Izraelio vėliava, archyvinė nuotrauka

Izraelio korta: sunkus Lietuvos pasirinkimas

69
(atnaujinta 13:18 2018.06.16)
Balsavimas dėl JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, smerkiančios Izraelio veiksmus Gazos ruože, dar kartą parodė, kad Lietuva vis labiau stengiasi atsikratyti Vašingtono įtakos ir laikytis Briuselio tarptautinės politikos

Balsuojant susilaikė 16 ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, o JAV kategoriškai priešinosi Izraelio pasmerkimui. Sunkų klausimą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai uždavė JAV žydai, kurie pasiūlė Vilniui sekti Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu ir perkelia savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Prezidentės administracijoje ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje neramu. Tarptautinėje scenoje — tektoninių plokščių poslinkiai ir didelio masto žemės drebėjimai, kurie kelia mirties grėsmę žemynams, jau nekalbant apie mažas valstybes.

JAV sukilo prieš savo amžinąjį sąjungininką — senąją Europą. O Lietuva, kaip žinome, visada laikė save ir laiko dabar pagrindiniu Vašingtono advokatu Europos žemyne. Tuo nepaprastai didžiuojasi. Net pirmoji simbolinė amerikietiško SGD partija Europoje buvo patikėta priimti Klaipėdos terminalui "Nepriklausomybė" ("Independence").

Tačiau šiandien Vilnius susidūrė su sunkiu pasirinkimu. Suksi į dešinę pusę su Trampu — prarasi Europos Sąjungos biudžeto subsidijas ir palankumą. Pasuksi su Briuseliu į kairę — Vašingtonas supyks. Eisi tiesiai kartu su Rusija — prarasi nepriklausomybę, už kurią tiek metų kovota. Netgi nesiūlykite šio varianto!

O pasirinkimą reikia padaryti, ir labai skubiai. Skubina… Izraelis. Šventoji Jeruzalės žemė tapo lakmuso testu, kuris šiandien lemia jėgų pasiskirstymą pasaulyje ateinančiais metais.

Pirmasis testą išlaikė Donaldas Trampas. Jis pareiškė, kad perkelia JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę. Jo pavyzdžiu sekė tik Gvatemala ir Paragvajus. Tačiau ir to pakanka, kad islamo pasaulis pratrūktų pykčiu. Palestinoje ir Gazos ruože prasidėjo riaušės. Izraelis grubiai sureagavo — daugiau nei 120 žuvusių palestiniečių ir tūkstančiai sužeistųjų. Pritrenktas pasaulis sustingo.

JT Generalinė Asamblėja 2018 metų gruodį savo rezoliucija jau pasmerkė Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine. Tą dieną Lietuva pirmą kartą kukliai susilaikė balsavime, liko Europos Sąjungos ir daugelio pasaulio šalių, o ne Jungtinių Valstijų pusėje. Vašingtonas ir Izraelis uždėjo pirmą "kryžiuką" prie Lietuvos vardo.

Prieš savaitę Amerikos žydai nusprendė antrą kartą išbandyti Vilnių. Jie atvirai pasiūlė Lietuvai perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Tačiau aiškaus atsakymo iš asmenų, atsakingų už Lietuvos užsienio politiką, negavo.

Kaip žinoma, kartas — tai atsitiktinumas, antras — sutapimas, o trečias — dėsningumas.

JAV perkelė ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Ir štai tečias išbandymas — nauja JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kurioje smerkiamas Izraelio per didelis jėgos panaudojimas Gazos ruože. Vilnius vėl atvirai nepalaikė JAV ir Izraelio, o tik susilaikė nuo balsavimo. 120 valstybių pasmerkė Izraelį, aštuonios, vadovaujamos JAV, palaikė ir 45 — susilaikė, o tai netiesiogiai gali būti laikoma pasmerkimu.

Pabrėžtina, kad visa ES suskilo dėl Izraelio pasmerkimo. 12 ES valstybių narių kategoriškai pasmerkė Izraelio valdžios institucijas ir 16 Europos valstybių, tarp kurių ir Lietuva, "susilaikė". Garsioji ES "vienybė" vėl sutrūko.

Tada Trampas paskelbė prekybos karą Europos Sąjungai ir visam pasauliui. Ir šiame grįžimo į daugiapolę pasaulio tvarką cikle Lietuvai reikia kaip nors išsikapstyti.

Sekti Briuseliu, kuris paskelbė apie "dviejų greičių" Europą ir tokiu būdu užsiminė, kad jam atsibodo maitinti nepasotinamus  "Baltijos tigrus"? Įžeisti ir susivienyti su Varšuva, kuri bando pertvarkyti ES ir tapti Rytų Europos partnerystės sostine? Bet vargu, ar sulauksi lenkų duonos gabalo.

Arba vėl išdidžiai stoti į Vašingtono pusę? Tačiau Trampas vis labiau nenuspėjamas. Jis ne tik atvirai pareiškė, kad nori susidraugauti su Putinu ir netgi rengia naują susitikimą su Rusijos prezidentu. Pasaulio futbolo čempionato atidarymo dieną iš viso paaiškėjo skandalinga informacija apie G7 aukščiausiojo lygio susitikimo smulkmenas. Pasirodo, senosios Europos pyktį sukėlė ne tik JAV drakoniškų muitų Europos plienui įvedimas, bet ir skandalingas Trampo paskelbtas Krymo pripažinimas Rusijos teritorija.

Konservatoriai prašo Linkevičiaus perkelti Lietuvos ambasadą į Jeruzalę >>

Trampas paklausė savo draugų, jei Krymas yra Ukrainos, tai kodėl ten visi kalba rusiškai? Ir tokie argumentai iš JAV prezidento lūpų jau išvis niekam tikę. Taip jis prisikalbės ir pripažins DLR, LLR, Abchaziją, Pietų Osetiją ir Padniestrę!

Šiomis aplinkybėmis Vilniui reikėtų padaryti sunkų pasirinkimą — su kuo eiti toliau. Pasirinkimas tarp kilimo Senosios Europos koridoriuje arba grandinės didžiosios Amerikos kiemelio būdoje. O gal nusispjauti į savo amžiną išdidumą ir grįžti į šiltą Rusijos glėbį? Gal rusai vėl pastatys Lietuvoje naują atominę elektrinę, paleis naftotiekį "Družba" ir su malonumu valgys lietuviškus sūrius ir dešras, o Vilnius didžiuosis ir teigs, kad maitina visą Rusiją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

69
Tegai:
užsienio politika, Donaldas Trampas, Europos Sąjunga, Izraelis, JAV, Lietuva
Temos:
Izraelio valstybės sostinė: Tel Avivas ar Jeruzalė (11)
Dar šia tema
Lietuva nubalsavo prieš JAV sprendimą dėl Jeruzalės statuso
Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine naudoja islamistai
Palestinoje protestų metu nukentėjo daugiau nei tūkstantis žmonių
Trampas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados

(atnaujinta 19:52 2020.06.04)
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nuplėšdama palaikymo plakatus prie JAV ambasados sako, kad tokiu būdu "stabdo provokacijas prieš artimiausius Lietuvos partnerius — prezidentą Donaldą Trampą ir JAV"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Trečiadienio vakarą prie JAV ambasados buvo nuplėšti palaikymo plakatai, kuriuos palieka lietuviai, norėdami palaikyti Amerikos protestuotojus.

Vėliau lietuvių kalbos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės Facebook paskyroje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pati mokytoja ir nuplėšia tuos plakatus. Tačiau ketvirtadienio rytą vaizdo įrašas buvo pašalintas iš jos puslapio ir tik popiet vėl grąžintas.

Ši mokytoja išgarsėjo, kai pernai raudonais dažais apliejo "Laisvės kalvos" maketą Lukiškių aikštėje.

Savo vaizdo įraše moteris paaiškino, jog tokiais veiksmais stabdo Lietuvoje "neaiškių Sorošo organizacijų rengiamas veikas, kurios JAV privedė prie riaušių, miestų deginimų".

"Joks žmogus nėra atsakingas už jo giminaičių padarytus nusikaltimus, ir tuo labiau visa rasė nėra atsakinga už vieno žmogaus nusikaltimus. Stabdom provokacijas prieš Lietuvos artimiausius partnerius — JAV ir Donaldą J. Trampą. 🇺🇸 🇱🇹", — paliko prierašą moteris.

Be to, įraše mokytoja sako, kad Vilniuje taikomi dvigubi standartai. Jos manymu, Lietuvai palaikyti skirtos vėliavos ir plakatai yra plėšomi, deginami, o amerikiečiams skirtas palaikymas — ne.

"Prie Amerikos ambasados išdarinėja tokius dalykus... Tai yra absurdas. Ką tie plakatai šneka? Amerikoje vergija jau baigėsi prieš 170 metų ir ten jokio rasizmo nėra, yra tik žmonių nusikaltimai", — sako moteris.

Kartu su mokytoja plakatus nuplėšia vyras, kuris pačiame vaizdo įraše neužfiksuotas, tačiau jis ir filmavo.

Jie, kartu nuplėšę visus plakatus, surinko į šiukšlių maišą paliktas gėles bei žvakes.

Visa tai buvo padaryta, nes nenorima, jog ir Lietuvoje kiltų tokie patys protestai, riaušės, kaip ir JAV. Mokytoja palaikymo simbolius prie ambasados vadina gėda ir miesto niokojimu.

Jungtines Valstijas apėmė protestų banga, neramumai prasidėjo po gegužės 25 dieną Mineapolyje įvykusio incidento, kai mirė 46 metų afroamerikietis Džordžas Floidas. Jį sulaikymo metu policininkas pargriovė ant žemės, surakino antrankiais ir keliu prispaudė kaklą. Beginklis vyras kelis kartus sakė pareigūnui, kad negali kvėpuoti, tačiau policininkas nekreipė dėmesio ir Floidas vėliau mirė intensyviosios terapijos skyriuje.

Visoje šalyje demonstracijos pamažu peraugo į riaušes, lydimas masinių plėšimų ir susirėmimų su policija. Daugelis Amerikos miestų merų ir valstijų gubernatorių buvo priversti įvesti savo regionuose komendanto valandas ir netgi įtraukti Nacionalinės gvardijos pajėgas, kad šios padėtų numalšinti neramumus.

Tegai:
protestai, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Džonsonas Floido mirtį pavadino baisia ​​ir neatleistina
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Trampas teigia, kad policija prieš protestuotojus nenaudojo guminių kulkų
Kaip kova su rasizmu JAV virto susirėmimais su plėšikais