Edmundas Kasperavičius, nuotrauk aiš įvykio vietos

Edmundas Kasperavičius: Lietuva neišvengiamai grįš pas Rusiją

481
(atnaujinta 14:18 2018.06.06)
Sputnik Lietuva skelbia antrąją išskirtinio interviu su vienu iš labiausiai ieškomų "valstybės nusikaltėlių", kaltinamu respublikos karinio perversmo Lietuvoje organizavimu, dalį

1991 metais, po tragiškų įvykių Vilniuje, prie televizijos bokšto, Kasperavičius kelis mėnesius vedė visas Lietuvos TSR televizijos laidas. Šias laidas šalies gyventojai vadino "Kaspervizija". Būtent šios televizijos laidos leido Lietuvos generalinei prokuratūrai inicijuoti prieš Kasperavičių ir kitus Lietuvos komunistų partijos lyderius baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sunaikinti teisėtą valdžią 1991 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais (2010 metais į kaltinimų sąrašą buvo įtraukti karo nusikaltimai).

Net KET nepažeidė

- Ar galima pavadinti buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą (Nikuliną) ir rusą Jurijų Melį politiniais kaliniais?

— Tikrai galima. Aš mažai žinau apie Michailovą. Bet aš esu susipažinęs su faktais, kuriuos surinko Giedrė Gorienė — laikraščio "Karštas komentaras" vyriausioji redaktorė. Kai juos suvedi, matai daug neatitikimų. Akivaizdu, kad Michailovas tiesiog tapo atpirkimo ožiu, kad būtų baigta Medininkų muitinės byla. Jei šis tyrimas būtų atliekamas sąžiningai, tai atvestų tiesiogiai į nepriklausomybės kovos "herojų" butus.

Ir, galbūt, tiesiai pas tuometinius valstybės vadovus.

O Jurijus Melis iš viso turi būti apdovanotas. Leitenanto Melo veiksmuose nėra ne tik nusikaltimų žmonijai požymių, bet ir kelių eismo taisyklių pažeidimų. Sovietų karininkas Melis turi būti apdovanotas už ištvermę, už tai, kad nepasidavė apmokytų, dirbusių pagal užsakymą instruktorių  provokacijoms, už tai, kad  nenaudojo karinių ginklų, kruopščiai vadovavo karinės technikos judėjimui, ir tokiu būdu išgelbėjo žmones, kuriuos apėmė masinė psichozė.

Yra visos galimybės paversti šališką teismą  panašiu į teismą prieš Georgijų Dimitrovą, kurį naciai apkaltino Reichstago padegimu, tačiau vėliau turėjo jį išteisinti. Ši byla gali nuskambėti visame pasaulyje. Kad šie žmonės išliktų istorijoje kaip herojai, kurie tapo teisminės savivalės aukomis, šiuolaikinėje Europoje tai yra pakankamai leistina.

Tamsiausia prieš aušrą

- Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie procesus, vykstančius respublikoje. Kur jie veda? Kur yra jų galutinis taškas?

— Dar būdamas karo akademijos kursantu susidomėjau dialektika. Ir aš vis dar nežinau jokio kito mokslinio mąstymo metodo. Būtina istoriškai pažvelgti į reiškinius ir procesus, atskleisti vidaus varomąją jėgą iš skirtingų pusių, atsižvelgiant į tarpusavio santykius tarp bendrų ir privačių kategorijų.

Lietuva yra pėstininkas pasaulio didžiajame žaidime. Taip buvo ir 1991 metais. Dėl daugelio priežasčių būtent Baltijos šalys buvo pasirinktos kaip dviejų priešingų politinių sistemų mūšio laukas. Reikia pripažinti, atsirado labai protingų ir "įžvalgių" nacionalinių kadrų, kurie buvo nepatenkinti gyvenimu TSRS ir pasirengę "persirengti" ir išduoti savo įsitikinimus. Jie tikėjosi, kad privatizavimo metu gaus didžiulius respublikos turto gabalus. Jiems labai padėjo lietuvių emigracija, iš tų, kurie palaikė Hitlerį ir pabėgo su fašistais į Vakarus.

Tada Lietuvai atiteko svarbus vaidmuo šiame žaidime. Ir ji atliko šį vaidmenį. Žmonės, kurie tada "kovojo" už nepriklausomybę, atėjo į valdžią. Dabar valdo jų vaikai, net jų anūkai. Landsbergio anūkas jau valdžioje. Todėl jie nepaliks šio lovio. Jie yra skolingi tiems, kurie juos atvedė į valdžią, ir griežtai vykdo visus keliamus reikalavimus. Todėl Lietuvai neverta laukti iš jų nieko gero.

- Bet ar kas nors gali pasikeisti? Ar respubliką ir toliau valdys Landsbergių dinastija?

— Lietuvoje kas nors pasikeis, kai įvyks pasauliniai pokyčiai. Kaip ir 1990-aisiais, jei kas pasikeis pasaulyje, tai taip pat paveiks Lietuvą. O pasaulyje būtinai viskas pasikeis.

Niekada anksčiau taip įžūliai nesielgė imperijos viršininkas — JAV. Mes žinome, kiek baisių nusikaltimų, įskaitant ir karo nusikaltimus, kiekvieną dieną daroma su jų palaiminimu. Jos atleido vadžias. Ir jau neatšaukiamai apsigėdino prieš visą pasaulį.

- Kuo?

— Daug kuo, pirmiausia, savo melu, purviniausių "psichologinio karo" metodų naudojimu tarpvalstybiniuose santykiuose. Melas apsigyveno aukščiausiame politiniame lygmenyje. Pirmasis pradėjo meluoti buvęs CŽV vadovas Džordžas Bušas vyresnysis. Jis suprato, kad "psichologinio karo" metodai yra labai galingas ginklas. Ir dabar ši "mada" meluoti yra tokia klestinti, kad visi — prezidentai ir prezidentės, įskaitant mūsų, Lietuvos — meluoja tiesiai į akis.

Kas yra "melas kvadratu"? Kai šie žmonės ruošiasi meluoti tam tikra tema, jie prieš pat melą skelbia: "Mūsų priešininkas šia tema meluos". Labai dažnai dabar tai pastebima. Ir dėl Skripalių, ir dėl lėktuvo. Ši situacija kelia susirūpinimą, bet kartu ir džiugina.

Džiugina, nes tai jau yra kraštutinis kritimo laipsnis. O pagal dialektiką, kai pasiektas kraštutinis laipsnis, visada prasideda  atoslūgis, vyksta neigimo neigimas, tai reiškia, kad tiesa pradės laimėti. Gal ir ne dabar. Bet greitai.

- O naktis visuomet tamsiausia prieš pat aušrą.

— Štai! Puikiai pasakyta! Noriu dar kartą pabrėžti, kad raudonąją vėliavėlę su pjautuvu ir kūju, kurią mes numetėme, pagavo Kinija. Kinija tvirtai seka socializmo keliu su kiniškais ypatumais, kurie atmeta tam tikras rimtas sovietinio socializmo klaidas. Ir iš esmės, Kinija tampa dar vienu pasaulio tvarkos poliu. Be to, ji vis stiprėja. Štai kodėl aš žinau, kad pasaulio tvarka pasikeis. Kinijoje aš tai jaučiu labai aiškiai.

- Ir koks bus Rusijos vaidmuo naujame geopolitiniame scenarijuje?

— Kartu su Kinija ir kitais naujosios pasaulio tvarkos rėmėjais. Tai Kinijos interesas. Niekas, išskyrus Rusiją, negali tapti tokiu stipriu sąjungininku. Niekas nepadės Kinijai — nei Amerika, nei Japonija, nei Europa. Bet Rusija dėl daugelio priežasčių — istorinių, geografinių, karo stretegijos — padės. Ir, svarbiausia, Rusija turi išteklius. Ne tik iškastinę žaliavą. Bet ir proto. Tai įrodo Rusijos karinė galia, kuri iki šiol išlieka. "Vienas diržas — vienas kelias" yra ilgalaikė politika, kurios įgyvendinimas, mano nuomone, ir nulems pasaulinius pokyčius.

- Kas tokiu atveju bus su Amerika? Ar ji išnyks?

— Amerika niekur neišnyks. Niekas nieko nesunaikins. Amerika išliks Amerika, tačiau ji turės atsisakyti pasaulinių siekių, jai teks apsiriboti tvarkos nustatymu savo suskaldytoje šalyje, galbūt regione.

Ir tada viskas pasikeis Lietuvoje. Esant tokiai situacijai, Lietuvai nereikės, kad valdžioje liktų Vakarams įsipareigoję žmonės. Tada, tikiuosi, ateis tikri patriotai, kurie rūpinsis Lietuva. Ir tada ir aš, Kasperavičius, atvyksiu į Lietuvą, nebijodamas, kad busiu paskelbtas kolaborantu. Arba kaip anksčiau — Judu. Tada paaiškės, kad nebuvo jokios sovietinės okupacijos, kad lietuviai puikiai gyveno Tarybų Sąjungoje. Paaiškės, kad Lietuvai reikalingi geri kaimynystės santykiai su Rusija, tegul blogai organizuoti, bet labai geri. Tai neišvengiamai laukia Lietuvos.

Nauja nomenklatūra

- Neseniai puošniai buvo paminėtas Sąjūdžio 30-metis. Kaip vertinate šios organizacijos sėkmę?

— Prieš trisdešimt metų visi lietuviai be išimties buvi įsimylėję Sąjūdį. Juk jie skelbė kilnią kovą už Lietuvos atgimimą, už teisinės valstybės sukūrimą, už respublikos ekonominį suverenitetą, už nomenklatūros privilegijų panaikinimą, uprieš gamtos užterštumą, prieš istorinių ir kultūrinių paminklų sunaikinimą, prieš tarptautinių santykių blogėjimą, už nacionalinės kultūros klestėjimą ir prieš užsienietišką dominavimą. Visa tai užrašyta Sąjūdžio dokumentuose.

Sąjūdžio judėjimo Lietuvoje 30-metis jubiliejus >>

Belieka tik gailėtis, kad toks mylimas Sąjūdis 90-ųjų pradžioje užbaigė savo veiklą. Nuo to laiko Lietuvoje nėra masinių mitingų, nėra jokių žygių. Niekas "neapkabina" Baltijos jūros ir nepiketuoja "atominio pragaro" — Ignalinos AE, neįkainojamo respublikos turto.

Iškyla klausimas. Jei Sąjūdis nutraukė savo kilnią kovą, tada visi anksčiau minėti tikslai buvo pasiekti?

- Retorinis klausimas. Ne, žinoma!

— Žinoma, ne. Aš pasakysiu daugiau: tikriems Tėvynės patriotams, išskyrus Sąjūdžio paskelbtas ir neišpildytas užduotis, gyvenimas kelia kilnesnes užduotis.

- Kokias?

— Pirma, Lietuvos gelbėjimas nuo išnykimo, nuo gyventojų išsisklaidymo ieškant geresnio gyvenimo. Antra, ekonomikos, visų pirma, mūsų turtingos derlingos žemės, kurios gyvulininkystės produktai kadaise buvo žinomi visam pasauliui, atgaivinimas. Trečia, ateities kartų lietuvių išvadavimas nuo didžiulės tėvynės išorės skolos, su kuria jie neturi nieko bendra. Ketvirta, tų pačių žmonių valdžios pasiglemžimo sustabdymas.

- Ir kokia išvada?

— Labai paprasta. Sąjūdis pasirodė esąs ciniškas lietuvių tautos apgavikas. Visi gražūs šūkiai buvo tik dūmtraukis, ekranas, už kurio paslėpti tikrieji tiek vietinių, tiek užjūrio šios organizacijos įkvėpėjų tikslai.

Daugelis Sąjūdžio lyderių atliko jiems pavestas užduotis, įsitvirtino prie valdžios lovio ir neįtikėtinai praturtėjo, o pasiaukojamai tikinti jais tauta gavo "ilgą nosį".

Taigi norėčiau paklausti jų: "Už ką jūs taip nekenčiate tautos, kuri jus taip mylėjo?"

Pirmą Edmundo Kasperavičiaus interviu dalį skaitykite čia >>

481
Tegai:
Sąjūdis, užsienio politika, Edmundas Kasperavičius, Rusija, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Edmundas Kasperavičius: mitai neleidžia Lietuvai vystytis
Tyčia ar ne, bet Sąjūdis mus apgavo
Vaizdo stebėjimo kameros

Kiniškai prisimerkusios vaizdo stebėjimo kameros stebi lietuvius

(atnaujinta 16:59 2020.05.28)
Lietuvos nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) perspėja, kad Kinijos vaizdo stebėjimo kameros visoje Lietuvoje yra nesaugios asmens duomenų apsaugos atžvilgiu. Neva prie jų galima prisijungti nuotoliniu būdu, apeinant valdymo serverius

Tačiau krašto apsaugos ministras nuramino visuomenę sakydamas, kad neturi duomenų apie bandymus prisijungti prie kamerų iš išorės. Tai kam kelti triukšmą?

Dar vieną "kinietiškos dvasios" siaubo istoriją išplatino Lietuvos žiniasklaida. Po išpuolių prieš "Huawei", kurių pavojingumas buvo netgi pažymėtas Lietuvos vaikų saugumo biuro pranešimuose, buvo užpulta "Hikvision" ir "Dahua" reputacija ir garbė. Šie Kinijos gamintojai gamina stebėjimo kameras ir joms skirtą programinę įrangą. Šių gamintojų fotoaparatai įrengti daugelyje sankryžų ir gatvių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

O Lietuvos "plunksnos pinkertonai" nusprendė atverti akis visam pasauliui į šių kamerų pavojų. Sensacija! Pasirodo, net mokyklos lygio įsilaužėlis gali prie jų prisijungti ir stebėti, kas vyksta vaizdo kameros stebimoje teritorijoje.

Žurnalistų versiją apie galimą minėtų gamintojų vaizdo kamerų pažeidžiamumą savo autoritetu sustiprino NKSC vadovas Rytis Rainys.

"Kameros turi nuotolinį valdymą, slaptažodžiai perduodami nešifruotu kanalu, patys slaptažodžiai užkoduojami naudojant silpnus, labai senus algoritmus. Saugumas yra toks, kad šių kamerų slaptažodžius galima perkelti iš ryšio kanalo, skaityti, iššifruoti, prijungti prie kamerų ir daryti bet ką", — citavo Rainį Lietuvos žiniasklaida.

O blogiausia, pasak centro vadovo, kad visa informacija iš kamerų ir programinės įrangos atnaujinimų yra prižiūrima iš... rusų serverių. Matyt, iš Lubiankos ar Skolkovo. Ir pabandyk įrodyti priešingai?

Skandalas! Lietuvos žurnalistai atskleidė pasaulinį sąmokslą! Sprendžiant iš jų tyrimo rezultatų, dabar turime skubiai sunaikinti "Hikvision" ir "Dahua" kameras visame pasaulyje ir, matyt, įdiegti geresnes, saugesnes, todėl brangesnes. Na, pavyzdžiui, amerikiečių.

Ir dėl viso to kalta... Kinija. Iš tiesų, šiandien Jungtinės Valstijos vadina Dangaus imperiją pagrindine konkurente kovojant dėl ​​pasaulio dominavimo ekonomikoje. Ir jei visa kinų elektronika yra užkrauta šnipų mikroschemomis ir programomis, tai pirkti nėra saugu. Jaučiate, kur lenkia Lietuvos informuotojai?

Pristabdyti žurnalistų-tyrėjų uolumą suskubo pats Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kokia prasmė prisijungti prie šių kamerų?

"Nėra įrodymų, kad jos buvo naudojamos tokiu būdu. Šiuo metu, kai yra įprastos informacinių technologijų priemonės, kyla rizika kartu su galimybėmis, kurias reikėtų kontroliuoti", — į provokacinį žurnalistų klausimą atsakė Karoblis.

O gal mūsų ministras yra išvien su Rusijos šnipais ir Kinijos gamintojais? Matyt, kitą kartą "pinkertonai" truktels ir už šio siūlelio. O ten išsirutulios visas "vyriausybės sąmokslininkų" kamuolys. Tiesiai prieš Seimo rinkimus? Ar galite įsivaizduoti, koks kils skandalas? Ministras net neleidžia žurnalistams atlikti sensacingo tyrimo ir net bando kažkaip užmaskuoti užpuolikų intrigas.

Tačiau Lietuvoje ne tik gatvės ir sankryžos yra aptaisytos šnipų kameromis, bet ir valstybės sienos ruožai. Pasitelkus jas tvarka stebima saugumo valdymo, migracijos, policijos, Viešojo saugumo tarnybos ir valstybinės skrydžių valdymo bendrovės "Oro navigacija" skyriuose. Trumpai tariant, visos Lietuvos paslaptys yra stebimos per kinų klastotę ir Rusijos serverius. Ko gero, tokia medžiaga verta Pulicerio premijos.

Ir kad niekas neabejotų "tyrimų skyriaus" žurnalistų profesionalumu, štai jums dar vienas įrodymas. Kai tik tyrimo faktai buvo perduoti plačiam skaitytojų ratui, buvo surengta dar viena provokacija prieš sąžiningiausią Lietuvos žiniasklaidą.

Tariamai iš pagrindinės šalies naujienų agentūros tinklalapio, vadovaujantiems svarbiausiems informaciniams portalams, redakcijai Lietuvos kariuomenės vardu buvo išsiųstas netikras laiškas. Jame teigiama, kad "Lietuvos gynybos ministerija išreiškia susirūpinimą dėl JAV pajėgų vado Europoje pasakytų žodžių, kad Baltijos šalys tariamai nevykdo sąjunginių įsipareigojimų". Tada atsirado reikalavimas atsiprašyti, kitaip Lietuva bus priversta reikalauti Amerikos kariuomenės išvedimo iš šalies.

"Tai yra, šis melagingas laiškas turėjo išprovokuoti pasaulinio lygio skandalą. Įsivaizduokite pasaulio žiniasklaidos antraštes: "Lietuva reikalauja, kad JAV atsiprašytų, ir grasina išsiųsti amerikiečių kareivius", "NATO kariai lauk iš Lietuvos"?

Bet subtiliai pagaminta klastotė buvo iškart atskleista. Jos rengėjų vardus dar turi išsiaiškinti profesionalūs tyrėjai su žurnalistų pažymėjimais. Laukiame detektyvų ciklo apie Kinijos ir Rusijos šnipus pačioje Europos Sąjungos ir NATO širdyje — Lietuvoje — tęsinio.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kinija, Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC), vaizdo kamera
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Rusija: šnipai prieš žvalgybininkus
"Šnipai, barbarai ir vagys": 10 absurdiškiausių kaltinimų Rusijai
Po žinių apie Andrejevos sulaikymą prokuratūra patvirtino tirianti šnipinėjimą
Šnipų manija. JAV įtaria, kad Kinija nori pavogti COVID-19 vakciną
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 16:31 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai, nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jis laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu, todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantys "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai tariant, "pakazuchos" nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui", dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nekalba tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausia remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių tautos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, taip pat Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomą (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusią) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko, vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS-LKD "riteriai", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks, tai nebent paviršiumi, žodžiu, kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausia reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiandien matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų, veikla objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos
Britų rašytoja Džoana Rouling

Džoana Rouling išleis pasaką, parašytą daugiau nei prieš 10 metų

(atnaujinta 22:46 2020.05.28)
Geros žinios visiems "Hario Poterio" gerbėjams, kurie nežino, kuo užsiimti per sunkų pandemijos ir saviizoliacijos periodą — rašytoja jau paskelbė keletą pirmųjų kūrinio skyrių

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų rašytoja Džoana Rouling nustebino gerbėjus: pasirodo, kad "Hario Poterio mama" 10 metų savo palėpėje laikė rankraštį, kurį ketino išleisti po paskutinės knygos apie jaunąjį burtininką.

Po to, kai Rouling persirgo koronavirusu ir išsamiai papasakojo apie gydomuosius kvėpavimo pratimus, nusprendė susitvarkyti savo palėpę ir pasidalyti įdomiais radiniais. Vienu iš jų tapo pasakos vaikams rankraštis, kurio Rouling taip ir neparodytų pasauliui, jei ne pandemija ir saviizoliacija.

Džoana Rouling išleis knygą, kurią ji parašė daugiau nei prieš 10 metų: apie tai rašytoja papasakojo savo oficialioje interneto svetainėje.

Nepaskelbtas rankraštis "Ikabog" — stebuklinga pasaka vaikams, kurios siužetas atsiskleidžia išgalvotame pasaulyje, tačiau niekaip nesusijęs su Hario Poterio istorija.

"Knygos idėja gimė, kai aš rašiau "Harį Poterį". Bet kai paskutinė knyga buvo parašyta, aš nusprendžiau padaryti pertrauką, kuri užtruko penkerius metus. Po to nusprendžiau atsitraukti nuo vaikiškų knygų ir "Ikabog" nukeliavo tiesiai į palėpę, kur laukė savo laiko 10 metų", — pažymėjo rašytoja.

Beje, pasaką apie "tiesą ir piktnaudžiavimą valdžia" Rouling skaitė savo mažiausiems vaikams prieš miegą, o dabar ji gali pagražinti jūsų karantiną. Pirmieji istorijos skyriai jau paskelbti tinklalapyje, o kitus Rouling pažadėjo įkelti kas savaitę.

Tegai:
Haris Poteris, Didžioji Britanija, rašytoja, Džoana Rouling
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku