Protestai Rygoje prieš reformas rusų mokyklose, archuvinė nuotrauka

Latvių nacionalizmas engiant rusus gali "įkvėpti" ir mūsiškius

131
(atnaujinta 11:59 2018.04.11)
Kaimynai latviai šliūkštelėjo alyvos į ugnį. Tarsi jiems būtų negana jau ir taip didelės bei sparčiai augančios įtampos Vakarų santykiuose su Rusija, jie "saliamoniškai" nusprendė per kelis metus iš esmės išguiti rusų kalbą iš rusiškų mokyklų Latvijoje. Blogas pavyzdys taps užkrečiamas ir mums?

Išguiti rusų kalbą, ir tiek. Toks paprastas uždavinys. Stalino laikais apie buržuaziją sakyta, kad ją reikia "likviduoti kaip klasę". O dabar  nacionalstalinistai Latvijos valdžioje nutarė likviduoti rusus Latvijoje kaip tautinę mažumą? Juk likvidavus rusų mokyklas, iš esmės neliks ir rusų tautinės mažumos.

Tai koks gi tas konkretus Rygos sprendimas? Jėzuitiškai suktas. Rusų kalba dar kelerius metus bus mokomoji kalba rusų mokyklose, bet kasmet jos ten palaipsniui mažės. O 2022 matais bus pagaliau pasiektas išsvajotas nacionalstalinistų tikslas, link kurio jie ėjo visus šiuos 25 metus.

"Rusų mokyklų" baigiamosiose klasėse skambės tik pati teisingiausia, latvių kalba. Rusų kalba liks tik žemesnėse klasėse ir tik tais atvejais, kai kitaip neįmanoma, tarkime, per rusų kalbos ir literatūros pamokas. Juk negali rusų kalbos mokyti latviškai…

Tokia jau ta nacionalizmo prigimtis. Jei kartą tampi nacionalistu, turi atnašauti vis naujas aukas tam žiauriam dievaičiui — Nacionaliniam Pasipūtimui. Tuo mes, tiksliau, mūsų vadinamasis "elitas", panašūs į latvių vadinamąjį "elitą". Ydinga ideologija veda į visišką akligatvį.

Todėl visai neatmesčiau tikimybės, kad dar po kelerių metų latvių nacionalistai nutars, kad atėjo laikas galutinai uždrausti dėstyti ir pačią rusų kalbą vietiniams rusams. Argumentų tam jie suras. Tarkime, paskelbs, kad Kremlius panaudoja rusų kalbą "hibridiniame kare" kaip "kanalą", per kurį į smegenis pila savo "propagandą".

Nacionalinis pasipūtimas reikalaus iš "tikinčiųjų" vis naujų aukų, vis naujų ištikimybės Jam įrodymų. Ir tada gali atsitikti taip, kad kam nors šaus į galvą mintis uždrausti gatvėse kalbėti rusiškai. O ką? Juk tai "okupantų" kalba. Šalin ją!

Netikite tokia galima įvykių eiga? O ar tikėjote prieš 25 metus, kad Rygos gatvėmis išdidžiai žygiuos buvę esesininkai, latviškojo SS bataljono kariai? Dabar jie žygiuoja ir yra garbinami kaip "kovotojai už laisvę". Jų šiandien beveik nelikę, daugelis jau mirė, tačiau jų vėliavas išdidžiai perėmė jų idėjiniai anūkai ir proanūkiai.

Kur garantija, kad, turėdami tokį "idėjinį užtaisą", jie vieną gražią dieną nenutars išvaryti rusus iš Latvijos? Nebūkime naivūs, "Latvija — latviams", tautiškai "gryna" Latvija yra daugelio nacionalistų svajonė.

Ir visa tai vyksta mūsų pašonėje. Mes, laimei, savų esesininkų neturėjome. Bet mes "dar" turime rusiškas ir lenkiškas mokyklas! Latvių pavyzdys gali "įkvėpti" vietinius "patriotus". Juk kaip gudriai skamba Latvijos vyriausybės argumentai. Ji esą siekia, kad "visi turėtų lygias galimybes". Neva, kol rusai tobulai nemoka latvių kalbos, tol jie negali pilnai integruotis į Latvijos visuomenę. Štai kodėl ir reikia visus juos "latvizuoti".

"Puikus" argumentas mūsų nacionalistams. Perkelkime geriausias latvių praktikas pas mus. Tuo labiau, kad jau palaipsniui žengiame panašiu keliu. Lietuvoje rusų mokyklų skaičius tirpsta. Taip, ir dėl rusų gyventojų procento sumažėjimo.

Tačiau mūsų valdžia kažkodėl taiko vienodus mokyklų uždarymo kriterijus lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms, kai krenta jose besimokančių mokinių skaičius. O juk civilizuota šalis turėtų daryti išimtis tautinių mažumų mokykloms, taikyti joms ne tokius griežtus kriterijus.

Mat joms natūraliai sunkiau sukomplektuoti pilnas klases, nes dalis jaunųjų rusų ir lenkų eina mokytis į lietuvių mokyklas. Tada mažas mokinių skaičius ir tampa pretekstu patyliukais likviduoti vieną rusų mokyklą po kitos.

Lenkai dar šiaip ne taip apsigina, nes Vilnius bijo Varšuvos, vis tik lenkai yra partneriai NATO ir ES. O rusai ką? "Ateiviai" iš TSRS, kuri dabar virto "teroristine valstybe". Ir nesvarbu, kad rusų sentikiai gyvena Lietuvoje nuo viduramžių, kad Dalios Grybauskaitės tėvas Polikarpas, matyt, iš sentikių, ir kad rusai padėjo po karo industrializuoti Lietuvą ir patys kentėjo gulaguose kartu su kitų tautų atstovais.

"Okupantai"? Na, tada 99 procentai mūsų buvome "kolaborantai", nes "okupantams", ypač po Stalino mirties, priešinosi jau tik koks 1 procentas lietuvių… Visi kiti puikiai "kolaboravo", kas dėstydamas partinėje mokykloje, kas stodamas į komjaunimą ar komunistų partija, kas tiesiog dirbamas "okupantų" įstaigose.

Užtat dabar visi tapo drąsūs ir tuoj puola rodyti savo "drąsą", engdami silpniausius. Latvijoje grubiau, pas mus švelniau. Sustokime. Dar ne vėlu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

131
Tegai:
mokyklos, rusų kalba, Latvija, Rusija
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
Paminklas Hariui Poteriui Londono centre

Londono centre pasirodė paminklas Hariui Poteriui

(atnaujinta 17:37 2020.10.01)
Skulptūra papildė projekto, skirto pagerbti išskirtinius praėjusio amžiaus filmus, eksponatus, tarp kurių jau yra triušio Bugs Bunny, Batmano, Mr. Beano, Mary Poppins, Gene Kelly'io iš "Dainuojančių lietuje", meškučio Paddingtono ir kitų figūros

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Londono centre, Lesterio aikštėje, pasirodė paminklas garsiam visame pasaulyje burtininkui Hariui Poteriui, praneša agentūra "Press Association".

Lenkų skulptoriaus Andžejaus Šimčiko (Andrzej Szymczyk) kūrinyje užfiksuota scena iš filmo "Haris Poteris ir Išminties akmuo", kur Hogvartso mokinys žaidžia kvidičą.

Bronzinis paminklas Hariui Poteriui įrengtas Londono Lesterio aikštėje, netoli kino teatro "Odeon", kur 2001 metais įvyko pasaulinė filmo premjera.

Skulptūra, vaizduojanti aktorių Danielį Redklifą (Daniel Radcliffe), taps projekto "Scenos aikštėje" (angl. "Scenes in the Square"), skirto pagerbti išskirtinius praėjusio amžiaus filmus, dalimi. Įgyvendinant šį projektą, kuris tęsis iki 2023 metų liepos, Lesterio aikštėje jau įrengtos triušio Bugs Bunny, Batmano, Mr. Beano, Mary Poppins, Gene Kelly'io iš "Dainuojančių lietuje", meškučio Paddingtono ir kitų figūros.

Septynių britų rašytojos Džoanos Rouling (Joanne Rowling) romanų apie Harį Poterį serija, parašyta 1997–2007 metais, išleista 400 milijonų egzempliorių tiražu ir išversta į 65 pasaulio kalbas.

Tegai:
Didžioji Britanija, Londonas, Haris Poteris
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Paaiškėjo, apie ką gali būti naujas filmas apie Harį Poterį
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku