Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" lenkiasi, bet nepalūžta

70
(atnaujinta 14:24 2018.07.02)
Lietuvos politiniame gyvenime susidarė keista situacija: stipriai oponentų ir visuomenės spaudžiamos "valstiečių" partijos reitingas nekrenta; kokia yra šio rezultato priežastis?

Kaip rodo sociologiniai tyrimai, populiariausia Lietuvos partija yra Tėvynės sąjunga (konservatoriai). Tačiau įdomesnis yra tas faktas, kad "valstiečiai" užima antrąją vietą, o jų atstovas ir kartu ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išlieka vienu iš pagrindinių pretendentų į prezidento postą.

Atrodo, kad viskas yra prieš juos, tačiau anksčiau minėti faktai akivaizdūs. Kokia yra šio paradokso priežastis?

Kritimo veiksniai

Mąstant logiškai, "valstiečiai" pradėjo nuo pat pradžių kasti sau kapą savo prieštaringais ir neapgalvotais veiksmais. Pavyzdžiui, istorija su nuolaidomis šildymui ir aukštojo mokslo reforma.

Paskutinis pavyzdys yra mokesčių ir pensijų reformos, kurios yra esminės šalies ekonominei sistemai, tačiau nebuvo tinkamai parengtos ir suderintos su gyventojais. Dėl to žmonės aiškiai nesupranta, kas jų laukia, o biudžetas gali prarasti dideles sumas, kurias reikės kur nors atrasti.

Be to, partijos vadovas Ramūnas Karbauskis ir vienas ryškiausių jos narių Saulius Skvernelis nuolat jaučia kritiką. Ypač sunku pirmajam, kurį konservatoriai kaltina ryšiais su Kremliumi ir privačių (verslo) ir valstybės interesų konfliktu.

Kliuvo ir Skverneliui — žurnalistai ir politologai turėjo klausimų apie Vyriausybės vadovo žmonos veiksmus ir galimus ryšius su verslu, kuris galėjo dalyvauti ministro pirmininko namo statybose. 

Vienas prie vieno, ir peršasi išvada, kurią Sputnik Lietuva pateikė vienas iš ekspertų — "valstiečių" dienos yra suskaičiuotos, ir tik laiko klausimas, kada jie žlugs, kaip ir daugelis jų pirmtakų, kurie pretendavo į "Lietuvos gelbėtojo" vaidmenį.

Atvirai kalbant, straipsnio autorius ir pats manė, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus "valstiečiams" ir jų lyderiams išsaugoti populiarumą. Tačiau skaičiai (ypač ne vienkartiniai) yra užsispyręs dalykas, ir neprošal suprasti, kas leidžia valdantiesiems išlikti.

Turint didelį pasirinkimą…

Paaiškinimų gali būti bent du.  Pirma, pasak ekspertų, Lietuvos rinkėjas vis dar linkęs pasitikėti populistais ir toliau laukia "gelbėtojų".

Antra, jei pažvelgtume į kairiąją ideologinę pusę, kurioje veikia "valstiečiai", situacija slogi. Tiksliau sakant, socialdemokratai žlugo, partija "Tvarka ir teisingumas" ieško savęs, o apskritai tai viskas…

Todėl nenuostabu, kad po Viktoro Uspaskicho grįžimo į politiką, "Darbo partijos", kuri, atrodo, išnyko amžinai, reitingas auga, o nespėję išsitepti kokiame nors garsiame skandale "valstiečiai" išlieka viršūnėje.

Be to, neva jų dėka visa šalis pagaliau sužinojo apie ilgalaikę didžiojo verslo įtaką valdžiai ir ketina toliau dirbti šia kryptimi. Tačiau vis tiek, svarbiausia ne tai. 

Tiesiog, turint daugybę pasirinkimų, geresnės alternatyvos elementariai nėra. Šiuo atveju taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad trečdalis rinkėjų, pasak apklausos, arba nenori dalyvauti balsavime, arba apsisprendė. Kitaip tariant, "iš kairės" nusprendžia mažuma, kuri, nelabai susimąstydama, suvartoja tai, kas yra.

Taigi, "valstiečių" stabilus reitingas iš esmės yra neracionalus ir daugiausia grindžiamas ne jų laimėjimais, bet oponentų silpnumu ir tuo pačiu besikeičiančiu rinkėju, kuriam dabar patinka Skvernelis, o rytoj — Uspaskichas.

Trumpai tariant, dabar "valstiečiams" labuausiai padeda palanki politinė padėtis, tačiau anksčiau ar vėliau situacija pasikeis, o tada jie gali turėti rimtų problemų, nes patys dažnai ne tik nepadeda sau, bet net kenkia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

70
Tegai:
politika, reitingas, valstiečiai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Tarp senosios ir naujosios nomenklatūros Lietuvoje kyla karas
Pasaka apie "pasakų šalį": ką Grybauskaitė norėjo pasakyti metiniu pranešimu
Kubilius pasiūlė Karbauskiui kartu išsitirti ryšius su Rusija
Lietuvos politinės partijos sužlugo. Kas toliau?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba

Išjunkite jungiklius ir šalkite. Lietuva davė Ukrainai draugišką patarimą

(atnaujinta 16:53 2021.02.25)
Gabrielius Landsbergis savo vizito Ukrainoje metu padarė daugybę garsių pareiškimų. Jis pažadėjo "rusofobijos broliams" ukrainiečiams padėti tiekti vakciną nuo koronaviruso. Jis taip pat palaikė Kijevo planus atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų

Vizito Ukrainoje metu jaunasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis davė laisvę savo vaizduotei. Šalies, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, atstovas dalijo visuotinio masto pažadus. Jis pažadėjo pateikti vakciną 40 milijonų Ukrainos gyventojų ir grąžinti Krymą Kijevui, netgi palaikė Ukrainos energetikos sistemos atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos iki 2023 metų pabaigos. Tiesa, pamiršau paminėti, kad pati Lietuva atsijungs nuo BRELL energijos žiedo tik iki 2025 metų pabaigos.

Imperatoriški valstybės, kurią pasaulio žemėlapyje gali rasti tik vienas iš tūkstančio žemiečių, užmojai stebina ir jaudina. Gal net mažiau. Taigi, kalbėdamas trumposios konferencijos metu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba, Gabrielius Landsbergis pasijuto esąs ne tik "didysis brolis", bet bent jau Ukrainos Vakarų kolonijos gubernatorius, atvykęs patikrinti kontroliuojamos teritorijos.

"Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis", — sakė Landsbergis.

Tiesa, jis kažkodėl nepaminėjo, kad pačioje Lietuvoje masinės vakcinacijos planai žlunga būtent dėl ​​nereguliaraus vakcinos tiekimo. O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ašarodamas ragina pasaulio farmacijos gigantus padidinti vakcinų gamybą. Na, tai nesvarbu. Svarbiausia — pasirodyti prieš Ukrainos politinę aukštuomenę ir, tapšnojant per petį, pateikti rekomendacijas dėl veiksmų Europos mastu.

Jūs, ukrainiečiai, jau sukėlėte 2014 metais Euromaidaną pagal 1991 metais įvykusios Vilniaus neužmirštuolių spalvos revoliucijos modelį. Mūsų pavyzdžiu buvo sužlugdyta ekonomika ir žemės ūkis. Buvo priimtas žemės pardavimo įstatymas. Šauniai padirbėta. O dabar kita užduotis. Skubiai išjunkite elektros iš Rusijos ir Baltarusijos tinklų jungiklius. Ir nesvarbu, kad praeityje šaltu oru elektros tiekimas iš priešo energijos sistemų išgelbėjo ne tik Ukrainą, bet ir pačią Lietuvą. Beje, taip pat dėl naujos Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius prašo visų politinių jėgų sustabdyti.

"Nuo sovietinių laikų Ukrainos elektros tinklas buvo vieningas tinklas, apimantis Baltarusiją ir Rusiją. Tačiau mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir padaryti Ukrainos elektros tinklą integruota Europos tinklo dalimi. Mes planuojame tai padaryti iki 2023 metų pabaigos", — Landsbergiui pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba.

Tai, kad Krymas ir Donbasas buvo prarasti per Euromaidaną, yra laikinas dalykas. Šiuo metu griežtas Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbės JT, skųs pasaulio lyderius, o svarbiausia — Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir Krymas greitai grįš į šiltą Kijevo glėbį. Nejaugi abejojate Vilniaus stiprybe ir politine įtaka pasaulio įvykiams?

Iš Kijevo Gabrielius Landsbergis vyks į Kišiniovą. Ten jis taip pat patikins prezidentą ir visus moldavus, kad juos patikimai saugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, besidriekianti nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Ukraina
Elektros tiekimo linijos

Būsena nervinga. Lietuva suprato, kad Rusijos ir Latvijos energetika jai nepavaldi

(atnaujinta 17:35 2021.02.25)
Jei Ryga mano, kad jai reikia tiekti elektros energiją iš Rusijos ir yra patenkinta "Inter RAO" siūlomomis kainomis, tiekimas bus vykdomas visiškai laikantis "NordPool" energijos biržos taisyklių. O iš ten, žinoma, pateks į Lietuvą

Vasario pradžioje Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys įtikinamai įrodė, kad ne tik nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, bet ir atskirų šalių vyriausybės nariai gali profesionaliai kurti netikras naujienas.

Psask ministro, maždaug pusė elektros energijos, tiekiamos Lietuvai iš trečiųjų šalių, gaminama Baltarusijos atominėje elektrinėje. Remiantis duomenimis, Lietuva jau sumokėjo beveik keturis milijonus eurų už elektrą, pagamintą Astravo AE. Tai reiškia, kad taikoma elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodika netrukdo Baltarusijai prieigos prie Lietuvos energetikos sistemos.

Iš karto stebina tai, kad ministras droviai nenurodė "turimų duomenų" šaltinio, ir šiuo atveju tai būtų gana logiška. Tačiau logiška — tai ne apie aukšto lygio Lietuvos Respublikos politikus.

Kone akimirksniu į mūšį puolė Lietuvos prezidento patarėja užsienio reikalų klausimais Asta Skaisgirytė: "Vyriausybė turi imtis priemonių, kad ši elektra nepatektų į rinką, laukiame pasiūlymų, kaip tai galima padaryti. Prezidentas svarsto apie Valstybės gynybos tarybos posėdį dėl Astravo AE. Jis taip pat aptars elektros energijos patekimą iš Astravo atominės elektrinės į Baltijos rinką su kolegomis iš Latvijos ir Estijos". Ir taip toliau... Lietuvoje yra daugybė politikų, jie yra pasirengę greitai ir nekontroliuojamai nutraukti elektros linijų laidus.

Lietuvos politikų pasakos ir atšiauri gyvenimo tikrovė

Nė vienas iš šių Lietuvos politinių lyderių nesijaudina dėl fakto, kurį lengva patikrinti visiems besidomintiems. Norint tai padaryti, pakanka apsilankyti oficialioje Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" svetainėje. Lietuvių ir anglų kalbomis juodu and balto parašyta: ruožo Baltarusija–Lietuva srautas yra lygus nuliui. Ir šis nulis atsirado ne šiandien ar vakar, o 2020 metų lapkričio 4 dieną, iškart po to, kai buvo paleistas pirmasis BelAE maitinimo blokas, kuris nuo to momento tapo bendros Baltarusijos energetikos sistemos dalimi.

Pažymėtina, kad pagrindinės Rusijos ir Lietuvos teritorijos energetinės sistemos nėra sujungtos elektros linijomis, todėl Rusijos elektros tiekimas Lietuvai vyko maršrutu Rusija–Baltarusija–Lietuva. Atsižvelgdama į šį faktą, Sputnik Lietuva dar 2020 metų lapkričio mėnesį išsiuntė užklausą Rusijos valstybinės įmonės "Inter RAO", turinčios išskirtines teises eksportuoti elektrą, spaudos tarnybai. Mūsų portalas jau paskelbė oficialų spaudos tarnybos atsakymą: "Sutartis dėl elektros tiekimo visame Baltarusijos ir Lietuvos ruože nutraukta".

Žiniasklaidoje pasirodžius Lietuvos politikų pareiškimams, Sputnik Lietuva dar kartą išsiaiškino, kaip atrodo elektros tiekimo į Lietuvą situacija, atsakymas patvirtino, kad pokyčių neįvyko: "Per Baltarusiją iš Rusijos nėra komercinių tiekimų dėl Baltarusijos–Lietuvos ruožo uždarymo". Todėl turime dvigubą patvirtinimą, kad Lietuvos energetikos ministras sąmoningai iškreipia tikrovę. Tačiau šis akivaizdus melas tarnavo kaip pretekstas kurstyti prieš Baltarusiją nukreiptas nuotaikas, ką mielai darė kiti atsakingi Lietuvos politiniai veikėjai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tiksliau juos vadinti neatsakingais: nėra elektros tiekimo iš Baltarusijos į Lietuvą ir nėra keturių milijonų eurų įmokų. Kur dingo ši suma? Tegul ministro paklausia atitinkamos Lietuvos Respublikos kontroliuojančios ir prižiūrinčios institucijos, nesikiškime į jų veiklą.

"NordPool" energijos biržos taisyklės

Tačiau visiškai įmanoma, kad tokiu būdu Lietuvos prezidento patarėjai ruošia savo vadovą deryboms su Latvijos ir Estijos prezidentais, negalvodami apie tai, kokie juokingi atrodys jo galimi reikalavimai "užkirsti kelią elektrai iš Astravo AE patekti į Baltijos rinką".

Lietuvos politikai bando pamiršti dar vieną faktą, žinomą visiems, kas bent kiek įsivaizduoja rėmus, kuriuose veikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemos.  

Esmė ta, kad "NordPool" biržoje visos prekybos operacijos vykdomos pagal "NordPool" galiojančias taisykles. Bendrovė "Inter RAO" dirba pagal tas pačias taisykles — niekas jėga neprimeta elektros energijos tiekimo, ji perkama ir parduodama kasdieniuose ir kituose aukcionuose. Panašiai, tuo pačiu pagrindu Lietuva turi galimybę pirkti elektrą iš Švedijos naudodama "NordBalt" kabelį ir iš Lenkijos naudodama "LitPol" elektros tiekimo liniją.

Sėdėti ant dviejų kėdžių nepavyks — norėdama nutraukti elektros energijos srautus iš Rusijos BES (bendros energetikos sistemos), Lietuva turės arba kaip nors priversti "NordPool" keisti taisykles, kurios yra vienodos jos 14 valstybių, arba tiesiog palikti "NordPool", tuo pačiu atsisakydama elektros tiekimo iš Švedijos ir Lenkijos. Apskritai nesunku nuspėti, kad visos šios suklastotos netikros žinios pasibaigs be jokių apčiuopiamų rezultatų — jos sukels tam tikrą triukšmą ir nusiramins, paglosčiusios savimeilę ir priešišką Baltarusijai bei Rusijai elektoratą.

Elektronams Šengeno vizos nereikia

Lietuvos politikų nervinės būklės priežastys taip pat lengvai suprantamos. Atsakydama į Sputnik Lietuva užklausą, bendrvė "Inter RAO" patvirtino, kad nuo lapkričio 5 dienos pradėjo tiekti ir toliau tiekia rusišką elektrą atkarpoje Pskovo sritis–Latvija. Prisiminkime, kad "Inter RAO" neturi gamybos pajėgumų Pskovo srityje, o "Pskovskaya GRES" savininkas yra OGK-2, dukterinė "Gazprom Energoholding" įmonė.

Baltijos šalių politikai ne kartą pareiškė, kad ketina reikalauti iš "Inter RAO" elektros kilmės sertifikatų. "Inter RAO" agentūrai Sputnik Lietuva patvirtino, kad jei toks prašymas bus įformintas, šį sertifikatą nustatyta tvarka pateiks įgalioti Rusijos prekybos ir pramonės rūmai. Ir nėra pagrindo abejoti, kad šiame sertifikate net nebus užsimenama apie Baltarusijos AE egzistavimą, atsispindės tik faktai: "Inter RAO" perka elektrą iš OGK-2, elektra gaminama dujomis kūrenamoje "Pskovskaya GRES".

Žinoma, visi energetikai, dirbantys šiame regione, puikiai žino, kad Pskovo srities vartotojai tuo tarpu nepatiria jokio diskomforto — visus trūkstamus kiekius galima kompensuoti srautais iš Baltarusijos, su kurios elektros sistema Rusijos BES jungia trys aukštos įtampos elektros linijos. Ar BelAE generatorius bus naudojamas tokiems tiekimams, ar ne — nė vienos iš Baltijos šalių neturėtų dominti, Rusija ir Baltarusija kuria santykius nedalyvaujant nereikalingoms trečiosioms šalims, tarp jų ir be tokios svarbios Žemės planetai organizacijos kaip Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba.

Kad ir ką pasakytų Lietuvos politikai, realybė nuo to nepasikeis. Latvija mano, kad jai reikia elektros energijos tiekimo iš Rusijos, ją tenkina "Inter RAO" siūlomos kainos, o tai reiškia, kad tiekimas bus vykdomas laikantis "NordPool" energijos biržos taisyklių.

Šios taisyklės yra tokios, kad Lietuva, kuriai po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo trūksta elektros energijos, yra priversta pirkti elektrą ir iš Latvijos — tais atvejais, kai ji gali pateikti palankiausią kainą. Be abejo, Lietuvos politikai mato visus šiuos paprastus derinius: Lietuva moka už elektros tiekimą Latvijai, Latvija — "Inter RAO", o kažkur ten, kur Lietuvos politikai negali pasiekti, Pskovo srities vartotojai gali pervesti pinigus "Belenergo", kad ši valstybinė Baltarusijos organizacija turėtų galimybę sumokėti Rusijai paskolą už BelAE statybą.

Tuo tarpu niekas nepažeis jokių prekybos taisyklių, visi pasieks savo tikslus: vartotojai Latvijoje, Lietuvoje ir Pskovo srityje gaus reikiamą elektrą, o pinigai, keliaudami per įvairių įmonių ir organizacijų sąskaitas, kaip ir tikėtasi, ateis į paskirties vietą — į Rusijos valstybės biudžeto sąskaitas. Ar šiuo atveju nukentės Lietuvos saugumas, yra įdomus klausimas, bet tegul į tai atsako Lietuvos valstybės saugumo institucijos. Ar Lietuvos prezidentas nori priversti šypsotis kolegas iš Latvijos, reaguojančius į jo tekstą apie "Baltarusijos elektros energijos blokavimą"? Kodėl gi ne, nes net nuo menkos šypsenėlės bent vienas mažas mikrobas tikrai žus organizme. Pandemijos metu tai yra nepaprastai naudinga.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektra, Rusija, Latvija, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą

(atnaujinta 08:55 2021.02.26)
Lietuvos vadovas priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik formuojant visuotinį imunitetą, bet ir efektyviai kovojant su naujomis viruso mutacijomis

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje, praneša Prezidentūra.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje vakcinų gamybos ir tiekimo iššūkiams spręsti.

"Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis valstybėmis siūlo kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje. Galima pasitelkti įvairias priemones: plečiant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinant inovacijas, stiprinant tiekimo grandines, teikiant finansinę paramą", — teigė prezidentas.

Nausėda priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik įgyvendinant bendrą ES tikslą suformuoti visuotinį imunitetą dar vasarą, bet ir efektyviai kovoti su naujomis viruso mutacijomis, plintančiomis Europoje.

Pasak prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje kurtųsi naujos gamybos įmonės ir tyrimų centrai, o Lietuvos įmonės ir gyvybės mokslo centrai būtų integruoti į Europos vaistų bei vakcinų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines.

Taip pat pažymima, kad sesijos metu buvo pritarta Europos Komisijos pastangoms sukurti mechanizmą, kad ES vakcinos taptų prieinamos trečiosioms šalims, ypač ES Rytų partnerystės valstybėms.

ES vadovai pabrėžė būtinybę išlaikyti bendrą rinką, sukuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius greitam prekių pristatymui, ir apsikeitė nuomonėmis dėl ES skiepų paso sukūrimo.

"Paso įvedimas ne tik paskatintų bendrosios rinkos efektyvesnį funkcionavimą, bet ir prisidėtų prie tarptautinių ryšių plėtojimo", — teigė prezidentas.

Šiuo metu Lietuvoje baigės medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Pfizer" ir "BioNTech" pradeda trečiosios COVID-19 vakcinos dozės tyrimus
Kultūros bei meno sektoriaus atstovai raginami aktyviai testuotis dėl COVID-19
SAM: atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka