Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Dalios Grybauskaitės reitingas pradėjo kristi

77
(atnaujinta 15:52 2018.06.19)
Dalia Grybauskaitė pastaraisiais savo prezidentavimo metais turi žemiausią pasitikėjimo ir tautos meilės lygį; tik per vieną pavasario mėnesį populiarumo reitinge ji prarado beveik dešimt procentų, o per ketvirtį — daugiau nei 13 proc.

Antrasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks 2019 metų gegužės 26 dieną (pirmasis turas — gegužės 12 dieną). Šį kartą vardas "Grybauskaitė" nebus įtrauktas į balsavimo biuletenį. Lietuvos Konstitucija neleidžia trečios kadencijos. "Geležinės Dalios" epocha artėja prie pabaigos.

Lygiai po metų, birželio viduryje, Dalia Grybauskaitė nusiims sunkią prezidento grandinę nuo savo kaklo, perduos ją savo įpėdiniui ir išeis. Kur? Klausimas vis dar atviras. Nesvarbu, ar į šiltus Europos Komisijos ir Europos Parlamento kabinetus, ar į naują elitiniame Vilniaus priemiestyje statomą namą, kur rašys atsiminimus apie savo sunkią kovą su Rusija ir korupciją Lietuvoje.

Valdžios triumfas, pačios Grybauskaitės nuomone, gali pasibaigti didžiuliu skandalu, net iki apkaltos. Tas pats Rolandas Paksas 2004 metais buvo išmestas iš prezidento kėdės ir visam gyvenimui buvo uždrausta dalyvauti aukščiausios valdžios rinkimuose už mažesnius nusikaltimus.

O Dalia Grybauskaitė per devynerius savo valdymo metus "prisidirbo" ne vienai apkaltai. Vien Lietuvos pilietybės suteikimas amerikiečių čiuožėjai Tobias 2013 metais, pasak kai kurių advokatų,  pažeidė Konstituciją, Daliai Grybauskaitei gali būti paskelbtas nepasitikėjimas. Tačiau tuometiniai valdantieji socialdemokratai nesiryžo atvirai konfrontacijai su prezidente. Be to, tuo metu Dalia Grybauskaitė vis labiau ėmė į savo rankas ne tik kariuomenę, bet ir specialiąsias tarnybas bei teismus. Visur paskyrė tik tuos, kuriais labiausiai pasitikėjo. Už prezidentės nugaros tarsi šešėlis visuomet stovėjo dar ir dabar visagalis Vytautas Landsbergis.

Be to, tuo metu virš valdančiosios koalicijos "darbiečių" kabėjo Damoklo teisingumo kardas dėl "juodosios apskaitos" bylos.

Šiandien situacija yra visiškai kitokia. Į valdžią Lietuvoje atėjo valstiečiai (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — LVŽS). Jie nesusiję jokiais užkulisiniais įsipareigojimais nei su konservatoriais, nei su socialdemokratais, kurie pakaitomis valdė Lietuvą visus 25 šiuolaikinės valstybės istorijos metus. Todėl Dalios Grybauskaitės asmenybė šiandien valdantiesiems yra neliečiama.

Skandalas, susijęs su artimu Grybauskaitei buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu,  gali nušluoti nuo politinės arenos ne tik liberalų sąjungą, bet ir nenugalimą Dalią.

Galima jai daug ką iškelti.  Galimus korupcijos ryšius su dideliu verslu — tai ne efemeriškas  Konstitucijos pažeidimas ir tariami "ryšiai su Rusija", dėl kurių Rolandui Paksui buvo paskelbta apkalta. Čia pakvipo banalia baudžiamąja atsakomybe už kyšininkavimą.

O čia dar ir žurnalistai iš pavaldžios prezidentei žiniasklaidos persistengė. Naujienos apie Dalios Grybauskaitės,  kuri stato namą už nedidelius šiais laikais 54 tūkst. eurų, kuklumą buvo išplatintos visoje Lietuvoje. Sprendžiant iš nuotraukų ir paskelbto būsimo Grybauskaitės būsto projekto, tokio namo rinkos kaina yra pusantro-dukart didesnė. Kur Lietuvoje yra tokie filantropai statytojai? Pasakykite.

Rinkėjai visa tai mato ir atkreipia dėmesį. Ir savo nepasitenkinimą mylimosios prezidentės atžvilgiu išreiškia socialinėse apklausose. Paskutinė jų rodo, kad Dalia Grybauskaitė jau nuo įprastos pirmosios "visuotinės meilės" vietos persikėlė į ketvirtą, paliko pjedestalą. Ji nusileidžia ne tik buvusiam prezidentui Valdui Adamkui (75 proc.) ir ekonomistui Gitanui Nausėdai (64 proc.), bet ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui (61 proc.). Tačiau dar ne vakaras, o viščiukus, kaip žinoma, rudenį skaičiuoja.

Skeptikai prognozuoja, kad iki politinės korupcijos ir politinio elito ryšių su "MG Baltic" bylos nagrinėjimo pabaigos Dalios Grybauskaitės reitingas gali pasiekti bedugnę. Ir tada ji, užuot svajojusi apie šiltą kabinetą Europos Sąjungos struktūrose, pradės nerimauti dėl to, kaip neaitsidurti paprastame lietuviškame kalėjime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

77
Tegai:
apkalta, prezidento rinkimai, politika, reitingas, korupcija, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Valdžia ir korupcija — seserys-dvynės
Liberalų lyderis apkaltino VSD pagalba korupcija įtariamai partijai
Vilniaus apygardos teismui perduota 108 tomų "MG Baltic" korupcijos byla
Kuo įsimintini devintieji Grybauskaitės prezidentavimo metai
Karas paskelbtas: Grybauskaitė prieš Karbauskį
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
Aktorius Leonardas Dikaprijas

Žiniasklaida: Leonardas Dikaprijas ruošiasi tapti tėvu

(atnaujinta 17:09 2020.10.01)
Vieno iš amerikiečių bulvarinių leidinių šaltiniai atskleidė 23 metų Holivudo sekso simbolio mylimosios — modelio Kamilos Moronės — nėštumą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Amerikiečių aktorius Leonardas Dikaprijas (Leonardo DiCaprio) ir modelis Kamila Moronė (Camila Morrone) ruošiasi tapti tėvais, apie tai pranešė leidinio "Woman's Day" insaideriai.

Kai tik Dikaprijas pradėjo susitikinėti su argentiniečių modeliu, gerbėjai pasmerkė aktorių dėl didelio amžiaus skirtumo — 47 metų Dikaprijas yra 24 metais vyresnis už Moronę.

Trejus metus modelis kentė viešus išpuolius, bandydama įrodyti pasauliui, kad amžius nėra kliūtis tikriems jausmams. Pernai pasirodė žinia, kad įsimylėjėliai susižadėjo.

Panašu, kad dabar gerbėjai turės pagaliau susitaikyti su savo dievaičio pasirinkimu. Kaip pranešė leidinys "Woman's Day", Leonardas Dikaprijas ir Kamila Moronė laukia pirmagimio.

Anot insaiderių, modelis yra ankstyvoje nėštumo stadijoje, todėl aktorius kruopščiai slepia džiugią žinią ir neskuba su oficialiu pranešimu.

Модель Камила Морроне
© AFP 2020 / ROBYN BECK
Modelis Kamila Moronė

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad neseniai laimingų tėvų gretas papildė aktoriai Choakinas Feniksas (Joaquin Phoenix) ir Runi Mara (Rooney Mara).

Tegai:
aktorius, JAV
Temos:
Pasinerk į kino pasaulį
Dar šia tema
Didžiosios Britanijos premjerui Borisui Džonsonui gimė sūnus
Katy Perry ir Orlando Bloom'as susilaukė dukters
Elonui Maskui ir dainininkei Grimes gimė vaikas
Juokingas Dikaprijo šokis sukėlė ažiotažą Internete — video