LRT pastatas, archyvinė nuotrauka

Mūšis LRT: kas laukia Lietuvos nacionalinės televizijos likus metams iki rinkimų

84
(atnaujinta 17:38 2018.03.07)
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) stovi ant lyderio kaitos slenksčio; į generalinio direktoriaus pareigas pretenduoja dvylika žmonių; konkursas vyksta šalies pagrindinio transliuotojo ir valdančiosios Seimo koalicijos konfrontacijos fone

Apie konkurso rimtumą kalba ir tai, kad lygiai po vienerių metų Lietuvoje prasidės įvairiausių lygių rinkimai ir referendumas dėl skausmingo dvigubos pilietybės klausimo. Lietuvos rinkėjai 2019 metais nuo kovo iki gegužės turės balsuoti už kandidatus į merus ir vietos tarybų deputatus, išrinkti vienuolika Europos Parlamento deputatų ir Lietuvos Respublikos prezidentą.

Pagrindinės diskusijos tarp kandidatų ir politinių partijų vyks Nacionalinio radijo ir televizijos studijose. Nuo LRT žurnalistų nešališkumo labai priklauso būsimų rinkimų rezultatai.

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui

O nerimauti yra dėl ko. Pakanka prisiminti, kaip per parlamento rinkimus 2016 metais elgėsi vienas iš geriausių pranešėjų LRT — Edmundas Jakilaitis. Ir jei TV studijoje, televizijų diskusijų metu jis dar kažkaip bandė būti mandagus su visais kandidatais ir politinėmis organizacijomis, socialiniame tinkle savo simpatijų konservatoriams Jakilaitis jau nebeslėpė. O prieš antrąjį rinkimų turą vienmandatėse apygardose net asmeniškai eidavo nuo durų iki durų su Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų kandidatu ir aiškindavo Naujosios Vilnios rinkėjams "partijos ir vyriausybės" politiką.

Reikia pabrėžti, kad nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei Žurnalistinės etikos komisija Jakilaičio veiksmuose nieko smerktino nepamatė.  Kaip nemato ir galimo finansinio sukčiavimo privataus verslininko Jakilaičio bendradarbiavime su valstybine įmone — LRT, o taip pat galimo vengimo mokėti mokesčius. Atsakydama į Seimo deputatų teisę atlikti nacionalinio transliuotojo finansinės ir ekonominės veiklos auditą, Lietuvos žurnalistų sąjunga garsiai visai Europai pareiškė kad  "spaudžiama žodžio laisvė".

Ar LRT kandidatų į generalinio direktoriaus postą sąraše yra Jakilaičio pavardė? Vis dar nežinoma. Tik devyni iš dvylikos kandidatų sutiko atvirai paskelbti savo ketinimus preliminariame konkurso etape.

Favoritai ir favoritės

Tarp pirmųjų — buvusi portalo "Delfi.lt" vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Šiose pareigose Monika uždirbo bekompromisės  kovotojos už  pagrindinių Lietuvos patriotų — Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų (konservatorių) ir asmeniškai prezidentės Dalios Grybauskaitės idealus. Už tai ji buvo apdovanota aukštu valstybės apdovanojimu iš valstybės vadovės rankų. Garbačiauskaitės-Budrienės dalyvavimas konkurse dėl LRT generalinio direktoriaus pareigų paaiškina jos tylų pasitraukimą iš Delfi prieš šešis mėnesius. Prezidento favoritė laikoma pagrindine pretendente laimėti konkursą.

Kaip atsvara Monikai pasirodo jos amžinas priešininkas — buvęs naujienų agentūros BNS redaktorius Artūras Račas. Daugelis iš valdančiojo elito jo, švelniai tariant, nemėgsta. Tačiau aukštas Račo autoritetas tarp žurnalistų, politikų ir visuomenės veikėjų leidžia tikėtis, kas prie LRT vairo stos būtent žymus ir nepriklausomas Lietuvos žurnalistas.

Senas arklys vagos negadina

Šansų turi ir dabartinis Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jo dešimties metų nacionalinio transliuotojo valdytojo patirtis gali būti vertinama daugiau kaip pliusas, o ne minusas. Juk plaukiant per upę, kaip žinoma, arklio nekeičia. Nors pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau subtiliai užsiminė, kad ji palaiko pareigūnų rotaciją po dviejų kadencijų.

Dar viena pavardė pretendentų sąraše traukia dėmesį. Tai visai Lietuvai žinomas pramoginių renginių vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas ir Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas. Didžiulė darbo patirtis scenoje ir didžiojoje politikoje gali palenkti į jo pusę svarstyklių lėkštę, kai balsuos LRT tarybos nariai.

Kiti kandidatai į generalinio LRT direktoriaus postą, su visa derama pagarba, vargu ar sudarys rimtą konkurenciją minėtiems žiniasklaidos profesionalams, nors taip pat turi puikią reputaciją, magistro laipsnį arba tinkamą išsilavinimą. Be to, visi kandidatai turi ne mažiau kaip penkerių metų vadovavimo patirties, yra gerai susipažinę su politika ir strategija kultūros srityje, o taip pat žino žiniasklaidos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Antrojo konkurso etapo metu — kovo 20 dieną, kandidatai turės įrodyti savo profesionalumą ir nepriklausomybę nuo politinių ir finansinių struktūrų. Šią diena jie uždarame LRT Tarybos posėdyje turės pristatyti savo išsamias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ateities programas. Kas kalbės įtikinamiau, tas ir bus stapto balsavimo būdu išrinktas nauju LRT vadovu. Laukiame.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

84
Tegai:
LRT
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliniu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 15:40 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, remdamasi spaudos konferencijos metu pareikštais teiginiais, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų padėti nukentėjusiai nuo koronacrizės Lietuvos ekonomikai pinigais.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grasina vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidybos (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", —  sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir sutvarkyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Bei ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji raudona linija, už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės parlamento rinkimus. Jei revanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nei mirktelėt nespėsi ir iš "valstybės vadovu" virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, būtų žmogus, o straipsnį jam visuomet galima parinkti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai