VSD, archyvinė nuotrauka

VSD smogė "MG Baltic" "mafijai". Laukime atsakomojo smūgio

188
(atnaujinta 11:54 2018.05.10)
Naujas skandalas užtvindė visą Lietuvos žiniasklaidą. Ji gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptos pažymos Seimui apie verslo įtaką politikams kopiją. Daugiausia kliuvo koncernui "MG Baltic"

VSD kaltina jį tuo, kad šis rezgė korupcinius ryšius Seime, ministerijose, teismuose, kitose įstaigose, siekdamas per savo žmones valdyti atskirus politikus ir valdininkus, o kartu laimėti statybinius konkursus, kitus viešuosius pirkimus.

Žodžiu, apkaltino mafijiniais užmojais. Pasirodo, būtent Lietuva yra mafijinė valstybė, o ne Rusija, kaip teigia skandalingai pagarsėję konservatoriai. Pasirodo,  pakaitomis valdant dviems stambiausioms šalies partijoms, socialdemokratams ir konservatoriams, mūsų respublika degradavo iki Burkina Faso lygio, o pats VSD visus šiuos du dešimtmečius tik ramiai stebėjo viską iš šalies. Ir išdrįso prabilti tik dabar.

Taigi, prasidėjo negailestinga kompromituojančių faktų kova. Tai artėjančių prezidento rinkimų ženklas. Vos prieš keletą dienų korupcija kaltinamas eks-liberalas Eligijus Masiulis ar jo bendrininkai nutekino žiniasklaidon prezidentę Dalią Grybauskaitę smarkiai kompromituojantį Masiulio susirašinėjimą su ja, kuriame ji pasirodo visu intrigantės gražumu.

Atsakomasis smūgis smogtas vos per kelias dienas. Ištikimas Grybauskaitės kareivėlis, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, atliekantis verslo grupių įtakos politikai tyrimą, gavo minėtą VSD pažymą, ir šioji tuojau pat atsidūrė žurnalistų rankose. Nutekinti ją galėjo, žinoma, ir pats VSD, bet esmės tai nekeičia. VSD vadovas Darius Jauniškis yra toks pat Grybauskaitės kareivis bei statytinis, kaip ir Bakas.

Dabar jau maža nepasirodė ne tik Masiuliui, bet ir visai jo liberalų partijai, o taip pat ją globojusiam koncernui "MG Baltic". Šiame straipsnyje nėra prasmės atkartoti esminių VSD pažymos momentų, jie jau gerai žinomi. Užtat verta padaryti keletą svarbių išvadų iš visos šios skandalingos istorijos.

Nepaisant to, kad VSD neišvengiamai patiria įvairius politinius spaudimus, saugumiečių surinkti faktai apie "MG Baltic" voratinklį yra savaime vertingi. Jie parodo, kaip plačiai veikė šis koncernas, jeigu jis bandė įtakoti visai priešingus politikos polius — nuo liberalo Masiulio ar neonacistams simpatizavusio konservatoriaus Lauryno Kasčiūno iki socialisto Algirdo Paleckio.

Ar turėtų mus tai stebinti? Niekaip. Visais laikais visose šalyse verslas siekė ir siekia daryti įtaką politikai ar net daryti pačią politiką. Skiriasi tik to siekio metodai. "MG Baltic" užkliuvo saugumui dėl to, kad šis koncernas veikė itin aktyviai, kryptingai ir, kartais, agresyviai.

Tačiau išlieka VSD pažymoje neatsakytų klausimų. Tarkime, kodėl taikiniu pasirinktas tik minėtas koncernas? Itin naivu būtų manyti, kad jokios įtakos politikai nedarė "Maxima", "Achema", "Rubikonas" (dabar pervadintas "Icoru") ir dar kelios stambios ar vidutinio dydžio įmonės.

Nebent saugumiečiai dar laiko neatskleistomis kelias svarbias kortas ir išmes jas ant stalo vėliau. Bet tokiu atveju tai bus panašu į VSD žaidimą bei intrigavimą. Dar įdomiau išgirsti kelių buvusių šalies premjerų prikaištus saugumiečiams, kodėl jie jų laiku neinformavo apie "MG Baltic" keliamas grėsmes.

Tai tik sutvirtina įtarimus, kad Grybauskaitės valdomas VSD specialiai laukė patogaus momento pažymos paviešinimui. Į susirašinėjimo su Masiuliu skandalą įklimpusiai intrigų meistrei Grybauskaitei tas momentas atėjo kaip tik dabar.

Neliks pasyvūs ir daugelis liberalų partijos vadovybės narių, kurie nesutinka būti traktuojami kaip "MG Baltic" marionetės. Jau nekalbant apie patį koncerną, kuris  apkaltino valdžią, o netiesiogiai ir pačią prezidentę, veikiant Stalino ir Berijos metodais, fabrikuojant kaltinamąsias pažymas.

Tačiau faktų nepaneigsi. "MG Baltic" bandė įgyti didelę politinę įtaką, naudodamas ir pinigus, ir jam pavaldžią "LNK" televiziją, ir kompromato rinkimą, žodžiu, visus politinės kovos metodus. Faktiškai koncernas buvo tapęs ir išlieka vienu iš politinės galios centrų.

Žinoma, kad tai nepatiko nei Grybauskaitei, nei VSD, nei koncerno verslo konkurentams. Todėl, kai "MG Baltic" galia pasiekė apogėjų, o tai buvo 2016 metų pavasarį, kuomet jo įtakoje esantis Masiulis jau matavosi premjero mundurą, koncernas gavo pirmą mirtinai pavojingą smūgį. Už galimą korupcinę veiklą tuomet buvo suimtas koncerno viceprezidentas Kurlianskis ir pats Masiulis.

O šioji VSD pažyma nusitaikė jau į patį "MG Baltic" vadovą Darių Mockų, joje jau ir jis figuruoja kaip darantis nelegalią įtaką politikams.

Tačiau bene galingiausia Lietuvos verslo grupė dar turi milijonus eurų geriausiems advokatams ir politinės savireklamos specialistams pasamdyti. Todėl atsiloškite ir stebėkite politinių ir verslo gigantų kovą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

188
Tegai:
Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD), MG Baltic
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalną papuošė užrašas "Trump": kodėl lietuvių "patriotai" negali be pono?

(atnaujinta 10:56 2020.10.28)
Praėjusį savaitgalį Vilniuje buvo galima pamatyti, kaip ant Gedimino kalno — ilgamečio mūsų nacionalinio simbolio — viršūnės atsirado užrašas "Trump"

Jį ten užkėlė grupė piliečių, surengusių akciją esamam JAV prezidentui palaikyti. Ir, be to, šitai padariusieji — ne kokie nors liberalai, bet "patriotais" save laikantys nacionalistai. Tad kaipgi tai suprasti?

Juk pats faktas patriotiškumu nedvelkia nei iš tolo: štai kažkas ėmė ir ant Lietuvos simbolio pastatė tekstą su svetimos valstybės vadovo vardu...

Akcijos rengėjai — nacionalistai

Na, bet akcijos dalyviai šiuo atveju — juk ne kokie vaivorykštiniai liberalai, bet aršūs lietuvių nacionalistai: Kęstutis Tamašauskas ir Genovaitė Astra, abu anksčiau rengę demonstracijas už nacių bendrininkų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Vėtros "šviesų atminimą". Šie du siejasi su (neseniai N. Puteikio "centristų" perimtais) tautininkais — profašistinio nusistatymo net neslepiančia politine grupuote, kuri, vis dėlto, akcentuoja tariamą "lietuvybę" ir, atseit, tautinės "laisvės bei nepriklausomybės" siekį.

Betgi taip išeina, kad štai tokie "Lietuvos lietuviams" šalininkai turėtų, geruoju ar piktuoju, bet vis dėlto lemti Lietuvos savarankiškumą. O čia — atvirkščiai — matome, kaip Lietuvos valstybingumo simbolį šie tariami "patriotai" išpuošia svetimos valstybės lyderio pavarde. Ir kaip tada suprasti šitokį jų nukrypimą? Ar tai — kažkokia šizofrenija? Ar tiesiog nevykęs pokštas?

O, galbūt, už šito dalyko yra kažkokia logika?..

Protrampinės iliuzijos

Kad suprastume, reikia žinoti, kaip savo veiksmus motyvuoja aukščiau minėti veikėjai: anot jų, Donaldas Trampas kovoja prieš JAV Demokratų partiją, Baideną, Klinton, už jų visų stovintį Dž. Sorošą ir t. t., o, tai darydamas, atseit, atstovauja nacionalinių valstybių ir tradicinės moralės, o ne kosmopolitizmo ir vaivorykštinio liberalizmo idėjoms. Ir todėl, tikintų jie, reikia Trampą palaikyti. Juk JAV, galų gale, yra "geriausios" mūsų draugės, "saugumo garantas" ir t. t.

Ši "daina" skaitytojui tikriausiai yra žinoma. Ir, žinoma, būtų galima pagrįsti, kodėl toks Trampo vertinimas apskritai yra perdėm optimistinis (o tiksliau — iliuzinis), bet tai juk nėra šio straipsnio nagrinėjama tema.

Iš tiesų, čia labiausiai akis bado kitkas. O būtent tokių "patriotų" aklumas priešais faktą, kad šiandien pasaulyje — nesvarbu, ar valdytų Trampas ar Baidenas, respublikonai ar demokratai — būtent JAV yra toji jėga, kuri pamina šalių nacionalinį suverenitetą ir neša vadinamąsias "Vakarų vertybes", be to, kad Lietuva šiandien yra faktinis Jungtinių Valstijų vasalas. Na, ir pagaliau — nuo šio aklumo sunkiai atsiejamas polinkis netgi ne šiaip keliaklupsčiauti, bet tiesiog šliaužte šliaužioti ant pilvų priešais Vašingtoną kaip tariamąjį mūsų "geradarį" (taigi: "partnerį", "saugumo garantą" ir t. t. ir pan.).

Aišku, lygia greta šios amerikanofilijos, tokie štai "patriotai" (tiek minėtieji Trampo palaikymo akcijos "veidai", tiek atitinkamos politinės partijos) negaili nei laiko, nei jėgų išvedžiojimams apie tariamą "Rusijos grėsmę" ir, atseit, "sovietų okupacijos" baisumus — koneveikdami tą vienintelę jėgą, kuri šiandien realiai ir bando užstoti nacionalinį suverenitetą bei jų pačių tradicines vertybes prieš Amerikos vykdomą puolimą...

Kolonijinio mentaliteto problema

Ir tai, nors keista, vis dėlto dėsninga...

Juk jų tariami herojai — Noreika, Škirpa ir t. t. — savu laiku buvo nacistinio Reicho pakalikais. Nes jiems reikėjo, atseit, "užtarėjo" prieš tariamą "blogį iš Rytų" — "kacapą", "maskolių", "komuniagą", kaip jie tai vadina. O kad tasai Reichas ruošė pražūtį ne tiktai žydų ar, sakykime, romų, bet ir lietuvių tautai (ir, atitinkamai, daugumai Rytų Europos tautų), jiems buvo nė motais.

Taigi, obuoliai nuo obels toli nenuriedėjo: dabarties nacionalistai, šliaužiodami prieš JAV, tęsia savo pirmtakų istorines tradicijas. Nepasikeitė niekas, išskyrus šių šiaudinių "patriotų" šeimininkas: tada buvo Berlynas, dabar — Vašingtonas. Ir čia subjektyvūs tokių aktyvistų motyvai neturi esminės reikšmės: objektyviai viskas sueina į tai, kad jie remia imperiją, kuri laiko jų neva mylimą tėvynę "už tam tikros vietos".

Šiuo požiūriu, reikėtų kalbėti tiesiog apie kolonijinį tiek Lietuvos apskritai, tiek ypač apie lietuvių nacionalistų — tariamųjų "Lietuvos gynėjų" — mentalitetą, kuris tėra nykus atspindys to paties požiūrio, kurį iš kitos pusės demonstruoja sisteminės politinės jėgos valstybinio lygmens užsienio politikoje (tiek ES, tiek NATO ir tų pačių Jungtinių Valstijų atžvilgiu).

Iš tiesų, šie žmonės pripratę pataikauti, įsiteikti tam, kas galingesnis (arba bent toks atrodo), o ne siekti tikros teisybės ir, juo labiau, ne būti savo krašto šeimininkais, kokiais, bent jau teoriškai, šie ir panašūs nacionalistai norėtų būti...

Galbūt, visokių marginalinių, JAV specialiųjų tarnybų operacijomis formuojamų pseudojudėjimų (pavyzdžiui, "Q") požiūriu tokie gestai yra labai "kieti" ir patrauklūs. Tačiau kiek čia sveiko proto, politinės nuovokos ar, galų gale, tautinio ar elementaraus žmogiško orumo — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Lietuva, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys iš JAV
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Amerikos ekspertai apkaltino "Sputnik Lietuva" griaunant Vakarų vienybę
Baltųjų meškų kostiumais apsirengę aktyvistai, agituoja už branduolinės energijos naudojimą vietoj iškastinio kuro per klimato žygį Katovicuose, Lenkijoje

Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines

(atnaujinta 12:41 2020.10.27)
Lenkija, ištikima savo pasirinktai geopolitinei krypčiai ir savo "pagrindinio Jungtinių Valstijų draugo Europoje" pareigoms, tęsia sistemingą darbą, kad nutrauktų santykius su Rusija ir kiek įmanoma priešintųsi Rusijos energetikos plėtrai

Spalio pradžioje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK) paskyrė "Gazprom" rekordinę baudą — 7,6 mlrd. dolerių, o projekte dalyvaujančios įmonės — "Engie", "Uniper", "Wintershall" ir OMV — yra jai skolingos daugiau 61 mln. Taip pat UOKiK įpareigojo šias korporacijas nutraukti visas sutartis, numatančias "Nord Stream-2" finansavimą. Lenkija įsižeidė, kad vokiečiai, prancūzai ir austrai, neprašydami jos leidimo, nusprendė pastatyti jiems gyvybiškai svarbų dujotiekį.

Dujotiekio Nord Stream-2 statyba, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Tai nėra pirmas toks Varšuvos sprendimas. Tiesa, šiuo metu "Gazprom" ir jos partneriai sumokėjo lygiai nulį dolerių pagal visus panašius reikalavimus, tačiau lenkai atkakliai laikosi savo linijos.

Tuo tarpu naujienų agentūra "Reuters" pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Lenkija sudarė lemtingą susitarimą, kuris leis Rytų Europos šaliai kartą ir visiems laikams atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų, taip pat palikti akmens anglį kaip energetinę bazę ir pradėti naują, žalią skyrių savo istorijoje. Pasak JAV energetikos sekretoriaus Dano Brujeto, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per ateinančius pusantrų metų parengti šešių branduolinių reaktorių, kurių bendras pajėgumas yra iki devynių gigavatų, Lenkijoje statybų planą.

Taip pat yra žinoma, kad Amerikos branduolinių technologijų įsigijimas Lenkijos biudžetui kainuos 18 mlrd. dolerių, o iš viso įgyvendinant energetikos komplekso pertvarkymo planą gali prireikti apie 40 mlrd. Už šią sumą Vašingtonas žada paleisti pirmąjį reaktorių ne vėliau kaip 2033 metais, o iki 2040 metų Lenkija turės tris veikiančias atomines elektrines, kurių pagalba bus galima nutraukti anglies deginimą ir dar po dešimties metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Susitarimas yra daugiau nei keistas, jei žinote pagrindinius faktus apie pasirašiusiųjų finansines ir technines galimybes.

Turime pradėti nuo to, kad keturiasdešimt milijardų dolerių Varšuvai yra fiziškai per sunki. Lenkija daugelį metų buvo viena iš pagrindinių Europos Sąjungos finansinės paramos gavėjų. Kasmet Lenkijos biudžetas gauna vidutiniškai 20–23 milijardus eurų, kuriuos jis gali išleisti vidaus ekonominėms problemoms spręsti. Briuselis tiesiog blokuos tiesioginį pinigų pervedimą amerikiečiams vien dėl to, kad Vokietija, Austrija ir Prancūzija yra pagrindinės Europos biudžeto pildytojos. Tos šalys, kurioms lenkai visomis jėgomis trukdo statyti "Nord Stream-2" statybas.

Beje, palyginti neseniai Vašingtonas ir Varšuva jau paskelbė projektą, kuris turėjo pagaliau palaidoti Maskvos planus susieti Europą su dujotiekiais. Buvo kalbama apie Amerikos SGD tiekimą. 2018 metų rudenį regazifikacijos terminalas Swinoujscie uoste sudarė sutartį su Amerikos "Cheniere Marketing International LLP" dėl 0,52 milijono tonų SGD (0,7 mlrd. kubinių metrų) tiekimo per metus. Tuometinis pagrindinės Lenkijos naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovas Piotras Vozniakas teigė, kad amerikietiškų suskystintų dujų kaina yra "visiškai konkurencinga" ir kad Lenkija netrukus atsikratys Rusijos dujų adatos.

Pažymėtina, kad tada ponas Vozniakas išsisuko nuo atsakymų į visus tiesioginius klausimus apie dujų kainą. Dabar jau 2020 metų pabaiga, jis beveik metai kaip atleistas iš vadovo posto, o kaina vis dar yra visiška paslaptis.

Iš Amerikos pusės viskas vyksta dar įdomiau.

Nuo 1954 metų iki šių dienų visą išorinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje JAV reglamentuoja vadinamojo atominės energijos įstatymo nuostatos. Dokumentas yra labai platus, tačiau jame kuo aiškiau išdėstytos pagrindinės sąlygos. Jungtinės Valstijos, parduodamos savo branduolines technologijas, išlaiko visas fizinės ir intelektinės nuosavybės teises. Pirkėjas neturi teisės perduoti jokių duomenų ar savarankiškai sodrinti uraną ar ieškoti kitų kuro tiekėjų. Be to, visi techniniai ir mokslo pokyčiai, atsirandantys dėl Amerikos reaktorių veikimo, automatiškai tampa JAV nuosavybe. Iki šiol keturiasdešimt devynios šalys ir Taivanas sutiko su tokiomis pavergimo sąlygomis.

Tačiau tarpvalstybinių susitarimų su Amerika pasirašymas visiškai nereiškia, kad kita pusė iš tikrųjų gaus atominį "puodą".

Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys yra Amerikos atominių elektrinių statyba Kinijoje, kuri, modernizuodama savo energetikos sektorių, paprašė amerikiečių, atstovaujamų "Westinghouse" ir "General Electric", pastatyti šešias atomines elektrines vienu metu. Dėl to buvo pastatyti dvi elektrinės — "Haiyan" ir "Sanmen", kartu statybos laikotarpis pailgėjo nuo ketverių metų iki dvylikos, o projekto sąmata patrigubėjo. Išanalizavęs statybų pažangą, Pekinas atšaukė susitarimą ir atsisakė tolesnio bendradarbiavimo.

Amerikiečiai bandė išlaikyti gerą miną blogo žaidimo sąlygomis bei pareiškė, kad turėdami pažangiausias technines žinias jie puikiai jaučiasi vidaus rinkoje, kur, beje, vidutinis atominių elektrinių amžius jau labai priartėjo prie penkiasdešimt metų. Tačiau praktiškai viskas vėl pasisuko kitaip.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Westinghouse" pardavė į užsienį AP1000 III + kartos reaktorius, kurių instaliuota pajėgumas siekė 1,1 gigavato. 2011 metais, supratęs, kad beviltiškai nutraukiama sutartis su Kinija, Branduolinės energetikos reguliavimo komisijoje buvo suorganizuotas skubus AP1000 licencijavimas ir ji gavo visus reikiamus leidimus naudoti Jungtinėse Valstijose. Po devynerių metų savo šalyje nebuvo pastatyta nė vieno tokio reaktoriaus. Paskutinis bandymas pristatyti AP1000 į vidaus rinką įvyko 2013 metais, kai iškart buvo pradėtos statyti dvi atominės elektrinės — Vogtle ir Virgil C. Summer. Tačiau dėl daugelio priežasčių nė viena jų nebuvo baigta.

Kol "Westinghouse" dairėsi po visą pasaulį ir bandė kam nors parduoti savo reaktorių, Kinijos valstybinė investicijų korporacija (SPIC) paskelbė pradedanti kurti savo naujos kartos CAP1400 reaktorių arba "Guohe-1". Kaip galima atspėti iš santrumpos, Kinijos reaktorius yra pagrįstas amerikiečių AP1000, tačiau Kinijos pusė nedelsdama atmetė visus galimus autorių teisių pažeidimus. SPIC vyriausiasis inžinierius teigia, kad bendrovė "visiškai pertvarkė pagrindinius siurblius, vožtuvus, reaktoriaus korpusą, garo generatorių, reaktoriaus vidinius elementus, valdymo strypų pavaras, kaltinius turbinos rotorius, suvirinimo reikmenis, U vamzdžius ir kitus pagrindinius komponentus". Tai iš esmė tai yra visiškai naujas techninis sprendimas.

Analizė ir blaivus skaičiavimas rodo, kad Lenkija, norėdama įsirengti pirmąją šalies atominę elektrinę, turėjo kreiptis į bet ką, tik ne į JAV, bet didžioji politika turi savo taisykles, kur logika vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį.

Ryšium su Lenkijos planais sąmoningai niekada neminėjome Rusijos ir korporacijos "Rosatom". Amerikos ir Lenkijos tandemas yra nukreiptas būtent prieš Rusiją ir jos branduolinės energijos flagmaną. Tiesa, kadangi lenkai neturi kuo susimokėti, o amerikiečiai neturi ką statyti, visa tai labai primena akių dūmimą ir audringos veiklos imitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
branduolinė energetika, Rusija, JAV, Lenkija
Dar šia tema
Lenkija nurodė Vokietijai, kad sprendimas dėl "Nord Stream-2" akivaizdus
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija