Vilniaus meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Rusijos opozicija ant Lietuvos demokratijos tilto

129
(atnaujinta 14:31 2018.03.30)
Lietuvoje vis bandoma įamžinti prieš penkerius metus Maskvoje mirusio Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo atminimą

Iš pradžių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasiūlė šio politiko vardu pervardyti Latvių gatvę, vedančią prie Rusijos ambasados Vilniuje. Bet, kadangi Latvija "nenusikalto" Lietuvai taip, kad reikėtų keisti gatvės pavadinimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasisakė už iniciatyvą pavadinti skverą prie RF ambasados "Rusijos demokratijos skveru". Į tai sostinės istorinės atminties komisija sureagavo sakydama, kad būtų neblogai rasti tinkamesnę vietą, bent jau kažkaip susijusią su Nemcovo buvimu Vilniuje. Be to, Lietuvoje jau yra Andrejaus Sacharovo, kurį pelnytai galima laikyti Rusijos demokratijos patriarchu, aikštė. Galiausiai sostinės merą aplankė Vilniuje gyvenantys Rusijos opozicijos atstovai, kurie Nemcovo vardu pasiūlė pavadinti tiltuką skvere prie Rusijos ambasados.

Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka
© CC BY 3.0 / Alma Pater / Посольство Российской Федерации в Литовской Республике. Ул. Латвю 53/54

"Tiltas jungia. Tiltas traukia ateiti ir pabūti. Ant tilto Maskvoje buvo nušautas Borisas Nemcovas", — parašė savo Facebook paskyroje sostinės meras, įkvėptas paskutinio susitikimo su pabėgusiais Rusijos aktyvistais.

Įdomu, o jei engiami Lietuvoje už žodžio laisvę ir savo įsitikinimus žmonės, o tokių nemažai Lietuvoje, staiga atsidurtų Rusijoje kaip Lietuvos opozicija, ateitų jie pas Sobyaniną ir pasiūlytų pavadinti gatvę ar skverą prie Lietuvos ambasados ​​Maskvoje Lietuvos demokratijos vardu? Įdomu, ir po susitikimo su jais Maskvos meras pasidalintų bendra nuotrauka savo Facebook ar Twitter paskyroje ir, giliai įkvėpęs, parašytų, kad dabar daug galvos, kaip "pagerbti Lietuvos kaimynų atminimą, kurie kovoja savo šalyje už taiką ir žodžio laisvę, protestuoja prieš ginklavimosi varžybas ir nesutika su savo šalies valdžios institucijų politika?"

Tačiau Vilniuje gyvenančių rusų opozicionierių saujelė mano, kad jų nuomonė gali būti lemiama sprendžiant gatvių, skverų ir tiltų pavadinimus Lietuvos sostinėje. Jie džiaugsmingai praneša, kad visur juos priima kaip brangius svečius ir net visi poperiai vyriausybės įstaigose priimami iš jų rusų kalba. Ir tai vyksta žinant kategorišką Lietuvos valdžios požiūrį į rusų kalbą, kai uždaromos rusų mokyklos ir žiniasklaida. Bet, akivaizdu, visa tai priklauso nuo to, KAS kalba šia kalba: vietiniai rusai ar rusų opozicija.

Taigi, kas jie — tie, kuriems Vilniaus miesto meras skyrė laiko įtemptame grafike, kurių nuomonės įdėmiai klausosi? Nuotraukoje prie Šimašiaus prisiglaudė  Irina Kalmykova, pabėgusi iš Rusijos nuo teismo už daugkartinius akcijų organizavimo tvarkos pažeidimus, už ką jai gresia iki penkių metų kalėjimo. Kartu su nepilnamečiu sūnumi be dokumentų ji neteisėtai kirto Ukrainos sieną, o tada atsidūrė Lietuvoje, kur, beje, gyvena iš labdaros organizacijų skirtų lėšų. 

Ji dažnai pasirodo Vilniaus gatvėse protesto akcijose prieš Putiną, reikšdama nepasitenkinimą Rusijoje prasidėjusiomis ginklavimosi varžybomis. Tai, kad Lietuva ir NATO lygiai taip pat tikslingai didina gynybos išlaidas ir kelia karinę isteriją, jos nejaudina. Ji samprotauja kaip gerai žinomame anekdote apie jai artimus ukrainiečius (ji gimusi Charkove): "Einiu maskolių žudyti. — O jei jie tave užmuš?— O man tai kas".

Šalia dar viena garbaus amžiaus dama — Dorutina Tatjana Sergejevna — taip pat baudžiamosios bylos figūrantė. 2014 metais prieš organizacijos "Liga izbiratelnic", kurioje Dorutina buvo vadovė, buvo pradėta baudžiamoji byla dėl autorių teisių pažeidimo. Sužinojusi apie artėjančią bausmę, moteris išvyko iš Rusijos. Vėliau, 2015 metais, "Liga izbiratelnic" buvo pripažinta užsienio agentu ir Dorutina panaikino šią organizaciją.

Lietuvoje Tatjana Dorutina dalyvauja Laisvosios Rusijos forumų, į kuriuos į Lietuvos sostinę atvyksta Rusijos opozicija, o taip pat Vakarų žurnalistai ir politologai, opozicijoje. Ji kovoja už Rusijos demokratiją, taip sakant, nuotoliniu būdu su grantų,  kuriuos paskyrė Europos demokratai, pagalba.

Kairėje nuo mero Julija Bašinova ir Veniaminas Dmitroškinas (Julija ir Venik) — aktyvių "bolotnikų" pora. Rusijoje jie susipažino Maskvoje Narkotikų kontrolės tarnybos piketo už pakaitinės terapijos priklausomybės turintiems žmonėms legalizavimą metu. Jie pasisakė už kanapių legalizavimą, prieš nereikalingus draudimus, susirinkimų laisvę, savanorišką kariuomenę, tačiau neradę paramos Rusijoje, atvyko laisvės ieškoti į Lietuvą. Jų atvykimo motyvas yra toks: "Jei Putiną teis Hagoje, iš Lietuvos į ten pigiau skristi".

Vilniuje jie stengiasi kurti savo verslą, tačiau, nesėkmingai, nemažai jie turi problemų ir su Lietuvos migracijos departamentu. Bet jie turi daug idėjų, pavyzdžiui, Dmitroškinas skundžiasi, kad pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje neįsitvirtina, o jie, anot jo, galėtų įnešti gyvybingą srautą į Lietuvos vaikų išsilavinimą.

Julija Bašinova, buriatė, žavisi tuo, kad Lietuvoje nesutinka nacionalizmo apraiškos, nuo kurios, anot jos, ji kentėjo Rusijoje, bet niekas čia netrukdo jai draugauti su rusų nacionalistu Daniilu Konstantinovu — dar vienu "bolotniku", nusėdusiu Vilniuje. Jis yra tarp kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl FSB ir Kovos su ekstremizmu centro darbuotojo nužudymo. Vėliau kalinimas buvo persikvalifikuotas į chuliganizmą, Konstantinovas nuteistas triems metams kolonijos, tačiau amnestuotas. Po dviejų teismo procesų buvo priverstas išvykti iš Rusijos, o tada per Tailandą ir Gruziją jis sugebėjo įsikurti Lietuvoje ir gavo Lietuvos vizą.

Dešinėje nuo mero dar vienas Rusijos demokratas — Vsevolodas Černozubas, pabėgęs iš Rusijos 2013-ųjų pradžioje nuo galimo baudžiamojo persekiojimo dėl "Bolotnaja bylos" — per Ukrainą į Lietuvą. Iš pradžių vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, gaudavo nedidelę finansinę paramą įvairiems projektams iš Europos organizacijų ir fondų, padėjo LGBT aktyvistams su nedideliais tinklalapiais, dabar nuotoliniu būdu dirba vienoje iš Rusijos opozicijos svetainių.

Šalia Eugenijus Titovas, kovojantis už politinį prieglobstį Lietuvoje. Čia gyvena remiamas "Freedom House" Lietuvos filialo. Vilniuje pozicionuoja save kaip Rusijos emigracinio judėjimo organizatorius.

Jo nuomone, tai galimybė sukaupti Vilniuje intelektinį potencialą, kad vėliau galėtų grįžti į Rusiją, kai ten pasikeis režimas, ir teigiamai veikti Rusijos ir Lietuvos santykius.

O kol kas ji padeda naujai atvykusiems į Lietuvą rusų emigrantams buitiniais klausimais ir atlieka savo pagrindinę politinę užduotį: sujungti Lietuvoje rusakalbių jėgas, kurios, anot jo, "nesupranta viso Putino politikos pavojaus". Ar sėkmingi jo bandymai rodo balsavimo Lietuvoje rezultatai per pastaruosius Rusijos prezidento rinkimus. 82% iš 10 tūkstančių Lietuvoje gyvenančių rusų piliečių turinčių teisę balsuoti nubalsavo už Putiną.

Putino priešininkų Lietuvoje, nespėjusių atvykti į susitikimą su meru, sąrašą galima būtų tęsti. Jie aktyviai atidirba už teisę slėptis čia, ar teisę gauti leidimą gyventi, ar net Lietuvos pilietybę, kad galėtų laisvai naudotis Šengeno zonos privalumais. Jais noriai naudojasi didžiulė propogandos mašina, paleista Lietuvoje,  kad diskredituotų Rusiją, o jie noriai tame dalyvauja ir net pataria vietos valdžiai, kaip pavadinti tam tikrą gatvę. Arba tiltą.

Ir jei šių aktyvistų saujelės nuomonė tokia svarbi Lietuvos valdžiai renkant gatvių pavadinimus, kad jie pateikia ją kaip daugumos ne tik rusų piliečių, gyvenančių čia, bet ir vietinės kilmės vilniečių, tai pats laikas atidaryti prie Lietuvos ambasados Maskvoje Lietuvos demokratijos vardo gatvę ar skverą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

129
Tegai:
Rusijos opozicija, Remigijus Šimašius, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — vienintelė nepasveikinusi Putino Baltijos šalis
Putinas laimėjo prezidento rinkimuose, surinkęs 76,69 proc balsų
Peskovas įvardijo pagrindinį Putino užsienio politikos tikslą
Kasčiūnas siūlo sankcijas Europos Komisijai už Junkerio sveikinimą Putinui
Latvija negali apsispręsti, ar sveikinti Putiną su perrinkimu
JAV, Pentagonas

"Gebės numušti rusiškas raketas": JAV buvo anonsuotas naujas perėmėjas

(atnaujinta 10:22 2021.04.10)
Amerikiečiai pradėjo eilinį priešraketinės gynybos sistemos, apimančios žemyninę šalies dalį, modernizavimo etapą

Kovo pabaigoje Pentagonas išrinko "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" koncernus, kad sukurtų naujos kartos perėmėją (Next-Generation Interceptor — NGI). Institucijoje tikina, kad priešpriešiniame kurse jis gebės numušti naujas Rusijos ir Kinijos raketas. RIA Novosti medžiagoje rašo autorius Andrejus Kocas.

Prieš "Avangard"

Tikimasi, kad perspektyvios priešraketinė gynyba pradės kovos pareigas 2020-ųjų viduryje ir galiausiai taps Amerikos priešraketinės gynybos sistemos šerdimi. Pentagonas nusprendė persiginkluoti abejojant, ar jų parėmėjai paėjgus sulaikyti naujas Rusijos ir Kinijos tarpžemyninės balistinės raketas. Pirmiausia kalbama apie skrydžio maršo atkarpą (Ground-Based Midcourse Defense — GMD).

NGI programa startavo praėjusių metų balandį, kai JAV priešraketinės gynybos agentūra (MDA) kreipėsi į pramonės atstovus su prašymu dėl būsimo perėmėjo projekto variantų. Naujos priešraketinės gynybos sukūrimui skirta 5,9 mlrd. dolerių ir penkerius metus. Kartu su "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" konkurse dalyvavo ir GMD priešraketinės gynybos gamintojas "Boeing", tačiau jo pasiūlymai Pentagono nesudomino.

"Atsižvelgiant į dvi įmones, dalyvaujančias projekte, priešraketinės gynybos agentūra gaus daug naudos, — sakė MDA direktorius viceadmirolas Džonas Hillas. — Kai ji bus priimta, ji taps pagrindu JAV priešraketinės gynybos sistemai 2030-aisiais ir vėliau. Mes tikimės, kad jos pajėgumų pakaks atremti viską, ką potencialūs priešininkai gali į mus mesti".

Perspektyvi priešraketinė priemonė ir jos taktinės bei techninės savybės — kol kas tai didelė paslaptis. Vis dėlto Pentagonas ne kartą pabrėžė, kad JAV priešraketinė gynybos sistema turi sugebėti perimti moderniausias kovines galvutes, įskaitant hipergarsines. Ko gero, NGI bus "paaštrinta" pirmiausia prieš naujausias Rusijos raketų sistemas "Avangard".

Neaišku, kaip tiksliai amerikiečiai ketina perimti manevruojančią kovinę galvutę. Pagrindinis skirtumas tarp priešraketinės gynybos sistemos ir zenitinės yra tas, kad ji nukreipiama į tašką, kuriame po tam tikro laiko pasirodys priešo taikinys. Kadangi kovinio vieneto "Avangard" trajektorija yra labai nenuspėjama, už Atlanto esantys konstruotojai turės sugalvoti ką nors labai nekasdieniško.

Naujoji priešraketinė gynyba

Šiandien pagrindinis JAV nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos komponentas — apie 60 antžeminių GMD raketų, dislokuotų Aliaskoje ir Kalifornijoje. Jos sugeba perimti balistinius taikinius maršo trajektorijos ruože. Taikinį paskiria išankstinio perspėjimo ir sekimo radaro sistema, raketų ir jų galvučių įveikimas — susidūrimo kursuose. Kovos galvutė kinetinė, sunaikinanti taikinį susidūrusi kaktomuša. Tačiau perėmėjų bandymai atskleidė jų žemą efektyvumą — numušė tik pusę mokomųjų raketų.

Naikintuvas Su-37, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Amerikiečiai ne kartą bandė tobulinti kontinentinės priešraketinės gynybos sistemą. Dirbo ties galimybe priešraketinėse raketose įrengti daugiafunkcę žudymo mašiną (Multi-Object Kill Vehicle — MOKV). Testai parodė, kad naujovė nėra perspektyvi. Praėjusio dešimtmečio viduryje buvo pradėta programa "Redesigned Kill Vehicle" (RKV), skirta sukurti naują kovinę dalį, kuri pakeistų esamus kinetinius už atmosferinius perėmėjus. Tam skyrė 5,8 milijardo dolerių. Koncernai "Raytheon", "Boeing" ir "Lockheed Martin" turėjo baigti plėtrą iki 2025 metų, tačiau 2020 metų rugpjūčio mėnesį priešraketinės gynybos sistemų agentūra sutartį nutraukė. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, priežastis — "konstruktyvios gaminio problemos".

Būtent tada Pentagonas paskelbė, kad daugiau nebeinvestuoti į GMD platformos modernizavimą, reikalingas iš esmės naujas perėmėjas. Kol nebus priimta perspektyvi technologija, Vašingtonas ketina sustiprinti žemyninės JAV priešraketinę gynybą kitų jėgų ir priemonių sąskaita.

Viskas gynybai

Visų pirma kalbama apie laivus, turinčius "Aegis" kovos informacijos ir valdymo sistemą, ir priešraketinę šeimyną "Standard". Dauguma šių vimpelų dabar veikia Ramiajame vandenyne. Atnaujintos daugiasluoksnės priešraketinės gynybos sistemos koncepcijoje daroma prielaida, kad kai kurie "Arlie Burke" eskadriniai minininkai ir "Ticonderoga" kreiseriai nuolat budės prie Amerikos krantų.

Problema ta, kad priešraketinė šeimyna "Standard" yra sukurta sunaikinti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas ir iš tikrųjų negali perimti tarpžemyninių balistinių taikinių. Priešraketinės gynybos agentūra pažymi, kad naujos koncepcijos sėkmė daugiausia priklauso nuo naujausios modifikacijos Standard SM-3 Block IIA perėmėjo bandymų. Pernai jis Havajų salose numušė taikinį, imituojantį TBR kovos galvutę.

Be to, MDA neatmeta "Aegis" antžeminio varianto — "Aegis Ashore" — dislokavimo JAV, ypač Havajuose. Tokių kompleksų elementus, priminsime, amerikiečiai dislokavo Lenkijoje ir Rumunijoje. Norėjo ir Japonijoje, tačiau Tokijas atsisakė.

Dar vienas nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sluoksnis bus antžeminės trumpojo nuotolio priešraketinės sistemos THAAD, dislokuotos visų pirma Pietų Korėjoje ir Guame. Šiems ginklams atnaujinti agentūra praėjusiais metais paprašė 273 mln. Daroma prielaida, kad THAAD paskutinėje trajektorijos fazėje numuš raketines galvutes. Kiek šių kompleksų prireiks Jungtinių Amerikos Valstijų pridengimui, nepranešama.

Amerikiečiai dar tik pradeda kurti naują priešraketinės gynybos sistemą, tuo tarpu Rusijoje šią darbai vyksta pilnu pajėgumu. Lapkritį Gynybos ministerija dar kartą sėkmingai išbandė perspektyvią raketą A-235 "Nudol" Sary-Šagan bandymų poligone Kazachstane. Skirtingai nuo dabartinės A-135 sistemos, kuri pridengia Maskvą ir Centrinį pramonės regioną, "Nudol" — mobili. Tai yra, ją bus galima dislokuoti bet kurioje šalies vietoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, priešraketinės gynybos sistema, JAV
Lietuvos kariškiai

Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 

(atnaujinta 23:55 2021.04.10)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas rūpinasi Lietuvos jaunimo morale ir kovos dvasia. Žengdamas koja kojon, jis pasiūlė sukurti žaidimą vaikams, kuriame visi jausis "kariais-didvyriais" nugalėdami priešus

Praėjusią vasarą artimiausi Baltijos šalių partneriai ES ir NATO — lenkai — nusprendė pasidomėti lietuvių, latvių ir estų pasirengimu kovoti su Rusija vardan NATO interesų. Jie sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reguliariai deklaruoja savo ištikimybę aljanso konfrontacijos su Maskva eigai ir savo piliečių pasirengimą paimti M-16 šautuvus ir dalyvauti militarizuojant rytinį flangą. Bet kaip yra realybėje?

Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų instituto kartu su gynybos informacijos portalu "Defense24.pl" atliktos apklausos rezultatai sukrėtė sociologus ir Šiaurės Atlanto aljanso generolus. Paaiškėjo, kad 60 procentų lietuvių, 44 procentai latvių ir 43 procentai estų, kilus karui su "rytine kaimyne", pirmiausia bandys užtikrinti savo artimųjų saugumą. Bet tik 17 procentų Lietuvos gyventojų, 16 procentų Latvijos ir 24 procentus Estijos gyventojų kariautų su Rusija su kulkosvaidžiu rankose.

Dabar aišku, kodėl per vadovavimo ir štabo pratybas NATO generolai Europoje atvirai pareiškia, kad ginkluoto konflikto atveju Rusijos tankai per kelias valandas nesustos nuo Baltarusijos iki Kaliningrado ir paskutiniai galimo pasipriešinimo taškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės bus sutramdytos per dvi–tris dienas.

Lietuvoje tada sakė, kad "eisime į miškus ir, kaip ir mūsų "didvyriški protėviai", vykdysime partizaninį karą su "okupantais".

Pažymėtina, kad panaši lenkų jaunimo apklausa Lietuvoje buvo atlikta prie ankstesnės liberaliųjų konservatorių vyriausybės (2008–2012 metais) tiesiog po įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Ir tada daugiau nei 60 procentų jaunų lietuvių teigė, kad neketina imti ginklo, "jei Rusija puls".

Pasirodo, kad daugiau nei dešimt metų lietuvių propaganda "Rusai puola" buvo veltui? "Kaip taip?" — piktinosi uolus rusofobas ir karštas "patriotas" Laurynas Kasčiūnas. Jis sakosi įsigilinęs į šią problemą ir radęs ryškią spragą patriotiniame jaunimo ugdyme. Pasirodo, kad dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba" įvedamas tik 38 iš tūkstančio šalies mokyklų. Ir tai neprivalomai!

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

O būtina, kad kiekvieną dieną kiekvienoje iš 9–11 klasių būtų pamoka, kurioje mokytojai kalbėtų apie didvyrišką Lietuvos karių praeitį. O įvairaus amžiaus moksleiviams taip pat reikėtų sukurti kompiuterinį žaidimą, kuriame, matyt, visi pasidabins šarvais, paims kardą ir kovos su "barbarų" ordomis iš rytų.

Kitame žaidimo lygmenyje, kaip suprantu, 1941 metų modelio vokiečių "Schmeiser" turėtų pasirodyti Lietuvos "kario-didvyrio" rankose, o ant rankos — tvarstis su užrašu "policininkas". O bonusinius taškus šiame žaidime, matyt, galima uždirbti už barbarus, suvertus ant ieties, už Panerių miške sušaudytus žydus ir namuose su savo vaikais sudegintus komunistus. O aukščiausiame lygmenyje — daugeliui didvyrių — už susprogdintą Baltarusijos atominę elektrinę.

Na, jei patriotiškai nusiteikusį žaidėją staiga užmuša T-34 šūvis, arba apsukrus NKVD pareigūnas prieina prie jo iš nugaros ir iš revolverio šauna į nugarą, tada neverta nusiminti — jam bus pastatytas auksinis paminklas, vardas įamžintas marmure ir auksinėmis raidėmis užrašytas virtualioje Lietuvos istorijoje. Auksas — už tūkstančius nužudytų žydų ir bolševikų. O jei mažiau — tada sidabras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vaikai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Laurynas Kasčiūnas
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai