Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Tarp senosios ir naujosios nomenklatūros Lietuvoje kyla karas

61
(atnaujinta 16:25 2018.06.26)
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad po korupcijos ryšių tarp Lietuvos liberalų sąjungos ir koncerno "MG Baltic" būtų ne pro šalį pasidomėti panašiais ryšiais tarp konservatorių ir stambiojo verslo atstovų

Toks tyrimas gali sulaužyti ne tik konservatorių, bet ir visos nomenklatūros valdžios monopolį, susiformavusį Naujosios Lietuvos istorijos metais.

Naujausias sociologinis visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad šiandien Lietuvos politinėje arenoje dominuoja tik dvi jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai". Pirmieji ― Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ― galingiausia senosios nomenklatūros partija, o antrieji ― Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ― valdančioji partija, kuriai 2016 metų rudenį žmonės suteikė galimybę radikaliai pakeisti valdžią. Abiem šiomis partijomis šiandien pasitiki beveik po 15% rinkėjų. Likusiomis Seimo narių politinėmis partijomis žmonės nelabai pasitiki. Būtent nuo to, kieno pusę palaikys šios partijos, priklausys "valstiečių" ir konservatorių konfrontacijos rezultatas.

Visagalė Dalia

Reikia prisiminti, kad šiandien TS-LKD  jau atvirai palaiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Būtent į ją ir buvo nukreiptas pirmasis valdančiųjų smūgis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas viešai paskelbė dalį Grybauskaitės susirašinėjimo su įtariamuoju korupcijos byloje buvusiu Liberalų sąjungos lyderiu Eligijumi Masiuliu. Šis susirašinėjimas apnuogino, bet nenukirto korupcijos šaknų aukščiausiuose valdžios ešelonuose. Tačiau to pakako, kad sumažėtų ne tik liberalų, bet ir visagalės Grybauskaitės reitingai.

Lietuvos laisvosios sąjungos reitingas nukrito iki nulio, o simpatija prezidentei per pastaruosius porą mėnesių sumažėjo beveik 13%. Pirmą kartą per devynerius vadovavimo metus Dalia Grybauskaitė nepateko į lyderių trejetuką. Tačiau prezidentės rankose vis dar yra pakankamai valdžios, kad ji galėtų atremti išpuolius ir padėti konservatoriams kovoje su LVŽS.

Kovinė žvalgyba

Nacionalinio saugumo komiteto  tyrimo išvadas patvirtino Seimas. Ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis jau rengia naują smūgį. Šį kartą — tiesiogiai konservatoriams. Naujas tyrimas palies buvusį ministrą pirmininką ir TS-LKD lyderį Andrių Kubilių ir galimą bendrovės "Modus grupė" interesų protegavimą. Ši bendrovė verčiasi prekyba automobiliais, nekilnojamuoju turtu ir rengia energetikos projektus. Jei automobiliai ir nekilnojamasis turtas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tai energija yra pagrindinė šalies gynybos grandis.

Kaip žinoma, būtent konservatoriai prisidėjo prie garsiausių energetikos projektų šiuolaikinėje Lietuvos valstybės istorijoje. Tai skandalingas koncerno "Mažeikių nafta"  pardavimas Amerikos bendrovei "Williams" ir tariamos naujos atominės elektrinės, pakeisiančios Ignalinos atominę elektrinę, statybos, ir griaunančio valstybės biudžetą suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) "Independence" pirkimas. Taigi po 27 nepriklausomybės metų iškyla daug klausimų konservatoriams.

Kai kurie jau paskelbti viešojoje erdvėje. Kaip taip atsitiko, kad per valdymo laikotarpį (nuo 2008 iki 2012) metų konservatoriai uždelsė visos Europos kovos pradžią prieš pasienyje su Baltarusija statomą Astravo atominę? O kas tada buvo valdžioje? Taip, taip, Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Premjero Kubiliaus valdymo metais buvo priimtas ir sprendimas įsigyti Klaipėdos suskystintų dujų terminalą, kuris dabar kaip sunkii našta kabo ant visos Lietuvos ekonomikos kaklo. O juk ekspertai ir ekonomistai perspėjo, kad Lietuvai reikia daug mažesnio terminalo. Be viso to, Kubiliaus vyriausybė yra atsakinga už tai, kad Lietuvos terminalas sukėlė nesantaiką tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. Ir dabar be Latvijos ir Estijos paramos beveik neįmanoma gauti pagalbos iš Europos Sąjungos terminalo priežiūrai.

Į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma atsakymų naujo parlamento tyrimo, kurį inicijavo LVŽS frakcija, metu. Anot "valstiečių" vadovo Ramūno Karbauskio, sprendimo dėl tyrimo inicijavimo projektas bus užregistruotas iki pavasario sesijos pabaigos. Pirmajame rudens parlamentinės sesijos posėdyje projektas bus neatidėliotinai svarstomas.

Sukilimas laive prieš mūšį

Pabrėžtina, kad kai kurie LVŽS frakcijos parlamentarai jau pasisakė prieš Karbauskio iniciatyvą. Vienas iš jų yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto

pirmininkas Vytautas Bakas, kuris vadovavo pirmajam "MG Baltic" ir liberalų ryšių tyrimui. Išsigando? Juk įsitraukti į kovą su visagaliais konservatoriais ir Dalia Grybauskaite — tolygu mirčiai. Baką palaikė ir deputatas Justas Džiugelis. Jie net grasino Karbauskiui išeisią iš frakcijos. Prieš naująjį tyrimą pasisakė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Šiandien valdančioji koalicija, kurios pagrindą sudaro "valstiečiai", neturi didžiosios daugumos Seime. Kiekvienas balsas yra aukso vertės.  Ir bendrapartiečiai viešai pasisakė prieš vadovo poziciją. Ir visa tai — lemiamo mūšio išvakarėse.

Tačiau Karbauskis jau negali trauktis. Pirštinė  konservatoriams mesta. Mūšio pradžia — Seimo rudens sesija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

61
Tegai:
korupcija, Tėvinės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuva
Dar šia tema
Kubiliaus teorija: vyriausybei slaptai vadovauja "Rosatom"
Kubiliaus sūnus pasitraukė iš "Modus Grupės" stebėtojų tarybos
Karbauskis: Seimas turi įvertinti nuslėptus Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija
Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Turistas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją

(atnaujinta 13:56 2020.08.03)
Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai koronaviruso pandemija pasaulio ekonomiką tiesiog parklupdė ant kelių, politiniame ir žiniasklaidos pasaulyje atsirado naujas tarptautinės konkurencijos "žanras", kurį ironiškai galima vadinti vakcinų lenktynėmis

Atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę traumą, kurią koronavirusas du kartus padarė kolektyviniams Vakarams, šių lenktynių laimėjimo klausimas tapo ne tik politinis, bet ir politinis ir esminis Vakarų visuomenės savigarbos išsaugojimo atžvilgiu. Žmogui, išugdytam geriausio europietiško humanizmo tradicijose (o tai šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reiškia ne europietį ar amerikietį, o sovietinį ar rusišką išsilavinimą įgijusį asmenį), gana sunku suprasti šiuolaikinę Vakarų "vakcinų lenktynių" maniją, tačiau galite pabandyti tai paaiškinti pagrindinės šiuolaikinės JAV ar Didžiosios Britanijos pramonės, tai yra, politinės ir komercinės savireklamos požiūriu.

Koronaviruso testas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Savireklamos erdvėje kolektyviniai Vakarai, bei konkrečiai JAV ir Didžioji Britanija patyrė keletą rimtų "koronaviruso traumų". Pirmiausia paaiškėjo, kad tolima (taip pat "labai totalitarinė ir kai kuriose vietose atsilikusi", pagal Londono ir Vašingtono politikų stereotipus) Kinija susidorojo su epidemija, geriau suprato problemą anksčiau ir veiksmingai apribojo ekonominę žalą. Atsižvelgiant į tai, net ir savo patriotų akimis, JAV ir Didžioji Britanija, taip pat kai kurios ES šalys neatrodo labai įkvepiančios.

Kita kolektyvinių Vakarų savigarbos trauma buvo netyčia (kaip atsitinka) padaryta Rusijos — jos "įžeidžiamai mažas" mirtingumas nuo koronaviruso ir įdiegti masiniai tyrimai, kurie iš viso sukėlė "dantų griežimą" Vakarų žiniasklaidoje ir nepagrįstus kaltinimus dėl suklastotos statistikos, nors statistika (be PSO vertinimų) buvo savaime suprantama: Niujorke epidemijos aukų lavonai buvo laikomi refrižeratoriuose gatvėse, ir vien to pakanka medicinos ir viešojo administravimo kokybės skirtumui įvertinti.

Tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į reikalaujamas išlaidas ir bet kokią galimą riziką, kolektyviniams Vakarams (taip pat ir kai kuriems konkretiems ambicingiems Vakarų politikams) vakcinų gamybos pirmumo klausimas tampa gyvybiškai svarbus įvaizdžio atžvilgiu, nes būtina parodyti, kad, pavyzdžiui, JAV — "vis dar numeris vienas pasaulyje".

Tuo tarpu skaitant Amerikos žiniasklaidą, kyla keistas jausmas: atsižvelgiant į partijos priklausomybę ir leidinio savininkų simpatijos Donaldui Trampui buvimą ar nebuvimą, konkretūs leidiniai palaiko arba amerikiečių kompanijas, kuriančias vakcinas, arba britų, vokiečių, netgi Indijos bendroves ir universitetus, norėdami užtikrinti, kad "vakcinų lenktynių" nugalėtojų laurai patektų į "teisingos" šalies struktūrą, tačiau taip, kad "pasmerktas Trampo režimas" negalėtų gauti politinių premijų iš to.

Makro lygmeniu taip pat kyla panašus konfliktas: užuot koordinavęs pastangas su savo partneriais NATO ar G7, oficialusis Vašingtonas, bent jau kai kurių Vokietijos žiniasklaidos atstovų teigimu, bandė nuvilioti ir perkelti iš Vokietijos į JAV perspektyvią biotechnologijų įmonę, kuri turėjo kai kurių svarbių technologijų kovai su koronavirusu.

Šiame kontekste logiška, kad bet kokie pranešimai apie tai, kad Rusija ar Kinija yra arti vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir masinio naudojimo, sukelia Vakarų informacijos lauke reakciją, kurią galima palyginti ne tiek su banalia alergija, kiek su tikru anafilaksiniu šoku.

Žinoma, galima manyti, kad Amerikos medicinos srities valdininkai iš tikrųjų vadovaujasi tik profesiniais sumetimais, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kyla rimtų įtarimų dėl tam tikro politinio įsipareigojimo. Kaip oficialios reakcijos į pranešimus apie Rusijos planus pradėti masinį gydytojų skiepijimą šį rudenį, taip pat naujienas apie sėkmingus Kinijos galimų vakcinų bandymus pavyzdį galima paminėti vyriausiojo Amerikos infekcinių ligų specialisto poziciją, kurią skelbia "The Wall Street Journal":

"Dr. Anthony Stephenas Fauci, vyriausias užkrečiamųjų ligų ekspertas JAV, penktadienį per kongrese vykusį COVID-19 pakomitečio posėdį sakė, kad JAV greičiausiai nenaudos Kinijoje ar Rusijoje sukurtų vakcinų." Aš labai tikiuosi, kad kinai ir rusai iš tikrųjų išbando vakciną prieš ją kam nors suteikdami", — teigė jis. — Manau, kad teiginiai, jog vakcina yra paruošta platinti prieš atliekant bandymus, geriausiu atveju yra problemiški." Dr. Fauci taip pat teigė, kad tikisi, kad JAV gaus vakciną iki metų pabaigos."

Remiantis palyginamąja galimų skirtingų šalių vakcinų analize, kuri vadovauja verslo informacijos agentūrai "Bloomberg", ekspertas greičiausiai tikisi vakcinos iš amerikiečių bendrovės "Moderna".

Verta pažymėti, kad "Bloomberg" apžvalgoje (bent jau iki šiol) nėra duomenų iš Rusijos, o tai Vakarų skaitytojams gali sudaryti klaidingą įspūdį apie Rusijos galimybes, nes gali susidaryti iliuzija, kad Rusijos vakcina "atsirado iš niekur".

Jau galima numanyti, kaip bus tęsiamos "vakcinų lenktynės": rusišką ar kinišką iš karto paskelbs pavojingomis, paremdami netikrų naujienų žanro turiniu. Be to, kad būtų lengviau įtikinti skeptiškesnę Vakarų auditorijos dalį, bus propaguojama tezė apie tai, kad bet kuriuo atveju, net jei skiepai veiksmingi šios vakcinos gaminamos naudojant duomenis, kuriuos neva pavogė Kinijos, Irano ir Rusijos įsilaužėliai, o atitinkamas visuomenės nuomonės parengimas jau atliktas. 

COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Катаев

O paskutinė gynybos linija bus ciniški Rusijos ir Kinijos kaltinimai "vakcininiu nacionalizmu" ir siekiu kovą su epidemija paversti kažkokios tarptautinės konkurencijos analogu, tačiau lygiagrečiai bus skleidžiama tezė apie poreikį sukurti savo vakciną Vakaruose, kad nebūtų priklausomybės nuo Pekino ar Maskvos.

Šio požiūrio problema yra ta, kad kiekviename šio "kontroliuojamo atsitraukimo" etape — ir nėra jokios abejonės, kad tai būtent atsitraukimas, skatinamas neišvengiamos realybės — Vakarų žiniasklaidos aparatas praras savo auditorijos pasitikėjimą vis daugiau ir daugiau segmentų. Tai baigsis reguliariomis konferencijomis dėl būtinybės kovoti su Rusijos ir Kinijos dezinformacija ir atitinkamų Amerikos ir Europos struktūrų reikalavimais skirti joms daugiau lėšų, kad būtų atkurta ankstesnė jų įvaizdžio didybė. 

Tačiau auditorijos pasitikėjimas lengvai prarandamas, o atgaunamas lėtai,ir koronavirusas tik paspartino visuomenės pasitikėjimo degradacijos procesus, kurie jau vyko Vakarų pasaulyje. O Rusija, Kinija ir kiti "etatiniai kaltininkai", į kuriuos įprasta rodyti pirštais Vakarų šalių žiniasklaidos erdvėje, iš tikrųjų neturi nieko bendra su šia problema, o Rusijos Vakarų partneriai kentės dėl "vakcinų nacionalizmo" savo iniciatyva ir, ko gero, išdidžioje vienatvėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

PSO nenurodys JAV, daryti koronaviruso pandemijos metu

(atnaujinta 18:36 2020.08.03)
Organizacijos sveikatos krizių programos direktorius mano, kad JAV elgiasi apdairiai, ragindamos valstybines valdžios institucijas persvarstyti viruso plitimo situaciją ir imtis reikiamų priemonių

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. PSO nenurodys Jungtinėms Valstijoms, ką daryti subnacionaliniu lygmeniu per koronaviruso pandemiją, sakė PSO sveikatos krizių programos direktorius Maiklas Rajanas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų užduotis nėra pasakyti JAV, ką ji turėtų daryti subnacionaliniu lygmeniu. Atrodo, kad teisingas kelias yra valstybinis planavimas ir įgyvendinimas, kuriuo vadovaujasi nacionaliniai mokslininkai", — spaudos konferencijos metu sakė jis.

Jis mano, kad JAV elgiasi apdairiai, ragindamos valstybines valdžios institucijas persvarstyti viruso plitimo situaciją ir imtis reikiamų priemonių. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad norint apriboti COVID-19 plitimą, reikia milžiniškų pastangų, įskaitant, jei reikia, teisingą situacijos vertinimą ir, galbūt, grįžimą į griežtesnį apribojimų etapą.

Remiantis Džono Hopkinso universiteto, kuris apibendrina federalinių ir vietos valdžios institucijų, taip pat žiniasklaidos ir kitų atvirų šaltinių duomenis, koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius JAV pasiekė 4 668 336, mirė 154 860 pacientų, sergančių COVID-19.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką