Manto Adomėnas, archyvinė nuotrauka

Seimūnas Adomėnas vykdė verslininkų prašymus? Kieno dar?

77
(atnaujinta 11:54 2018.04.16)
Grėsmingai pavadintas konservatorių partijos Priežiūros komitetas ėmėsi tirti aršaus rusofobo, Seimo nario Manto Adomėno galimus korupcinius ryšius su verslo pasauliu

Nuobaudos seimūnas dar negavo, bet tyrimas nesibaigė. Beje, Adomėnas sužaidė tarsi gražią partiją, pats kreipdamasis į Priežiūros komitetą, kad šis jį ištirtų.

Esą štai, žiūrėkite visi, aš nieko nebijau ir pats inicijuoju partinį tyrimą. Viskas būtų gerai, bet Adomėnas susigriebė per vėlai. Pirmieji apie jo įtarintinus ryšius su verslu prabilo žurnalistai, o ne jis pats. Pats jis ėmė muistytis ir plautis mundurą, tik žurnalistų prispirtas.

Kaip bebūtų, šį kartą M. Adomėnas rimtai įkliuvo, arba, kaip mėgsta sakyti Vytautas Landsbergis, "įmynė į š…" Mat iki šiol jis vaidino labai skaidraus, labai moralaus ir patriotiško politiko rolę. O dabar štai pačiam tenka aiškintis dėl įtarimų korupcija.

Adomėnas, jo paties žodžiais tariant, 2016 metais savo iniciatyva prašė koncerno "MG Baltic" atstovo Raimondo Kurlianskio pinigėlių jo rinkimų į Seimą kampanijai. Pats šis faktas, be konteksto, tarsi ir nėra kriminalas. Tačiau kai tik pakapstai truputį giliau, vaizdelis susidaro nekoks.

Mat dar anksčiau Kurlianskis prašė Adomėno netrukdyti kitam didžiai "skaidriam" jaunajam konservatoriui Mykolui Majauskui kandidatuoti nuo konservatorių partijos į Vilniaus mero postą 2015 metais. Ir Adomėno elgesys po tokio prašymo stebuklingai pasikeitė.

Adomėnas prisipažino, kad pats toks pokalbis su R. Kurlianskiu įvyko. Bet kukliai nutylėjo, kaip jis į jį sureagavo. O sureagavo labai "teisingai". Iki tol garsiai trukdęs Majauskui, šiam būsimam seksualinio skandalo herojui, tapti konservatorių kandidatu į merus neva dėl Majausko politinės patirties stokos, po to, matyt, jau po pokalbio su "MG Baltic" atstovu, nebetrukdė.

Tada Majauskas ramiai kandidatavo į Vilniaus merus, tiesa, pralošė tuos rinkimus. Tačiau iš karto po to, 2015 metų gegužę, Adomėnas vėl netrukdo Majauskui, šįkart — rinkimuose į įtakingą konservatorių partijos Vilniaus skyriaus pirmininko postą, kurį tuo metu užėmė pats M. Adomėnas. Jis savanoriškai atsisako konkurencijos, nebekandidatuoja, ir konservatorių Vilniaus skyriaus vedliu išrenkamas Majauskas.

Štai tokia Adomėno metamorfozė: iš aršaus Majausko kritiko į paslaugų jo rėmėją. Ir štai dabar ateina metas skinti vaisius. 2016 metų kovo mėnesį Adomėnas, cituojant jį patį, kreipėsi į Kurlianskį, prašydamas "teisėtos paramos (!) Seimo rinkimų kampanijai."

Esminiai žodžiai šioje Adomėno citatoje, jam net nenutuokiant, yra "teisėtos paramos". Išties, Adomėnas juk gerai padirbėjo, paplušėjo Majausko atveju. Juk po to ne nuodėmė kreiptis "teisėtos" piniginės paramos, ar ne?

Kodėl dažnai atsitinka taip, kad kuo labiau žmogus parodo save kaip krikščionį, tuo grubiau pažeidžia meilės principus, tuo nepakantesnis yra? Štai M. Adomėno bendrapartietis, seimūnas Žygimantas Pavilionis kiekvienai progai pasitaikius primena, kad jis jau 25 metus iš eilės yra krikdemas (kadaise krikdemai buvo atskira partija, o dabar jie susijungė su konservatoriais).

Tačiau aršesnio, piktesnio rusofobo, negailestingesnio savo politinių konkurentų kovoje dėl prezidento posto kritiko už Pavilionį mes turbūt nerasime. Panašiai yra ir Adomėno atveju. Jis yra ir Tarptautinio katalikų parlamentarų tinklo valdybos narys, pabuvojo jis ir Kembridžo universiteto katalikų asociacijos tarybos nariu, ir šio universiteto katalikų alumnų draugijos pirmininku.

Tačiau nei Kembdridžas kaip pasaulinis mokslo centras, nei katalikybės meilės bei taikos doktrina iš esmės nepaveikė šio Vilniaus Karoliniškių mikrorajone išaugusio jaunuolio. Štai tik kelios tokios mūsų išvados iliustracijos. Adomėnas jau kelerius metus iš eilės rugpjūčio 8 d. prie Rusijos ambasados Vilniuje rengia mitingus "prieš Gruzijos žemių okupaciją", aiškiai painiodamas nesenos istorijos faktus. Tų emocingų sueigų metu jis pašūkauja ir apie "Ukrainos okupaciją", ir apie "agresyvią Rusiją".

Praėjusių metų sausį jis užsipuolė Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį už tai, kad jis drįso sausio 12-ąją, prieš pat sausio 13-ąją (!), susitikti su Rusijos ambasadorimi. "Kodėl tai buvo taip išviešinta, kodėl iš to buvo padaryta visa viešųjų ryšių istorija? Kodėl Seimo pirmininkas atitraukinėja kėdę tironiškos diktatūros, turinčios priešiškų kėslų mūsų ir mūsų bičiulių teritorijoms, pasiuntiniui?" – tada piktinosi seimūnas.

Užtat dabar mes žinome, kad M. Adomėno veiksmai ne visada yra tyros jo sielos postūmio vaisius. Kad dažnai jam įtaką daro neviešinami pokalbiai su verslo atstovais. Arba su (kas dabar tai galėtų paneigti?) Vakarų šalių "diplomatais" Vilniuje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

77
Tegai:
Mantas Adomėnas
JAV kariškiai, archyvinė nuotrauka

Pradėti karą Irake ir prarasti Ameriką: kaip tai atsitiko

(atnaujinta 15:24 2020.08.13)
Baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Dabartinę JAV nacionalinę katastrofą visų pirma sukėlė (arba išprovokavo) nesėkminga avantiūra Irake: dabar tai akivaizdu. Ir knyga, ką tik išleista Amerikoje, yra gera ne tik todėl, kad joje išsamiai analizuojama, kaip ir kas priėmė sprendimus pradėti intervenciją Irake 2003 metų kovo mėnesį. Ji taip pat provokuoja diskusiją šia tema, kad esmė yra ne tik tuometinės valdančiosios komandos — Džordžo Bušo ir kitų — neadekvatumas. Yra gilesnių priežasčių, tokių kaip "o iš kur atsiranda neadekvatumas?", rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Kalbama apie Roberto Dreiperio kūrinį "Pradėti karą. Kaip Bušo administracija pastūmėjo Ameriką į Iraką" (To Start a War, by Robert Draper). Autorius palaikė draugiškus santykius su Bušo šeima — iki to momento, kai pradėjo rašyti šią knygą: čia buvęs prezidentas atsisakė su juo kalbėtiы. Kiti neatsisakė. Dreiperis rinko interviu su šimtais to meto valdininkų, todėl tekstas ne visada skaitomas, bet labai naudingas.

Pažvelkime į šio klausimo kainą savo laikmečio žmogaus — ir nebūtinai amerikiečio — akimis. Prie ko Irako karas atvedė Ameriką ir pasaulį?

Akivaizdžiausia: baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį. Nes supervalstybė visiems parodė, kad gali laimėti karą su akivaizdžiai silpnu priešininku (ne taip, kaip Indokinijoje praėjusio amžiaus 60–70 dešimtmečiuose), tačiau tokia pergalė naikina ir nugalėtoją.

Be to, paaiškėjo, kad tiek artimiausi sąjungininkai (Vokietija ir Prancūzija), tiek ir tuomet geranoriški partneriai (Rusija) tokioje situacijoje gali turėti savo požiūrį ir prireikus ignoruoti Ameriką.

Paaiškėjo, kad okupavusi šalį (tai yra Iraką), Amerika, turėdama visas savo finansines ir kitas galias, nesugebėjo padaryti šios šalies laiminga ir klestinčia. Tai reiškia, kad JAV (ir Vakarų) politinė sistema ir vertybių sistema netinka eksportui, o tai lemia dešimčių dešimčių valstybių visame pasaulyje mintis ir veiksmus. Tai yra, paaiškėjo, kad be Amerikos tai ne tik įmanoma, bet ir reikia padaryti.

Ir dar nėra labai ištirtas klausimas apie dabartinį Amerikos visuomenės, visos valdžios sistemos suskaidymą ir ideologinį žlugimą, jau nekalbant apie finansus — ir ar ši katastrofa būtų nutikusi šalyje, jei ne avantiūra Irake. Bet kokiu atveju Irakas čia padarė reikšmingą indėlį.

Dreiperio knyga pirmiausia parodo mums, regis, visiškai atsitiktinį siužetą: Amerikos intelekto degradaciją. Pasirodo, kad 90-ųjų pabaigoje CŽV turėjo problemų su Bilo Klintono administracija, iki galimybės padalyti agentūrą į keletą dalių. Bet tada 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis išpuolis, o tuometinis departamento vadovas Džordžas Tenetas tikėjosi, kad bus įmanoma atgaivinti įtaką.

Beje, CŽV nesėkmės 90-aisiais turėjo savo, ir labai skirtingas priežastis, tačiau tada susiklostė juokinga situacija — būtent Artimuosiuose Rytuose (kaip paaiškėjo remiantis visos Irako istorijos rezultatais) pritrūko sumanių ir pajėgių specialistų. Tada Tenetas turėjo įrodyti, kad tai yra neįtikėtina — kad Irako lyderis Sadamas Huseinas sudaręs slaptą aljansą su "Al-Qaeda" *, kuris surengė rugsėjo 11 dienos teroristinį išpuolį, ir kad jis rengia masinio naikinimo ginklus prieš JAV.

Ir kaip tokiais atvejais elgiasi blogas žvalgyba? Ji kuria klastotes ir prašo jomis patikėti. Beje, palyginti su 2003 metais, situacija beveik nepasikeitė, apgailėtina "Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus" istorija taip pat buvo paremta atvirai nenaudinga medžiaga. Apskritai išmintinga žvalgyba sutaupo valstybei daug pinigų, kvaila sukuria milžiniškų problemų.

Tačiau vieno skyriaus nesėkmė — tik proceso dalis. Irako katastrofos nebūtų, jei Džordžas Bušas asmeniškai ir žmonės, kuriuos jis paskyrė į svarbiausias pareigas, nereikalautų iš CŽV tos labai melagingos informacijos. Taip, Tenetas savo biurą pavertė agentūra, "parduodančia visuomenei" idėją, kad Sadamas kelia grėsmę JAV. Bet jį tiesiogine prasme privertė visi pagrindiniai to laikmečio veikėjai — gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulius Wolfowitzas ir jo viršininkas Donaldas Rumsfeldas, viceprezidentas Dickas Cheney ir, svarbiausia, pats prezidentas.

Kodėl jie tai padarė? Nes jie buvo globalizmo, tai yra nevaržomos Amerikos lyderystės visame pasaulyje, ideologai. Net savo ankstesnėse pozicijose, devintojo dešimtmečio pabaigoje, jie pasiekė, kad Kongresas priimtų "Irako išvadavimo aktą", sukūrė komisijas, kurios iš tikrųjų kaltino CŽV nepastebėjus "Irako (ir tuo pačiu Irano ir Šiaurės Korėjos) grėsmės". 

Na, kai teroristai smogė į Niujorką, šalyje kilo nekontroliuojama isterija, kuria visi šie žmonės paprasčiausiai negalėjo nepasinaudoti.

Kalbant apie Bušą, jam, pasak knygos autoriaus, Sadamas nebuvo tik pabaisa, bet ir toks, kad palikti jį valdžioje buvo neįsivaizduojama. Ir kiti neteisingi užsienio lyderiai — taip pat: pagaliau atėjo valanda Amerikai parodyti, kad dabar ji yra vienintelė supervalstybė.

Rezultatas: Anot Dreiperio, administracijoje nebuvo nė vienos diskusijos, ar pradėti karą Irake. Pokalbiai buvo tik apie tai, kada ir kaip.
O kokia situacija, kai valdžioje yra žmonės, turintys paruoštas idėjas, o jų pavaldiniai privalo tik parinkti tuos — ir tik tuos — faktus, kurie atitinka šias iš anksto numatytas idėjas? (Beje, tas pats vyksta ir šiandien Jungtinėse Valstijose, bet daugiausia Kinijos atžvilgiu; vakar tas pats buvo prieš Rusiją.)

Taigi, kai idėjos išdėstomos iš anksto, o faktai turi jas atitikti, tai vadinama valstybės valdančiosios klasės nekompetencija ir degradavimu. Taip pat ir visos jos išsilavinusios klasės degradacija. Ir jei prezidentus, ministrus pirmininkus ar karalius galima kažkaip pakeisti, tai visą tautą — sudėtingiau.

Ši idėja mirga reakcijose į Draperio knygą: "Mūsų visuomenė yra be intelekto", "mokyklos, kurios apsimeta dėstančios istoriją, sociologiją, kultūrą", dažniausiai tik renka pinigus ir suteikia švietimo iliuziją ...

Apie švietimo pablogėjimą JAV ir jos giminingose ​​šalyse nuoširdžiai pradėta diskutuoti devintajame dešimtmetyje, iš kur, kaip matome, auga Irako ir  kitų problemų šaknys. Ir šios kalbos baigsis negreitai.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
karas, Irakas, JAV
Dar šia tema
Iranas išpuolį prieš bazes Irake pavadino "antausiu JAV"
Linkevičius nubrėžė ES veikimo gaires malšinant įtampą Irake
Irano apšaudytoje bazėje Irake tarnavę Lietuvos kariai perdislokuoti į Kuveitą
Ledo klasės SGD tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Streso testai su atsarga: kaip Rusija ruošiasi visapusiškam išėjimui į SGD rinką

(atnaujinta 13:21 2020.08.12)
Nauja Rusijai suskystintų gamtinių dujų gamybos ir prekybos rinka toli gražu nėra paprasta, joje yra daug sudedamųjų, mūsų pramonė mokosi susidoroti su kiekviena iš jų internete. Dar kartą įvertinkime, ko dar trūksta, o kas iš šio sąrašo jau yra

Mažos apimties skystinimas — viskas tvarkoj

Mažos apimties skystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki 100 tūkst. tonų SGD per metus. Čia viskas tvarkoj: savos technologijos, visiška įrangos gamybos lokalizacija, eksportas į Kiniją, eksploatuojančios gamyklos Pskovo ir Kaliningrado srityse, vykdome nemažai projektų.

Nėra prasmės pačiam gaminti SGD eksportui šiuo metodu, tai labiau tinka išspręsti mūsų pačių problemas praplėčiant Rusijos teritoriją išdujinimui. Vienintelė išimtis yra suskystintų gamtinių dujų, pagamintų naudojant šią technologiją, eksportas iš "Kriogaz" gamyklos Pskovo srityje į Estiją, tačiau tai iš tikrųjų yra visiškai unikalus aplinkybių derinys.

"Gazprom" pastangų dėka Rusijos dujofikacija 2019 metų pabaigoje viršijo 71 procentą, o nedidelės apimties SGD jėgainės gali padėti paspartinti šį procesą. Tačiau svarbu atsiminti, kad čia nuolat kyla dilema: kartais gali būti brangu nutiesti dujotiekius į mažai apgyvendintas teritorijas. Tačiau tam, kad SGD visada būtų galima pristatyti laiku, reikalingi keliai — automobilių keliai ar geležinkeliai, atsižvelgiant į visas gautas sąmatas.

Todėl mažo tonų tūrio SGD nėra savotiškas "stebuklingas eliksyras", norint pilnai gazifikuoti visus mūsų miestus ir miestelius, reikia integruoto požiūrio. Bet pati technologinių linijų gamyba turi eksporto potencialą, jau atsirado pirmoji pristatymų patirtis, yra pagrindo manyti, kad tęsis toliau.

Du vidutinio tūrio Rusijos projektai

Vidutinio tūrio suskystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki vieno milijono tonų SGD per metus. Pirmasis projektas jau buvo įgyvendintas "Gazprom Bank" ir "Novatek" pastangomis — "Kriogaz-Vysock" gamykla Leningrado srityje, kurioje naudojama prancūzų kompanijos "Air Liquide" technologija, kuri sutiko su "Gazprom Bank" reikalavimu visiškai perduoti visas licencijas ir patentus.

"Kriogaz-Vysock" įrangos lokalizacijos laipsnis yra apie 70 procentų, pirmajam projektui tai yra labai didelis skaičius. Antroji mažo tūrio linija turi būti pradėta eksploatuoti 2020 metų pabaigoje kaip "Jamal" suskystintų gamtinių dujų dalis. Tai visiškai Rusijos technologija, vadinama "Arkties kaskadu".

"Novatek", kaip privati ​​įmonė, turi visas teises neatskleisti viso informacijos kiekio, tačiau viename iš savo interviu "Novatek" vadovas Leonidas Michelsonas teigė, kad "Arkties kaskadas" gali tapti didelės talpos, tam reikalinga vietinė didelės talpos dujų turbina.

Vidutinio tūrio skystinimas jau turi akivaizdų eksporto komponentą: "KryiogazVysock" gaminius mažieji SGD vežėjai tiekia į Klaipėdą, Lietuvą ir kelis Vokietijos uostus. Tanklaiviai nėra rusų kilmės, o "Novatek", kaip šio projekto operatorė, ramiai naudojasi užsakomaisiais laivais. Teoriškai prie šio projekto gali būti prijungtas "Maršalas Vasilevskis", plūduriuojantis pakartotinio dujinimo įrenginys, priklausantis "Gazprom", tačiau šio laivo talpa yra per didelė kuklioms gamyklos Vysocke galimybėms.

"Rosatom" ir Rusijos SGD projektas

Dvi Rusijoje veikiančios didelio masto suskystintų gamtinių dujų gamyklos naudoja anglų-olandų "Shell" (Sachaline) ir amerikiečių "Air Product" (Jamal) technologijas. Tuo tarpu, parduodant "Jamal-SGD", lokalizavimas jai skirtų įrengimų gamyboje viršijo 50 procentų, o "Novatek" įsitikinusi, kad statant "Arctic SPG-2" šis procentas bus dar didesnis.

Didelės apimties SGD gamyba Rusijoje jau yra eksporto projektas, ir jei Rusija į šį sektorių pateko rimtai ir ilgam laikui, tada reikia per trumpą laiką įsisavinti visus kitus šio verslo komponentus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2020 metų rugpjūčio 4 dieną Rusijos "Glavgosekspertiza" pateikė teigiamą nuomonę dėl kriogeninio stendo komplekso, skirto vidutinio ir didelio masto SGD gamybos technologijoms išbandyti, statybos projekto.

Stendą statys, kaip įprasta, "Rosatom" — branduolinės valstybės korporacija dalyvauja daugelyje aukštųjų technologijų projektų, SGD projektas nėra išimtis. Bandymų stendas jam yra nepaprastai svarbus, nes būtina, kad kuo įmanoma naujesnę įrangą būtų galima išbandyti veikiant kuo arčiau gamybos sąlygų.

Yra tik du skaičiai: gamtinių dujų suskystinimo temperatūra yra minus 162 laipsniai Celsijaus, o temperatūra, kurią galima gauti bandymų stende, yra minus 196 laipsniai, su tokia gera marža. Bet geriau išbandyti įrangą ypač atšiauriomis sąlygomis, nei atsikratyti rimtų avarijų rizikos statomose gamyklose.

Be to, "Rosatom" jau įvaldė kriogeninių siurblių — tokių, kurie naudojami SGD siurbti iš gamyklinių rezervuarų į SGD tanklaivių rezervuarus — gamybą. Ir tai jau yra reikšmingas indėlis į išdujinimo terminalų — SGD tiekimo taškų pristatymo galutiniams vartotojams — technologijos plėtrą.

Leiskite jums priminti, kad tik 41 pasaulio šalis perka SGD savo poreikiams, o tai yra viena reikšmingiausių kainų mažėjimo priežasčių, kurią šiais metais patiria pasaulio SGD rinka — pasiūla žymiai viršijo paklausą. Tuo pačiu metu paklausa negali augti dėl tokios technologinės problemos — yra šalių, kurioms reikalingas šis energijos šaltinis, tačiau jos nesugeba to priimti.

Stendą, kurį statys "Rosatom", leis patikrinti visą kitą terminalų priėmimo įrangą, todėl galime užfiksuoti, kad Rusija artimiausiu metu potencialiai galės žengti pirmuosius žingsnius šios technologijos įsisavinimo srityje.

Suskystintų gamtinių dujų membraninės laikymo sistemos — riba pasiekta

Ankstesniuose šios serijos straipsniuose mes jau išsiaiškinome, kad Rusija yra pajėgi pagaminti daug to, ko reikia ledo klasės SGD tanklaivių statybai, nuo laivų plieno iki AZIPOD vairo kolonėlių. Pastarųjų gamybai bendra "Rosneft" ir "General Electric" įmonė 2019 metų pabaigoje pastatė "Safir" gamyklą Bolšoj Kamen mieste, tačiau reikiamo dydžio laivų plieno pristatymo į šį miestą iš Rusijos gamyklų logistikos klausimas dar nėra išspręstas.

2019 metų rugsėjį laivų statybos komplekso "Zvezda" projektą prižiūrintis "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas paskelbė apie metalurgijos gamyklos statybų Tolimuosiuose Rytuose projekto sukūrimą kaip naujai sukurto pramoninio klasterio dalį, tačiau kol kas jokių atvirų informacijos šaltinių šiuo klausimu nepasirodė.

Tačiau turime labai rimtų teigiamų naujienų, atkeliavusių iš "Zvezda" 2020 metų liepos mėnesį — Prancūzijos įmonė "Gastransport & Traiding" suteikė laivų statybos komplekso licenciją kaip vienintelę membraninių SGD laikymo sistemų tanklaiviams gamintoją Rusijoje. Siekdami įrodyti savo kvalifikaciją, gamyklos specialistai griežtai laiku ir laikydamiesi visų technologinių standartų pagamino SGD tanko prototipą.

Šis įvykis yra dar reikšmingesnis, nes ta pati technologija taip pat naudojama suskystintų gamtinių dujų saugojimui gamyklinėse cisternose, taip pat SGD laikymo sistemoms laivuose, kurie SGD naudoja kaip variklio kurą, ta pati technologija bus naudojama rezervuaruose "Novatek" planuojamose perkrovimo bazėse Murmanske ir Bičevinskaja įlankoje Kamčiatkoje.

Ir net jei Rusijos pramonė įsisavins pakartotinio dujinimo terminalų statybos technologiją, SGD saugyklų technologija taip pat bus paklausi — juk ne visos šalys turi galimybę pastatyti požemines dujų saugyklas, jos turės pasirūpinti didelių sausumoje esančių SGD saugyklų sukūrimu.

Pačiai "Zvezda" licencijos gavimas tapo vienu svarbiausių momentų — laivų statybos kompleksas įrodė, kad gali statyti tanklaivius, kurie tampa dujų gabentojais tik sukūrus kriogeninius tankus (laivų cisternas). Ši naujiena nebuvo pakankamai aprėpta naujienų agentūrų, nors ji to tikrai nusipelnė, todėl Sputnik Lietuva tiesiog neturi pasirinkimo — teks imtis šio darbo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, SGD
Dar šia tema
Įvardyta šalis, iš kurios Lietuva per šešis mėnesius gavo daugiausia SGD
Atidarytos orlaidės technologija: Rusija turi slaptų išteklių SGD rinkoje
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos
Naikintuvas Su-30SM, archyvinė nuotrauka

Lenkų leidinys įvertino Rusijos "Su-30SM" galią

(atnaujinta 12:29 2020.08.14)
Anksčiau laikraštis "Izvestia", cituodamas šaltinius kariniame-pramoniniame komplekse, pranešė, kad Rusijos inžinieriai kuria iš esmės naują galingą ginklą "Su-30SM" aprūpinti

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Gavę sunkią oras-žemė raketą, kurios pagrindą sudaro viršgarsinė raketa X-32, Rusijos naikintuvai "Su-30SM" žymiai padidins savo pačių galią. Tokią nuomonę išreiškė lenkų leidinys "Defense24".

Anksčiau laikraštis "Izvestia", cituodamas šaltinius kariniame-pramoniniame komplekse, pranešė, kad Rusijos inžinieriai kuria iš esmės naują galingą ginklą "Su-30SM" aprūpinti. Anot leidinio apklaustų ekspertų, mes kalbame apie "Suchoi" aprūpinimą aukšto garso raketa "X-32", kuri anksčiau buvo naudojama tik tolimojo nuotolio "Tu-22M3" bombonešiuose.

Turėdami dideles tolimojo nuotolio raketas oras-žemė, "Su-30SM" galės papildyti bombonešius Tu-22 ir Su-34, ir tokiu būdu padidinti Rusijos puolimo potencialą tiek operatyviniu, tiek strateginiu lygmenimis. Anot autorių, tokia viršgarsinė raketa bus naudojama ne tik "Su-30SM", bet ir naikintuvais-laikikliais "Tu-22" bei "MiG-31BM", kurie šiuo metu yra pritaikyti naudoti "Kinžal" raketas.

"Su-30SM" yra rusų universalus naikintuvas. Jis skirtas sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms meteorologinėms sąlygoms, taip pat atsižvelgiant į žemės foną, naudojant aktyvų ir pasyvų trukdymą, oro erdvės kontrolę, blokuojant priešo aerodromus dideliame gylyje ir atliekant veiksmus sausumoje ir jūroje.

"Su-30" taip pat gali būti naudojamas kontroliuojant grupines kovines operacijas, siekiant įgyti oro viršenybę, sunaikinti priešo puolimo pajėgas iš oro, taip pat vykdyti žvalgybą iš oro ir sunaikinti antžeminius taikinius paprastomis ir sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis.

"X-32" yra Rusijos sparnuotoji raketa oras—žemė klasės, kurios nuotolis yra iki 1000 kilometrų, o greitis — 4000–500 km per valandą. Oficialiai ji pradėtas eksploatuoti 2016 metų pabaigoje.

Tegai:
naikintuvai, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje pradėta serijinė "Udav" pistoletų gamyba
Rusijos garantijos dėl keršto agresoriui: iš dugno paleidžiama balistinė raketa "Skif"