Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Neonacių bendras Kasčiūnas, arba vienos korupcinės bylos istorija

288
(atnaujinta 16:34 2018.04.02)
Korupcijos šešėlis užtemdė karjerą nusipelnusiam rusofobui, jaunajam Seimo nariui (36 metų), konservatoriui, didžiam patriotui ir iškiliam politologui Laurynui Kasčiūnui

Kaip apmaudu. Lauryno žvaigždė taip sklandžiai kilo aukštyn. Uoliai, vieną po kitos kepė jis rusofobišką rezoliuciją, įstatymo projektą ar "mokslinę" studiją.

Ypač įsiminė jo prieš porą mėnesių pateikta įstatymo pataisa "išvalyti"(!) mūsų viešąsias erdves nuo paminklų tarybiniams kariams, nes šie paminklai esą ideologizuoti. Šią fašizmą primenančią iniciatyvą gali paaiškinti tik atitinkama Kasčiūno praeitis, ir mes prie jos dar grįšime. 

O kol kas — korupcinės naujienos… Pasirodo, kad visas šio seimūno "patriotizmas" tebuvo patogi širma, už kurios slypėjo grynai savanaudiški, materialistiniai interesai.  Kasčiūnas ne tik labai mėgsta pinigus, bet ir pasiruošęs  "atidirbti" už juos, kaip sakoma, "pagal pilną programą".

Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka
© AFP 2020 / VASILY MAXIMOV

STT nustatė štai ką. 2012 metais tuometinis Seimo narės Irenos Degutienės padėjėjas, jaunasis politologas Kaščiūnas gauna 5000 eurų paramą iš koncerno "MG Baltic" savo leidybinei, mokslinei veiklai. Žinoma, gauna ne veltui, o mainais už paslaugą.

Koncerno atstovas Raimundas Kurlianskis paprašo Lauryno draugiškai pasikalbėti su jo viršininke Degutiene, kuri tada dirbo Seimo biudžeto ir finansų komitete. Ir įkalbėti seimūnę, kad ji komitete balsuotų už tam koncernui naudingą kreditų įstatymo pataisą.

Ir ką jūs manote? Galbūt tikėjotės, kad jaunasis "patriotas" išdidžiai parodys verslininkui duris bei rėš jam kalbą apie principingą bei skaidrią konservatorių veiklą? Naivuoliai!

STT užfiksuoja, kad Kasčiūnas nedelsdamas nutipena pas Degutienę ir ima prašyti jos, kad ji balsuotų taip, kaip naudinga "MG Baltic" koncernui. Ir dar jaunasis "politologas", vykdydamas labai "politologinę" užduotį, paprašo seimūnės, kad ji susitiktų su koncerno atstovu ir artimiau pabendrautų.

Kasčiūnas viso to dabar neneigia, kaip ir Degutienė. Ir atsiprašinėja bei teisinasi, kad jis tada nebuvo joks Seimo narys, tad, suprask, ir atsakomybė jo mažesnė. Tačiau jau vėlu atsiprašinėti. Viskas. Riebus taškas padėtas. Kaip politikas (o dabar Kasčiūnas yra Seimo narys) ir politologas jis jau prarado pasitikėjimą.

Jam dabar geriausia būtų trauktis iš viešumos ir nebeužsiimti jokia visuomenine veikla. Na, bent jau kokius 10-15 metų, per kuriuos jis galbūt sugebėtų parodyti kitą savo veidą. Kita vertus, jei Kasčiūnas politikoje liks, tada mums, Lietuvos žmonėms, jis ir toliau bus puikiu koziriu debatuose su rusofobais ar ura-patriotais.

Mes galėsime sakyti: "Mielieji rusofobai, iškilus jūsų atstovas Kasčiūnas už pinigus vykdė verslininkų užduotis Seime. Vadinasi, ir už rusofobinius pareiškimus jam moka kokie nors turtingi dėdės čia ar iš už Atlanto." Ir atremti šiuos argumentus nebus kuo.

O dabar grįžkime į 2003 metus, kai Lietuvos neonacių vadas, rasistas  Mindaugas Murza įkuria euroskeptinį visuomeninį judėjimą "Už nepriklausomą Lietuvą". Jo iniciatyvinėje grupėje, greta šio fašisto, posėdžiauja ir studentas Laurynas Kasčiūnas.

Wikipedija, beje, nurodo, kad mūsų herojus dar spėjo pabuvoti ir Murzos įkurtos fašistinės nacionaldarbininkų partijos nariu. Bet pakanka ir bendrystės su Murza aname visuomeniniame judėjime. Vaizdelis išeina puikus: vakar — neonacių draugas, o šiandien — korupcija įtariamas rusofobas.

Beje, Lauryną iki šiol širdelė vis ima ir patraukia radikalion dešinėn. Štai prieš mėnenesį jis ėmė ir pakvietė į eilinę jo rengtą "mokslinę" konferenciją vokiečių dešiniuosius radikalus iš partijos "Alternatyva Vokietijai". Bet kai kilo triukšmas ir jo partijos vadovas Gabrielius Landsbergis ėmė bartis, tai Laurynas nepademonstravo tvirto, arijiško charakterio ir vėl puolė atsiprašinėti bei barstyti galvą pelenais. Esą jis tik norėjo "politologine prasme" pabendrauti. Pridaręs į kelnes, Laurynas, jei tikėtume mūsų žiniasklaida, su jo pakviestais ir atvykusiais vokiečiais net nesusitiko.

Viename iš paskutinių savo straipsnių Kasčiūnas, matyt, nujausdamas savo politinį saulėlydį, dar bando beviltiškai kabintis į pokario miškinių istoriją, rašo, kokia ji mums svarbi ir kaip netikėlė Rusija siekia sumenkinti didvyrių autoritetą. Tačiau vargu ar kas labiau gali sumenkinti patrioto vardą, nei pats Laurynas.

Neblogą uoslę turintis Vytautas Landsbergis piktai pakvietė šalinti šį, kaip jis įvardino, svetimos įtakos (suprask, verslo) agentą iš konservatorių partijos. Tačiau anūkas Gabrielius neskuba. Vertingi kadrai nesimėto. Neonacinė patirtis ir lobizmo įgūdžiai konservatoriams dar pravers.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

288
Tegai:
neonacizmas, korupcija, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Donaldas Trampas

Donaldo Trampo karas ir taika

(atnaujinta 17:50 2020.09.19)
Šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros

Pasirašius susitarimą dėl santykių tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų normalizavimo, JAV prezidentas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (kažkoks Norvegijos parlamento narys pasistengė — iš anksto, dar prieš faktinį pasirašymą). Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Faktas yra tas, kad Donaldas Trampas tikrai dalyvavo šioje istorijoje, todėl dokumentas bus pasirašytas Vašingtone. Izraeliui tai yra labai naudinga — ją pripažino kita arabų šalis, tačiau palestiniečiai nejaučia jokio džiaugsmo. Tačiau su visais pakeitimais ir išlygomis čia yra taikos, o ne karo atvejis, ir kodėl gi neatšventus to Nobelio premija: jos suteikimas tarpininkui-taikdariui yra šio žanro klasika.

Todėl įdomi ne privati ​​Norvegijos iniciatyva — įdomus jos informacinis pagrindas. Faktas, kad šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros. Ir šis fonas yra labai įtemptas, pereinantis į šizofreniją.

Yra žinoma, kad oratoriškai Trampas toli nenuėjo nuo Džo Baideno "chrizostomos" — jis visada pasako ką nors ne taip. Bet ne tiek, kad kai kuriuos amerikiečių kareivius vadintų "nevykėliais" už tai, kad jie buvo nužudyti. Apskritai tai akivaizdžiai buvo demokratų dovana, nurodant anoniminius šaltinius ir kitus šio žanro klasikus.

Bet tada — tikresnė Donaldo Trampo kalba: jis apkaltino karinį elitą tuo, kad šie žmonės visada yra pasirengę mesti karius į ginklų korporacijų "džiaugsmą". Kariuomenės štabo viršininkas Džeimsas Makonelis (James McConnell) griežtai ir mandagiai atsakė, kad karas visada yra tik kraštutinė priemonė ir karinė vadovybė kitaip sprendžia problemą. Ypač turint omenyje tai, kad vadovybė, kaip ir korporacijų vadovai, armijoje turi vaikų ir anūkų.

Už šio gražbyliavimo slypi: a) ilgalaikė kariuomenės antipatija politikams, kurie juos siunčia į kitus pralaimėtus Amerikos karus, b) aiški Trampo pozicija apie save kaip pasaulio, o ne karo prezidentą, ir c) respublikonų elektoratas, kuris tiki, kad pirmiausia reikia susitvarkyti daiktus namuose ir tik tada vėl įbauginti kitas tautas.

Tiesą sakant, Donaldas Trampas šiuo atveju nepasakė nieko naujo — jis tik trumpai perfrazavo garsiąją vieno iš savo pirmtakų, Antrojo pasaulinio karo generolo ir herojaus Dvaito Aizenhauerio (Dwight Eisenhower), turėjusio moralinę teisę pasakyti keletą žodžių apie karinį-pramoninį kompleksą, kalbą.

Taigi, jis perduoda reikalus Džonui Kenedžiui (John Kennedy) ir atsisveikina su žmonėmis: byla buvo 1961 metų sausio 17 dienos. Ir sako... Tiesą sakant, jums reikia perskaityti visą šį dalyką, ten yra daug protingų ir netikėtai aktualių minčių. Net ne tiek apie karinį-pramoninį kompleksą, kiek apie bet kokį galingą lobį, kuris samdo begales "ekspertų" tam, kad vyriausybei primestų keletą negailestingų sprendimų. Karas (arba ekonomika, arba medicina) yra per rimtas dalykas, kad būtų visiškai atiduotas kariuomenės (ekonomistų, gydytojų ir pan.) rankoms, štai apie ką eina kalba.

Trampas, žinoma, visai nėra Aizenhaueris, bet iš tikrųjų visa jo respublikonų komanda vis labiau draugauja su įtakingomis veteranų organizacijomis, atiduodama duoklę žuvusiems... Ne veltui atsirado ši klastotė apie "nevykėlius".

Ir ne veltui dabar, iki lapkričio mėnesio rinkimų, Donaldas Trampas vis dėlto įgyvendino savo sprendimus dėl beveik pusės — 2,2 tūkst. — karinio personalo išvedimo iš Irako ir dėl to paties pasitraukimo (4,1 iš 8,6 tūkst.) iš Afganistano. Žodžiais apie būtinybę nutraukti "šiuos absurdiškus nesibaigiančius karus".

Su politikais ir kažkuo iš vadovybės jis gali dėl to rimtai ginčytis, bеt su eiliniu — vargu. Nes kokie kareiviai nori tęsti nesuprantamas ir metų metus vykstančias misijas nemaloniose vietose, kai nesėkmė akivaizdi.

Čia negalima nepastebėti specialaus siužeto — karinio perversmo galimybės JAV, tiksliau, apie tai kalbėti. Tiek garbingi, tiek skandalingi šaltiniai jau seniai rašo apie projektą, vadinamą "sąžiningu perėjimu" (valdžios institucijų kitų metų sausį). Apie neseniai vykusias demokratų idėjų sesijas, "kaip nepripažinti rinkimų rezultatų ir sutvarkyti Maidaną Trampui visoje šalyje". Šiuose pokalbiuose labai daug figūrų ne tik gatvės kovotojai, bet ir kariškiai. Pavyzdžiui, turėdamas silpnaprotystę ar ne, Baidenas jau tris kartus pareiškė, kad kariuomenė turės išvaryti Donaldą Trampą iš Baltųjų rūmų lygiai sausio 20 dienos vidurdienį. Tiksliau, tai turėtų padaryti 82-oji oro desanto divizija, apie kurią visi susirūpinę piliečiai rašo laiškus jos vadui.

Karinė tema artimiausiomis dienomis šioje šalyje bus girdima dažniau, visomis formomis.

Pabaigai pristatykime Nobelio komitetui iniciatyvą: kiekvienais metais skirti premiją dabartiniam JAV prezidentui. Iš anksto — kaip tik išrinktam Barakui Obamai 2009 metais (už gražias kalbas, bet iš tikrųjų — kad jam būtų nejauku pradėti naujus karus). Padovanok prezidentui kasmetinį Nobelį ir už tai, kad visus metus Amerika kažkodėl nieko nepuolė. Ir už tai, kad JAV iš kažkur traukia savo karius. Ir jei šis nuolatinis laureatas staiga nepateisins lūkesčių, prizas bus atimtas negrįžtamai.

Bet kokiu atveju, tai bus geresnis pinigų panaudojimas, nei jų suteikimas, kaip tapo įpročiu, kas antrą kartą — šiais metais taikdariui, o tais metais — kitam "kovotojui už žmogaus teises", tai yra, veikėjui, provokuojančiam pilietinį konfliktą savo šalyje, pritraukiant išorines jėgas.

Tegai:
JAV, Nobelio premija, karas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys
"Degina tiltus". Kodėl JAV pyksta ant Kinijos
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 19:52 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.

Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos Templio universiteto biologijos profesorius Enrico Bucci išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padaryti Rusijos tyrėjai. Jam pritarė nemažai kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas jiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio kreipė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas "garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Bucci įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tarp jų ir šiurkščių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, kuomet atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Bucci kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Bucci. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Bucci buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.

Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Bucci laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamiesi pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai nebūtų galėjęs net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso  
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą