Lietuviški pasai, archyvinė nuotrauka.

Aistros dėl lietuviško paso

87
(atnaujinta 14:36 2018.07.03)
Seimas supaprastino referendumo dėl Lietuvos dvigubos pilietybės procedūrą, jis leis užsienyje gyvenantiems lietuviams — ES valstybių narių ir NATO piliečiams ne tik atgauti lietuvišką pasą, bet ir radikaliai paveikti politinių jėgų išsidėstymą jų istorinėje tėvynėje

Šiandien Lietuvos Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę. Tačiau yra išimčių. Už ypatingus nuopelnus Lietuvai, specialiu prezidento įsakymu gauti Lietuvos pasą, išsaugant esamą kitos šalies pilietybę, gali gauti tik vienetai.

Paskutinis žinomas visuomenei atvejis — prezidentės Dalios Grybauskaitės suteikta Lietuvos pilietybė JAV dailiojo čiuožimo sportininkei Izabelai Tobias 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių išvakarėse. Kokių ypatingų nuopelnų Lietuvai turėjo Tobias, taip ir liko paslaptis. Juk prieš tai Lietuvos Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad nėra pagrindo JAV dailiojo čiuožimo sportininkei suteikti Lietuvos pilietybę. Tačiau akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turėjo savo nuomonę šiuo klausimu.

Dosniai dalino Lietuvos pilietybę kitų šalių piliečiams ir prezidentas Valdas Adamkus — buvęs JAV pilietis. 2001-aisiais metais už kaži kokius "ypatingus nuopelnus Lietuvai" Lietuvos  pasas buvo išduotas Olego Davidovo, mirusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo Avluru sūnaus, vardu. Tada įsiliepsnojo didžiulis skandalas, kurį patriotams-rusofobams sunkiai pavyko numalšinti.

Ne mažiau prieštaringa buvo to paties Valdo Adamkaus suteikta Lietuvos pilietybė Rusijos verslininkui Monsurui Sadekovui. Už kokius "ypatingus nuopelnus Lietuvai"?  Apie tai istorija taip pat nutyli. Tačiau smalsūs žurnalistai sužinojo, kad prieš tai Sadekovo verslo struktūros paaukojo Adamkaus fondui apie 120 tūkstančių eurų (400 tūkstančių litų).

Matyt tam, kad tokie skandalai su keistomis ir skandalingomis Lietuvos Respublikos piliečio pasų dalybomis nepasikartotų, viešojoje erdvėje prasidėjo diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Ypač ši idėja patiko užsienio lietuviams — emigrantams, kurių yra daugiau nei milijonas visame pasaulyje. Nostalgija istorinei tėvynei.

Bet kelią užtveria Lietuvos Konstitucija, kuri neleidžia turėti dviejų pasų. Būtent šią problemą dabar ir bandoma išspręsti. Jeigu tai pavyks, tuomet beveik milijonas lietuvių, kurie dabar gyvena ES ir NATO šalyse, ne tik sustiprins ryšį su savo protėvių žeme, bet ir turės didelę įtaką būsimam Lietuvos valstybės gyvenimui.

Juk gavę lietuvišką pasą, jie įgis teisę balsuoti ir net būti išrinkti į aukščiausias valdžios institucijas. Galės iš "sotaus užsienio" diktuoti savo valią tiems, kas išgyvena ekonominius sunkumus kartu su Lietuva. Vienas milijonas potencialių rinkėjų — emigrantų, kai šiandien Lietuvos gyventojų yra mažiau nei 2,8 mln.

Amerikos lietuviai — daugiausia palikuonys tų, kurie paliko Lietuvą Antrojo Pasaulinio karo metu kartu su besitraukiančia Vokietijos kariuomene. Ryškus atstovas — tas pats Valdas Adamkus. Jeigu 2019-ųjų pavasarį referendumas dėl dvigubos pilietybės patvirtins Konstitucijos pataisas, tuomet ta pati Amerikos lietuvių diaspora taps svaria politine jėga.

Viskas juda link to. Praeitą šeštadienį Seimas jau sumažino atvykusiųjų į planuojamą referendumą skaičiaus apatinę ribą. Belieka atlikti atitinkamus Konstitucijos 12-ojo straipsnio pirmojo skirsnio pakeitimus. Visa tai reikia suspėti padaryti Seimo rudens sesijos metu.

Na, o priešrinkiminės agitacijos metu liaudžiai bus paaiškinta, kad dviguba pilietybė suteiks galimybę per artimiausius Europos ar pasaulio krepšinio čempionatus giedoti sirgalių himną "Mes  čempionai! Mūsų — trys milijonai!"

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

87
Tegai:
dviguba pilietybė, referendumas, Lietuva
Dar šia tema
Seimas sumažino reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės
Sudaryta darbo grupė spręsti referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimus
Seimas pradeda ruoštis referendumo dėl dvigubos pilietybės organizavimui
В Вильнюсе отпраздновали День Независимости США

Pompastiškas Liepos 4-osios paradas Vilniuje. Reveransus savo tikrajam šeimininkui?

(atnaujinta 13:16 2020.07.08)
Kaip ir kasmet, šių, 2020-ųjų metų liepos 4 dieną, mūsiškio elito "grietinėlė" minėjo savo tikrųjų šeimininkų — JAV — Nepriklausomybės dieną

Tik šį kartą vien pamojavimo vėliavėlėmis ar snobiško baliaus nebepakako — Amerikos gerbėjai, lydimi JAV ir Lietuvos kariškių, iškilmingai pasivaikščiojo Gedimino prospektu.

Žodžiu, surengė paradą, kuriame, kaip praneša sisteminė žiniasklaida, buvo nešamos 244 amerikietiškos vėliavos, simbolizavusios 244 nuo JAV nepriklausomybės paskelbimo praėjusius metus. Nors nė iš tolo neprilygstąs XX amžiaus fašistų maršams nei savo skaitlingumu, nei energija, renginys buvo organizuotas tikrai neprastai. Vien kadrų pakanka tuo įsitikinti.

Kita vertus, jo pobūdis — kaip būdinga vartotojiškai visuomenei — buvo ne tik politinis, bet ir pramoginis (ir maisto, ir komercijos — viso to netrūko): minėtasis paradas tebuvo kulminacija visą savaitgalį Vilniuje trukusių oficialių renginių Jungtinių Valstijų valstybinei šventei paminėti.

Į paradą, kaip minėjome, susirinko visuomenės "viršūnių" atstovai. O konkrečiai, būtent liberalkonservatoriško valdančiojo elito flango veikėjai. Pažvelgus iš šalies, tai galėjo atrodyti kone kaip TS-LKD renginys — vienas iš jo veidų buvo "patriarchas" Vytautas Landsbergis, beje — tiek "Delfio", tiek "Lryto" pranešimuose įvardijamas "pirmuoju nepriklausomosios Lietuvos vadovu". Aišku, kartu buvo ir Emanuelis Zingeris, ir Vygaudas Ušackas, "Laisvės partijai" atstovaujantis miesto meras Remigijus Šimašius bei kiti panašaus plauko veikėjai.

Liepos 4-osios paradas: mankurtizacijos ir politinės kolonizacijos simbolis

Pirma įvertinkime faktą vietiniame Lietuvos kontekste. Ką gi jis reiškia? Iš tiesų, kažko kokybiškai naujo čia neįvyko. Viskas taip pat: rusofobija ir antitarybiškumą iki valstybinio lygmens iškėlęs režimas atlikinėja vasališkus reveransus savo tikrajam šeimininkui Vašingtone.

Akį rėžia nebent tai, kad šįsyk suorganizuotas pompastiškas paradas, o ne šiaip eilinis renginys, kaip būdavo anksčiau.

Įdomu yra ir tai, jog šitai įvyko likus vos dviem dienoms iki liepos 6-osios, vadinamosios Valstybės dienos (numanomos Mindaugo karūnavimo datos, kurią dabarties rūmų istorikai, nežiūrint nei šio įvykio, nei paties Mindaugo nevienareikšmiškumo Lietuvos ir lietuvių tautos istorijoje, nevykusiai pateikia jį kaip mūsų krašto priklausymo Vakarams, žodžiu, Vakarų, o ne Rytų Europai ar, juo labiau, slavų pasauliui, įrodymą), vienos pagrindinių švenčių mūsiškių oficiozinių "patriotų" kalendoriuje.

Trisdešimt metų vis šaukiama apie Lietuvos "nepriklausomybę", apeinant realiją, kad absoliučios ir apskritai abstrakčios nepriklausomybės (kaip ir bet ko kito) paprasčiausiai nebūna. Nepriklausomybė yra, bet tiktai nuo Tarybų Sąjungos ir, neminint gamtinių dujų importo klausimo, nuo Rusijos. Tačiau dabarties Lietuva yra visiškai — tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek kultūriškai, idėjiškai — priklausoma nuo Vakarų: JAV, NATO ir ES.

Savaitgalį įvykęs paradas — tai puikus šio priklausomumo simbolis. Į paradą, kuriame eita su svetimos valstybės (Jungtinių Valstijų) vėliavomis, investuota veikiausiai ne mažiau — o gal net ir daugiau — išteklių, kaip į liepos 6-osios, žodžiu, Valstybės dienos (kad ir kokia istoriškai pagrįsta ar nepagrįsta ji būtų), paminėjimą. Tai iš tiesų siunčia žinią. Kokią?..

Ogi labai paprastą: kad Lietuva, nepaisant elito postringavimų apie "nepriklausomybę", politiškai yra tarsi Jungtinių Valstijų satelitas, savotiška kolonija, o tiksliau — Rytų Europos antirusiškojo koridoriaus, kaip savotiškos buferinės zonos, dalis. Tuo tarpu tokių ir panašių paradų dalyviai — kiek juos apskritai galima laikyti lietuviais ar Lietuvos piliečiais — tėra paprasčiausi mankurtai. Ar eiliniai, ar "elitiniai" — tai jau antraeilis dalykas.

"Amerikietiškosios svajonės" saulėlydis

Šiaip ar taip, tokiu paradu išreikštas Lietuvos, o tiksliau — jos valdančiųjų sluoksnių lojalumas Amerikai. Be abejo, ir orientacija į vadinamąją "amerikietiškąją svajonę", tą žemiškąjį materialinio komforto ir nevaržomo vartojimo "rojų", kurį kone visą XX amžių į miesčionių idėjinę įtaką patekusioms masėms kaip masalą siūlė Vakarų pasaulio valdantysis elitas.

Šią "svajonę" galima ir, tiesą sakant, reikia kritikuoti. Ir socialiniu, ir etiniu, ir ekologiniu, ir visais kitais požiūriais. Aišku, tai — dalykas, išeinantis už kuklių šio nedidelio straipsnio ribų. Bet pažymėti reikia tai, kad toji "amerikietiškoji svajonė", kokia ji bebūtų, baigia išsisemti. XXI amžiaus pradžia — pradedant Bušo paskelbtu "karu terorizmui", 2008-ųjų pasaulinio kapitalizmo krize ir baigiant iš esmės psichodeliniu Donaldo Trampo administracijos valdymu — rodo, kad liepto galas nebetoli.

Dabar vykstančių geoekonominių, geopolitinių procesų logika byloja, kad, esamoms sąlygoms nepasikeitus, Kinijos pergalė prieš Jungtines Valstijas yra neišvengiama. Be abejo, kaip matyti iš 2020-ųjų metų įvykių, ypač iš koja kojon su vadinamąja COVID-19 pandemija paaštrėjusios Vakarų antikiniškos laikysenos, JAV viešpataujančių pozicijų gražiuoju veikiausiai neišsižadės; priešingai — JAV valdantieji sluoksniai labai realiai gali siekti pasaulinės konfigūracijos performatavimo.

Kokios to galimos pasekmės — klausimas atviras. Bet viena yra aišku: valdantieji Lietuvos sluoksniai kaip ėjo, taip toliau eis pasirinktu amerikanofilijos ir rusofobijos kursu. Šiuo požiūriu Lietuvos fronte nieko naujo. Tik vienas ir tas pats įsiteikinėjimas šeimininkui už Atlanto. Aišku, kol jis savo vietininkams mokės Judo sidabrinius, netrūks ir atitinkamų reveransų. O kiek jų fone adekvatu kalbėti apie "Lietuvos nepriklausomybę" — tepamąsto pats skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
paradas, Vilnius, JAV Nepriklausomybės diena
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė užtikrino JAV laivo eskortą
Amerika Vilniuje: koks buvo "amerikietiškas savaitgalis" Lietuvos sostinėje
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
Vaistai rankose, archyvinė nuotrauka

Siekiama sumažinti pacientų priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

(atnaujinta 13:23 2020.07.08)
Pabrėžiama, kad staigus raminamųjų vaistų atsisakymas gali pakenkti pacientui, todėl dokumente pateikiamos laipsniško nutraukimo taisyklės, pakeitimo kitais vaistais tvarka, atvejai, kada nerekomenduojama mažinti arba nutraukti benzodiazepinų vartojimo

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Patvirtintos rekomendacijos, kurios padės gydytojams atsakingiau skirti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, vadinamuosius benzodiazepinus, ir palaipsniui mažinti šių bei panašaus veikimo vaistų vartojimą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Tokių būdu norima sumažinti pacientų priklausomybę nuo centrinę nervų sistemą slopinančių preparatų.

"Per kelis dešimtmečius benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje išaugo tiek, kad šiandien 2–3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Be to, vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus (86 mėnesius), nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui", — teigiama pranešime.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytas įsakymas nustato tokių vaistų skyrimo principus bei tvarką, taip pat maksimalią rekomenduojamą gydymo trukmę — 12 savaičių (arba 3 mėnesius).

Pabrėžiama, kad staigus raminamųjų vaistų atsisakymas gali pakenkti pacientui, todėl dokumente pateikiamos laipsniško nutraukimo taisyklės, pakeitimo kitais vaistais tvarka, atvejai, kada nerekomenduojama mažinti arba nutraukti benzodiazepinų vartojimo.

Verygos įsakymas apima pacientų grupes, kurioms benzodiazepinus skirti pirmą kartą nerekomenduojama, taip pat pacientų grupes, kurioms vertėtų mažinti arba nutraukti ilgalaikį vartojimą, bei tas grupes, kurioms galima tęsti gydymą šiais vaistais ilgesnį laiką. Tačiau visais atvejais bus skatinama siekti sumažinti ar nutraukti benzodiazepinų vartojimą.

Pažymima, kad siekiant sklandaus šių rekomendacijų įgyvendinimo, bus organizuojami šeimos gydytojų mokymai bei pacientų ir visuomenės švietimas.

Tegai:
vaistai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Dar šia tema
KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams