Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Tarp senosios ir naujosios nomenklatūros Lietuvoje kyla karas

47
(atnaujinta 16:25 2018.06.26)
Vladimiras Matvejevas
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad po korupcijos ryšių tarp Lietuvos liberalų sąjungos ir koncerno "MG Baltic" būtų ne pro šalį pasidomėti panašiais ryšiais tarp konservatorių ir stambiojo verslo atstovų

Toks tyrimas gali sulaužyti ne tik konservatorių, bet ir visos nomenklatūros valdžios monopolį, susiformavusį Naujosios Lietuvos istorijos metais.

Naujausias sociologinis visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad šiandien Lietuvos politinėje arenoje dominuoja tik dvi jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai". Pirmieji ― Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ― galingiausia senosios nomenklatūros partija, o antrieji ― Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ― valdančioji partija, kuriai 2016 metų rudenį žmonės suteikė galimybę radikaliai pakeisti valdžią. Abiem šiomis partijomis šiandien pasitiki beveik po 15% rinkėjų. Likusiomis Seimo narių politinėmis partijomis žmonės nelabai pasitiki. Būtent nuo to, kieno pusę palaikys šios partijos, priklausys "valstiečių" ir konservatorių konfrontacijos rezultatas.

Visagalė Dalia

Reikia prisiminti, kad šiandien TS-LKD  jau atvirai palaiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Būtent į ją ir buvo nukreiptas pirmasis valdančiųjų smūgis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas viešai paskelbė dalį Grybauskaitės susirašinėjimo su įtariamuoju korupcijos byloje buvusiu Liberalų sąjungos lyderiu Eligijumi Masiuliu. Šis susirašinėjimas apnuogino, bet nenukirto korupcijos šaknų aukščiausiuose valdžios ešelonuose. Tačiau to pakako, kad sumažėtų ne tik liberalų, bet ir visagalės Grybauskaitės reitingai.

Lietuvos laisvosios sąjungos reitingas nukrito iki nulio, o simpatija prezidentei per pastaruosius porą mėnesių sumažėjo beveik 13%. Pirmą kartą per devynerius vadovavimo metus Dalia Grybauskaitė nepateko į lyderių trejetuką. Tačiau prezidentės rankose vis dar yra pakankamai valdžios, kad ji galėtų atremti išpuolius ir padėti konservatoriams kovoje su LVŽS.

Kovinė žvalgyba

Nacionalinio saugumo komiteto  tyrimo išvadas patvirtino Seimas. Ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis jau rengia naują smūgį. Šį kartą — tiesiogiai konservatoriams. Naujas tyrimas palies buvusį ministrą pirmininką ir TS-LKD lyderį Andrių Kubilių ir galimą bendrovės "Modus grupė" interesų protegavimą. Ši bendrovė verčiasi prekyba automobiliais, nekilnojamuoju turtu ir rengia energetikos projektus. Jei automobiliai ir nekilnojamasis turtas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tai energija yra pagrindinė šalies gynybos grandis.

Kaip žinoma, būtent konservatoriai prisidėjo prie garsiausių energetikos projektų šiuolaikinėje Lietuvos valstybės istorijoje. Tai skandalingas koncerno "Mažeikių nafta"  pardavimas Amerikos bendrovei "Williams" ir tariamos naujos atominės elektrinės, pakeisiančios Ignalinos atominę elektrinę, statybos, ir griaunančio valstybės biudžetą suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) "Independence" pirkimas. Taigi po 27 nepriklausomybės metų iškyla daug klausimų konservatoriams.

Kai kurie jau paskelbti viešojoje erdvėje. Kaip taip atsitiko, kad per valdymo laikotarpį (nuo 2008 iki 2012) metų konservatoriai uždelsė visos Europos kovos pradžią prieš pasienyje su Baltarusija statomą Astravo atominę? O kas tada buvo valdžioje? Taip, taip, Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Premjero Kubiliaus valdymo metais buvo priimtas ir sprendimas įsigyti Klaipėdos suskystintų dujų terminalą, kuris dabar kaip sunkii našta kabo ant visos Lietuvos ekonomikos kaklo. O juk ekspertai ir ekonomistai perspėjo, kad Lietuvai reikia daug mažesnio terminalo. Be viso to, Kubiliaus vyriausybė yra atsakinga už tai, kad Lietuvos terminalas sukėlė nesantaiką tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. Ir dabar be Latvijos ir Estijos paramos beveik neįmanoma gauti pagalbos iš Europos Sąjungos terminalo priežiūrai.

Į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma atsakymų naujo parlamento tyrimo, kurį inicijavo LVŽS frakcija, metu. Anot "valstiečių" vadovo Ramūno Karbauskio, sprendimo dėl tyrimo inicijavimo projektas bus užregistruotas iki pavasario sesijos pabaigos. Pirmajame rudens parlamentinės sesijos posėdyje projektas bus neatidėliotinai svarstomas.

Sukilimas laive prieš mūšį

Pabrėžtina, kad kai kurie LVŽS frakcijos parlamentarai jau pasisakė prieš Karbauskio iniciatyvą. Vienas iš jų yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto

pirmininkas Vytautas Bakas, kuris vadovavo pirmajam "MG Baltic" ir liberalų ryšių tyrimui. Išsigando? Juk įsitraukti į kovą su visagaliais konservatoriais ir Dalia Grybauskaite — tolygu mirčiai. Baką palaikė ir deputatas Justas Džiugelis. Jie net grasino Karbauskiui išeisią iš frakcijos. Prieš naująjį tyrimą pasisakė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Šiandien valdančioji koalicija, kurios pagrindą sudaro "valstiečiai", neturi didžiosios daugumos Seime. Kiekvienas balsas yra aukso vertės.  Ir bendrapartiečiai viešai pasisakė prieš vadovo poziciją. Ir visa tai — lemiamo mūšio išvakarėse.

Tačiau Karbauskis jau negali trauktis. Pirštinė  konservatoriams mesta. Mūšio pradžia — Seimo rudens sesija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

47
Tegai:
korupcija, Tėvinės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuva
Dar šia tema
Kubiliaus teorija: vyriausybei slaptai vadovauja "Rosatom"
Kubiliaus sūnus pasitraukė iš "Modus Grupės" stebėtojų tarybos
Karbauskis: Seimas turi įvertinti nuslėptus Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija
Discussion