Dalai Lama, archyvinė nuotrauka

Kryžkelėje: kas Lietuvai vertingiau Kinijos juaniai ar Tibeto laisvė

54
(atnaujinta 17:52 2018.06.13)
Aleksandr Lipovec
Ketvirtą Dalai Lamos vizitą į Lietuvą temdo šalies vadovybės ir asmeniškai prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymas susitikti su dvasiniu Tibeto lyderiu

Tik opozicijos konservatoriai priėmė ir lydėjo šį svarbų svečią, nes jie (konservatoriai — Sputnik), pakvietę Dalai Lamą į Lietuvą, bando sunaikinti valdančiosios koalicijos planus reklamuoti lietuviškus produktus ir prekes Kinijos rinkai.

Pirmasis Dalai Lamos vizitas į Lietuvą įvyko 1991 metais. Pagrindinis, pasak Kinijos vadovybės, Pietryčių Azijos separatistas atvyko į Vilnių, siekdamas paremti jaunąją valstybę, kuri tik neseniai atsikratė komunistinio režimo pančių.

Antrą kartą kvietimą aplankyti Lietuvą Tibeto kovotojų dvasinis lyderis gavo tik po dešimties metų, 2001 metais. Trečią — 2013 metais. Tada kvietimą nusiuntė opozicijos konservatoriai, vadovaujami dvasinio lyderio, tuometinio europarlamentaro Vytauto Landsbergio. Jis ir įtikino Dalią Grybauskaitę priimti Dalai Lamą. Grybauskaitė negalėjo napaklusti savo globėjui.

Kuo blogiau — tuo geriau

Konservatorių motyvaciją lengva suprasti — reikėjo pakišti dar vieną pagalį į valdančiosios koalicijos ratus.  Tuometinė Vyriausybė, vadovaujama socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus, labai stengėsi, kad gautų pritarimą tiekti lietuviškus produktus į Kinijos rinką. Tačiau po Dalai Lamos aukščiausio lygio vizito teko ilgam užmiršti apie planus pamaitinti kinus lietuviškais pieno ir mėsos produktais. Juk kinų diplomatai užsienyje nesnaudžia ir atidžiai stebi tokius savo priešų apsilankymus.

Prieš kitą Dalai Lamos vizitą Lietuvoje Kinijos ambasada perspėjo apie tokio žingsnio nepageidaujamą poveikį Vilniui. Tačiau konservatoriai nepaklūsta Kinijos diplomatams. Juk  valdžia šiuo metu ne jų rankose, o tai reiškia, kad viskas, kas kenkia opozicijai iš valdančiosios koalicijos — pagrindinių Lietuvos patriotų malonumas.

Tai vyksta tuo metu, kai valstiečių-socialdemokratų vyriausybės ministrai Pekine bando pritraukti Kinijos investicijas į Lietuvą, kuri prarado didelę Rusijos rinką po įvykių Ukrainoje ir Krymo su Rusija susivienijimo.

Sunaikink Kiniją iš Tibeto kalnų

Atsižvelgiant į Dalai Lamos figūros dviprasmiškumą, atsisakymas susitikti su juo atvykimo dieną yra lyg spjūvis į aukšto lygio svečio veidą. Kam pakvietė? Tibeto lyderiui reikia kuo didesnio šalių skaičiaus pripažinimo, kad iš Tibeto kibirkšties užsidegtų naujos spalvotosios revoliucijos Kinijoje liepsną. Ankstesnį bandymą sugriovė tankai Pekino Tiananmeno aikštėje prieš 29 metus.

Nuo tada Kinija sustiprėjo, atsilikusi šalis virto galinga pramonės valstybe, kurioje gyvena 1,5 mlrd. žmonių, viena iš pirmaujančių pasaulio ekonomikų. Šiandien pritraukti lėšas, kurias Pekinas ketina investuoti į pasaulinį projektą "Naujasis šilko kelias", svajoja visos Europos ir Azijos šalys, kurias kirs šis prekybos maršrutas. Lietuva ne išimtis.

Tačiau JAV Kinijos atgimimas yra smūgis į širdį. Vašingtonas jau paskelbė prekybos karą Kinijai. O Lietuva, kaip pagrindinis JAV palydovas Europoje, privalo nepriekaištingai sekti Amerikos pavyzdžiu. Bet kokie bandymai palikti kovos lauką didžiulio mūšio metu bus prilyginti išdavystei. Atsisakymas aukščiausiu lygiu priimti Dalai Lamą gali būti vertinamas būtent šiuo požiūriu.

Lietuva kryžkelėje

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir jos ištikimo asistento, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus Lietuvos užsienio politika atvedė Vilnių iki aklavietės. Devynerius metus jie vedžioja savo tautą nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Europos Sąjungos, nuo Rusijos iki Kinijos, nuo Afrikos iki Tolimųjų Rytų.

Per šį laiką jie spėjo susipykti su visais savo kaimynais. Latviai ir estai buvo apgauti dėl energetikos projektų. Su rusais susiginčiojo dėl Ukrainos. Baltarusiai neįtinka Lietuvai savo branduolinės jėgainės projektu. Briuselis nepatinka tuo, kad skiria mažai pinigų ir nenori išlaikyti didžiulio SGD terminalo Klaipėdos uoste. O Lenkija savo amžinomis pretenzijomis į Vilnių ir Vilniaus kraštą.

Kur eiti vargšei Lietuvai, kurios niekas nemyli?

Trampas ketina susidraugauti su Putinu. Amerikos žydai prašo Lietuvos perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, o tai reiškia užrūstinti visą islamo pasaulį. Briuselis grasina sumažinti subsidijas Lietuvos ekonomikai. O Lenkija vilioja savo elektros tinklais ir dujotiekiu, nes siekia, kad Vilnius visiškai priklausytų nuo Varšuvos, o jau tuomet… Su Minsku nebus jokios draugystės, kol jis nenugraus savo statomos jėgainės. O Ryga ir Talinas yra draugai tik "popieriuje" ir tų Vakarų europiečių, kurie nepažįsta Baltijos specifikos, protuose.

Štai ir Dalai Lama kažkaip labai nelaiku atvyko į svečius. Ką su juo daryti? Galva sukasi Daliai Grybauskaitei ir Linui Linkevičiui.

Ir dar vietiniai tiesos ieškotojai nusprendė ištraukti nešvarius prezidentės ir jos mylimųjų liberalių konservatorių skalbinius. Taip, galima likti ne tik be šiltos vietelės Europos Komisijoje, bet ir išeiti į pensiją be išeitinės pašalpos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

54
Tegai:
užsienio politika, Dalai Lama, Tibetas, Kinija, Lietuva
Dar šia tema
Kaltinamiesiems "MG Baltic" byloje gresia laisvės atėmimas iki 8 metų
Kuo įsimintini devintieji Grybauskaitės prezidentavimo metai
Grybauskaitė pasitraukia — Merkel pasilieka
Discussion