NATO technika, archyvinė nuotrauka

Lietuviai, būkite atsargūs! Keliuose NATO vairavimo asai!

442
(atnaujinta 17:21 2018.06.12)
Lietuvos keliuose pastarosiomis dienomis įvyko trys avarijos, susijusios su NATO karine technika; Lietuvos gyventojai bijo važinėti keliais savo transportu, o socialiniuose tinkluose jie piktinasi prastais kariškių vairavimo įgūdžiais

Ar pamenate filmą "Operacija X ir kiti Šuriko nuotykiai"? Ten 15 dienų dirbantis "chuliganas" klausia pagrindinio veikėjo: "Ar pas jus statybvietėje nelaimingų atsitikimų buvo? Ne? Vadinasi, bus!" Dabar tokį dialogą galima pritaikyti situacijai Lietuvos keliuose: "Ar jau buvo avarijų su  NATO šarvuočiais? Ne? Vadinasi, bus!"

Nekoviniai NATO nuostoliai

NATO pratybų santraukos Lietuvoje beveik kiekvieną dieną papildomos protokolais dėl kelių eismo įvykių, susijusių su karine technika. Praėjusį ketvirtadienį, birželio 7 dieną, netoli Kauno susidūrė keturi šarvuočiai su amerikiečių kariais. Dėl šios priežasties 16 kovotojų patyrė skirtingo stiprumo sužalojimų.

Jau kitą dieną, netoli Kazlų-Rūdos, NATO šarvuotis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dar vienas JAV karys išvestas iš rikiuotės visam pratybų laikui.

Trečiojo nelaimingo atsitikimo kelyje neteko ilgai laukti. Sekmadienį šalia Pabradės apvirto karinis visureigis su Prancūzijos kariais. Prie statistikos duomenų prisidėjo dar du nukentėjusieji. Iš viso beveik dvi dešimtys NATO karių patyrė sužalojimų, važiuodami Lietuvos keliais per keturias dienas.

Liaudies balsas

Socialiniuose tinkluose Lietuvos gyventojai su ironija komentuoja nekovinius NATO nuostolius šalies keliuose. Ypač kandūs "Klaipėdos rusakalbių" grupės komentarai socialiniame tinkle Facebook

Klaipėdos gyventojai jau ne pirmą kartą patiria visą kaimynystės su NATO kariais, kurie atvyksta į pratybas per Lietuvos jūrų vartus, "žavesį".

Slotik Slotas: "Ėėėė…. jie taip susinaikins ir visą savo techniką sužlugdys, o po to verkšlens, kad vėl Putinas Lietuuvoje panaudojo slaptą ginklą, kuris paaštrina NATO karių kvailumą."

Andrejus Jurgutis: "Reikia atimti iš jų teises, jei jie nemoka vairuoti! Atėjo laikas grąžinti kavaleriją į amerikiečių kariuomenę ".

Anna Sukac: "Į Lietuvą, matyt, atvyko patys kvailiausi ir neapmokyti".

Kol kas trijuose neseniai įvykusiuose eismo įvykiuose, ačiū Dievui, nė vienas civilis vairuotojas nenukentėjo. Tačiau komentatoriai nerimauja, kad su tokiu NATO kariuomenės judėjimo intensyvumu Lietuvos keliuose avarijos gali vykti kasdien. Vienas iš komentatorių ne be pagrindo domisi, kas bus kaltas galimo automobilio susidūrimo su kariniu šarvuočiu atveju.

Olegas Romančukas: "Ar jie turi civilinį draudimą? Jei toks "kibiras" įsirėš į mano automobilį iš ko man reikalauti pinigų? Kreiptis į  JAV Valstybės departamentą".

NATO mus apgins

Šiuo metu visoje Lietuvoje vienu metu vyksta dvejos pratybos. NATO junginiai Europoje puola "Kardo kirčiu", o Lietuvos kariuomenė duoda atkirtį "Perkūno griausmu". Apskritai pratybose dalyvauja iki 13 000 karių.

Beveik kasdien Gynybos ministerija ir asmeniškai prezidentė Dalia Grybauskaitė su pasididžiavimu kalba apie pratybas Lietuvos gyventojams. Atseit, kareiviai iš Europos ir JAV atvyko į Lietuvos žemę, kad apsaugotų mus nuo "baisiųjų" rusų, kurie netrukus "užpuls" bejėgę Lietuvą. Ir dėl to ne nuodėmė ir iškęsti tam tikrus nepatogumus. Bus dar geriau, jei Lietuvos žmonės susivienys su kariuomene ir neleis šaliai apsijuokti prieš amerikiečių kareivius, rodydami jiems nepagarbą.

Ir svarbiausia, brangūs lietuviai, kai tik pamatysite NATO šarvuotų automobilių koloniją kelyje, šokite iš savo automobilio ir bėkite link artimiausių apkasų. Sveikesni būsite. O dėl automobilio saugumo nesijaudinkite. Jei bus sugadintas jūsų automobilis, NATO visada padės. Jei ne materialiai, tai bent morališkai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos Respublika ir NATO
© Sputnik
Lietuvos Respublika ir NATO
442
Tegai:
avarijos keliuose, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Videofaktas: kaip NATO šarvuočiai juda Lietuvos keliais
Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje

Mirtinas triukas: Lenkija meta iššūkį JAV

(atnaujinta 12:54 2021.01.15)
Lenkijos teisingumo ministerija rengia įstatymo projektą, kuris uždraus socialiniams tinklams trinti pranešimus ir blokuoti vartotojus, jei jie nepažeidžia nacionalinių teisės aktų

Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su JAV vykdomu informaciniu susidorojimu su Donaldu Trampu ir jo šalininkais.

Lenkijos pareigūnai į tai, kas vyksta, reagavo labai aštriai. Ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė, kad "korporacijų gigantų algoritmai ar savininkai negali nuspręsti, kurios nuomonės yra teisingos, o kurios — ne". Jis pažymėjo, kad "cenzūra, kuri yra totalitarinių ir autoritarinių režimų prerogatyva, dabar grįžta kaip naujas komercinis mechanizmas, skirtas kovai su kitaip mąstančiaisiais".

Savo ruožtu Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastianas Kaleta teigė, kad Trampo Facebook paskyros pašalinimas buvo veidmainiškas, politiškai motyvuotas ir "tolygus cenzūrai".

Lenkijos dešiniesiems, tarp jų ir valdančiajai "Teisės ir teisingumo" partijai, įtampa su Vakarų socialiniais tinklais yra dažnas reiškinys. Lapkritį Facebook atjungė parlamento deputato Janušo Korvino-Mikės (Janusz Korwin-Mikke), kuris turėjo 780 tūkstančių sekėjų, paskyrą. Politikas žinomas dėl skandalingų ultradešiniųjų pareiškimų.

Derėtų pagerbti Lenkijos valdžią, kuri dabar rodo daug daugiau atsparumo, nuoseklumo ir principų laikymosi nei užjūrio respublikonai, kurių reikšminga dalis suskubo atgailauti, išsižadėti praeities ir smerkti Trampą. Daugelis užsienio politikų nusprendė atsiriboti nuo beveik toksiško buvusio JAV prezidento, kaip tą padarė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, kuris pašalino bendrą nuotrauką iš Twitter, kuri ilgą laiką buvo jo paskyros viršelis.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai Varšuvos aplinkybės yra labai sunkios, o perspektyvos — labai miglotos.

Donaldas Trampas Lenkijos valdžiai reiškė kur kas daugiau nei tik dar vieną vyresnio ir pagrindinio Lenkijos geopolitinio partnerio prezidentą. Jiems tai buvo tikras bendramintis vidiniame Vakarų pasaulio susiskaldyme, kuris pastaraisiais metais augo. Jų pozicijos sutapo tiek aktualiausiomis politinėmis temomis (tokiomis kaip skepticizmas Europos Sąjungai), tiek esminiais ideologiniais klausimais (tvirtas tradicinių vertybių laikymasis).

Dabar Trampas ne tik nugalėtas. Jo nugalėtojai aiškiai siekė sunaikinti savo konkurentus politiškai ir informacinėje erdvėje, pasitelkdami metodus, kurie dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojami. Kol kas kalbame tik apie vidinius Amerikos procesus, tačiau akivaizdu, kad esant tokiam naujosios administracijos radikalumui ir ideologiniam užtaisui, labai trumpo laiko klausimas, kada Vašingtonas taip pat atkreips dėmesį į užsienio politikos partnerius, kurie neparodo tinkamo sąmoningumo laipsnio ir atsidavimo pažangiausioms idėjoms.

O Lenkija kartu su Vengrija yra priešakyje raginančiųjų atsitokėti švietimo pagal naujausius ideologinius standartus ir pažangios politinės praktikos kryptimi.

Tiesą sakant, pavojaus varpai nuskambėjo iškart po Baideno pergalės rinkimuose. Pavyzdžiui, gruodį "The New York Times" paskelbė Roberto M. Geitso, buvusio gynybos sekretoriaus, tarnavusio respublikono Bušo jaunesniojo ir demokrato Obamos, skiltį. Kalbėdamas apie naujojo prezidento užsienio politiką jis tiesiai šviesiai parašė, kad JAV turi "nustatyti pasekmes tokioms NATO valstybėms narėms kaip Turkija, Vengrija ir vis labiau Lenkija, kurios juda autoritarizmo link (arba visiškai jį priima)".

Kažkas gali paklausti: o kaipgi antirusiškas vektorius, kuris visada buvo ilgalaikio Varšuvos ir Vašingtono bendradarbiavimo pagrindas? Ar JAV atsisakys partnerystės su lenkais, susilpnindama savo pozicijas pagrindinėje konfrontacijos su Rusija šalyje? Be to, Lenkijos valdžios institucijų rusofobijos mastą galima įvertinti kaip išskirtinį.

Tačiau esmė ta, kad amerikiečiams nekyla jokių problemų. Nepriklausomai nuo to, kurios politinės jėgos vadovaus Lenkijos valstybėje — dabartiniai reakcionieriai ar jų liberalieji oponentai — Lenkija bet kokiu atveju vykdys griežtą antirusišką politiką ir palaikys bendradarbiavimą su JAV.

Tačiau po antrosios naujos administracijos Vašingtone nereikės ištverti piktinančių dalykų, tokių kaip nacionalizmas, homofobija, parama Katalikų bažnyčiai, antiimigrantinė politika, abortų apribojimai ir kt.

Lenkijai įprastas ir labai patogus nusiteikimas, leidęs žaisti didėjančiuose ES ir JAV prieštaravimuose, lieka praeityje. Dabar tai taps vienu iš taškų, kur Vašingtono ir Briuselio interesai susilies bendru noru nubausti užsispyrusius reakcionierius, turinčius per didelių geopolitinių ambicijų ir linkusius stiprinti nepriklausomybę.

Matyt, Lenkijos valdžia tai žino. Ir ji nusprendė būti aktyvi — panaudodama patį nacionalinio suvereniteto šaltinį, kurį taip uoliai pumpavo daugelį metų.

Tačiau vienas dalykas yra pasiekti sėkmę, atsižvelgiant į skirtumus tarp Europos ir Amerikos, ir visai kas kita — tapti jų bendros politikos objektu ir atlaikyti bendrą spaudimą. Reginys žada būti įdomus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lenkija
Vytautas Landsbergis

"Durnių laivui" Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos

(atnaujinta 16:11 2021.01.14)
Lietuva švenčia 30 metų tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto sukaktį. Oficialių šaltinių duomenimis, tądien žuvo 14 žmonių. Nuo šios nakties prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija, kurią vieni vadina nepriklausomybe, kiti — landsbergizmo diktatūra

Kiekvienais metais, artėjant Sausio 13-ajai, straipsnio autorius išima iš lentynos ir vėl perskaito unikalią knygą, kurios šiandien negalima rasti parduotuvėse nė su žiburiu. Tai Vytauto Petkevičiaus "Durnių laivas". Šis vardas nežinomas jaunajai kartai. Jis yra po purvo sluoksniu, sutankintu Landsbergio jauniklių. Po tuo pačiu purvo ir užmaršties sluoksniu dešimtys pavardžių tų, kurie stovėjo prie Sausio 13-osios įvykių ištakų. Oficialiai istorijai liko tik vienas vardas — Vytautas Landsbergis. Sakoma, kad jis vienas yra švyturys, išvedęs Lietuvos žmones iš tarybinės tamsos į pažadėtąją pasaulinės demokratijos šalį.

Apibendrinant 30 metų kelią, kuriuo "mesijas" veda Lietuvos žmones, galima pasitelkti klasikinį Oto fon Bismarko teiginį: "Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai".

Per tris "nepriklausomybės" dešimtmečius visi demokratijos ženklai buvo sunaikinti Lietuvoje. Specialiųjų tarnybų ir valdžios struktūrų triumfas buvo įtvirtintas dar vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos valdymo metu buvo sunaikinta viena iš dviejų sisteminių partijų — Lietuvos socialdemokratų partija, o jos įkūrėjas, pirmasis šalies prezidentas šiuolaikinėje istorijoje Algirdas Brazauskas buvo palaidotas nepasimeldus pagrindinėje Lietuvos šventovėje, lydimas landsberginių liūliavimo ir kreivo profesoriaus pianisto šypsnio.

Paskutinis bandymas išsaugoti bent dvišalę sistemą Lietuvoje buvo 2016 metų rinkimai. Tada neabejotiną pergalę vietoj socialinių demonstracijų, palikusių politinį pjedestalą, iškovojo "valstiečiai" — Ramūno Karbauskio vadovaujama "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Tačiau jiems trūko politinės patirties slaptose intrigose. Ir praėjusį rudenį Lietuvoje karaliavo konservatorių autokratija, kuriai nominaliai vadovavo Gabrielius Landsbergis, bet iš tikrųjų jo senelis Vytautas.

Šiandien iš spalvingų "patriarcho" posakių Mao stiliumi jau galima pridėti ir milijonais egzempliorių tiražu išleisti "Didžiojo Vytauto II citatų knygą". Darau prielaidą, kad leidinys jau rengiamas publikuoti.

Jubiliejaus datai dar viena Lietuvos "mesijo" išmintis, kad 1990–1991 metais Lietuva nenorėjo klausytis Kremliaus bokštų nurodymų: "Imperija [TSRS — Sputnik] buvo pikta, išsigandusi ir nubausta, bet nepalūžo <...> Lietuva tarybų imperijai sakė: "Mes nesame jūsų dvaras ir ne jūsų baudžiauninkai. Gyvensime pagal laisvųjų tautų chartiją, kurios vardas demokratija".

Štai čia knygos "Durnių laivas" pratarmėje apie "Lietuvos demokratijos triumfą" parašė Vytautas Petkevičius. Prieš 20 metų jis pamatė, kur Landsbergis vedė Lietuvos žmones: "Šiandien nedaugelis "Sajūdžio" iniciatyvinės grupės narių drįsta blaiviai vertinti savo pačių veiksmus ir pripažinti, kad jų dėka "dainuojančioji revoliucija" mūsų šalies istorijoje tapo tik dar lietuvių tautai neregėto ekonominio, kultūrinio ir moralinio nuosmukio pradžia. Humanitariniu požiūriu mums visiškai nepasisekė, ji per greitai išsigimė ir tapo nežmoniška. Tai yra mažumos revoliucija daugumos sąskaita, kuri mus sugrąžino į tarpukarį. Laikui tarsi nepavaldūs landsbergistai ne tik neįtvirtino nepriklausomybės, taip lengvai atkurtos, tai atėmė iš mūsų piliečių pagrindines laisves — laisvę gyventi, valgyti, laisvę dirbti, kurti, auklėti raštingus vaikus. Žmonių ramybė, apie kurią mes, judėjimo įkūrėjai, tada net negalvojome, šiandieninėje Lietuvoje yra visiškai sugriauta, ir tam sutrukdyti negalėjo net Bažnyčia".

Knyga "Durnių laivas", išleista 2004 metais, — savotiška alternatyvi naujausia Lietuvos istorija, atskleidžianti tamsius ne tik Vytauto Landsbergio gyvenimo, bet ir jo tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių okupantais, puslapius.

Būtent dėl ​​"suteptos tėvo atminties" Vytautas Landsbergis tampė po teismus Petkevičių iki rašytojo mirties 2008 metais. Bet ir po Petkevičiaus mirties Landsbergis nenurimo. Po metų jam pavyko priversti Vilniaus apygardos teismą apkaltinti mirusį Petkevičių šmeižtu.

Petras Gražulis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teismo nuosprendyje sakoma, kad knygoje "Durnių laivas" yra tiesos neatitinkančių ir Landsbergio bei jo tėvo garbę ir orumą žeminančių teiginių, o už tai Petkevičiaus vaikai turėtų būti laikomi atsakingais. Originali teisminė kazuistika demokratinėje Lietuvoje.

"Jie anksčiau laiko įvarė mano tėvą į kapą, taip pat mėtė purvą — jis neva melagis ir panašiai <...> Apart teismo yra gyvenimas", — teismo sprendimą komentavo rašytojo dukra Liudmila Petkevičiūtė.

Šiandien Vytauto Landsbergio bendražygiai ir pasekėjai nori įrašyti jį į istoriją kaip pirmąjį "prezidentą", o jam iškeliavus anapilin, matyt, kanonizuoti. Būsimas jaunų lietuvių kartas "Landsbergio jaunikliai" auklės ne pagal Naująjį testamentą, o pagal "Vytauto citatas". Ir tikrai ne pagal "Durnių laivą".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Sausio 13-oji, Vytautas Landsbergis, Lietuva, TSRS
Temos:
Sausio 13-osios byla
Plastikiniai buteliai, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo lyderė ES pagal plastiko pakuočių perdirbimą

(atnaujinta 18:50 2021.01.15)
ES vidutiniškai 2018 metais buvo perdirbama 41,5 proc plastiko pakuočių, o Lietuvoje — 69,3 proc

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje pagal plastikinių pakuočių perdirbimą Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys.

2018 metais Lietuvoje buvo perdirbama daugiausia plastiko pakuočių iš visų Europos Sąjungos šalių – 69,3 proc.

Рейтинг переработки отходов пластиковой упаковки в ЕС
Plastikinių pakuočių perdirbimas Europos Sąjungoje

Per šį laikotarpį vidutiniškai ES buvo perdirbama 41,5 proc. plastiko pakuočių. Per metus šis rodiklis šiek tiek padidėjo - 2017 metais ES buvo perdirbama 41,2 proc. šių atliekų.

Mažiausiai plastiko perdirbama Maltoje – 2017 metais šioje šalyje buvo perdirbama tik 19,2 proc.

Kalbant apie kaimynines šalis, Latvija perdirbo 35,8 proc. plastiko pakuočių, Lenkija — 35,7. Estija 2018 metais perdirbo 37,7 proc. plastiko pakuočių.

Tuo pačiu metu plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Lietuvoje šiek tiek krito - 2017 metais šalyje buvo perdirbta 74,2 procento plastiko atliekų.

Tegai:
ES, plastikas, Lietuva
Dar šia tema
Vilnius iš gyventojų priima prašymus dėl nemokamo asbesto turinčių atliekų surinkimo
Ukraina nebesidalys branduolinėmis atliekomis su Rusija
Nesąžiningi "atliekų tvarkytojai" bandė po sniegu paslėpti atliekas