Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

rusofobiją reikia mokėti: kaip Lietuvos energetika patyrė smūgį

148
(atnaujinta 14:09 2018.06.05)
Taip jau yra, kad už rusofobiją reikia mokėti – ir ne teoriškai, o praktiškai: Lietuva kiekvienais metais išleidžia vis daugiau biudžeto lėšų pasirinktai politinei krypčiai išlaikyti

Regis, mums pavyko išsamiai ir kritiškai apsvarstyti keletą nusistovėjusių mitų, skleidžiamų žiniasklaidoje. Sprendimas nutraukti ar išsaugoti BRELL energijos žiedą iš esmės nepriklauso nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos politikų.

Baltijos valstybių energetinis saugumas buvo užtikrintas sovietmečiu, kai jų energetikos sistemos, parengtos pagal vieną planą, buvo įtrauktos į TSRS vieningą energetikos sistemą (VES) ir  Vieningo dujų tiekimo sistemą (VDTS).

Tai buvo padaryta taip patikimai ir apgalvotai, kad net ir dabar, po daugelio metų nepriklausomybės ir buvimo Europos Sąjungoje, niekas negali pasiūlyti jokios alternatyvos. Apie jokią Baltijos šalių vienybę nėra prasmės kalbėti: jų energetikos sistemos ir energetinio saugumo lygis yra per daug skirtingi.

Baltijos valstybių ir Rusijos energetinis balansas

Žinoma, tokie bandymai pasiūlyti kažką alternatyvaus vykdomi ne tik Baltijos valstybių valdžios institucijų, bet ir Europos Komisijos — ES valdymo organo. Iš Baltijos pusės Lietuva yra aktyviausia, ir tai yra visiškai logiška.

Estija sugebėjo susitarti ir gauti ES paramą naujos elektrinės, veikiančios unikalaus energijos šaltinio pagrindu — skalūnu, statyboms. Po to, kai buvo pradėta eksploatuoti nauja valstybinė regiono elektrinė, Estija jau keletą metų turi energijos perteklių ir tiekia daugiau elektros BRELL, nei gauna iš jo.

Latvija, dėl to, kad jos teritorijoje nėra daug energijos suvartojančių pramonės šakų, jau keletą metų gamina elektros energijos tiek, kiek reikia, o elektros energijos tiekimas iš kaimynų regione suteikia galimybę planuoti gamybos pajėgumų remontą.

Taip pat, Latvijos teritorijoje yra Baltijos šalių "dujų sostinė" — požeminės dujų saugyklos (PDS) Inčukalnyje, kuri Rusijos dujų per magistralinių vamzdynų sistemas tiekimo dėka patenkina visą dujų poreikį ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje bei dalyje Lietuvos.

Be to, žiemą Inčukalnio PDS aprūpina dujomis tris Rusijos regionus — Pskovo, Novgorodo ir Leningrado. Dėl šios priežasties Rusija nė karto nepažeidė terminų ir pristatomo dujų kiekio, o "Gazprom" savo sąskaita atnaujino kompresorių stočių sistemas, užtikrinančias dujų tiekimą į šią saugyklą.

Tik Lietuva, vienintelė iš trijų Baltijos šalių, patiria nuolatinį elektros trūkumą. Nuo 2009 metų, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, balansas tapo neigiamas. Estijoje yra degusis skalūnas ir šiluminės jėgainės. Latvija tiekia elektros energiją Dauguvos hidroakumuliacinių jėgainių sąskaita. O Lietuvoje šiuo požiūriu situacija yra unikali — visi jos gamybos pajėgumai (išskyrus Kauno HE) veikia, šildomi gamtinėmis dujomis.

Uždarydama savo atominę elektrinę, Lietuva savanoriškai pasirinko visišką savo energetikos sistemos priklausomybę nuo Rusijos dujų monopolio — bendrovės "Gazprom". Būdama ES narė, Lietuva tapo visų Briuselio taikomų antirusiškų sankcijų dalyve nuo 2014 metų, be to, aktyvia dalyve, nuolat demonstruojančia aukštą antirusiškų nuotaikų laipsnį.

Toks Lietuvos vadovybės elgesys yra unikalus atvejis, nes ne ekonomika lemia valstybės politiką, bet viskas yra visiškai priešinga. Aiškiai išreikšta agresija Rusijos atžvilgiu, jei Lietuva artimiausioje ateityje jos neatsisakys, gali lemti esminius ekonomikos pokyčius.

Kaip paprastai būna, už rusofobiją reikia mokėti  tiesiogine, o ne perkeltine prasme — Lietuva kasmet išleidžia vis daugiau biudžeto lėšų savo pasirinktai politinei krypčiai išlaikyti. 

Pavyzdžiai žinomi: didelių investicijų pareikalavo "Indenpendence" dujų terminalo išlaikymas Klaipėdoje, kabelinė jungtis su Švedija, elektros energijos tiekimo linijų, jungiančių elektros sistemas Lietuvoje ir Lenkijoje, statybos. Kokia Lietuvai iš to nauda, išskyrus retoriką, kad taip padidėja jos energetinis saugumas, sunku pasakyti.

Tačiau iki šiol, nepaisant visų politikų veiksmų, Lietuvos ir Rusijos energetikos sistemos yra dinamiškoje pusiausvyroje. Rusijai naudingas  BRELL žiedo funkcionavimas ― per Lietuvos teritoriją nutiesta elektros linija į Kaliningrado sritį. Lietuvai BRELL žiedo darbas taip pat yra naudingas, nes užtikrina patikimą elektros tiekimą patraukliomis kainomis.

Rusijai naudinga tranzito sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo vamzdynais Minskas — Vilnius — Kaunas — Kaliningradas, o Lietuvai nereikia jaudintis, kad staiga nutrūks Rusijos dujų tiekimas savo poreikiams tenkinti. Mažytė pastaba: kodėl, kalbėdamas apie Rusijos dujas,  atskaitos tašku Lietuvai aš laikau Minską. Nuo 2011 metų Baltarusijos dujų transportavimo sistema ir dujų laikymo vietos jos teritorijoje yra "Gazprom" nuosavybė — sprendimą įgyvendino Rusija ir Baltarusija, joms taip patogu.

Rusofobija visada brangiai kainuoja

Taigi, jei nenagrinėtume politikos, o apsvarstytume tik ekonomiką, yra aišku, kad kiekvienai iš trijų Baltijos šalių palaikyti dabartinį status quo yra naudinga. Jie gauna gamtines dujas iš Rusijos, tačiau tuo pat metu atsisako teikti papildomas Rusijai reikalingas paslaugas. Kol Baltijos šalių energetika veikia sinchroniškai su Rusijos energetikos sistema, paisoma ir Baltijos valstybių, ir Rusijos interesų. Visi Europos Sąjungos ir Baltijos valstybių bandymai pakeisti šią padėtį neturi ekonominio pateisinimo, jie grindžiami tik politiniais sumetimais.

Ryšių su energijos išteklių tiekėjais, kurie nė karto nepažeidė susitarimų, nutraukimas apskritai nėra rinkos ekonomikos sąlygomis gyvenančių vartotojų logiško elgesio pavyzdys. Iki šiol visi bandymai nutraukti energetikos ryšius su Rusija lemia tą patį rezultatą, kurį Baltijos šalių gyventojai regėjo keletą metų — nuolatinį elektros ir gamtinių dujų kainų augimą. Ar toks elgesys naudingas Baltijos šalių gyventojams — retorinis klausimas, bet keista, kad esant akivaizdžiam atsakymui jų vadovavimo politika nesikeičia.

Aktyviausia iš visų yra Lietuva, kuriai iš tiesų reikia nerimauti ― joje nėra pakankamai elektros, jos jėgainės neatsinaujina, pati problema neišnyks. Energetikos pramonė tapo Achilo kulnu Lietuvoje ir, matyt, jos valdžia vis dar nesupranta, ką galima padaryti, kad situacija būtų pakeista ne žodžiais, bet darbais, ir net padaryti taip, kad valstybės biudžetas atlaikytų šį krūvį.

Kaip turėtų atrodyti naudingiausia Lietuvai situacija? Būtina vienu metu sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo kitų šalių ir padidinti kitų šalių priklausomybę nuo Lietuvos. Pakeisti padėtį 180 laipsnių ― tegu ES, Baltarusija ir Rusija energetikos sektoriuje priklauso nuo Lietuvos, o Lietuva tampa nuo nieko nepriklausoma.

Ar tai įmanoma, ar yra iš fantastikos srities? Kaip politikai atsakys į šį klausimą ― jų politinis reikalas, o aš siūlau pažiūrėti, ką galima padaryti energetikos ir inžinerijos požiūriu.

Bet tam reikia atidžiau pažvelgti į dvi pažangiausias šiuolaikinės energetikos šakas ― į branduolinę ir tą, kuri remiasi atsinaujinančių energijos išteklių pagrindu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

148
Tegai:
energetika, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (106)
Dar šia tema
"Gazprom" pasidalino, kiek dujų perka iš Rusijos Baltijos šalys
Grybauskaitė tikisi, kad SGD pirkimas iš JAV leis įveikti Rusijos dujų monopolį
Žiniasklaida: "Gazprom" ketina statyti dujų cheminį kompleksą Baltijos jūroje
Klaipėdoje atidaryta suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stotis
JAV, Pentagonas

"Gebės numušti rusiškas raketas": JAV buvo anonsuotas naujas perėmėjas

(atnaujinta 10:22 2021.04.10)
Amerikiečiai pradėjo eilinį priešraketinės gynybos sistemos, apimančios žemyninę šalies dalį, modernizavimo etapą

Kovo pabaigoje Pentagonas išrinko "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" koncernus, kad sukurtų naujos kartos perėmėją (Next-Generation Interceptor — NGI). Institucijoje tikina, kad priešpriešiniame kurse jis gebės numušti naujas Rusijos ir Kinijos raketas. RIA Novosti medžiagoje rašo autorius Andrejus Kocas.

Prieš "Avangard"

Tikimasi, kad perspektyvios priešraketinė gynyba pradės kovos pareigas 2020-ųjų viduryje ir galiausiai taps Amerikos priešraketinės gynybos sistemos šerdimi. Pentagonas nusprendė persiginkluoti abejojant, ar jų parėmėjai paėjgus sulaikyti naujas Rusijos ir Kinijos tarpžemyninės balistinės raketas. Pirmiausia kalbama apie skrydžio maršo atkarpą (Ground-Based Midcourse Defense — GMD).

NGI programa startavo praėjusių metų balandį, kai JAV priešraketinės gynybos agentūra (MDA) kreipėsi į pramonės atstovus su prašymu dėl būsimo perėmėjo projekto variantų. Naujos priešraketinės gynybos sukūrimui skirta 5,9 mlrd. dolerių ir penkerius metus. Kartu su "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" konkurse dalyvavo ir GMD priešraketinės gynybos gamintojas "Boeing", tačiau jo pasiūlymai Pentagono nesudomino.

"Atsižvelgiant į dvi įmones, dalyvaujančias projekte, priešraketinės gynybos agentūra gaus daug naudos, — sakė MDA direktorius viceadmirolas Džonas Hillas. — Kai ji bus priimta, ji taps pagrindu JAV priešraketinės gynybos sistemai 2030-aisiais ir vėliau. Mes tikimės, kad jos pajėgumų pakaks atremti viską, ką potencialūs priešininkai gali į mus mesti".

Perspektyvi priešraketinė priemonė ir jos taktinės bei techninės savybės — kol kas tai didelė paslaptis. Vis dėlto Pentagonas ne kartą pabrėžė, kad JAV priešraketinė gynybos sistema turi sugebėti perimti moderniausias kovines galvutes, įskaitant hipergarsines. Ko gero, NGI bus "paaštrinta" pirmiausia prieš naujausias Rusijos raketų sistemas "Avangard".

Neaišku, kaip tiksliai amerikiečiai ketina perimti manevruojančią kovinę galvutę. Pagrindinis skirtumas tarp priešraketinės gynybos sistemos ir zenitinės yra tas, kad ji nukreipiama į tašką, kuriame po tam tikro laiko pasirodys priešo taikinys. Kadangi kovinio vieneto "Avangard" trajektorija yra labai nenuspėjama, už Atlanto esantys konstruotojai turės sugalvoti ką nors labai nekasdieniško.

Naujoji priešraketinė gynyba

Šiandien pagrindinis JAV nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos komponentas — apie 60 antžeminių GMD raketų, dislokuotų Aliaskoje ir Kalifornijoje. Jos sugeba perimti balistinius taikinius maršo trajektorijos ruože. Taikinį paskiria išankstinio perspėjimo ir sekimo radaro sistema, raketų ir jų galvučių įveikimas — susidūrimo kursuose. Kovos galvutė kinetinė, sunaikinanti taikinį susidūrusi kaktomuša. Tačiau perėmėjų bandymai atskleidė jų žemą efektyvumą — numušė tik pusę mokomųjų raketų.

Naikintuvas Su-37, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Amerikiečiai ne kartą bandė tobulinti kontinentinės priešraketinės gynybos sistemą. Dirbo ties galimybe priešraketinėse raketose įrengti daugiafunkcę žudymo mašiną (Multi-Object Kill Vehicle — MOKV). Testai parodė, kad naujovė nėra perspektyvi. Praėjusio dešimtmečio viduryje buvo pradėta programa "Redesigned Kill Vehicle" (RKV), skirta sukurti naują kovinę dalį, kuri pakeistų esamus kinetinius už atmosferinius perėmėjus. Tam skyrė 5,8 milijardo dolerių. Koncernai "Raytheon", "Boeing" ir "Lockheed Martin" turėjo baigti plėtrą iki 2025 metų, tačiau 2020 metų rugpjūčio mėnesį priešraketinės gynybos sistemų agentūra sutartį nutraukė. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, priežastis — "konstruktyvios gaminio problemos".

Būtent tada Pentagonas paskelbė, kad daugiau nebeinvestuoti į GMD platformos modernizavimą, reikalingas iš esmės naujas perėmėjas. Kol nebus priimta perspektyvi technologija, Vašingtonas ketina sustiprinti žemyninės JAV priešraketinę gynybą kitų jėgų ir priemonių sąskaita.

Viskas gynybai

Visų pirma kalbama apie laivus, turinčius "Aegis" kovos informacijos ir valdymo sistemą, ir priešraketinę šeimyną "Standard". Dauguma šių vimpelų dabar veikia Ramiajame vandenyne. Atnaujintos daugiasluoksnės priešraketinės gynybos sistemos koncepcijoje daroma prielaida, kad kai kurie "Arlie Burke" eskadriniai minininkai ir "Ticonderoga" kreiseriai nuolat budės prie Amerikos krantų.

Problema ta, kad priešraketinė šeimyna "Standard" yra sukurta sunaikinti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas ir iš tikrųjų negali perimti tarpžemyninių balistinių taikinių. Priešraketinės gynybos agentūra pažymi, kad naujos koncepcijos sėkmė daugiausia priklauso nuo naujausios modifikacijos Standard SM-3 Block IIA perėmėjo bandymų. Pernai jis Havajų salose numušė taikinį, imituojantį TBR kovos galvutę.

Be to, MDA neatmeta "Aegis" antžeminio varianto — "Aegis Ashore" — dislokavimo JAV, ypač Havajuose. Tokių kompleksų elementus, priminsime, amerikiečiai dislokavo Lenkijoje ir Rumunijoje. Norėjo ir Japonijoje, tačiau Tokijas atsisakė.

Dar vienas nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sluoksnis bus antžeminės trumpojo nuotolio priešraketinės sistemos THAAD, dislokuotos visų pirma Pietų Korėjoje ir Guame. Šiems ginklams atnaujinti agentūra praėjusiais metais paprašė 273 mln. Daroma prielaida, kad THAAD paskutinėje trajektorijos fazėje numuš raketines galvutes. Kiek šių kompleksų prireiks Jungtinių Amerikos Valstijų pridengimui, nepranešama.

Amerikiečiai dar tik pradeda kurti naują priešraketinės gynybos sistemą, tuo tarpu Rusijoje šią darbai vyksta pilnu pajėgumu. Lapkritį Gynybos ministerija dar kartą sėkmingai išbandė perspektyvią raketą A-235 "Nudol" Sary-Šagan bandymų poligone Kazachstane. Skirtingai nuo dabartinės A-135 sistemos, kuri pridengia Maskvą ir Centrinį pramonės regioną, "Nudol" — mobili. Tai yra, ją bus galima dislokuoti bet kurioje šalies vietoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, priešraketinės gynybos sistema, JAV
Lietuvos kariškiai

Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 

(atnaujinta 23:55 2021.04.10)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas rūpinasi Lietuvos jaunimo morale ir kovos dvasia. Žengdamas koja kojon, jis pasiūlė sukurti žaidimą vaikams, kuriame visi jausis "kariais-didvyriais" nugalėdami priešus

Praėjusią vasarą artimiausi Baltijos šalių partneriai ES ir NATO — lenkai — nusprendė pasidomėti lietuvių, latvių ir estų pasirengimu kovoti su Rusija vardan NATO interesų. Jie sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reguliariai deklaruoja savo ištikimybę aljanso konfrontacijos su Maskva eigai ir savo piliečių pasirengimą paimti M-16 šautuvus ir dalyvauti militarizuojant rytinį flangą. Bet kaip yra realybėje?

Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų instituto kartu su gynybos informacijos portalu "Defense24.pl" atliktos apklausos rezultatai sukrėtė sociologus ir Šiaurės Atlanto aljanso generolus. Paaiškėjo, kad 60 procentų lietuvių, 44 procentai latvių ir 43 procentai estų, kilus karui su "rytine kaimyne", pirmiausia bandys užtikrinti savo artimųjų saugumą. Bet tik 17 procentų Lietuvos gyventojų, 16 procentų Latvijos ir 24 procentus Estijos gyventojų kariautų su Rusija su kulkosvaidžiu rankose.

Dabar aišku, kodėl per vadovavimo ir štabo pratybas NATO generolai Europoje atvirai pareiškia, kad ginkluoto konflikto atveju Rusijos tankai per kelias valandas nesustos nuo Baltarusijos iki Kaliningrado ir paskutiniai galimo pasipriešinimo taškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės bus sutramdytos per dvi–tris dienas.

Lietuvoje tada sakė, kad "eisime į miškus ir, kaip ir mūsų "didvyriški protėviai", vykdysime partizaninį karą su "okupantais".

Pažymėtina, kad panaši lenkų jaunimo apklausa Lietuvoje buvo atlikta prie ankstesnės liberaliųjų konservatorių vyriausybės (2008–2012 metais) tiesiog po įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Ir tada daugiau nei 60 procentų jaunų lietuvių teigė, kad neketina imti ginklo, "jei Rusija puls".

Pasirodo, kad daugiau nei dešimt metų lietuvių propaganda "Rusai puola" buvo veltui? "Kaip taip?" — piktinosi uolus rusofobas ir karštas "patriotas" Laurynas Kasčiūnas. Jis sakosi įsigilinęs į šią problemą ir radęs ryškią spragą patriotiniame jaunimo ugdyme. Pasirodo, kad dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba" įvedamas tik 38 iš tūkstančio šalies mokyklų. Ir tai neprivalomai!

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

O būtina, kad kiekvieną dieną kiekvienoje iš 9–11 klasių būtų pamoka, kurioje mokytojai kalbėtų apie didvyrišką Lietuvos karių praeitį. O įvairaus amžiaus moksleiviams taip pat reikėtų sukurti kompiuterinį žaidimą, kuriame, matyt, visi pasidabins šarvais, paims kardą ir kovos su "barbarų" ordomis iš rytų.

Kitame žaidimo lygmenyje, kaip suprantu, 1941 metų modelio vokiečių "Schmeiser" turėtų pasirodyti Lietuvos "kario-didvyrio" rankose, o ant rankos — tvarstis su užrašu "policininkas". O bonusinius taškus šiame žaidime, matyt, galima uždirbti už barbarus, suvertus ant ieties, už Panerių miške sušaudytus žydus ir namuose su savo vaikais sudegintus komunistus. O aukščiausiame lygmenyje — daugeliui didvyrių — už susprogdintą Baltarusijos atominę elektrinę.

Na, jei patriotiškai nusiteikusį žaidėją staiga užmuša T-34 šūvis, arba apsukrus NKVD pareigūnas prieina prie jo iš nugaros ir iš revolverio šauna į nugarą, tada neverta nusiminti — jam bus pastatytas auksinis paminklas, vardas įamžintas marmure ir auksinėmis raidėmis užrašytas virtualioje Lietuvos istorijoje. Auksas — už tūkstančius nužudytų žydų ir bolševikų. O jei mažiau — tada sidabras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vaikai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Laurynas Kasčiūnas
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai