Sąjūdžio organizuotas renginys, archyvinė nuotrauka

Tyčia ar ne, bet Sąjūdis mus apgavo

380
(atnaujinta 15:31 2018.06.03)
Birželio 3 dieną Sąjūdžiui, kurio pirmasis oficialus pavadinimas buvo "Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis", sukanka 30 metų. Tai daugiau nei pakankamas laiko tarpas, kad galėtume įvertinti šios organizacijos veiklos pasekmes, pliusus ir minusus, duotus pažadus ir realius darbus

"Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis", besikurdamas 1988 metų birželį, žadėjo visuomeninę paramą Michailo Gorbačiovo inicijuotai Tarybų Sąjungos persitvarkymo politikai. Šis tikslas fiksuotas ir pirmojoje Sąjūdžio programoje, ir pačiame jo pavadinime.

Apie Lietuvos išstojimą iš TSRS nebuvo nė kalbos, tuo labiau apie socializmo pakeitimą kapitalizmu. Iš Sąjūdžio lyderių lūpų skambėjo šūkiai apie paramą komunistų partijai, vykdant persitvarkymo politiką, apie poreikį atsinaujinti visuomenei, apie kovą su partinės vadovybės privilegijomis, biurokratizmu. Ir apie grįžimą prie Lenino, o ne Stalino principais grįstos federacijos.

Tačiau labai greitai, jau 1988 metų pabaigoje, nepraėjus nė metams nuo Sąjūdžio įsikūrimo, jo lyderiai išdavė savo pačių programą ir jau nebeslėpė, liaudiškai tariant, apgavystės. O apgavystė buvo aiški: prisidengę TSKP inicijuotu persitvarkymu, Sąjūdžio vadovai ėmė atvirai veikti tiek prieš pačią TSKP, tiek prieš TSRS.

Pirmiausia, jie savo spaudoje ėmė aktyviai ir šiukrščiai perrašinėti naujausią Lietuvos ir TSRS istoriją. Žinoma, oficialioji istoriografija tais laikais sustabarėjo gerokai, tačiau iš to neišplaukė loginė išvada, kad ją reikia apversti aukštyn kojomis. O būtent tai darė Sąjūdis, jo spauda ir užvaldyta televizija.

TSRS virto "agresore", o nacistinę Vokietiją kai kuriose publikacijose imta pateikinėti kaip "išvaduotoją nuo bolševikinio maro". Pokarinė šalies industrializacija buvo pateikinėjama kaip "rusų kolonializmo instrumentas, naudotas okupacijos sąlygomis". Kam gi Sąjūdžiui reikėjo viso šito ideologinio ir informacinio karo?

Jei tada daug kas to nesuprato, tai šiandien, tikėkimės, suvokia vis daugiau žmonių. Sąjūdis nė neslėpė, kad jį konsultuoja JAV lietuviai, daugelis kurių buvo susiję su CŽV. O šioji turėjo aiškų tikslą sugriauti TSRS ir išplėsti jos nuolaužose JAV įtaką. Tokiu būdu Sąjūdis buvo banaliai instrumentalizuotas, t. y. padarytas JAV politikos įrankiu, apie lietuvių tautos interesus nė negalvojant.

Kitas Sąjūdžio lyderių tikslas pasirodė esąs nustumti seną partinį elitą nuo valdžios ir patiems užimti jo vietą. Tam iš pradžių reikėjo diskredituoti visą seną politinę ir ekonominę santvarką. Tai nebuvo sunku padaryti, kadangi vienpartinė sistema ir komandinė ekonomika pačios stipriai diskreditavo save. Tačiau ne tiek, kad jas būtų reikėję visiškai sunaikinti ir grįžti į laukinį kapitalizmą.

Sąjūdis grąžino mus būtent į laukinio kapitalizmo laikus. Nesakau, kad visi jo lyderiai darė tai tyčia. Pakako ir naivuolių, ir idealistų, ir naudingų idiotų. Tačiau juos labai greitai, kaip tai įvykdavo visose revoliucijose, nustūmė į šalį cinikai ir "vertelgos". 

Jau 1989 metų pabaigoje, sugrojus paskutinius "dainuojančios revoliucijos" akordus Baltijos kelyje, Sąjūdžio viršūnėse virė arši kova dėl to, kas įgaus didesnę įtaką. Laimėjo cinikai bei intrigantai, susispietę aplink savo maestro Vytautą Landsbegį.

Prisiminkime kad ir tokį personažą kaip Landsbergio ginklanešį Virgilijų Čepaitį, kuris tvarkė Sąjūdžio sekretoriatą ir sėkmingai kiršino visus oponentus bei plačiąją visuomenę, visur ieškodamas "priešų". Tą žmonių supriešinimą mes jaučiame iki šiol. Srėbiame tuomet užvirtą košę.

Sakysite, Sąjūdis iškovojo laisvę Lietuvai? O kam konkrečiai? Bedarbiui, kuris dabar laisvas skursti? Pensininkui, kuris laisvas nuspręsti, ką nusipirkti už mažytę pensiją, vaistų ar duonos? Jaunuoliui, kuris laisvai emigruoja? O gal sąžiningam politikui, kurį už jo aktyvius veiksmus gali tiesiog pasodinti į kalėjimą, apkaltinus "antivalstybine veikla"?

(Nepamirškime svarbių faktų. Gavę pilną valdžią 1991 metų rugpjūtį po pučo Maskvoje, "sąjūdiečiai" iš karto pasodino į kalėjimą tuos Lietuvos komunistų partijos vadovybės narius, kurie nespėjo pasislėpti užsienyje. Į kalėjimą sėdo ir aktyviausi visuomeninės organizacijos "Vienybė, Jedinstvo, Jednošč" nariai, nors tiek jie, tiek minėti komunistai veikė pagal tuomet galiojusius TSRS įstatymus, gynė juos.)

Lietuva yra konkretūs jos žmonės, o ne graži abstrakcija. Ir jeigu jie bėga iš Lietuvos, arba skursta Lietuvoje, arba represuojami, tai Lietuva nėra iš tikrųjų laisva. Vadinasi, Sąjūdis nepasiekė deklaruotos laisvės. Tai pamoka ateičiai. Netikėkime žodžiais. Tikėkime veiksmais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

380
Tegai:
Sąjūdis, Lietuva
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Plaukiojantis dokas Klaipėdos uoste, nuotrauka iš įvykio vietos

Klaipėdos uostas ruošiasi remontuoti didžiuosius laivus

(atnaujinta 15:36 2020.07.08)
Artimiausiu metu plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse, priims remontui pirmąjį laivą

VILNIUS, liepos 8 - Sputnik. "Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti "Panamax", "Postpanamax", "Aframax" tipo laivus. Apie tai praneša Klaipėdos uostas. 

Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. 

Pirmąjį laivą remontui dokas priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

Плавучий док в Клайпедском порту
Plaukiojantis dokas Klaipėdos uoste

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad galimybė Klaipėdoje remontuoti "Panamax", "Postpanamax", "Aframax" tipo laivus atsiveria bendrovei durys į naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai, teigė jis.

"VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei", – pabrėžė Šileika.

VLG įmonių grupės teritorijoje iš viso dirbs du dokai, kurie skirti remontuoti "Panamax“, "Postpanamax" ir "Aframax" tipo laivams. Savo nuolatinėje vietoje jau pastatytas didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas Nr. 12, kurį VLG įmonių grupė įsigijo prieš ketverius metus. Dokas, kurio ilgis siekia 235, o plotis – 45 metrus, jau prieš metus buvo paruoštas eksploatacijai, tačiau darbo pradėti negalėjo, nes nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra. 

Netrukus, liepos pabaigoje, į vietą bus pastatytas ir antrasis 30 tūkst. tonų keliamosios galios, "Panamax" tipo laivams remontuoti skirtas dokas Nr. 170, kurį praėjusių metų pabaigoje bendrovė įsigijo iš Rygos laivų remonto įmonės. 

Šiuo metu 201 metro ilgio ir 35 metrų pločio dokas remontuojamas ir atnaujinamas bei vyksta vietos jam paruošimo darbai. Planuojama, kad pirmąjį laivą šis dokas galės priimti jau rugpjūčio viduryje. 

Ir toliau bus eksploatuojamas iki šiol didžiausiu buvęs, o dabar mažiausiu tapęs 200 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 27 tūkst. tonų keliamosios galios VLG įmonių grupės dokas Nr. 219.

Tegai:
Baltijos šalys, Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Žiniasklaida: Klaipėdos uostas į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu
Klaipėdos jūrų uostas papildys valstybės biudžetą 28 mln eurų
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"