustatyti dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejus, palengvins sienos kirtimą sąžiningiems keliautojams, ir, aišku. pareigūnų darbą", — pasakoja Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas.

Žalandausko teigimu, taikant gilius dirbtinius neuroninius tinklus yra pasiekiamas vis tikslesnis automatinis dokumentų, net ir rašytų ranka, nuskaitymas, todėl ateityje automatinė dokumentų analizė bus taikoma vis plačiau. D4FLY projektas yra viena iš tokių dirbtinio intelekto taikymo iniciatyvų.

Pasak Žalandausko, šiuo metu BPTI mokslininkai dirba tobulindami automatizuotos dokumentų patikros prototipą. Jo kūrimo procese, nustatant reikalavimus technologijoms ir jų funkcionalumui, dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai.

"Mūsų komandos kuriamo prototipo funkcija yra automatiškai atpažinti ir nuskaityti spaudus Šengeno sieną kertančio asmens pase. Taip būtų sutrumpinamas VSAT pareigūno skiriamas laikas ieškant vizų galiojimo laikotarpių neatitikimų ir vertinant buvimo Šengeno erdvėje pažeidimus konkretaus keliautojo maršrute. D4FLY kuriami įrankiai sudarys sistemą, kuria naudodamiesi pasieniečiai galės greitai ir visapusiškai patikrinti dokumentų autentiškumą ir aptikti pažeidimus", — apie Lietuvos tyrėjų kuriamą technologiją pasakoja BPTI vadovas.

Sukurtų technologijų bandymai bus atliekami keturių ES valstybių pasienio kontrolės punktuose, esančiuose Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Graikijoje ir Nyderlanduose. Bandymai Lietuvoje prasidės 2021 metų pavasarį. 

Jų metu sausumos pasienio kontrolės punkte vykdant keliautojų patikrą planuojama testuoti naujas technologijas, padedančias aptikti padirbtus dokumentus ir sienos kirtimo tvarkos pažeidimus. Svarbiausias pirmų pilotinių bandymų tikslas - įvertinti kuriamos sistemos pritaikomumą ir patogumą pasieniečių darbe.

"D4FLY" (Tapatybės ir dokumentų klastojimo nustatymas keliaujant) konsorciumo projektas yra ES mokslo plėtros programos Horizontas 2020 dalis ir yra skirtas technologijų, lengvinančių ir pagreitinančių sienų kirtimo procedūras, kūrimui. Projekte dalyvauja 18 partnerių iš Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Norvegijos, Suomijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Latvijos, Šveicarijos ir Lietuvos.

Tegai:
ES, Lietuva, dirbtinis intelektas
Dar šia tema
Pasieniečiai Nemune aptiko vaistus ir tuščias jų pakuotes
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių