MG Baltic, archyvinė nuotrauka

Biurokratija laimėjo prieš "MG Baltic", o Masiulis tik vykdė liberalų programą

59
(atnaujinta 14:37 2018.06.19)
Žiniasklaida kone kasdien pateikia mums vis po naują porciją pikantiškų detalių apie garsiosios "MG Baltic" bylos tyrimą. Visur pralendantys žurnalistai traukia vis daugiau faktų apie koncerno ryšius su politiniu elitu

Kartais jautiesi net nesmagiai, nes tarsi dalyvauji intymiuose pokalbiuose, kurių dalyviai nė pagalvoti negalėjo, kad jų turinį visai netrukus aptarinės kiekviena kaimo bobutė. Tai tapo puikia politologijos ir verslo vadybos pamoka iš serijos "Kaip nereikia elgtis".

Kol kas peršasi dvi svarbios išvados. Pirmoji yra ta, kad tarybiniais laikais kai kurie būsimi Lietuvos, kaip, beje, ir Rusijos verslininkai, matyt, per daug uoliai studijavo Karlo Markso veikalus apie kapitalizmo veikimo mechanizmus ir per mažai naudojosi savo galva.

Marksas įrodinėjo, kad kapitalistinėje visuomenenėje visi galios ir valdžios svertai yra stambaus kapitalo savininkų rankose, o valstybės aparatas tėra jų valios vykdytojas. Būsimi mūsų oligarchai tuo įtikėjo. Nekritiškai. Tačiau netrukus vokiečių sociologas Maksas Vėberis, stebėdamas realybę, papildė Marksą, jog vystantis visuomenei vis didesnę valdžią įgauna valstybės biurokratija. Istorijos eiga patvirtino šią mintį.

Rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis galėjo pūsti žandus kiek tinkamas, tačiau pakako mokesčių inspekcijos klerkams užsukti į jo įmones patikrinti bei rasti mokestinius pažeidimus, kad visa jo verslo imperija sprogtų it muilo burbulas, o jis pats sėstų į cypę. Šis magnatas neįvertino biurokratų bei specialiųjų tarnybų galios. Ir, žinoma, šalies prezidento, kaip visų valstybės tarnautojų vadovo. Neįvertino jų ir kiti Chodorkovskio tipo žmonės, tarkime, Borisas Berezovskis.

Lygiai kaip ir Raimundas Kurlianskis su Dariumi Mockumi iš "MG Baltic". Jie, ko gero, manė, kad gali nevaržomi plėsti savo įtaką visomis kryptimis, nes turi daug pinigų, o "pinigai valdo pasaulį". Per daug paprasta schema. Su valstybės aparatu, o ypač su specialiosiomis tarnybomis taip lengvai nepakovosi. Ypač, jeigu joms ima vadovauti kietesnis vadovas.

Oligarchai Rusijoje ir Lietuvoje išties klestėjo, esant silpniems vadovams, kaip antai Borisui Jelcinui ar Valdui Adamkui, kurio dvi kadencijos tęsėsi ištisus dešimt metų. Bet kai sostan įžengė du buvę leningradiečiai, specialiųjų tarnybų profesionalas Vladimiras Putinas Maskvoje ir aršioji partinės mokyklos dėstytoja Dalia Grybauskaitė, gudresni oligarchai turėjo suklusti bei skaityti laiko ženklus.

Tuo labiau, kad panelė Grybauskaitė gausiuose interviu ir pirmuosiuose oficialiuose pareiškimuose tiesiai šviesiai tėškė visiems oligarchams, kad ji atėjo pastatyti juos į vietą, nes per daug išsišakojo. "MG Baltic" vadovai, matyt, pagalvojo, kad čia populizmas, o jei kas, tai jie susikalbės su panele per pinigų prizmę.

Bet panelė pinigų sau jau atsivežė iš dosniojo Briuselio, kuriame dirbo eurokomisare, tad prezidento posto ji siekė ne pasipinigauti, o savo begalinei garbėtroškai patenkinti. Dalintis gi valdžios garbe su kažkokiais "spekuliantais", kuriuos ji triuškindavo savo anti-kapitalistinėse paskaitose partinėje mokykloje, Grybauskaitė anaiptol neplanavo.

Ir štai rezultatas. Pajutusios palaikymą iš prezidentės pusės, specialiosios tarnybos ištraukė iš stalčių dar Adamkaus laikais pradėtą rinkti informaciją apie "MG Baltic". Ir, sulaukusios pirmosios progos, čiupo ne tik koncerno atstovą Kurlianskį, bet dar ir jo bičiulį, Liberalų sąjūdžio vadą Eligijų Masiulį už pakarpos.

Antroji mūsų išvada susijusi kaip tik su juo. Nepagautas — ne vagis, ir teismui dar reikės įrodyti, ar E. Masiulis pažeidė įstatymus. Tačiau jau dabar, skaitydami jo ir jo kolegų liberalų pokalbių su "MG Baltic" atstovais išklotines, matome, kad liberalai vykdė… savo rinkimų programą. Realizavo savo liberaliąją ideologiją…

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кадр из архивного видео

Kaip? Ogi taip. Liberalioji ideologija skelbia, kad tikrieji liberalai visur ir visada remia verslą ir verslo interesus, kadangi verslas ir tik verslas sukuria visas gėrybes, visą visuomenės gerovę, todėl verslą reikia remti visais įmanomais būdais ir šiukštu netrukdyti jam vystyti jo kuriamąją, kūrybinę veiklą.

Tai Masiulis su savo kolegomis ir darė. Tai matome iš bylos medžiagos. Padėdavo verslui kiek galėdavo. Jis juk liberalas ir negalėjo elgtis prieš savo įsitikinimus. Prisimenate bylos epizodą, kai "MG Baltic" atstovas prašė paremti įstatymo pataisą, kuri sumažintų suvaržymus greitųjų kreditų verslui? Ką atsako Masiulis? "Gerai, paremsim, juoba, kad tai atitinka mūsų liberaliąją ideologiją". 

Ir toliau jis sako, kad pataisos geros, nes pagal jas iš greitųjų kreditų bendrovių nebereikalaujama nuodugniai tikrinti jų potencialių klientų mokumą, pajamas ir panašiai. Esą tegul pats žmogus sprendžia, ar jis sugebės grąžinti kreditus. O ta aplinkybė, kad daugelis vargdienių priversti imti kreditus streso ir depresijos būsenose, ir kad todėl jie nebeadekvačiai vertina savo mokumą bei tokiu būdu beviltiškai paskęsta skolų liūne, ta "smulki" aplinkybė išslysta iš mūsų liberalo dėmesio lauko. Na, bet todėl jis ir yra liberalas.

Tokios tad dvi išvados peršasi, stebint bylos eigą. Koncerno vadovai pernelyg pasitikėjo savo finansine gale ir nuvertino biurokratijos galią. O liberalų vadovai tiesiog elgėsi pagal savo liberaliąsias pažiūras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

59
Tegai:
MG Baltic, Eligijus Masiulis
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

(atnaujinta 15:50 2020.09.22)
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lenkija, teisėjai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori įtraukti ES ir JAV į situaciją Minske
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui

(atnaujinta 14:41 2020.09.22)
Jungtinės Valstijos visiškai atnaujino anti-iraniškas sankcijas. Valstybės departamentas tai paaiškino tuo, kad Teheranas neva nevykdo "branduolinio sandorio" sąlygų

JT ir Europos Sąjunga amerikiečių argumentus laikė neįtikinamais ir atsisakė prisijungti prie Vašingtono. Ko siekia Baltieji rūmai ir kokia yra tarptautinės bendruomenės pozicija — aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Vienpusis spaudimas

"JT Saugumo Taryba nepratęsė ginklų tiekimo embargo Iranui. Tačiau JAV nesėdėjo vietoje ir grąžino sankcijas. Dabar jos nukreiptos ne tik prieš Teheraną, bet ir prieš visus embargo pažeidėjus", — pareiškė Maikas Pompėjas, paraginęs ES paremti Vašingtoną.

Baltieji rūmai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Tačiau reakcija buvo priešinga. Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų žinybų ("Europos trejeto") vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Baltųjų rūmų veiksmus.

"Jungtinės Valstijos 2018 metų gegužės 8 d. pasitraukė iš Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos ir nebėra laikomos "sandorio" dalyvėmis. Šiuo atžvilgiu bet kokie Vašingtono sprendimai neturi teisinės galios", — pažymėjo "Europos trejeto" ministrai.

Paryžius, Berlynas ir Londonas, priešingai, ir toliau švelnins sankcijas. Ministrai priminė, kad apribojimų Iranui panaikinimas yra numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2231. Šis dokumentas oficialiai patvirtino 2015 metais suderintą "branduolinį sandorį".

"Mes nuolat pasisakėme už jo išsaugojimą ir toliau tai darysime", — pabrėžė europiečiai.

Europos pažadai

Donaldas Trampas pasitraukė iš "sandorio" prieš dvejus metus, remdamasis tuo, kad Teheranas neva slapta plėtoja branduolinę programą. Jis nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareikalavo grąžinti sankcijas.

Rusija, Kinija ir europiečiai tai pasmerkė, pabrėždami, kad dokumentas toliau galios ir be JAV. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija netgi priėmė specialų įstatymą, leidžiantį bendrovėms bendradarbiauti su Iranu. Kad verslas nebijotų JAV spaudimo, buvo sukurtas specialus finansinis mechanizmas INSTEX.

Tiesa, poveikis buvo ribotas. Dalis įmonių vis tiek paliko Irano rinką, ir Islamo Respublikos ekonomika staiga smuko. Net kinai nutraukė bendradarbiavimą su Teheranu, nors Pekinas pasmerkė JAV sankcijas.

Irano valdžia užėmė laukimo poziciją ir tikisi, kad europiečiams pavyks įtikinti Vašingtoną nepersekioti verslo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kaip užsienio bendrovės pasitraukia iš šalies, o viltys, kad Vašingtonas sušvelnės, tirpo, Teheranas pamažu panaikino apribojimus branduolinei programai.

Formaliai Bendras visapusiškas veiksmų planas dėl Irano programos galioja, tačiau abipusiai "sandorio" dalyvių kaltinimai pakerta pasitikėjimą juo. Teherano atsisakymą laikytis dokumento sąlygų Vašingtonas naudoja kaip pagrindinį argumentą naujai atakai prieš "ajatolos režimą" — taip Amerikos žiniasklaida vadina Irano politinę sistemą.

"Užkirsti kelią embargo panaikinimui"

Labiausiai amerikiečiai baiminasi, kad spalio 18 dieną Teheranui bus panaikintas ginklų embargas. Šias baimes skatina Irano kaimynai.

Izraelis, Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas nurodo, kad panaikinus draudimą, Islamo Respublika įsigis oro gynybos sistemas ir šiuolaikinius naikintuvus iš Rusijos ir Kinijos. Tai sustiprins Iraną ir apsunkins padėtį regione. Kad užkirstų kelią tokiam scenarijui, Teherano oponentai veikia per JAV.

Rugpjūtį amerikiečiai pateikė JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl ginklų embargo pratęsimo, pateisindami tai tuo, kad Teheranas ginkluoja "Hezbollah" Libane ir Sirijoje, taip pat šiitų kovotojus Irake, kurie ne kartą išprovokavo susirėmimus su vietos kariais.

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija palaiko amerikiečių nerimą, tačiau jų pasiūlymui nepritarė. Rusija ir Kinija aiškiai nurodė, kad blokuos visas JAV pastangas šia linkme. Savo ruožtu Iranas pareiškė, kad tokia rezoliucija galutinai užbaigs "branduolinį sandorį".

JT Saugumo Taryba atmetė Amerikos projektą. Tačiau jau po savaitės Valstybės departamentas pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad Teheranas pažeidė savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos. Ten kalbama, kad Iranas sodrintą uraną sukaupė viršydamas nustatytą 300 kilogramų normą.

Maikas Pompėjas neslėpė, kad Vašingtonas nori visiškai atkurti sankcijas. JT Saugumo Taryba priminė: Jungtinės Valstijos negali spręsti, kaip laikomasi "sandorio", nes jos iš jo pasitraukė. Amerikiečiai atsakė, kad jie vis dar yra tarp tų, kurie patvirtino rezoliuciją Nr. 2231. Todėl jiems pasilieka teisė į sankcijas.

Ir jie nurodė: pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos, jei nebus imtasi veiksmų praėjus 30 dienų nuo skundo prieš Iraną gavimo, sankcijos bus atnaujintos. Terminas baigėsi rugsėjo 20 dieną.

Участники видеоконференции между министрами иностранных дел ЕС и госсекретарем США Майком Помпео в здании Европейского совета
© AP Photo / Pool / Virginia Mayo
ES užsienio reikalų ministrų ir JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus vaizdo konferencijos dalyviai Europos Vadovų Tarybos pastate

Laukimo diplomatija

"JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, remdamasis tuo, kad Saugumo Taryboje nėra bendro sutarimo, pasisakė prieš anti-iraniškų sankcijų atkūrimą. Amerikos sprendimą ignoravo TATENA, smarkiai sukritikavo Europa. Vašingtonas atsidūrė gana žeminamoje padėtyje", — mano MGIMO universiteto Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Baklickis.

Nepaisant to, ekspertas neatmeta galimybės, kad JAV sankcijos visgi išgąsdins užsienio verslą. Jei spalio mėnesį bus panaikintas ginklų embargas, ne visos įmonės panorės prekiauti su Iranu. Grėsmė patekti į JAV spaudimą bus didesnė. Tačiau net ir esant tokiai situacijai Vašingtono veiksmai atrodo pernelyg pertekliniai.

"Europos teisės aktai numato ginklų embargą iki 2023 m. Todėl, net jei bus panaikinti tarptautiniai draudimai, ES negalės bendradarbiauti su Teheranu šioje srityje. Su Rusija ir Kinija padėtis yra dar įdomesnė. Šių šalių įmonėms, kurios potencialiai galėtų parduoti ginklus Iranui, jau taikomos sankcijos. Niekas joms netrukdo sudaryti pompastišką sandorį su Teheranu po embargo panaikinimo. Tai nereiškia, kad ginklai iš tikrųjų iš karto pateks į Iraną, tačiau moralinis JAV pralaimėjimas yra akivaizdus", — mano Baklickis.

Граффити перед бывшим посольством США в Тегеране
© Sputnik / Антон Быстров
Grafitis priešais buvusią JAV ambasadą Teherane

Jungtinėse Valstijose gyvenantis tarptautinių santykių specialistas Rafaelis Satarovas atkreipia dėmesį į tai, kad Teheranas į vienašališkas JAV sankcijas sureagavo santūriai. Anot jo, Irano valdžia nenori aštrinti situacijos iki prezidento rinkimų Amerikoje.

"Islamo Respublika supranta, kad bet koks griežtas pareiškimas apie Jungtines Valstijas tik pakenks. Trampas nedelsdamas pasuks eilinę krizę su Iranu savo naudai ir padidins spaudimą režimui. Be to, dabar Europa, Rusija, Kinija, JT yra Irano pusėje. Žodinė konfrontacija neturi prasmės. O vienašalės sankcijos neturi tarptautiniu mastu pripažintos teisinės galios", — mano Satarovas.

Kalbinti ekspertai sutiko, kad jei Džo Baidenas taps JAV prezidentu, tada amerikiečiai gali grįžti prie Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos. Tačiau per Trampo prezidentavimo metus padėtis aplink Iraną pasikeitė. Todėl grįžimo prie "sandorio" procedūra nebus lengva.

Tegai:
sankcijos, Iranas, JAV
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 11:05 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusijos aljanso" pavaduotojos Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad sugriežtintų bausmę už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu", atsakydamas į tai, konservatorių šalininkas Tapinas, suabejojo.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos režimo ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius žmones Baltijos šalyse.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-sąjunga Krikščioniškos šeimos".

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigiantis temos apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už tarptautinės mažmeninės prekybos skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip nacionalinės nesantaikos sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi Lenkijos partijai, prašydamas jos nepalaikyti artėjančiuose parlamento rinkimuose. Partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškųjų šeimų sąjunga" nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje. Jos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?