Martinas Zelneris, archyvinė nuotrauka

Mums reikalingas kominternas

99
(atnaujinta 06:54 2018.03.30)
Identiteto demokratijos modelio šalininkai šiandien — pagrindinis Europos patriotinio jaunimo judėjimas, ir garsiausias balsas, įgaunantis "dešinįjį" pagreitį, į klausimus atsako Martinas Zelneris — Austrijos filialo lyderis ir vienas iš žymiausių judėjimo narių

Jie aprengė Marijos-Teresės paminklą Vienoje milžiniška burka ir pritvirtino plakatą "apsaugosime Europą" ant Brandenburgo vartų Berlyne. Jie išplaukdavo į jūrą valtimis ir bandė sustabdyti laivus, gabenančius nelegalus į Italiją. Jie atėjo į kairiosios liberalistės Cesi Leonard paskaitą, apsivilkę Vokietijos Demokratinės Respublikos karių uniformą ir prieš kameras įteikė jai apdovanojimą "pagrindinis veidmainis". Jų veiksmai visada susprogdina internetą ir priverčia  vietos žiniasklaidą kalbėti apie tai, ką visai neseniai bandė nutylėti.

Europos multikultūralizmas — tai neapykanta savo kultūros atžvilgiu

- Pradėkime nuo paprastų dalykų. Koks yra identiteto judėjimas? Ne tik austrų, bet apskritai?

— Identiteto judėjimas — tai Europos patriotinis jaunimo judėjimas, įkurtas 2012 metais Prancūzijoje. Jo tikslas — atkreipti dėmesį į masinės migracijos ir Europos islamizacijos problemą gatvių aktyvumo pagalba. Be smurto. Mes vadinamės "patriotinis Green Peace".

- Šiandien tu esi garsiausias judėjimo narys. Kaip tu čia atsidūrei? Kas tave pastūmėjo? Kiek žinau tu studentas, o šiuolaikinės Europos akademinėse bendruomenėse labiausiai išvystytos idėjos, kurias paprastai vadina liberaliomis.

— Taip viskas taip ir yra. Ir gimnazijoje, kur aš iki šiol studijavau, buvo ne geriau. Manau, kad mane paskatino supratimas, kaip visi žmonės yra įsitikinę savo besąlygišku teisingumu. Kaip sunkiai jie suvokia kritiką. Jie nori sunaikinti visus, kas mąsto kitaip. Aišku, aš jaučiau vidinį pasipriešinimą, ir palaipsniui pasiekiau "naujų taisyklių" ir konservatorių idėjas. Aš pradėjau skaityti daug knygų, kurių autoriai siūlė įdomius problemų sprendimus, ir vienu metu supratau, kad noriu skleisti šias idėjas,  pateikti plačiai visuomenei.

- Tu paminėjai "naujas taisykles". Aš žinau, kad šiandieninėje Europoje šios idėjos neturi nieko bendro su nacizmo idėjomis. Mačiau tavo vaizdo įrašą YouTube, kur tu pasakoji, kodėl identitaristai — nėra rasistai. Dabar paiškink man, kodėl jūs — ne naciai.

— Labai paprasta. Nacional-socializmas — tai totalitarinė ideologija. Kita totalitarinė ideologija buvo komunizmas, šių metu Europoje mes susidūrėme su liberaliu globalizmu. Mes vienodai smerkiame visas šias ideologijas, ir manome, kad jie neturi jokių atsakymų. Mes gerbiame visas tautas ir kultūras ir manome, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę.

Būtent todėl mes nesame nei rasistai, nei antisemitai. Mes vienareikšmiškai atmetame šias idėjas, tačiau tuo pačiu metu mes taip pat atmetame dabartinį Europos daugiakultūriškumą, kuris iš tikrųjų reiškia neapykantą savo kultūros atžvilgiu. Mes visiškai nenorime gyventi vienos rasės hermetiškai uždarytuose anklavuose. Visuomet turi būti ir mainai, ir įvairovė, tame tarpe ir etninės grupės. Tačiau mes nedviprasmiškai prieštaraujame eksperimentui, kurio rezultatas bus mūsų kultūros pakeitimas svetima. Tauta privalo turėti teisę spręsti, ką įsileisti, o ko neleisti į savo šalį.

Mes turime bendrą kultūrą ir istoriją su Rusija

- Tačiau spaudoje jus nuolat vadina naciais ir rasistais. Tačiau kai kuriose Baltijos šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Latvijoje, yra realių, neišgalvotų nacių, SS veteranų asociacijų ir pan.

— Taip, aš žinau.

- Reikėtų suprasti, kad šiose šalyse gyvena daug įvairių tautų, ne taip, kaip Austrijoje, kur dauguma gyventojų vis dar yra austrai. Maždaug pusė Estijos gyventojų yra etniniai rusai. Ką tu, kaip identitaristas, gali pasakyti apie valstybių, kuriose gyvena dvi skirtingos tautos, problemą?

— Manau, kad jei istoriškai susiklostė, jog valstbėje gyvena didelė tautinė mažuma — jos teises reikia gerbti ir surasti bendro gyvenimo kelią. Kai kurioms valstybėms, pavyzdžiui, Šveicarijai, visai gerai sekasi. Tačiau jeigu nieko neišeina — mano manymu, tokią valstybę geriau paleisti.

O kas liečia ES požiūrį į nacizmą — tai dar kartą patvirtina, kokie jie yra apgailėtini veidmainiai. Geopolitiniais klausimais jie leidžia sau neįtikėtiną lankstumą, taip pat ir labiausiai ekstremistinių ideologijų atžvilgiu. Baltijos šalių problema, ir tokia pati problema, kurią turime mes, — tai klasikinis "vidinis nacionalizmas", kuris sukelia daug įtampos Rytų Europos šalyse. Mes manome, kad Europos tautos: italai, prancūzai, anglai, rusai — privalo gyventi taikiai ir gerbti vieni kitus.

- Jūs pasisakote už Europos identiškumo apsaugą, ar ne? Rusija jums — Europa?

— Įdomus klausimas. Manau, į jį turėtų atsakyti patys rusai. Rusija — žemyno valstybė, kuri išsiplėtė ir į Rytus, ir į Aziją. Bet jeigu pažvelgti per kultūros, kalbos ir religijos prizmę — mano manymu, Rusija priskiriama tam pačiam naratyvui, kaip ir Europa. Mes turime bendrą istoriją, bendrą filosofiją. Rusijos literatūra ir tradicijos — visiškai europietiškos. Tačiau, aišku, turi nuosavą specifiką.

Didžioji Britanija neišlaikė testo

- Neseniai tau buvo uždrausta įvažiuoti į Didžiąją Britaniją. Kiek  žinau, tu norėjai pasakyti kalbą Hyde Park "Oratoriaus kampelyje"? Apie ką norėjai kalbėti?

— Iš tikrųjų ruošiausi pasirodyti ne "Oratoriaus kampelyje". Aš atvykau į konferenciją oficialiu Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos kvietimu. Konferencija buvo atšaukta dėl kairiųjų ekstremistų grasinimų. Tuomet aš ir nusprendžiau pasirodyti savarankiškai. Tokiai temai nėra geresnės vietos, nei "Oratoriaus kampelis". Man tai buvo socialinis eksperimentas — ar iš tikrųjų žodžio laisvės institutas veikia šioje valstybėje? Prverstas pripažinti: Didžioji Britanija neišlaikė testo. Tai, kas dabar vyksta šioje valstybėje, vis labiau primena Kafkos ir Džordžo Oruelo romanus.

- Ar manai, kad visa tai turi kažkokią neakivaizdžią politinę priežastį? Pastaruoju metu Didžioji Britanija veikia gana keistai? Ne tik tavo, bet ir kitų žurnalistų atžvilgiu. Juk buvo dar baisi istorija su buvusio žvalgybininko nunuodijimu.

— Šiuo klausimu yra teorija, kurios aš negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Kaip žinoma, Britanijoje veikia prievartautojų-migrantų gaujos, jų aukomis tapo tūkstančiai nepilnamečių mergaičių. Ši tiesa — labai nemaloni. Būtent todėl Britanijos Vyriausybė nebenori matyti savo šalyje kritiškai ir patriotiškai nusiteikusių žurnalistų. Būtent todėl man, Britani Pettiboun (Zelnerio draugė, Amerikos konservatyvioji tinklaraštininkė — Sputnik) ir Loren Sozern (Kanados konservatyvioji aktyvistė — Sputnik) buvo uždrausta įvažiuoti. Tai lygiai tokie pat veiksmai, už kuriuos Anglija kritikuoja, pavyzdžiui, Turkiją.

Vyksta karas už protą

- Rusijoje yra socialinis tinklas Telegram. Manau, šiandien tai laisviausias socialinis tinklas pasaulyje. Aš ten turiu kanalą, prašiau savo skaitytojų atsiųsti man klausimus, kuriuos jie norėtų tau užduoti. Taigi: ką tu manai apie Stivo Bennono turnė po Europą? Ar neatėjo laikas sukurti ką nors panašaus į "dešinįjį kominterną"? Kadaise egzistavo kairysis "kominternas", tarptautinė komunistų sąjunga. Ar negali šiuolaikiniai konservatoriai padaryti ką nors panašaus?

— Bennonas — labai ryški asmenybė. Amerikoje jis sugebėjo suorganizuoti tikrą politinę revoliuciją. Aš labai laukiu jo pasirodymų Europoje. O kas dėl "nacionalinių valstybių internacionalo", konservatorių, pasisakančių už daugialypį pasaulį, globalaus klubo — aš manau, kad jau seniai atėjo laikas kažką daryti. Juolab — Indija, Rusija, Vengrija jau seniai padarė kelis žingsnius šia kryptimi, o greitai, aš tikiuosi, ir kitos Europos šalys prisijungs. Tai būtų puiki alternatyva dabartinei monolitinei-daugiakultūrinei sistemai.

- Kas galėtų vadovauti šiai naujai Europai? Kas taptų nauju lyderiu, tokiu kaip Trampas JAV?

— Sunku pasakyti. Manau, kad čia Vakarų Europoje daug kas žiūri į Rytus, ir atranda elgsenos pavyzdžių tokiuose politikuose kaip Orbanas, Zemanas ir Putinas. Manau, jie galėtų tapti naujo vadovavimo stiliaus pavyzdžiais. Ir aišku, Donaldas Trampas su savo atviru patriotizmu — puikus pavyzdys.

- Paskutinis klausimas. Europos akademinė aplinka, kuriai atstovauja universitetų dėstytojai, praktiškai visuomet skleidžia liberalius požiūrius su kairiuoju šališkumu. Gaunasi savotiška savarankiška sistema, kuri sėkmingai egzistuoja daug metų. Kur mokosi konservatyvusis jaunimas, iš kur jaunuoliai gauna savo požiūrį ir kur jį sustiprina?  Kur yra intelektualūs konservatyvios minties centrai? Ir ar čia tam tikrą vaidmenį atlieka populiarios Vokietijoje ir Austrijoje "studentų brolijos"?

— Tai labai svarbus klausimas. Būtent tai  jaudina ir mus, identitaristus. Vyksta karas už protus. Tas, kas skleidžia idėjas — nustato kalbą, mąstymo būdą, ir, aišku, politiką. Po 1986 metų  mes turime kairiąją spaudą, kairįjį švietimą, o dėl to — kairysis mąstymo būdas ir kalba, kurie primetami daugeliui konservatyvios politikos atstovams. Identitaristai ir kitos politinės grupės šiandien stengiasi sukurti atsvarą. Aktyvizmo pagalba bei kitais būdais.

Studentų brolijos — tai mūsų tradicija, jos šaknys siekia XIX amžių. Minties ir dvasios laisvė — štai šių brolijų pagrindas. Tai kadrų kalvė Austrijos "Laisvės partijai" ir "Alternatyviai Vokietijai", kuriose jauni studentai mokosi laisvai ir kritiškai žiūrėti į pasaulį.

99
Tegai:
identitaristai, identiteto demokratija, nacionalizmas, tautinės mažumos, Martinas Zelneris, Austrija
Dar šia tema
Ar vėl pasuksime nacionalizmo ir autoritarizmo keliu?
Pilsudskis tampa Lietuvos didvyriu?
Laikas skiepytis nuo nacionalizmo
Grybauskaitė ir Duda susitarė pagaliau išspręsti mažumų problemas
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba