Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ilgas atsisveikinimas su BRELL: Lietuvos vartotojų laukia nemalonios staigmenos

386
(atnaujinta 15:29 2018.03.12)
Apie BRELL energijos žiedą pastaruoju metu yra toks informacijos srautas, kad susigaudyti jame tampa vis sunkiau; pabandysime visą informaciją susistemti; tokios sistemos pagrinde yra trys fundamentalūs faktai, nuo jų ir pradėsime

2009 metais Europa — atkreipkite dėmesį, kad būtent Europa, o ne tik ES — nusprendė įsteigti Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių — ENTSO-E, European Network of Transmission System Operators for Electrisity. Šį pavadinimą Rusijos energetikai išverčia kaip "Europos elektros energijos magistralinių tinklų operatorių bendrija". Rusiška versija yra tikslesnė techniniu požiūriu, nes Europoje dirba atskirų savivaldybių elektros tinklų operatoriai,  į ENTSO-E įeinantys kaip "jaunesnieji partneriai".

Jei atidžiai pažiūrėti į uždavinius, kuriuos 2009 metais užsibrėžė ENTSO-E kūrėjai, atsiskleidžia viena dėmesio verta detalė. Reikalas tas, kad iki 2009 metų Europoje buvo sujungtos energijos sistemos, ir buvo jų šešios: ATSOI, BALTSO, ETSO, NORDEL, UCTE ir UKTSOA. Gana daug, skirtingų pagal kokybę,o todėl sujungti jas į visumą — techniškai gana sudėtinga užduotis.

Kadangi niekas Europoje nenori, kad techniniai darbai sukeltų problemų vartotojams, niekas neketina skubėti projektuoti ir diegti visas reikalingas priemones. Ne Baltijos šalys ir Lenkija lyg iš dangaus savo energijos sistemos sujungimo data pasirinko 2025 metus — toks benras Europos energijos operatorių sprendimas. Tai svarbu pabrėžti — anksčiau, nei bus užbaigtas visiško techninio ENTSO-E susijungimo projektas, pilnos sisteminių operatorių darbo sinchronizacijos 35 Europos šalyse nebus.

Vadinasi, ką ir kas iš politikų ir šalių vadovų bepasakotų, anksčiau 2025 metų Europos energosistema vieninga netaps. Bet kokie, net ryškiausi,  emocionaliausi pasakojimai apie tai, kad šį įvykį galima kaip nors paspartinti — atvira dezinformacija.

Ar Lietuva, Latvija ir Estija nori pasitraukti iš BRELL ir prisijungti prie ENTSO-E po lietaus ketvirtadienį? Tai yra jų problema — iki 2025 metų, jie gali pasakoti, ką tik nori, apie tai turime prisiminti.

Toliau — keli žodžiai apie "energetikos brolystę". Tai Lietuvos politikai gali papasakoti, kad iš BRELL būtina sprukti, tokiu būdu užsidirbus taškų iš savo rinkėjų. O realybė atrodo šiek tiek kitaip.

2017 metų gruodžio 19 dieną ES Energetikos ir klimato komisaras Migelis Ariasas Kanete savo spaudos konferencijos metu pasakė: "Europos Sąjunga atsižvelgs į atsijungimo proceso paveikį Baltijos šalių tinkle jos elektros tinklams, o taip pat koordinuos šio projekto realizavimo žingsnius, kurie gali turėti įtakos Rusijos energetikos sistemai. Mes galime jus patikinti, kad vykdant šį projektą bus tinkamai atsižvelgta į Baltarusijos, Kaliningrado ir Rusijos energijos sistemų darbą. Bet kokie veiksmai, turintys įtakos paminėtoms energijos sistemoms, bus atliekami tik suderinus su visomis suinteresuotosiomis šalimis".

Jokio dviprasmiškumo pono komisaro žodžiuose nėra, Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL įvyks tik  suderinus visus veiksmus su Rusija. Ir tas pats į kitą pusę — jokio Rusijos ir Baltarusijos pasitraukimo iš BRELL be suderinimo su EK taip pat nebus. Europos komisaras tik praėjusiais metais kelis kartus susitiko su Rusijos energetikos ministru, jokių prieštaravimų, konfliktų tarp  susitariančiųjų šalių nepastebėta.

Po dviejų šiluminių elektrinių ekspoatacijos pradžios Kaliningrado srityje Lietuvos politikai  jau spėjo pateikti skirtingų paniškų pranešimų apie tai, kad Rusija tuojau pat vienašališkai pasitrauks iš BRELL,  pasikvietusi ir Baltarusiją. Visi šie tekstai yra grynos formos populizmo pavyzdys arba jų autorių alternatyvių intelektinių talentų įrodymai.

Elektrinės neišauga kaip grybai po lietaus — jų statybos Kaliningrado srityje planai pasirodė dar 2012 metais, šių planų įgyvendinimas gali būti pateiktas "sensacija" tik provokaciniais tikslais, tik kaip bandymas pabloginti santykius tarp Lietuvos ir Rusijos.

Ar Europos Komisija ir Rusija susitars dėl pastarosios pasitraukimo iš BRELL — bus paskelbta oficialiai, kada ir kaip tai įvyks. Tik tokiu būdu ir jokiu kitu — mes gyvename civilizuotame pasaulyje, Europa ir Rusija dėl politinės naudos nekenks savo energetinei sistemai. Ar Lietuvos politikai ir vadovybė turi kitą nuomonę? Jie turi visišką teisę dalintis ja vieni su kitais, niekas nepanaikino žodžio laisvės Europoje. Štai tik veiksmų laisvės BRELL atžvilgiu Lietuvai niekas nesuteiks, ir nieko su tuo padaryti negalima.

Europos Komisija iš tikrųjų mano, kad Baltijos šalių energetikos sistemų atjungimas nuo BRELL ir prisijungimas prie ENTSO-E padidins jų energetinį saugumą, — tai tiesa. Tačiau savarankiškai Lietuva to padaryti negali negalės, nes prisijungimas prie ENTSO-E turi tam tikrą kainą — pusantro milijardo eurų. Šie pinigai gali būti skirti tik iš ES biudžeto, Lietuva tokių lėšų tiesiog neturi, o todėl tebegalioja sena formulė — "kas turi daugiau pinigų — tas ir teisus".

Ne Lietuva nustatinės atsijungimo nuo BRELL veiksmų tvarką, o Briuselis. Ir jei jau Briuselis pasakė, kad atsijungimas bus atidžiai derinamas su Rusija ir Baltarusija, — taip ir bus. Europos komisaro žodžius reikia žinoti ir suprasti — tai naudinga, tai daro nervų sistemą atsparesne bet kokiems politikų propagandiniams pareiškimams. Tai yra fundamentas, pagrindas visiems klausimams dėl BRELL spręsti.

Mano nuomone, tinkamiausias elgesys — nustoti klausytis, ką apie tai kalba politikai Lietuvoje, ir žiūrėti, kokie bus EK sprendimai.

Štai pirmieji du esminiai faktai: 2025 metai apibrėžiami ne Baltijos valstybių ir Lenkijos, o Europos; BRELL likimas bus sprendžiamas Europos Komisijos ir Rusijos Energetikos ministerijos derybų metu.

Yra trečiasis faktas, akivaizdus visiems, kas tiria BRELL problemą be šurmulio ir nereikalingų emocijų. Jei kas nors spėjo pamiršti, kad prie Europos energetikos tinklo Lietuvą jungia ne tik tiltas su Lenkija, bet ir su Švedija. Iki 2009 metų Lenkija ir Švedija buvo dviejų skirtingų energetikos sistemų dalys: Lenkija — Vakarų sinchroninėje zonoje UCTE, Švedija — NORDEL Šiaurės sinchroninėje zonoje. Abi jungtis finansavo EK — toks būdas pasirinktas  sujungti šioms zonoms į ENTSO-E.

Estija sujungta jūros kabeliais su Suomija, kuri iki 2009 metų taip pat buvo NORDEL sudėtyje.

Latvija yra sujungta ne tik su Rusijos ir Baltarusijos, bet ir Estijos energetikos sistema. Taip, sujungimas su Estija buvo sukurtas tarybiniais laikais, bet tai nėra priežastis nesinaudoti jo siekiant abipusės naudos, ką abi šalys šiai dienai ir daro. Reikia turėti omenyje, kad šiandien trys Baltijos šalys energetiniu atžvilgiu turi visiškai skirtingas sąlygas, todėl jų požiūriai į BRELL — skirtingi.

Lietuva po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo virto valstybė su energijos trūkumu, ji tiesiog priversta pirkti elektros energiją iš trečiųjų šalių. Estija sugebėjo pastatyti naujausias elektrines, kurios dirba ant jos naftingųjų skalūnų, ir dabar yra valstybė su energijos pertekliumi, turinti  jau du metus iš eilės teigiamą saldo dėl pertekliaus ne tik su Latvija, bet ir su Rusija, jai atsijungimas nuo BRELL ekonomiškai nenaudingas.

Labai unikali Latvijos situacija — elektros energijos suvartojimas lygus jos generacijai. Planinių remontų ar avarijų atveju ji iš karto gauna viską, ko jai reikia, ar iš Estijos, ar iš Rusijos, ar iš Baltarusijos — Latvija nė nemanė "kirsti laido" su savo rytiniais kaimynais.

Tačiau, jei tai bus Briuselio valia, gali ir "kirsti", tiesa, ir tada Rygai neatsitiks nieko naujo — Estija ir viena gali padėti jai susitvarkyti su visomis problemomis. Latvijos situacijos unikalumas — savo energetikos sistemos patikimumo užtikrinimui nieko nereikia, ji jau turi viską, ji neturi poreikio išleisti nei vieno euro cento.

Šiuo atžvilgiu kyla klausimas: tai ar gali šių trijų šalių pozicija BRELL atžvilgiu būti vienoda? Ar įdomu Estijai su energetikos pertekliumi, kaip klostosi Lietuvos ir Lenkijos reikalai — vienas energetikos tiltas tarp jų ar dvidešimt penki? Ar suinteresuota Latvija tuo, kad leisti nuosavus pinigus sinchronizacijai su ENTSO-E?

Klausimai skirtingi, bet atsakymas vienas — ne ir dar kartą ne. Derinti savo požiūrius trys šalys gali neribotą laiką, nes nerimauja tik Lietuva, Latvija ir Estija neturi priežasčių nerimui. Nuspręs Briuselis, kad reikia atsijungti, ir skirs tam pinigų — jokių problemų, įsisavinsime. Tik kas žino, ar nuspręs Briuselis, kad atsijungimas-prisijungimas įvyks 2100-ųjų ryte pirmąjį pirmadienį po pilnaties?

Maskva ir Briuselis darybų metu nusprendė, kad BRELL funkcionuos ir toliau? Įdomu, aišku, bet ir šiuo atveju Latvija ir Estija nieko nepraras. Trečiasis esminis faktas: dėl objektyvių priežasčių Lietuvos, Latvijos ir Estijos požiūris į BRELL — skirtingi, bendros pozicijos šiai dienai nėra.

Remiantis šiais faktais, įmanoma objektyviai įvertinti situaciją aplink BRELL ir galimas jos perspektyvas. Šį straipsnį laikysime tik tik nedideliu įvadu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

386
Tegai:
energetinis saugumas, elektros energija, BRELL, Baltijos šalys, Lenkija, Rusija
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (88)
Dar šia tema
Lietuva išsigando, kad Rusija paliks BRELL žiedą anksčiau nei Baltijos šalys
Baltijos šalys prašo ES apmokėti jų atsijungimą nuo BRELL
ES užtikrins Rusijos elektros saugumą atjungiant Baltijos šalis nuo BRELL
Ekspertas: Lietuvos išėjimas iš "Eurogas" apsunkins "Nord Stream-2" statybą
Tyliai pasitraukė: kodėl Lietuva pasitraukė iš "Eurogas" būtent dabar?
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Vokiečių aviganis

JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui

(atnaujinta 22:06 2020.06.03)
Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV Žemės ūkio departamento Nacionalinė veterinarijos tarnybų laboratorija (NVSL) pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą šuns koronavirusinės infekcijos atvejį, teigiamas testas buvo gautas iš vokiečių aviganio Niujorke, teigiama JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnybos pranešime, praneša RIA Novosti.

Anot veterinarijos tarnybos, vokiečių aviganis buvo išsiųstas apžiūrai į privačią veterinarijos kliniką, ir ji nustatė kvėpavimo takų ligos simptomus. Gavus teigiamą SARS-CoV-2 tyrimo rezultatą, papildomi mėginiai buvo nusiųsti į nacionalinės veterinarijos tarnybos laboratoriją, kur infekcija buvo patvirtinta.

Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą.

Pareiškime teigiama, kad "tikimasi, jog šuo visiškai pasveiks".

Kaip pabrėžia JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba, koronavirusas anksčiau buvo aptiktas tigrui, liūtei ir dviem katėms.

Anksčiau buvo pranešta, kad mopsas vardu Vinstonas buvo pirmasis šuo JAV su patvirtinta koronavirusine infekcija, tačiau vėliau JAV veterinarijos tarnybos šių pranešimų nepatvirtino.

Žemės ūkio departamento veterinarijos laboratorijos yra oficialus patvirtintų COVID-19 tyrimų su gyvūnais šaltinis JAV. Būtent ši struktūra informuoja PSO apie tokių infekcijų atvejus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, šuo
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams