Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Rusofobija leidimas į Lietuvos valdžią

629
(atnaujinta 13:00 2018.03.31)
Žiniasklaida daug dėmesio skiria artėjantiems 2019 metų prezidento rinkimamas; kalbama, kad Rusijos programišiai būtinai prisidės prie šio proceso

Moteriški Lietuvos rusofobijos veidai

Jei Lietuvoje vyktų spjaudymo į Rusiją čempionatas, tai dėl pagrindinio apdovanojimo kovotų dvi dailiosios lyties atstovės — Dalia Grybauskaitė ir Rasa Juknevičienė.

Rekordo šioje politinėje kovoje, aišku, pasiekė dabartinė Lietuvos prezidentė, kuri vienintelė pasaulyje pasiryžo garsiai pavadinti Rusiją "teroristine valstybe". Už tai jai atiteko pagrindinės postsovietinės erdvės rusofobės šlovė.

Rusija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

Tiesa, dėl Lietuvos ekonominio ir politinio silpnumo politiniame pasaulio žemėlapyje, kovoti su tokiomis sunkiasvorėmis kaip Teresa Mei ir Hilari Klinton Daliai Grybauskaitei per sunku. Daugiausia, ką ji sugeba — "įkaitinti" galingesnius politikus.

Po metų Grybauskaitė paliks savo pareigas. Ar jai atiteks šilta vietelė Europos Sąjungos ar Europos Komisijos struktūrose — dar nežinia. Kai ateis laikas Daliai palikti Prezidento rūmus, tarptautinėje politikoje gali daug kas pasikeisti ir aršūs rusofobai jau bus nebereikalingi.

O štai pačioje Lietuvoje rusofobija buvo ir liks politine mada. Taip buvo per visą naujausią Lietuvos istoriją po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Ir šioje politinėje disciplinoje — rusofobijoje — yra dar viena pripažinta meistrė Rasa Juknevičienė.

Kas nepžįsta Rasos? Rasą pažįsta visi

Į didžiąją Lietuvos politiką vaikų gydytoja Juknevičienė atėjo tuomet, kai Dalia Grybauskaitė dar skleidė marksizmo-leninizmo idealus Aukštojoje partinėje mokykloje. Tolimais 1980-aisiais 30 metų amžiaus patriotė pajuto Laisvės kvapą ir pradėjo vadovauti "Sąjūdžio" poskyriui gimtajame Pasvalyje. O jau 1990 metais Rasa Juknevičienė tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) nare.

Nuo tada visas Rasytės gyvenimas susietas vien tik su konservatorių partija. Atsidavimas pagrindinių šalies patriotų idealams pakėlė Juknevičienę iki valdžios aukštumų. Nuo 1996 metų ji yra nuolatinė Seimo narė. O 2008 metais pateko į istoriją kaip pirmoji moteris, užėmusi Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas.

Tiesa, tais pačiais metais Juknevičienė patyrė ir didžiausią nusivylimą. Paskubėjusi užimti krašto apsaugos ministro pareigas, Rasa prarado galimybę gauti dar geresnes — Seimo pirmininko. Jos 2009 metais atiteko "antrajai konservatorių partijos kregždei" — Irenai Degutienei.

Ministrų Lietuvos Vyriausybėje net keturiolika, o Seimo pirmininkas tik vienas. Ir tai pagrindinis parlamentinės respublikos veidas.

Senas arklys vagos negadina

Praėjusios kadencijos (2012-2016) Seime Rasa Juknevičienė dirbo "paprasta seimūne" ir niekuo ypatingu neišsiskyrė.  Kaip tik tuo metu senąją konservatorių gvardiją pakeitė jaunimas, vadovaujamas pagrindinio Lietuvos anūko — Gabrieliaus Landsbergio.  Patriotinių tiesų skleidėjais tapo jaunieji politikai, tokie kaip Laurynas Kasčiūnas.

Į  prezidento kėdę po Grybauskaitės, konservatoriai pagal patriarcho Vytauto Landsbergio rekomendaciją  taip pat ruošėsi pasodinti Gabrielių. Reikėjo tik laimėti Seimo rinkimus 2016 metais, pakeisti Konstitucijos punktą, kuris draudžia jauniasniems nei 40 metų žmonėms pretenduoti į prezidento pareigas. Juk Gabrieliui 2019 metais bus tik 36-eri. Ir viskas. Toliau — technikos reikalas, rinkimai su sugedusiu VRK kompiuteriu.

Slaptą "Sputniko" agentę Juknevičienę — į prezidentus! >>

Bet 2016 metų rudenį kažkas nutiko. Konservatoriai nesugebėjo atgauti valdžios. Konstitucija taip ir liko nepakeista. O tai reiškia, kad kitais metais į prezidento rinkimus reikės deleguoti vyresnį kandidatą. Ką? Kol kas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija neturi akivaizdaus lyderio. Ir štai apie save priminė "plieninė Rasa".

Plieninė Rasa keičia geležinę Dalią

O kodėl gi ne? Juolab, kad lyčių lygybė — šiuolaikinis demokratinių Vakarų prekės ženklas. Kasmet moterų — Europos valstybių vadovių procentas tik didėja.

Šiais metais Rasytei sukaks 60 metų — politiko amžiaus žydėjimas. Ji net dviem metais jaunesnė už Dalią. Turi darbo patirties tarptautinėje arenoje. Dar 2000-ųjų pradžioje tapo Lietuvos Seimo delegacijos atstove NATO Parlamentinėje asamblėjoje ir Seimo komisijos NATO reikalams nare.

Šiaurės Atlanto Aljanse Juknevičienė įgavo didelį autoritetą, būdama Lietuvos krašto apsaugos ministre. O prieš savaitę tapo laikinąja (iki 2018 metų rudens) NATO Parlamentinės asamblėjos prezidente.

Taigi, Rasa Juknevičienė turi geras pradines pozicijas prezidento postui siekti. Beliko tik teisingai sudėti akcentus savo viešosiose kalbose, kad dažniau patektų į televizijos ir radijo eterį. O svarbiausia — daugiau rusofobijos ties absurdo riba!

Neseniai ji kaip tik pasidalino nauja antirusiška idėja. Tiesiai šviesiai rėžė, kad dėl Visagino AE referendumo žlugimo kalti ne paprasti rinkėjai, o Rusija. O kas gi dar? Juk niekas neneigs, kad rusai kalti dėl nesėkmingo Napoleono žygio, kurį, beje, Lietuvoje sutiko su gėlėmis. Vokiečius sužlugdė dviejuose pasauliniuose karuose. Ir dar daug kur pridarė bėdos tie rusai.

Taigi, artimiausiais metais galima kandidatė į Lietuvos prezidento postą daug ko pripasakos rinkėjams apie istorinius įvykius, dėl kurių kalta Rusija.

P.S. Kol kas populiarumo reitinguose Rasos Juknevičienės vardo nėra. Bet šiais laikais vienerių metų pakanka, kad "reikalingas" kandidatas būtų populiarus. Prisiminkime, kaip per tris mėnesius iki Europarlamentarų rinkimų 2014 metais kandidatų sąrašuose pasirodė Gabrielius Landsbergis, kuris galų gale ir tapo europarlamentaru.

Taigi, visai realu, kad Tėvynės Sąjungos kandidate į Lietuvos prezidento postą taps "plieninė Rasa".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

629
Tegai:
konservatoriai, Lietuvos prezidento rinkimai, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Rasa Juknevičienė, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Seimas vasarą spręs, ar Paksas galės dalyvauti prezidento rinkimuose
Lietuvos prezidento rinkimai vyks su KGB ženklu
Juknevičienė išrinkta NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalną papuošė užrašas "Trump": kodėl lietuvių "patriotai" negali be pono?

(atnaujinta 10:56 2020.10.28)
Praėjusį savaitgalį Vilniuje buvo galima pamatyti, kaip ant Gedimino kalno — ilgamečio mūsų nacionalinio simbolio — viršūnės atsirado užrašas "Trump"

Jį ten užkėlė grupė piliečių, surengusių akciją esamam JAV prezidentui palaikyti. Ir, be to, šitai padariusieji — ne kokie nors liberalai, bet "patriotais" save laikantys nacionalistai. Tad kaipgi tai suprasti?

Juk pats faktas patriotiškumu nedvelkia nei iš tolo: štai kažkas ėmė ir ant Lietuvos simbolio pastatė tekstą su svetimos valstybės vadovo vardu...

Akcijos rengėjai — nacionalistai

Na, bet akcijos dalyviai šiuo atveju — juk ne kokie vaivorykštiniai liberalai, bet aršūs lietuvių nacionalistai: Kęstutis Tamašauskas ir Genovaitė Astra, abu anksčiau rengę demonstracijas už nacių bendrininkų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Vėtros "šviesų atminimą". Šie du siejasi su (neseniai N. Puteikio "centristų" perimtais) tautininkais — profašistinio nusistatymo net neslepiančia politine grupuote, kuri, vis dėlto, akcentuoja tariamą "lietuvybę" ir, atseit, tautinės "laisvės bei nepriklausomybės" siekį.

Betgi taip išeina, kad štai tokie "Lietuvos lietuviams" šalininkai turėtų, geruoju ar piktuoju, bet vis dėlto lemti Lietuvos savarankiškumą. O čia — atvirkščiai — matome, kaip Lietuvos valstybingumo simbolį šie tariami "patriotai" išpuošia svetimos valstybės lyderio pavarde. Ir kaip tada suprasti šitokį jų nukrypimą? Ar tai — kažkokia šizofrenija? Ar tiesiog nevykęs pokštas?

O, galbūt, už šito dalyko yra kažkokia logika?..

Protrampinės iliuzijos

Kad suprastume, reikia žinoti, kaip savo veiksmus motyvuoja aukščiau minėti veikėjai: anot jų, Donaldas Trampas kovoja prieš JAV Demokratų partiją, Baideną, Klinton, už jų visų stovintį Dž. Sorošą ir t. t., o, tai darydamas, atseit, atstovauja nacionalinių valstybių ir tradicinės moralės, o ne kosmopolitizmo ir vaivorykštinio liberalizmo idėjoms. Ir todėl, tikintų jie, reikia Trampą palaikyti. Juk JAV, galų gale, yra "geriausios" mūsų draugės, "saugumo garantas" ir t. t.

Ši "daina" skaitytojui tikriausiai yra žinoma. Ir, žinoma, būtų galima pagrįsti, kodėl toks Trampo vertinimas apskritai yra perdėm optimistinis (o tiksliau — iliuzinis), bet tai juk nėra šio straipsnio nagrinėjama tema.

Iš tiesų, čia labiausiai akis bado kitkas. O būtent tokių "patriotų" aklumas priešais faktą, kad šiandien pasaulyje — nesvarbu, ar valdytų Trampas ar Baidenas, respublikonai ar demokratai — būtent JAV yra toji jėga, kuri pamina šalių nacionalinį suverenitetą ir neša vadinamąsias "Vakarų vertybes", be to, kad Lietuva šiandien yra faktinis Jungtinių Valstijų vasalas. Na, ir pagaliau — nuo šio aklumo sunkiai atsiejamas polinkis netgi ne šiaip keliaklupsčiauti, bet tiesiog šliaužte šliaužioti ant pilvų priešais Vašingtoną kaip tariamąjį mūsų "geradarį" (taigi: "partnerį", "saugumo garantą" ir t. t. ir pan.).

Aišku, lygia greta šios amerikanofilijos, tokie štai "patriotai" (tiek minėtieji Trampo palaikymo akcijos "veidai", tiek atitinkamos politinės partijos) negaili nei laiko, nei jėgų išvedžiojimams apie tariamą "Rusijos grėsmę" ir, atseit, "sovietų okupacijos" baisumus — koneveikdami tą vienintelę jėgą, kuri šiandien realiai ir bando užstoti nacionalinį suverenitetą bei jų pačių tradicines vertybes prieš Amerikos vykdomą puolimą...

Kolonijinio mentaliteto problema

Ir tai, nors keista, vis dėlto dėsninga...

Juk jų tariami herojai — Noreika, Škirpa ir t. t. — savu laiku buvo nacistinio Reicho pakalikais. Nes jiems reikėjo, atseit, "užtarėjo" prieš tariamą "blogį iš Rytų" — "kacapą", "maskolių", "komuniagą", kaip jie tai vadina. O kad tasai Reichas ruošė pražūtį ne tiktai žydų ar, sakykime, romų, bet ir lietuvių tautai (ir, atitinkamai, daugumai Rytų Europos tautų), jiems buvo nė motais.

Taigi, obuoliai nuo obels toli nenuriedėjo: dabarties nacionalistai, šliaužiodami prieš JAV, tęsia savo pirmtakų istorines tradicijas. Nepasikeitė niekas, išskyrus šių šiaudinių "patriotų" šeimininkas: tada buvo Berlynas, dabar — Vašingtonas. Ir čia subjektyvūs tokių aktyvistų motyvai neturi esminės reikšmės: objektyviai viskas sueina į tai, kad jie remia imperiją, kuri laiko jų neva mylimą tėvynę "už tam tikros vietos".

Šiuo požiūriu, reikėtų kalbėti tiesiog apie kolonijinį tiek Lietuvos apskritai, tiek ypač apie lietuvių nacionalistų — tariamųjų "Lietuvos gynėjų" — mentalitetą, kuris tėra nykus atspindys to paties požiūrio, kurį iš kitos pusės demonstruoja sisteminės politinės jėgos valstybinio lygmens užsienio politikoje (tiek ES, tiek NATO ir tų pačių Jungtinių Valstijų atžvilgiu).

Iš tiesų, šie žmonės pripratę pataikauti, įsiteikti tam, kas galingesnis (arba bent toks atrodo), o ne siekti tikros teisybės ir, juo labiau, ne būti savo krašto šeimininkais, kokiais, bent jau teoriškai, šie ir panašūs nacionalistai norėtų būti...

Galbūt, visokių marginalinių, JAV specialiųjų tarnybų operacijomis formuojamų pseudojudėjimų (pavyzdžiui, "Q") požiūriu tokie gestai yra labai "kieti" ir patrauklūs. Tačiau kiek čia sveiko proto, politinės nuovokos ar, galų gale, tautinio ar elementaraus žmogiško orumo — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Lietuva, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys iš JAV
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Amerikos ekspertai apkaltino "Sputnik Lietuva" griaunant Vakarų vienybę
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
ES vėliava

Europos Sąjunga pasiūlė įvesti bendrą COVID-19 tyrimų sistemą

(atnaujinta 15:30 2020.10.28)
Pranešama, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos lyderių virtualioje konferencijoje planuojama aptarti COVID-19 testų suvienodinimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat būsimų skiepijimų klausimus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis pasiūlė ES šalims suvienodinti COVID-19 tyrimų sistemą, visų pirma naudoti greituosius testus, norint greitai nustatyti ir izoliuoti viruso nešiotojus.

"Mokslininkai šiuo metu kuria greituosius testus, ypač pagrįstus seilių analize, kurie turėtų padėti valdžios institucijoms greičiau nustatyti užsikrėtusiuosius ir greičiau juos izoliuoti", — Prancūzijos radijo stoties RTL eteryje sakė Europos Vadovų Tarybos vadovas.

Pasak jo, ES sienų uždarymas nepadės susidoroti su antrąja koronaviruso banga Europoje. "Mes susiduriame su galinga antrąja viruso banga, nors apie patį virusą dar nėra viskas žinoma, paslapčių lieka", — sakė jis.

Rusijos vakcina nuo COVID-19
© Sputnik / РФПИ и Центр имени Гамалеи

Mišelis pažymėjo, kad daugelis ES šalių šį scenarijų vertina kaip pakartotinį užrakinimą — naują bendrą saviizoliaciją. "Bet tai turės rimtų ekonominių, socialinių ir psichologinių pasekmių", — perspėjo jis.

Politiko nuomone, alternatyva tam galėtų būti veiksmingos tyrimų sistemos diegimas visos Europos mastu. Tam, pasak Europos Vadovų Tarybos vadovo, būtina "turėti greituosius testus, kuriems nereikia tokių logistikos išteklių ir ilgo laukimo laikotarpio".

Mišelis pridūrė, kad ketvirtadienį vyksiančioje Europos lyderių virtualioje konferencijoje planuojama aptarti COVID-19 testų suvienodinimą ir koordinavimą šioje srityje, taip pat būsimų skiepijimų klausimus.

Jis taip pat pažymėjo, jog daugelis Europos lyderių sutinka, kad visos Europos tyrimų sistema gali būti veiksmingesnė nei valstybinė.

Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis spalio 29 dieną paskelbė virtualią konferenciją, kurioje dalyvavo Europos lyderiai, kad aptartų situaciją su koronavirusu.

Plintant antrajai koronaviruso bangai kelios Europos šalys imasi naujų ribojamųjų priemonių. Visų pirma, Belgijoje, kur įsikūrusi Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas, praėjusią savaitę buvo įvesta komendanto valanda, kavinės, restoranai ir barai buvo uždaryti, organizacijos paragintos, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo.

Tegai:
koronavirusas, ES
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Visose "Maximos" parduotuvėse pirkėjams bus nemokamai išduodamos kaukės
Ekspertas įvertino Rusijos vakcinos nuo COVID-19 atsiradimo ES rinkoje galimybes