Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, archyvinė nuotrauka

Mėgstamiausia Grybauskaitės žurnalistė: kaip Delfi vyriausioji redaktorė tapo LRT vadove

818
(atnaujinta 18:04 2018.03.23)
Nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus konkursas baigėsi Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pergale; prieš tai ji 17 metų vadovavo portalo Delfi redakcijai, kuri pasižymi nepakantumu Dalios Grybauskaitės ir konservatorių oponentams

Nesunku buvo numatyti konkurso rezultatus. Tarp 12 kandidatų, paskelbusių apie norą vadovauti Lietuvos radijui ir televizijai (LRT), Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ypač patiko Daliai Grybauskaitei.

Teisingoji Monika

Būtent Monikai Lietuvos valstybės vadovė duodavo ekskliuzyvinius interviu ir leido užduoti "reikalingus ir patogius" klausimus ne tik apie Lietuvos užsienio ir vidaus politikos problemas, bet ir apie prezidentės privatų gyvenimą. Garbačiauskaitės-Budrienės interviu su prezidente Daukanto aikštėje visuomet buvo vertinami teigiamai. Už tai ir apdovanijimai ir dėkingumas. O pabaigoje dar ir paaukštinimas tarnyboje.

Prieš pusmetį Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kažkaip netikėtai, tyliai, "savo noru" paliko "Delfi" vyriausiosios redaktorės pareigas. Daugelį tada tai nustebino. Bet tik ne tuos, kurie atidžiai seka judesius ir paskyrimus Dalios Grybauskaitės būstinėje. Pasirodo, Monika už ypatingus nuopelnus gavo tik pusės metų trukmės atostogas prieš siunčiant ją vadovauti pagrindiniam Lietuvos frontui pasaulio informaciniame kare.

Kadrai sprendžia viską

"Kadrai sprendžia viską" — sakė Josifas Stalinas 1935 metų gegužės 4 dieną  savo kalboje Karo akademijos absolventams Kremliaus rūmuose. Stalino įsakymus puikiai išmoko ir įgyvendino Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Aukštosios partinės mokyklos dėstytoja Dalia Grybauskaitė. Bolševikų metodus ji sėkmingai įgyvendina jau demokratinėje Lietuvoje.

Visus devynerius savo prezidentavimo metus ji sistemingai skiria į svarbiausius postus tik labiausiai patikimus ir specialiųjų tarnybų patikrintus žmones. Grybauskaitės rankose, kurias valdo jos protingas mentorius Vytautas Landsbergis, šiandien sutelktios visos valstybės valdymo svirtys. Specialiosios pajėgos renka kompromituojančią medžiagą ir pašalina nepageidaujamus politikus ir verslininkus, teismai priima "teisingus" nuosprendžius, o kariuomenė ir policija saugo tik vieną, bet teisingiausią partiją — konservatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją.

Premjerui trūksta atvirumo LRT vadovo konkurse >>

Ar kas girdėjo, kad pastaraisiais metais prieš konservatorius ar artimus jiems žmones būtų iškelta nors viena baudžiamoji byla ar kaltinimai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui? Net generalinė prokuratūra apgynė jauną konservatorių Mykolą Majauską, kurį mergina apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Iš pradžių prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o vėliau iš viso paskelbė apie šmeižtą. Kitų seksualiniu priekabiavimu apkaltintų žmonių atžvilgiu prokuratūra nerodė tokio uolumo.

Pasidavė paskutinis bastionas

Ir štai vyšnelė ant torto — Dalios Grybauskaitės valdymo Lietuvoje piramidė. Lietuvos radijui ir televizijai nuo šiol vadovauja patikimas "prezidentės žmogus". Tai dar svarbiau tuo metu, kai Lietuva pradeda didelį rinkimų maratoną. 2019 metų pavasarį laukia savivaldybių tarybų ir miestų bei rajonų merų rinkimai. O vėliau ir svarbiausi kito penkmečio Lietuvos prezidento rinkimai. Grybauskaitę turi pakeisti ne mažiau patikimas ir patikrintas politikas. Reikia laikytis valdžios tęstinumo.

Lietuvos radijas ir televizija — svarbiausias valstybės informacijos šaltinis. Visos priešrinkiminės kovos vyksta kaip tik LRT studijose. Žurnalistai savo rankose laiko politikų-kandidatų likimus. Nuo to, kaip ir kokius klausimus užduos nepriklausomi "plunksnos rykliai", priklauso kandidatų į prezidento postą, savivaldybių tarybas ir europarlamentarus likimai.

Artimiausiais metais Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės lauks didelis darbas. Reikia ne tik skaidriai išnaudoti beveik 40-milijoninį LRT biudžetą, bet ir pakeisti redaktorius ir žurnalistus, režisierius ir operatorius, vairuotojus ir valytojas. Visi turi išlaikyti griežtą lojalumo testą. Kam? Be komentarų.

O siekiant atlaisvinti Monikos komandą nuo buvusio generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus klaidų ir nuodėmių, dabar galima surengti ir kruopštų audito patikrinimą. Primename, kad būtent LRT Taryba aktyviai prieštaravo finansiniam patikrinimui. Taryba, kuri teisingai suprato Prezidentūros užuominas ir išrinko nauja generaline direktore Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

818
Tegai:
LRT, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuva
Dar šia tema
Grybauskaitė spyrė chunveibinui Tapinui į "vieną vietą"
Tankai T-80 BVM ir T-14 Armata Pergalės parado metu, archyvinė nuotrauka

"Armata" ruošiasi eksportui: kas pirmasis gaus naujausią Rusijos tanką T-14

(atnaujinta 18:13 2020.07.14)
Rusija ir toliau išstumia konkurentus tarptautinėje ginklų rinkoje ir pristato modelį, neturintį analogų pasaulyje — trečiosios kartos "Armata T-14". Tai rodo sėkmingą Rusijos gynybos pramonės plėtrą ir kovinės mašinos technologinį pranašumą

Rusijos federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas liepos 6 dieną pareiškė, kad Maskva ketina eksportuoti naujausius "Armata T-14" tankus. Rusija parduoda išskirtinai patikimus ir efektyvius ginklų modelius, kurie bus paklausūs ir pakeis konkuruojančius gaminius.

Intriga ta, kad tai yra vienintelis trečiosios pokario kartos tankas pasaulyje. Net Rusijos gynybos ministerijai iki šiol pavyko sudaryti sutartis su 132 unikalių šarvuočių (T-14 tankų ir sunkiųjų pėstininkų kovos mašinų T-15 ant "Armata" platformos) vienetais. Pristatymų laukiama iki 2021 metų pabaigos. Pardavimai užsienyje prasidės gavus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos įsakymą ir patvirtinus mašinos eksporto pobūdį (ekspertai sprendžia, ką galima siųsti į užsienį, o kokius elementus naudos tik Rusijos kariuomenė).

Aukštųjų technologijų tankas nėra pigus — iki 7 milijonų dolerių už vienetą, o Egiptas, Indija, Kinija jau parodė susidomėjimą "Armata" (buvo gautos preliminarios paraiškos). Beje, gerai žinomi užsienio tankai — amerikiečių "Abrams", Prancūzijos "Leclerc", Vokietijos "Leopard", Izraelio "Merkava" — kainuoja nuo 6 iki 12 milijonų dolerių.

Tikėtini klientai

Anksčiau Egiptas nusprendė įsigyti 400–500 naujų rusiškų T-90MS tankų ir tikėtina, kad ateityje užsisakys T-14. Indija planuoja įsigyti iki 1770 modernių tankų, svarsto ir galimybę pirkti "Armata", preliminariai įvertinta sutarties suma — 442 milijardai rublių. Kinija tikrai neliks nuošalyje.

Naujausio Rusijos tanko eksporto į artimiausius užsienius apimtys dar nenustatytos. Žinoma, T-14 padės sustiprinti NVS šalių gynybinius pajėgumus. Anksčiau jie aktyviai pirko rusų pagamintus šarvuočius iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano ir Uzbekistano.

Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboronexport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Apie 15 % Rusijos ginklų eksporto tenka sausumos technikai. Rusijos Federacijai pavyko tapti naujų tankų rinkos lydere. Neatsitiktinai T-90 tankas Vakaruose buvo vadinamas "mirtinu Rusijos gynybos eksporto smūgiu". Ateinančiais metais "Uralvagonzavod" klientams išsiųs apie 2500 T-90MS tankų. Naujausias T-14 žada būti vertas pergalių eksporto perėmėjas.

Technologinė kompetencija

T-14 yra skirtas kovoms tiesioginio kontakto su priešu metu, paremti motorizuotų šautuvų vienetų pažangą, įtvirtinimų naikinimą, priešo pajėgas, esančias apkasuose ir atvirose vietose. Tankas "Armata" buvo išbandytas kovinėmis sąlygomis Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje, o liepos pradžioje jis buvo sėkmingai išbandytas nepilotuojamu režimu.

Unikali kovinė mašina turi negyvenamą bokštą, šarvuotą kapsulę įgulai, 125 mm pabūklą (pranašesnį už NATO 120 mm pabūklus), modulinę konstrukciją ir atvirą skaitmeninę architektūrą — robotizacijos pagrindą. Ateitis priklauso nepilotuojamiems tankams su elektromagnetiniais pabūklais, kurie sėkmingai kuriami Rusijoje.

T-14 pabūklų operatorius ir tanko vadas valdo ginklus per skaitmenines sąsajas (tripleksai liko praeityje). Tanko ugnies galia yra padidinto galingumo 2A82-1M 125 mm lygiavamzdis pabūklas.

Į T-14 tanko gynybos sistemą įeina aktyviosios gynybos sistema "Afganit", automatinė užsklandos nuo šaudmenų nustatymo sistema su bet kuriomis kreipiamosiomis sistemomis (iš visų kampų, įskaitant viršutinį pusrutulį), taip pat dinaminės gynybos kompleksas "Malachit" (kovoja su kaupiamosios ir kinetinės amunicijos skilimo efektu). Paskutinė riba — kombinuotas, daugiasluoksnis šarvas su racionaliais pakreipimo kampais.

"Armata" yra pirmasis visiškai naujo dizaino pasaulyje tankas ir jis pirmasis aprūpintas "slaptomis technologijomis", skirtomis sumažinti matomumą visame elektromagnetiniame spektre. Mašinoje yra integruota informacijos valdymo sistema, kurią galima derinti su kitomis valdymo sistemomis. Tai yra, kiekviena T-14 įgula mūšio lauke veikia ne savarankiškai, o bendroje taktinių ryšių valdymo sistemoje. Be to, sunkiosios "Armata" kategorijos vienoje vikšrinėje bazėje buvo sukurta technologiškai "susijusi" pėstininkų kovos mašina T-15 ir šarvuota remonto ir gelbėjimo transporto priemonė T-16.

Tanko, struktūriškai panašaus į T-14, idėja pirmaujančių šalių ekspertai puikavosi du dešimtmečius. Žingsnių į priekį yra, bet tik Rusija gali pristatyti paruoštą serijinį produktą. Tuo tarpu JAV kuria tik vikšrinę platformą "Future Ground Combat System", o ratinė šarvuotoji kovinė mašina "Striker" ("MobileGunSystem") su negyvenamu bokšteliu nėra tankas.

Pasaulyje nėra tiesioginių "Armata" konkurentų ar analogų. Praėjusiais metais T-14 buvo pripažintas geriausiu iš 12 išsivysčiusių šalių kovinių transporto priemonių. Rusija vienintelė sukėlė šios technologijos revoliuciją (neperdedant) tankų gamyboje ir pagrįstai tikisi gauti didelius ekonominius ir karinius-politinius dividendus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tankas T-14 „Armata“
© Sputnik /
Tankas T-14 „Armata“
Tegai:
Rusija, T-14 "Armata"
Dar šia tema
JAV tanko "Abrams" įgula įvertino rusišką "Armata"
"Die Welt" pripažino "Armatos" pranašumą prieš vokiečių "Leopard-2"
Kokiu tikslu Sirijoje išbandomas Rusijos tankas "Armata"
Победивший на выборах президент Польши Анджей Дуда

Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja

(atnaujinta 15:34 2020.07.14)
Tai buvo ilgiausi, nenuspėjamiausi, keisčiausi, nešvariausi rinkimai. Ir atrodo, kad jie dar nesibaigė.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi, už Dudą savo balsus atidavė 62 % vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64 % jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, žvelgiantys į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsieita. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė "pop" tema, kad ir kaip paradoksalu gali atrodyti tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicijas palaikančia valstybe, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties asmenų santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjišką retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai Vakaruose sukėlė nepaprastai piktą reakciją.

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Dudos retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai palankių prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti "nuo LGBT laisvomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į silpnąją lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo pylos. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai raginta balsuoti už Tšaskovskį. Žibalo į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudą dangstant pedofilą. Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norint išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo korta. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97 % naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87 % pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13 % — neutralūs), rankomis.

Šis kanalas pastatė Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorošą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškintis dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi, pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus jos santykių su sąjungininkais Europoje pablogėjimas.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Andrzejus Duda, rinkimai, Lenkija
Dar šia tema
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek gali sumažėti Lietuvos gyventojų iki 2100 metų

(atnaujinta 22:53 2020.07.14)
Be to, Lietuva atsidūrė tarp tų ES šalių, kuriose didelis mirštamumas ir neigiamas gyventojų prieaugis

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių Lietuvai prognozuojamas didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iki 2100 metų. Tai įrodo "Eurostato" atliktas tyrimas.

​Pagal pagrindinį naujausių "Eurostato" paskelbtų demografinių prognozių scenarijų, nuo 2019 metų sausio 1 iki 2100 metų sausio 1 dienos Europos Sąjungos gyventojų skaičius sumažės beveik septyniais procentais, arba 31 mln. žmonių. Ekspertai tikisi, kad po kelerių metų nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas ES 2026 metais bus didžiausias — 449 mln., bet po to mažės.

Tikėtina, kad iki 2100 metų Lietuvos gyventojų sumažės 1,1 mln. — iki 1,7 mln. žmonių. Estijoje gyventojų sumažės 0,2 mln., o Latvijoje — 0,8 mln. Tuo tarpu, remiantis "Eurostato" prognozėmis, šių dviejų Baltijos šalių gyventojų skaičius bus lygus ir sudarys 1,1 milijono žmonių.

"Eurostato" ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais ES mirė 4,7 mln. žmonių, tai yra 0,9 proc. mažiau nei 2018 metais. Žemiausias mirštamumas užfiksuotas Kipre (6,8), Liuksemburge (6,9), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6).

Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija buvo įtraukta į šalių, kuriose mirštamumas yra didžiausias, sąrašą. Lietuvos Respublikoje šis rodiklis sudarė 13,7 proc., o Latvijos Respublikoje — 14,5 proc. Didelis mirštamumas taip pat nustatytas Bulgarijoje (15,5), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

​2019 metais Lietuva pateko tarp ES valstybių narių, kuriose buvo užfiksuoti neigiami natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 3,9 proc., o Latvijoje — 4,7 proc.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą ekspertams. Jie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.

Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik /
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
gyventojų skaičius, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše