Vilniaus meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Rusijos opozicija ant Lietuvos demokratijos tilto

124
(atnaujinta 14:31 2018.03.30)
Lietuvoje vis bandoma įamžinti prieš penkerius metus Maskvoje mirusio Rusijos opozicionieriaus Boriso Nemcovo atminimą

Iš pradžių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasiūlė šio politiko vardu pervardyti Latvių gatvę, vedančią prie Rusijos ambasados Vilniuje. Bet, kadangi Latvija "nenusikalto" Lietuvai taip, kad reikėtų keisti gatvės pavadinimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasisakė už iniciatyvą pavadinti skverą prie RF ambasados "Rusijos demokratijos skveru". Į tai sostinės istorinės atminties komisija sureagavo sakydama, kad būtų neblogai rasti tinkamesnę vietą, bent jau kažkaip susijusią su Nemcovo buvimu Vilniuje. Be to, Lietuvoje jau yra Andrejaus Sacharovo, kurį pelnytai galima laikyti Rusijos demokratijos patriarchu, aikštė. Galiausiai sostinės merą aplankė Vilniuje gyvenantys Rusijos opozicijos atstovai, kurie Nemcovo vardu pasiūlė pavadinti tiltuką skvere prie Rusijos ambasados.

Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka
© CC BY 3.0 / Alma Pater / Посольство Российской Федерации в Литовской Республике. Ул. Латвю 53/54

"Tiltas jungia. Tiltas traukia ateiti ir pabūti. Ant tilto Maskvoje buvo nušautas Borisas Nemcovas", — parašė savo Facebook paskyroje sostinės meras, įkvėptas paskutinio susitikimo su pabėgusiais Rusijos aktyvistais.

Įdomu, o jei engiami Lietuvoje už žodžio laisvę ir savo įsitikinimus žmonės, o tokių nemažai Lietuvoje, staiga atsidurtų Rusijoje kaip Lietuvos opozicija, ateitų jie pas Sobyaniną ir pasiūlytų pavadinti gatvę ar skverą prie Lietuvos ambasados ​​Maskvoje Lietuvos demokratijos vardu? Įdomu, ir po susitikimo su jais Maskvos meras pasidalintų bendra nuotrauka savo Facebook ar Twitter paskyroje ir, giliai įkvėpęs, parašytų, kad dabar daug galvos, kaip "pagerbti Lietuvos kaimynų atminimą, kurie kovoja savo šalyje už taiką ir žodžio laisvę, protestuoja prieš ginklavimosi varžybas ir nesutika su savo šalies valdžios institucijų politika?"

Tačiau Vilniuje gyvenančių rusų opozicionierių saujelė mano, kad jų nuomonė gali būti lemiama sprendžiant gatvių, skverų ir tiltų pavadinimus Lietuvos sostinėje. Jie džiaugsmingai praneša, kad visur juos priima kaip brangius svečius ir net visi poperiai vyriausybės įstaigose priimami iš jų rusų kalba. Ir tai vyksta žinant kategorišką Lietuvos valdžios požiūrį į rusų kalbą, kai uždaromos rusų mokyklos ir žiniasklaida. Bet, akivaizdu, visa tai priklauso nuo to, KAS kalba šia kalba: vietiniai rusai ar rusų opozicija.

Taigi, kas jie — tie, kuriems Vilniaus miesto meras skyrė laiko įtemptame grafike, kurių nuomonės įdėmiai klausosi? Nuotraukoje prie Šimašiaus prisiglaudė  Irina Kalmykova, pabėgusi iš Rusijos nuo teismo už daugkartinius akcijų organizavimo tvarkos pažeidimus, už ką jai gresia iki penkių metų kalėjimo. Kartu su nepilnamečiu sūnumi be dokumentų ji neteisėtai kirto Ukrainos sieną, o tada atsidūrė Lietuvoje, kur, beje, gyvena iš labdaros organizacijų skirtų lėšų. 

Ji dažnai pasirodo Vilniaus gatvėse protesto akcijose prieš Putiną, reikšdama nepasitenkinimą Rusijoje prasidėjusiomis ginklavimosi varžybomis. Tai, kad Lietuva ir NATO lygiai taip pat tikslingai didina gynybos išlaidas ir kelia karinę isteriją, jos nejaudina. Ji samprotauja kaip gerai žinomame anekdote apie jai artimus ukrainiečius (ji gimusi Charkove): "Einiu maskolių žudyti. — O jei jie tave užmuš?— O man tai kas".

Šalia dar viena garbaus amžiaus dama — Dorutina Tatjana Sergejevna — taip pat baudžiamosios bylos figūrantė. 2014 metais prieš organizacijos "Liga izbiratelnic", kurioje Dorutina buvo vadovė, buvo pradėta baudžiamoji byla dėl autorių teisių pažeidimo. Sužinojusi apie artėjančią bausmę, moteris išvyko iš Rusijos. Vėliau, 2015 metais, "Liga izbiratelnic" buvo pripažinta užsienio agentu ir Dorutina panaikino šią organizaciją.

Lietuvoje Tatjana Dorutina dalyvauja Laisvosios Rusijos forumų, į kuriuos į Lietuvos sostinę atvyksta Rusijos opozicija, o taip pat Vakarų žurnalistai ir politologai, opozicijoje. Ji kovoja už Rusijos demokratiją, taip sakant, nuotoliniu būdu su grantų,  kuriuos paskyrė Europos demokratai, pagalba.

Kairėje nuo mero Julija Bašinova ir Veniaminas Dmitroškinas (Julija ir Venik) — aktyvių "bolotnikų" pora. Rusijoje jie susipažino Maskvoje Narkotikų kontrolės tarnybos piketo už pakaitinės terapijos priklausomybės turintiems žmonėms legalizavimą metu. Jie pasisakė už kanapių legalizavimą, prieš nereikalingus draudimus, susirinkimų laisvę, savanorišką kariuomenę, tačiau neradę paramos Rusijoje, atvyko laisvės ieškoti į Lietuvą. Jų atvykimo motyvas yra toks: "Jei Putiną teis Hagoje, iš Lietuvos į ten pigiau skristi".

Vilniuje jie stengiasi kurti savo verslą, tačiau, nesėkmingai, nemažai jie turi problemų ir su Lietuvos migracijos departamentu. Bet jie turi daug idėjų, pavyzdžiui, Dmitroškinas skundžiasi, kad pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje neįsitvirtina, o jie, anot jo, galėtų įnešti gyvybingą srautą į Lietuvos vaikų išsilavinimą.

Julija Bašinova, buriatė, žavisi tuo, kad Lietuvoje nesutinka nacionalizmo apraiškos, nuo kurios, anot jos, ji kentėjo Rusijoje, bet niekas čia netrukdo jai draugauti su rusų nacionalistu Daniilu Konstantinovu — dar vienu "bolotniku", nusėdusiu Vilniuje. Jis yra tarp kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl FSB ir Kovos su ekstremizmu centro darbuotojo nužudymo. Vėliau kalinimas buvo persikvalifikuotas į chuliganizmą, Konstantinovas nuteistas triems metams kolonijos, tačiau amnestuotas. Po dviejų teismo procesų buvo priverstas išvykti iš Rusijos, o tada per Tailandą ir Gruziją jis sugebėjo įsikurti Lietuvoje ir gavo Lietuvos vizą.

Dešinėje nuo mero dar vienas Rusijos demokratas — Vsevolodas Černozubas, pabėgęs iš Rusijos 2013-ųjų pradžioje nuo galimo baudžiamojo persekiojimo dėl "Bolotnaja bylos" — per Ukrainą į Lietuvą. Iš pradžių vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, gaudavo nedidelę finansinę paramą įvairiems projektams iš Europos organizacijų ir fondų, padėjo LGBT aktyvistams su nedideliais tinklalapiais, dabar nuotoliniu būdu dirba vienoje iš Rusijos opozicijos svetainių.

Šalia Eugenijus Titovas, kovojantis už politinį prieglobstį Lietuvoje. Čia gyvena remiamas "Freedom House" Lietuvos filialo. Vilniuje pozicionuoja save kaip Rusijos emigracinio judėjimo organizatorius.

Jo nuomone, tai galimybė sukaupti Vilniuje intelektinį potencialą, kad vėliau galėtų grįžti į Rusiją, kai ten pasikeis režimas, ir teigiamai veikti Rusijos ir Lietuvos santykius.

O kol kas ji padeda naujai atvykusiems į Lietuvą rusų emigrantams buitiniais klausimais ir atlieka savo pagrindinę politinę užduotį: sujungti Lietuvoje rusakalbių jėgas, kurios, anot jo, "nesupranta viso Putino politikos pavojaus". Ar sėkmingi jo bandymai rodo balsavimo Lietuvoje rezultatai per pastaruosius Rusijos prezidento rinkimus. 82% iš 10 tūkstančių Lietuvoje gyvenančių rusų piliečių turinčių teisę balsuoti nubalsavo už Putiną.

Putino priešininkų Lietuvoje, nespėjusių atvykti į susitikimą su meru, sąrašą galima būtų tęsti. Jie aktyviai atidirba už teisę slėptis čia, ar teisę gauti leidimą gyventi, ar net Lietuvos pilietybę, kad galėtų laisvai naudotis Šengeno zonos privalumais. Jais noriai naudojasi didžiulė propogandos mašina, paleista Lietuvoje,  kad diskredituotų Rusiją, o jie noriai tame dalyvauja ir net pataria vietos valdžiai, kaip pavadinti tam tikrą gatvę. Arba tiltą.

Ir jei šių aktyvistų saujelės nuomonė tokia svarbi Lietuvos valdžiai renkant gatvių pavadinimus, kad jie pateikia ją kaip daugumos ne tik rusų piliečių, gyvenančių čia, bet ir vietinės kilmės vilniečių, tai pats laikas atidaryti prie Lietuvos ambasados Maskvoje Lietuvos demokratijos vardo gatvę ar skverą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

124
Tegai:
Rusijos opozicija, Remigijus Šimašius, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — vienintelė nepasveikinusi Putino Baltijos šalis
Putinas laimėjo prezidento rinkimuose, surinkęs 76,69 proc balsų
Peskovas įvardijo pagrindinį Putino užsienio politikos tikslą
Kasčiūnas siūlo sankcijas Europos Komisijai už Junkerio sveikinimą Putinui
Latvija negali apsispręsti, ar sveikinti Putiną su perrinkimu
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį

Beveik 200 tūkst. svarų vežęs vyras pasieniečiams bandė įsiūlyti 10 tūkst. kyšį

(atnaujinta 12:19 2020.08.11)
Vairuotojas buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti savo pareigas atliekančius pasieniečius jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau netrukus jis su VSAT pareigūnais pabandė "susitarti" už 30 tūkst. svarų atlygį

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Iš Lietuvos 190 tūkst. svarų sterlingų, įtariama, neteisėtai vežęs vyras jį sustabdžiusius pasieniečius pabandė papirkti siūlydamas įspūdingą kyšį, rašo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Penktadienį VSAT pareigūnai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Marijampolė – Suvalkai, patikrino į Lenkiją vykusį automobilį "Volkswagen Passat". Lietuviškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 51 metų Kaišiadorių rajono gyventojas.

Pasieniečiams kilo įtarimų, kad automobiliu gali būti gabenamas nelegalus krovinys, todėl jis buvo atidžiai patikrintas.

Nustatyta, kad "Volkswagen Passat" salone esančiame krepšyje sudėti 190 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (daugiau kaip 210 tūkst. eurų). Šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų Kaišiadorių gyventojas neturėjo. Be to, jį sustabdžiusiems VSAT pareigūnams vyras siūlė 10 tūkst. svarų.

Контрабанда
Nustatyta, kad "Volkswagen Passat" salone esančiame krepšyje sudėti 190 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (daugiau kaip 210 tūkst. eurų)

Vairuotojas buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti savo pareigas atliekančius pasieniečius jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau netrukus jis su VSAT pareigūnais pabandė "susitarti" už 30 tūkst. svarų atlygį.

Kaišiadorių rajono gyventojas buvo sulaikytas ir po apklausos uždarytas į areštinę. Vėliau Alytaus apylinkės teismas vyrą leido suimti 14 dienų.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir papirkimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaišiadorių rajono gyventojui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Tegai:
kyšis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Sulaikyti Kirgizijos piliečiai, pasieniečiams pateikę vairuotojo pažymėjimų klastotes
Pasieniečiai sučiupo motociklininką, važiavusį be jokių dokumentų
Privalomos izoliacijos sąrašą papildė dar 5 šalys, tarp kurių — Lenkija