Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, archyvinė nuotrauka

Kodėl Visvaldas Matijošaitis gali tapti Lietuvos prezidentu

342
(atnaujinta 16:04 2018.07.11)
Šiandien Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra vienas iš populiariausių Lietuvos politikų, turinčių šansų tapti prezidentu. Kokia jo sėkmės paslaptis?

Neseniai Kaune atidarytas paminklas Vyčiui, kurį miestas, galima sakyti, "perėmė" iš sostinės, kur iki šiol vis dar sprendžiama, kuo gi užpildyti Lukiškių aikštę. Kauno savivaldybė investavo daug lėšų paminklui įrengti, tačiau žmonės buvo daugiau nei patenkinti.

Atrodo, kur yra Vytis, o kur Prezidento rūmai? O ryšys yra, ir loginės grandinės centre — Visvaldas Matijošaitis.

Tvarka bus

Su Kauno vadovu susiklostė gana keista situacija. Viena vertus, jis nėra politikas, kuris nuolat yra visų akivaizdoje ir jis neišsiskiria nei charizma, nei iškalba. Be to, jis ne iš vargšų, o Lietuvoje apskritai nemėgstami turtingi žmonės dėl didelės socialinės ir ekonominės nelygybės. Be to, sovietmečiu Matijošaitis dirbo milicijoje, t.y. "okupacinio režimo" valstybinėje sistemoje.

Kita vertus, jo reitingas nacionaliniu lygiu gana aukštas. Todėl iškyla klausimas — kuo Matijošaitis taip pritraukia rinkėją ne tik Kaune, bet ir už jo ribų.

Pirma, jo vardas siejasi su tvarka ir veiksmingu darbu, kurio tikslas — rezultatas. Prieš tapdamas meru, Matijošaitis pareiškė: "Nesiruošiau būti meru, bet pavargau gyventi apleistame mieste." Kitaip tariant, jis pažadėjo viską pakeisti ir, sprendžiant iš to, kad jo populiarumas Kaune šiandien toks kaip Vladimiro Putino Rusijoje ir net didesnis, pasiekė rezultatų.

O dabar grįžkime prie Vyčio.

Tokia "karvė" reikalinga pačiam

Bet kurioje šalyje yra labai svarbi simbolių politika, nes ji jungia žmones, kurie gali taikstytis su skurdu, tačiau neatleis nepagarbos istorinei atminčiai. Todėl valdžios institucijos turi jausti, ką nori matyti žmonės vienoje ar kitoje aikštėje.

Ir kol Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo užsiėmęs sovietmečio skulptūrų nuo Žaliojo tilto (nors nuomonės šia tema visuomenėje prieštaringos) išmontavimu ir pareiškė, kad Vytis, kuris yra ne Vytis apskritai, Lukiškių aikštėje būtų klaida, Matijošaitis ėmėsi iniciatyvos ir suteikė džiaugsmo visiems Kauno žmonėms.

Taigi, vienas iš sociologų pasakė apie jį: "Tai retas atvejis, tai tikrai žvaigždė. Akivaizdu, kad Lietuvoje gyva nuomonė, jog Kaunas sparčiai vystosi ekonomikos ir kultūros srityse". Be to, gerai žinoma žurnalistė sarkastiškai, tačiau teisingai pabrėžė, kad Matijošaičio sėkmės garantas yra metodai, grindžiami darbo milicijoje patirtimi, rusiškas verslo organizavimo stilius ir ūkiškas buvusio prezidento Algirdo Brazausko požiūris.

Nuo mero iki prezidento?

Jei apibendrintume, Matijošaitis populiarus, nes be galo "savas", o visi veiksniai, kurie turėtų jį "skandinti", tik padidina jo reitingą (pvz., jo turtas rinkėjams reiškia ne tai, kad jis yra vagis, o tai, kad jis daug dirbo).

Jo populiarumo niekaip nepaveikė istorija su medžių kirtimu Kaune ir nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis vos nepartrenkė žmogaus. Tai reiškia, kad žmonės yra pasirengę suprasti Matijošaitį ir jam atleisti, net jei jis yra kaltas, o pastarasis jautriai reaguoja į žmonių nuotaikas. 

Su tokiu pasitikėjimu ne nuodėmė užsimoti ir į prezidento kėdę, bet čia kyla daugybė kitų problemų.

Pirmiausia, Lietuvos prezidentas, visų pirma, yra užsienio, o tik po to vidaus politikas. Matijošaitis negali pasigirti didele tarptautinių santykių patirtimi, o jo sugebėjimas valdyti šalies ekonomiką bus ribotas. Tačiau rinkėjams, kurie ir toliau tiki, kad valstybės vadovas sprendžia viską, šie argumentai nėra pagrindiniai.

Antra, Matijošaičio negalima pavadinti sisteminiu politiku, o tokiems labai sunku atsilaikyti Lietuvos valdžios aukščiausiame lygmenyje, nes prieš juos sukyla visi. Trečia, Kauno meras ne draugas konservatoriams, o tai reiškia, kad jis bus "spaudžiamas'' iki rinkimų, per rinkimus ir po jų ("valstiečiai" neleis sumeluoti).

Tačiau visi šie argumentai prieš Mtijošačio planus siekti prezidento posto nėra tokie svarbūs kaip vienas dalykas. Dabar jis yra savo vietoje ir pasielgs neapgalvotai ir neatsakingai prieš kauniečius ir visus Lietuvos piliečius, jei įsivels į prezidento rinkimų intrigas. Tikriausiai, jis ir pats tai supranta. Todėl yra labai atsargus, ką nors sakydamas. Tačiau pagunda didelė, ir jei Kauno meras vis dėlto pabandys šturmuoti Vilnių, bus įdomu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

342
Tegai:
prezidento rinkimai, Visvaldas Matijošaitis, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Kauno mero iššūkį jau priėmė Utenos ir Klaipėdos miestų vadovai
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
Traukinys Kaliningrado stotyje

Keleivių srautas Kaliningrado geležinkeliu smarkiai sumažėjo

(atnaujinta 15:43 2020.07.10)
Keleivių srautas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų buvo pristabdytas beveik trims mėnesiams

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Dėl apribojimų, įvestų dėl koronaviruso pandemijos, tolimųjų reisų keleivių srautai Kaliningrado geležinkeliu per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 63,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Apie tai pranešė Kaliningrado geležinkelių spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, šia kryptimi važiavo 1 mln. 439 tūkst. keleivių, tai yra 34,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Iš jų 38,6 tūkst. keleivių buvo išsiųsti tolimu susisiekimu iš Kaliningrado geležinkelio stočių ir metro stočių, -63,4 proc., tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Priemiesčio traukiniais važiavo 1,4 mln. žmonių (32,8 proc. mažiau).

Birželio mėnesį pervežimai taip pat sumažėjo 32,8 proc. Iš viso priemiestiniais traukiniais važiavo 400 tūkst. keleivių.

Balandžio pradžioje traukiniai tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų, į kuriuos vežama tranzitu per Baltarusiją, buvo laikinai atšaukti.

Geležinkelio ryšys atnaujintas tik liepos 1 dieną, tačiau dabar galioja specialios taisyklės. Lietuvos ir Baltarusijos stotyse yra tik techninės stotelės, įlaipinimas ir išlaipinimas draudžiamas.

Taip pat tik vakariniame Rusijos regione registruoti keleiviai gali kirsti Rusijos sieną tranzitiniais traukiniais, važiuojančiais į Kaliningradą ir iš jo.

Tegai:
transporto srautas, keleiviai, Kaliningradas
Dar šia tema
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų