Edmundas Kasperavičius, archyvinė nuotrauka

Edmundas Kasperavičius: mitai neleidžia Lietuvai vystytis

663
(atnaujinta 14:32 2018.06.06)
Vieno iš labiausiai ieškomų respublikos "karo nusikaltėlių" išskirtinis interviu

Mano pašnekovas niekada nadavė interviu Lietuvos spaudai. Nors daugelis žmonių norėtų pasikalbėti su juo. Edmundas Kasperavičius gimė Lietuvoje 1945 metais, tapo karininku, dalyvavo karo veiksmuose Egipte, Afganistane, likvidavo Černobylio avarijos ir Spitako žemės drebėjimo pasekmes.

Po tragiškų įvykių šalia Vilniaus televizijos bokšto 1991 metais, Kasperavičius pradėjo vesti televizijos laidas, kurias respublikos gyventojai vadino "Kaspervizija". Būtent šios televizijos laidos leido Lietuvos generalinei prokuratūrai inicijuoti prieš Kasperavičių ir kitus Lietuvos komunistų partijos lyderius baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sunaikinti teisėtą valdžią 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais (2010 metais į kaltinimų sąrašą buvo įtraukti karo nusikaltimai).

Pats Edmundas Kasperavičius beveik trisdešimt metų gyvena Kinijoje. Ten gimė jo dukrytė Julytė.

"Sputnik" korespondentas sugebėjo susitikti su Kasperavičiumi Maskvoje. Po pokalbio vienas iš "labiausiai ieškomų valstybinių nusikaltėlių" šių eilučių autoriui padovanojo penkis įdomiausių memuarų tomus, neseniai išspausdintus Lietuvoje rusų kalba. Mes pasikalbėjome apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, kuri, greičiausiai, nebus tokia, kokios norėtų Lietuvos politikai.

Viena gatvė

- Ar galima palyginti gyvenimą Lietuvoje ir šiuolaikinėje Kinijoje? Ar kas nors primena jums tėvynę?

— Gyvenimas šiuolaikinėje Kinijoje yra labai panašus į gyvenimą Lietuvoje mano vaikystės laikais. Kinijoje auga mano dukra Julytė. Aš užeinu į jos mokyklą. Ir tarsi grįžtu į vaikystę. Labai daug bendro! Mokymasis mokykloje labai glaudžiai susijęs su gyvenimu. Į mokyklas ateina gamybos pirmūnai, valdžios atstovai ir teisėsaugos pareigūnai, kariškiai, o Pekine — kartais kosmonautai. Reguliariai. Kartą per savaitę tokie žmonės būtinai ateina. Kaip ir mano Batalių mokykloje, Kinijos vaikai ne tik gauna pagrindines žinias, bet ir lavinami pionerijos ir komjaunimo. Kinijoje moksleiviaims, turintiems tris "gerai", įteikiami specialūs garbės raštai. Pirmas "gerai" įteikiamas už sėkmingą ideologinę ir moralinę kryptį. Antroje vietoje — fizinis vystymasis. Ir trečiasis "gerai" — už mokymąsi.

Vaikai Kinijos mokyklose dėvi raudonus kaklaraiščius, padeda pagyvenusiems žmonėms. Ir mokymo procese nėra nacionalinių iškraipymų, vyrauja internacionalizmas. Be to, skirtingų tautybių vaikų yra kiekvienoje klasėje. Kinai daug ką pasiėmė iš sovietinio mokyklinio ugdymo sistemos. Ir jie laiko ją viena geriausių pasaulyje.

- O suaugusiųjų pasaulyje yra kažkas bendro?

— Aš prisimenu tuos pačius 80-uosius Lietuvoje. Žmonės buvo ramūs, tikėjo ateitimi, planavo dvidešimt ar daugiau metų į priekį. Visada užtekdavo atlyginimo. Net galima buvo susitaupyti. Kinijoje taip pat yra ramybė, pasitikėjimas.

Ir restoranai… Jei šeštadieniui neužsisakei  restorano — neikur neįeisi, stovėsi eilėje. Panašiai buvo ir 80-ųjų pabaigoje Lietuvoje. Kadangi buvo pakankamai pinigų. Kainos priimtinos. Gali sau leisti ir verslininkas, ir studentas. Ir žmonės masiškai eina į restoranus, namuose beveik nevalgo.

- Ar jums neatrodo, kad šis laikas buvo tokia savotiška kelio sankryža, po kurios visi nuėjo savo keliu?

— 80-ųjų pabaigoje — 90-ųjų pradžioje tiek Kinijos, tiek sovietų žmonės (įskaitant lietuvius) sprendė panašias problemas. Sovietų tipo socializmas "buksavo". Problema buvo viena, tačiau jos sprendimo būdai pasirodė priešingi. Kinai išsaugojo reikalingą ir gerą socializmą. Pasiėmė geriausią iš to, ką suteikia privati nuosavybė. Išėjo socializmas su Kinijos ypatumais, kuris dabar dinamiškai vystosi.

O mes nuo visiško suvisuomeninimo  nuėjome iki kapitalistinės tvarkos įvedimo. Dėl to daug sunaikinome. Ir kol kas nieko nepastatėme.

- Ar Kinija suinteresuota ekonominiu bendradarbiavimu su Lietuva?

— Visai nesuinteresuota. Kai aš pasakojau kinams, kokia yra Lietuva, aš sakiau, kad turime tris milijonus gyventojų (dabar mažiau). "Kiek, kiek?" Trys milijonai?— Kinai buvo nustebinti. — Tai viena mūsų miesto gatvė". Kai Lietuva siūlo savo pieno produktus, mėsos produktus, kinai neprieštarauja. Kinai žino, kad jie yra geros kokybės. Prieš trejus ar ketverius metus netgi susitarė dėl prekių tiekimo. Tačiau staiga prezidentė Dalia Grybauskaitė priima Dalai Lamą. To pakanka, kad kinai mostelėtų ranka į tas kelias sūrio tonas.

Tačiau kaip Europos dalis, geografiškai, Lietuva jiems įdomi. Tačiau Baltarusija yra daug įdomesnė. Ypač pagal koncepciją "Vienas diržas — vienas kelias". Akivaizdu, kad Minskas bus labai rimtas ir diržo, ir kelio taškas. O Lietuva, Klaipėda — vargu.

Trys mitai

- Aš perskaičiau vieną iš jūsų kelių interviu. Ten paminėjote Lietuvos valdžios institucijų sukurtus mitus. Be to, mitai nesusiję su senovės istorija, o su naujausia. Kurie iš jų yra kenksmingiausi?

— Dabartinės valdžios ideologija laikosi ant  trijų mitų kaip ant trijų banginių. Šiuos mitus kasdien kartoja žiniasklaida, mokytojai mokyklose, universitetų dėstytojai.

Pirmasis mitas: Lietuva ne įstojo į Sovietų Sąjungą, o buvo okupuota.

Antrasis mitas: visi Lietuvos žmonės pasiraitoję rankoves visus 50 metų kovojo už nepriklausomybę prieš Sovietų valdžią. Ir, vadovaujami gerai visiems žinomų asmenybių, pasiekė didžiulę pergalę.

Ir trečiasis mitas: 1991 metais ištikimų patriotų krauju Lietuva apgynė nepriklausomybę, atlaikė naują Sovietų Sąjungos agresiją.

Svarbiausias iš šių mitų yra pirmasis.

Kartą dėl savo propagandinės tarnybos turėjau klausytis priešo radijo, kur buvo teigiama, kad okupacija buvo. Tačiau Lietuvoje niekuomet nieko panašaus negirdėjau nei iš savo giminių, nei iš draugų, nei iš profesorių ar mokytojų. Šią tezę išlaikė lietuviai, kurie palaikė Hitlerį, o po karo pabėgo į Vakarus. Taip, iš tikrųjų, sovietų kariai įžengė į Lietuvos teritoriją. Bet tai atsitiko su Lietuvos vyriausybės sutikimu!

Dabar, kaip žinau, jauni lietuviai mano, kad jų tėvai kažkada gyveno okupacijoje. O asmeniškai aš ir daugelis lietuvių prisimena, kad Lietuva ne tik nebuvo okupuota, ji turėjo privilegijuotą poziciją Sąjungoje.

- Ne visose TSRS respublikose buvo eilės į restoranus.

— Tiesa! Mano brolis atidarė pirmąjį  Sovietų Sąjungoje alaus restoraną Vilniuje. Jis specialiai keliavo į užsienį — į Lenkiją, Vokietiją. Į kaimyninę taip pat "okupuotą" Rygą. Ryga buvo net šiek tiek daugiau pažengusi į priekį  nei Vilnius poilsio, restoranų, mados srityse.

Gegužės 1-osios demonstracija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Николай Максимов

Arba mano pavyzdys. Mane priėmė į karinę mokyklą su silpnomis rusų kalbos žiniomis, leido man laikyti matematikos egzaminą lietuvių kalba. Ir aš patekau į aukštąją karo mokslo įstaigą. Ar okupantai taip pasielgtų?

Apskritai žodis "okupacija" yra labai stiprus. Kartu su kokia nors "korupcija". Ši sąvoka yra iš patyrusių psichologinių karų meistrų arsenalo. Dabar pasirodo, kad TSRS okupavo ir Ukrainą! Taigi mitologai yra įsitikinę, kad ši tema labai efektyviai veikia žmones, ir panaudoja ją.

Tačiau Sąjungos nebėra. "Okupacijos" klausimas patenka į istorinę plokštumą. Rusijos bėda yra ta, kad ji yra per daug turtinga ir nepaklusni. Todėl jie kalba apie Rusijos ketinimus kažką okupuoti. Bendrai, šis mitas tikriausiai yra pavojingiausias.

- Ir trečiasis mitas — apie kruviną pergalę prieš "agresorių"?

— Įvykiai šalia Vilniaus televizijos bokšto buvo viena pirmųjų "spalvotų" revoliucijų Sovietų Sąjungos teritorijoje. Faktas, kad buvo aukų. Iš kur atsirado aukos, niekas negali pasakyti. Nėra įrodymų, kad sovietų kariai šaudė į lietuvius. Jei jie būtų, jie būtų paskelbti garsiai.

Tai buvo gražiai organizuota provokacija. Buvo surinktos visos Vakarų televizijos kanalų žurnalistų pajėgos. Tačiau nėra nė vieno kadro, kuriame būtų galima pastebėti, kad sovietinis tankas pradėjo šaudyti. Jei taip būtų atsitikę, tai tikrai būtų buvę nufilmuota.

Dabar Lietuvos prokuratūra pateikė kaltinimus 67 Rusijos piliečiams — daugiausia karininkams. Apkaltino juos karo nusikaltimais 1991 metų sausio mėnesį, reikalauja nuteisti daugelį iki gyvos galvos. Iš kur toks kraujo troškimas? Nes, jei staiga pripažins, kad nebuvo jokio "pasipriešinimo agresijai", tuomet kur tas didvyriškumas? Ir iškyla klausimas — kaip valdžios institucijose vis dar sėdi tie patys žmonės, kurie tais laikais atėjo į valdžią?

- Ar bent vienas iš šių mitų gali būti naudingas Lietuvos žmonėms?

— Lietuviams naudingas tik vienas dalykas —  atsisakyti mitų. Daugybė valstybių, kurioms grėsė reali, o ne įsivaizduojama okupacija, norėdamos išvengti įtampos, atrado savyje išminties, pervertė tragiškos istorijos puslapį bei pradėjo santykius iš naujo. Tačiau Lietuvai jau trisdešimt metų neleidžiama atsisakyti "sovietinės okupacijos", o dabaputniknews.ltr ji yra priversta dalyvauti pasauliniame Rusijos kaip "agresorės" persekiojime.

Antrąją išskirtinio interviu su Edmundu Kasperavičiumi dalį skaitykite čia.

663
Tegai:
"sovietinė okupacija", Sovietų Sąjunga, Sausio 13-osios įvykiai, Edmundas Kasperavičius, Kinija, Lietuva
Dar šia tema
Paroda "Skirtingi karai" kelia nerimą dėl Sovietų Sąjungos nusikaltimų
Sausio 13-osios bylos politizacija pasiekė absurdo lygį
Pokalbis šalia Sausio 13-osios laužo
Sausio 13-oji — šventė su ašaromis akyse
Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba

Išjunkite jungiklius ir šalkite. Lietuva davė Ukrainai draugišką patarimą

(atnaujinta 16:53 2021.02.25)
Gabrielius Landsbergis savo vizito Ukrainoje metu padarė daugybę garsių pareiškimų. Jis pažadėjo "rusofobijos broliams" ukrainiečiams padėti tiekti vakciną nuo koronaviruso. Jis taip pat palaikė Kijevo planus atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų

Vizito Ukrainoje metu jaunasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis davė laisvę savo vaizduotei. Šalies, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, atstovas dalijo visuotinio masto pažadus. Jis pažadėjo pateikti vakciną 40 milijonų Ukrainos gyventojų ir grąžinti Krymą Kijevui, netgi palaikė Ukrainos energetikos sistemos atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos iki 2023 metų pabaigos. Tiesa, pamiršau paminėti, kad pati Lietuva atsijungs nuo BRELL energijos žiedo tik iki 2025 metų pabaigos.

Imperatoriški valstybės, kurią pasaulio žemėlapyje gali rasti tik vienas iš tūkstančio žemiečių, užmojai stebina ir jaudina. Gal net mažiau. Taigi, kalbėdamas trumposios konferencijos metu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba, Gabrielius Landsbergis pasijuto esąs ne tik "didysis brolis", bet bent jau Ukrainos Vakarų kolonijos gubernatorius, atvykęs patikrinti kontroliuojamos teritorijos.

"Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis", — sakė Landsbergis.

Tiesa, jis kažkodėl nepaminėjo, kad pačioje Lietuvoje masinės vakcinacijos planai žlunga būtent dėl ​​nereguliaraus vakcinos tiekimo. O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ašarodamas ragina pasaulio farmacijos gigantus padidinti vakcinų gamybą. Na, tai nesvarbu. Svarbiausia — pasirodyti prieš Ukrainos politinę aukštuomenę ir, tapšnojant per petį, pateikti rekomendacijas dėl veiksmų Europos mastu.

Jūs, ukrainiečiai, jau sukėlėte 2014 metais Euromaidaną pagal 1991 metais įvykusios Vilniaus neužmirštuolių spalvos revoliucijos modelį. Mūsų pavyzdžiu buvo sužlugdyta ekonomika ir žemės ūkis. Buvo priimtas žemės pardavimo įstatymas. Šauniai padirbėta. O dabar kita užduotis. Skubiai išjunkite elektros iš Rusijos ir Baltarusijos tinklų jungiklius. Ir nesvarbu, kad praeityje šaltu oru elektros tiekimas iš priešo energijos sistemų išgelbėjo ne tik Ukrainą, bet ir pačią Lietuvą. Beje, taip pat dėl naujos Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius prašo visų politinių jėgų sustabdyti.

"Nuo sovietinių laikų Ukrainos elektros tinklas buvo vieningas tinklas, apimantis Baltarusiją ir Rusiją. Tačiau mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir padaryti Ukrainos elektros tinklą integruota Europos tinklo dalimi. Mes planuojame tai padaryti iki 2023 metų pabaigos", — Landsbergiui pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba.

Tai, kad Krymas ir Donbasas buvo prarasti per Euromaidaną, yra laikinas dalykas. Šiuo metu griežtas Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbės JT, skųs pasaulio lyderius, o svarbiausia — Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir Krymas greitai grįš į šiltą Kijevo glėbį. Nejaugi abejojate Vilniaus stiprybe ir politine įtaka pasaulio įvykiams?

Iš Kijevo Gabrielius Landsbergis vyks į Kišiniovą. Ten jis taip pat patikins prezidentą ir visus moldavus, kad juos patikimai saugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, besidriekianti nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Ukraina
Elektros tiekimo linijos

Būsena nervinga. Lietuva suprato, kad Rusijos ir Latvijos energetika jai nepavaldi

(atnaujinta 17:35 2021.02.25)
Jei Ryga mano, kad jai reikia tiekti elektros energiją iš Rusijos ir yra patenkinta "Inter RAO" siūlomomis kainomis, tiekimas bus vykdomas visiškai laikantis "NordPool" energijos biržos taisyklių. O iš ten, žinoma, pateks į Lietuvą

Vasario pradžioje Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys įtikinamai įrodė, kad ne tik nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, bet ir atskirų šalių vyriausybės nariai gali profesionaliai kurti netikras naujienas.

Psask ministro, maždaug pusė elektros energijos, tiekiamos Lietuvai iš trečiųjų šalių, gaminama Baltarusijos atominėje elektrinėje. Remiantis duomenimis, Lietuva jau sumokėjo beveik keturis milijonus eurų už elektrą, pagamintą Astravo AE. Tai reiškia, kad taikoma elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodika netrukdo Baltarusijai prieigos prie Lietuvos energetikos sistemos.

Iš karto stebina tai, kad ministras droviai nenurodė "turimų duomenų" šaltinio, ir šiuo atveju tai būtų gana logiška. Tačiau logiška — tai ne apie aukšto lygio Lietuvos Respublikos politikus.

Kone akimirksniu į mūšį puolė Lietuvos prezidento patarėja užsienio reikalų klausimais Asta Skaisgirytė: "Vyriausybė turi imtis priemonių, kad ši elektra nepatektų į rinką, laukiame pasiūlymų, kaip tai galima padaryti. Prezidentas svarsto apie Valstybės gynybos tarybos posėdį dėl Astravo AE. Jis taip pat aptars elektros energijos patekimą iš Astravo atominės elektrinės į Baltijos rinką su kolegomis iš Latvijos ir Estijos". Ir taip toliau... Lietuvoje yra daugybė politikų, jie yra pasirengę greitai ir nekontroliuojamai nutraukti elektros linijų laidus.

Lietuvos politikų pasakos ir atšiauri gyvenimo tikrovė

Nė vienas iš šių Lietuvos politinių lyderių nesijaudina dėl fakto, kurį lengva patikrinti visiems besidomintiems. Norint tai padaryti, pakanka apsilankyti oficialioje Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" svetainėje. Lietuvių ir anglų kalbomis juodu and balto parašyta: ruožo Baltarusija–Lietuva srautas yra lygus nuliui. Ir šis nulis atsirado ne šiandien ar vakar, o 2020 metų lapkričio 4 dieną, iškart po to, kai buvo paleistas pirmasis BelAE maitinimo blokas, kuris nuo to momento tapo bendros Baltarusijos energetikos sistemos dalimi.

Pažymėtina, kad pagrindinės Rusijos ir Lietuvos teritorijos energetinės sistemos nėra sujungtos elektros linijomis, todėl Rusijos elektros tiekimas Lietuvai vyko maršrutu Rusija–Baltarusija–Lietuva. Atsižvelgdama į šį faktą, Sputnik Lietuva dar 2020 metų lapkričio mėnesį išsiuntė užklausą Rusijos valstybinės įmonės "Inter RAO", turinčios išskirtines teises eksportuoti elektrą, spaudos tarnybai. Mūsų portalas jau paskelbė oficialų spaudos tarnybos atsakymą: "Sutartis dėl elektros tiekimo visame Baltarusijos ir Lietuvos ruože nutraukta".

Žiniasklaidoje pasirodžius Lietuvos politikų pareiškimams, Sputnik Lietuva dar kartą išsiaiškino, kaip atrodo elektros tiekimo į Lietuvą situacija, atsakymas patvirtino, kad pokyčių neįvyko: "Per Baltarusiją iš Rusijos nėra komercinių tiekimų dėl Baltarusijos–Lietuvos ruožo uždarymo". Todėl turime dvigubą patvirtinimą, kad Lietuvos energetikos ministras sąmoningai iškreipia tikrovę. Tačiau šis akivaizdus melas tarnavo kaip pretekstas kurstyti prieš Baltarusiją nukreiptas nuotaikas, ką mielai darė kiti atsakingi Lietuvos politiniai veikėjai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tiksliau juos vadinti neatsakingais: nėra elektros tiekimo iš Baltarusijos į Lietuvą ir nėra keturių milijonų eurų įmokų. Kur dingo ši suma? Tegul ministro paklausia atitinkamos Lietuvos Respublikos kontroliuojančios ir prižiūrinčios institucijos, nesikiškime į jų veiklą.

"NordPool" energijos biržos taisyklės

Tačiau visiškai įmanoma, kad tokiu būdu Lietuvos prezidento patarėjai ruošia savo vadovą deryboms su Latvijos ir Estijos prezidentais, negalvodami apie tai, kokie juokingi atrodys jo galimi reikalavimai "užkirsti kelią elektrai iš Astravo AE patekti į Baltijos rinką".

Lietuvos politikai bando pamiršti dar vieną faktą, žinomą visiems, kas bent kiek įsivaizduoja rėmus, kuriuose veikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos.  

Esmė ta, kad "NordPool" biržoje visos prekybos operacijos vykdomos pagal "NordPool" galiojančias taisykles. Bendrovė "Inter RAO" dirba pagal tas pačias taisykles — niekas jėga neprimeta elektros energijos tiekimo, ji perkama ir parduodama kasdieniuose ir kituose aukcionuose. Panašiai, tuo pačiu pagrindu Lietuva turi galimybę pirkti elektrą iš Švedijos naudodama "NordBalt" kabelį ir iš Lenkijos naudodama "LitPol" elektros tiekimo liniją.

Sėdėti ant dviejų kėdžių nepavyks — norėdama nutraukti elektros energijos srautus iš Rusijos BES (bendros energetikos sistemos), Lietuva turės arba kaip nors priversti "NordPool" keisti taisykles, kurios yra vienodos jos 14 valstybių, arba tiesiog palikti "NordPool", tuo pačiu atsisakydama elektros tiekimo iš Švedijos ir Lenkijos. Apskritai nesunku nuspėti, kad visos šios suklastotos netikros žinios pasibaigs be jokių apčiuopiamų rezultatų — jos sukels tam tikrą triukšmą ir nusiramins, paglosčiusios savimeilę ir priešišką Baltarusijai bei Rusijai elektoratą.

Elektronams Šengeno vizos nereikia

Lietuvos politikų nervinės būklės priežastys taip pat lengvai suprantamos. Atsakydama į Sputnik Lietuva užklausą, bendrvė "Inter RAO" patvirtino, kad nuo lapkričio 5 dienos pradėjo tiekti ir toliau tiekia rusišką elektrą atkarpoje Pskovo sritis–Latvija. Prisiminkime, kad "Inter RAO" neturi gamybos pajėgumų Pskovo srityje, o "Pskovskaya GRES" savininkas yra OGK-2, dukterinė "Gazprom Energoholding" įmonė.

Baltijos šalių politikai ne kartą pareiškė, kad ketina reikalauti iš "Inter RAO" elektros kilmės sertifikatų. "Inter RAO" agentūrai Sputnik Lietuva patvirtino, kad jei toks prašymas bus įformintas, šį sertifikatą nustatyta tvarka pateiks įgalioti Rusijos prekybos ir pramonės rūmai. Ir nėra pagrindo abejoti, kad šiame sertifikate net nebus užsimenama apie Baltarusijos AE egzistavimą, atsispindės tik faktai: "Inter RAO" perka elektrą iš OGK-2, elektra gaminama dujomis kūrenamoje "Pskovskaya GRES".

Žinoma, visi energetikai, dirbantys šiame regione, puikiai žino, kad Pskovo srities vartotojai tuo tarpu nepatiria jokio diskomforto — visus trūkstamus kiekius galima kompensuoti srautais iš Baltarusijos, su kurios elektros sistema Rusijos BES jungia trys aukštos įtampos elektros linijos. Ar BelAE generatorius bus naudojamas tokiems tiekimams, ar ne — nė vienos iš Baltijos šalių neturėtų dominti, Rusija ir Baltarusija kuria santykius nedalyvaujant nereikalingoms trečiosioms šalims, tarp jų ir be tokios svarbios Žemės planetai organizacijos kaip Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba.

Kad ir ką pasakytų Lietuvos politikai, realybė nuo to nepasikeis. Latvija mano, kad jai reikia elektros energijos tiekimo iš Rusijos, ją tenkina "Inter RAO" siūlomos kainos, o tai reiškia, kad tiekimas bus vykdomas laikantis "NordPool" energijos biržos taisyklių.

Šios taisyklės yra tokios, kad Lietuva, kuriai po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo trūksta elektros energijos, yra priversta pirkti elektrą ir iš Latvijos — tais atvejais, kai ji gali pateikti palankiausią kainą. Be abejo, Lietuvos politikai mato visus šiuos paprastus derinius: Lietuva moka už elektros tiekimą Latvijai, Latvija — "Inter RAO", o kažkur ten, kur Lietuvos politikai negali pasiekti, Pskovo srities vartotojai gali pervesti pinigus "Belenergo", kad ši valstybinė Baltarusijos organizacija turėtų galimybę sumokėti Rusijai paskolą už BelAE statybą.

Tuo tarpu niekas nepažeis jokių prekybos taisyklių, visi pasieks savo tikslus: vartotojai Latvijoje, Lietuvoje ir Pskovo srityje gaus reikiamą elektrą, o pinigai, keliaudami per įvairių įmonių ir organizacijų sąskaitas, kaip ir tikėtasi, ateis į paskirties vietą — į Rusijos valstybės biudžeto sąskaitas. Ar šiuo atveju nukentės Lietuvos saugumas, yra įdomus klausimas, bet tegul į tai atsako Lietuvos valstybės saugumo institucijos. Ar Lietuvos prezidentas nori priversti šypsotis kolegas iš Latvijos, reaguojančius į jo tekstą apie "Baltarusijos elektros energijos blokavimą"? Kodėl gi ne, nes net nuo menkos šypsenėlės bent vienas mažas mikrobas tikrai žus organizme. Pandemijos metu tai yra nepaprastai naudinga.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektra, Rusija, Latvija, Lietuva
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai