Seimas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos politinės partijos sužlugo. Kas toliau?

114
(atnaujinta 12:46 2018.05.06)
Lietuvos politinių partijų sistema žlugo, iš jos liko vien apgailėtini griūvėsiai. Šiandien jau pakanka konkrečių ir nepaneigiamų faktų, kad galėtume padaryti tokią, kai kam gal ir per drąsią, bet pagrįstą politologinę išvadą

Spręskite patys: šalyje neliko nė vienos stambios partijos, kuri nebūtų susitepusi korupcija, suskilusi į kelias besiriejančias dalis arba kitais veiksmais save sukompromitavusi.

Kur tie šlovingieji, partinio triumfo laikai, kai kokia nors viena partija gaudavo arba absoliučią daugumą Seime, kaip Algirdo Brazausko LDDP 1992 metais, arba bent jau 30 procentų balsų, kaip Viktoro Uspaskicho Darbo partija 2004 metų Seimo rinkimuose? Visa tai jau praeitis. Šiandien, kaip rodo sociologinės apklausos, nė viena partija negautų nė 20 procentų palaikymo.

Jau seniai, kokius 20 metų, sociologinėse apklausose kaip labiausiai nemėgiamas visuomenines institucijas žmonės įvardina būtent politines partijas. Tačiau kuri nors viena iš jų vis sugebėdavo sužavėti rinkėjus savo "naujumu" ar pigiu populizmu. Šiandien tai jau praeitis. Žmonių akyse "visi jie vienodi", "visi susitepę", "visi netikę".

Netgi jaunoji dešiniųjų viltis, skaidruoliu apsimetinėjęs Gabrielius Landsbergis — ir tas pasirodė esąs tik verslo marionetė, kuris kone dėl kiekvienos smulkmenos atsiskaitydavo įtakingojo koncerno "MG Baltic" atstovui. Ir darė tai, jau būdamas ne bet kas, o konservatorių partijos pirmininkas. Tuo pažemindamas ir save, ir partiją, ir visą partinę sistemą. Kas dabar galėtų paneigti, kad Landsbergis ir šiandien nevykdo stambiųjų verslo ryklių užduočių?…

Tokia pat viltimi dar visai neseniai buvo du eks-idealistai, žymūs kovotojai su korupcija ir su Rolandu Paksu, liberalų žvaigždės Eligijus Masiulis bei Gintaras Steponavičius. Tačiau šiandien Masiulis oficialiai įtariamas už pinigus vykdęs "MG Baltic" prašymus, jam gresia belangė, o Steponavičiui pateikti identiški įtarimai.

Kas šiandien yra Uspaskichas? Vos kelių procentų populiarumą turinčios, marginalizuotos Darbo partijos vedlys. Reikia pripažinti, jog vadinamasis politinis elitas gerokai pasistengė, kad ši partija būtų teisiama už juodąją buhalteriją, ir kad ši byla buvo stipriai politizuota. Tačiaus faktas lieka faktu — Uspaskichui yra apkarpyti sparnai, jo geriausi kadrai išsibėgiojo, ir į kylantį iš pelenų Feniksą jis tikrai nepanašus.

Kur šiandien "vilčių ir širdžių prezidento" Pakso partija "Tvarka ir teisingumas"? Jai, kaip sužinojome šiomis dienomis iš prokuratūros, gresia uždarymas už galimą korupciją. Jos buvęs atsakingasis sekretorius yra kaltinamas stambiu kyšininkavimu. Bet net ir jei tokia byla nebūtų iškelta, Pakso partija vos perkopia lemtingą 5 procentų barjerą, o išskyrus jaunąjį ir aktyvųjį jos pirmininką Remigijų Žemaitaitį ir patį Paksą, jos gretose nematome ryškių asmenybių. Tačiau Paksas yra garbingoje tremtyje Briuselyje, Europos Parlamente, ir jį žmonės po truputį ima pamiršti.

Kas belieka? Socialdemokratai. Tačiau kurie? Jų pirmininku pernai išrinktas jaunasis Gintautas Paluckas taip įnirtingai ėmėsi reformų partijos viduje, taip aukštai iškėlė skaidrumo ir kairumo vėliavą, kad sugebėjo suskaldyti ir pačius socialdemokratus, ir jų rinkėjus. Tarsi mes būtume pamiršę tą faktą, kad vos prieš kelis metus pats Paluckas buvo patekęs į korupcinių viešųjų pirkimų skandalą Vilniaus savivaldybėje. Ir lygtinai nuteistas už tai. Juokinga, kai skaidrumą ir moralumą propaguoja tokioje byloje nuteistas pilietis…

Štai kodėl kadaise 30 procentų balsų surinkdavusi socialdemokratų partija šiandien gautų apie 5 procentus. Nuo jos atsikilę partijos veteranai, subūrę savą, irgi socialdemokratinę partiją, gautų lygiai tiek pat, tai rodo apklausos. Tad abi šios partijos turi visus šansus per 2019 metų Europos Parlamento rinkimus likti už borto. Ir be ryškių lyderių. Nei Paluckas, nei daugeliui rinkėjų jau atsibodęs atskilėlių vadas Gediminas Kirkilas nėra populiarūs rinkėjų akyse, tai rodo ir jų asmeniniai, ir jų partijų reitingai.

Galbūt Lietuvos partinę sistemą išgelbės jaunimas? Kur tau! Jaunieji socdemai Palucko asmenyje jau prisidirbo, suskaldę kairiuosius. O štai keli jaunieji konservatoriai turi visus šansus tapti įtariamaisiais "MG Baltic" byloje už per artimus ryšius su šiuo koncernu. Ši byla toliau klampina kelis jaunuosius liberalus (tarkime, Šarūną Gustainį) ir nežinia, ką dar ji gali paskandinti, nes byla tik pradedama nagrinėti teisme.

Lieka Ramūno Karbauskio valstiečiai. Bet ir jų reitingas per pusantrų metų smuko iki vos 12 procentų. Argi tai pakankama parama partijai, kuri valdo valstybę?… Šią partiją sukūrė ir finansuoja iš esmės vienas žmogus — jos vadas. Tad jį patraukus, neliktų ir "partijos".

Taigi, faktas lieka faktu: šalies politinių partijų sistema žlugo. Ant jos griūvėsių iškils kažkas naujo. Bet tai jau kita didelė tema.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

114
Tegai:
partijos, Seimas, Lietuva
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
Vilnius

Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

(atnaujinta 19:49 2020.10.01)
Gyventojams šiomis dienomis rekomenduojama kuo mažiau laiko praleisti lauke, vengti aktyvios fizinės veiklos gamtoje

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Ketvirtadienį oro kokybės matavimo stotys fiksuoja padidėjusį oro užterštumą visoje Lietuvoje, rašo Aplinkos apsaugos agentūra.

Šalyje vyrauja teršalų sklaidai nepalankios meteorologinės sąlygos, laikosi sausi orai. Be vietinių taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos, pramonės įmonių), oro užterštumui taip pat įtakos turi ir atneštiniai teršalai iš kaimyninių šalių.

Vyrauja pietryčių, rytų krypties oro srautai, kartu su jais atkeliauja teršalai iš pietvakarių Rusijos, pietryčių Ukrainos, kur, remiantis palydovine informacija, fiksuojama daug miškų gaisrų.

"Situacija iki savaitės pabaigos keisis mažai, vyraus pietryčių, rytų krypčių vėjas. Todėl, tikėtina, jog ir artimiausiomis dienomis ore bus fiksuojamas didesnis teršalų kiekis", — rašoma pranešime.

Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos savivaldybėms: drėkinti paviršius, ypač statybos vietų, gatvių ir kelkraščių. Tuo tarpu gyventojams šiomis dienomis rekomenduojama kuo mažiau laiko praleisti lauke, vengti aktyvios fizinės veiklos gamtoje.

Tegai:
oro tarša, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje vis dar tęsiasi hidrologinė sausra
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Lietuvoje savaitgalį pasiektas naujas paros temperatūros rekordas