Здание Конгресса США на Капитолийском холме в Вашингтоне

Trampas įjungia skaitiklį NATO: kodėl karštai palaiko Lietuva

131
(atnaujinta 14:56 2018.07.13)
Liepos 11-12 dienomis Briuselyje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime aptarti šiuolaikiniai iššūkiai ir gynybos išlaidos; eilinį kartą didžiausia grėsme Vakarams įvardyta Rusija ir jos dujotiekiai į Europą

Kai kurios JAV iniciatyvos jau atsispindi biudžeto rodikliuose. Dėl tariamai augančios Maskvos agresijos viršūnių susitikime nuspręsta padidinti Aljanso karines išlaidas 266 milijardais dolerių per ateinančius šešerius metus.

Tiesa, aptariant nepaprastą vamzdynų likimą, Vokietijos lyderė Angela Merkel švelniai "nusodino" JAV prezidentą Donaldą Trampą, kuris norėtų "kariškai" nukreipti Europos milijardus dolerių iš Sibiro į JAV suskystintų gamtinių dujų rinką. Merkel pareiškė, kad Vokietija savarankiškai priima svarbius ekonominius sprendimus.

Na, o Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtai remia visą Trampo iniciatyvų sąrašą, tarp kurių — JAV karinių pajėgų augimas Rytų Europoje ir tolimesnė oro gynybos sistemų Baltijos šalyse plėtra. Tai tik verslas. Donaldas Trampas, kaip patyręs verslininkas, siekia daugiau parduoti (ginklus ar orą — nesvarbu) ir Jungtinių Amerikos Valstijų naudai valdyti pasaulinius pinigų srautus.

Tai tik verslas

Tačiau, atsižvelgiant į NATO struktūrų plėtrą Rytų Europoje, lėšų judėjimas gali neigiamai paveikti pasaulio ir milijonų žmonių likimą.

Taigi, po viršūnių susitikimo 2016 metais Varšuvoje ir Baltijos šalyse pasirodė daugianacionaliniai NATO batalionai. 2017 m. Briuselio viršūnių susitikimas privertė europiečius aktyviau pirkti amerikietiškus ginklus. 2017-ųjų metų viršūnių susitikimas Briuselyje privertė europiečius aktyviai pirkti ginklus iš Amerikos. O dabartiniai sprendimai gali tapti lemtingi Rytų Europai.

Pentagono finansuojamas Europos politikos analizės centras paskelbė ataskaitą apie Baltijos regiono apsaugos nuo Rusijos priemones. Karo analitikai siūlo perkelti arčiau Kaliningrado srities NATO priešraketinius kompleksus, Baltijos regione sukurti pažangius logistikos centrus ir kuro sandėlius, kad paspartinti atsaką į grėsmę (operatyviau perkelti papildomus Aljanso karinius dalinius iš Vokietijos ir Lenkijos).

Be to, siūloma stiprinti keitimąsi žvalgybos duomenimis tarp NATO valstybių narių ir partnerių, įskaitant Suomiją, Švediją ir Ukrainą. Dislokuotoms Baltijos šalių specialiųjų operacijų pajėgoms Aljansas rekomenduoja mokyti vietos teisėsaugininkus atremti Rusijos pajėgas.

Pentagonas siunčia vis daugiau ginklų į Europą, bet realios priežasties militarizacijai nėra. Niekuo nepagrįstos šnekos apie Maskvos norą užgrobti Baltijos šalis arba sukurti "Suvalkų koridorių", neva reikalingą tam, kad sustiprintų savo įtaką Europoje, tokie veiksmai ir pareiškimai – klinikinis atvejis. Šaltasis karas baigėsi prieš tris dešimtmečius, tačiau Šiaurės Atlanto aljansas ir toliau pumpuoja Vakarų mokesčių mokėtojų pinigus, kurie turi būti nuolatinėje baimėje. Priešingu atveju, jie nustos mokėti, o Trampas reikalauja jau nebe dviejų, o privalomų keturių procentų BVP.

Karinis likimas

Jei nebūtų Rusijos, jie sugalvotų kovą prieš meteoritų grėsmę arba ateivių integraciją – pinigai neturi kvapo.

Tačiau koks yra Lietuvos, kuri užima 95-ąją pasaulio kariuomenės reitingų eilutę, interesas, o tai, ko gero, rodo silpnumą? Tikriausiai, Lietuvos valstybė visiškai prarado savo suverenitetą ir beatodairiškai laikosi provokuojamos Amerikos politikos.

Nors tai aiškiai garantuoja ne regioninio saugumo augimą, o karinių operacijų grėsmę. Karo kvapas vis stipriau užuodžiamas Baltijos šalyse, kurioms nė viena iš artimiausių kaimynių negrasina. Milijonai dolerių iš Aljanso biudžeto niekada nepadidins "jaunosios demokratijos" ekonomikos (išskyrus atvejus, kai tai liečia Lietuvos olimpo pareigūnus).

NATO karinė infrastruktūra Baltijos šalyse yra skirta ne aborigenų klestėjimui, o sunaikinimui. Kartą paleistas, Aljanso mechanizmas gali per kelias dienas sugriauti taikų gyvenimo ritmą, nublokšti šalį į viduramžių chaosą (kaip buvo Afganistane, Libijoje, Sirijoje).

Karinio konflikto su Rusija atveju (bet kokio intensyvumo) 5 NATO nuostatų straipsnis praktiškai pasmerkia Aljanso narius branduoliniam karui. Ir tai ne gąsdinimai iš fantastikos srities, bet tikrovė, į kurią Trampas rūpestingai stumia Europą, beje, pamiršdamas apie Amerikos pažeidžiamumą šiuolaikiniame pasaulyje.

Manau, lietuviams ir kitoms Baltijos tautoms derėtų sutikti su Amerikos prezidentu tik vienu klausimu: "Kartais mūsų pats baisiausias priešas — mūsų vadinamieji draugai".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

131
Tegai:
NATO, Donaldas Trampas, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Žiniasklaida sužinojo apie Vašingtono planus atsisakyti laikytis PPO normų
Puškovas: Putino ir Trampo susitikimas skirtas ne ultimatumams skelbti
Rusijos karia

Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis 10 km

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Rusija sėkmingai išbando smogiamuosius bepiločius aparatus ir tankus su dirbtiniu intelektu, taip pat tolimojo šaudymo priemones, skirtas naikinti aukštųjų technologijų kovines sistemas ir potencialaus priešo robotus

Šaltiniai Rusijos kariniame-pramoniniame komplekse pranešė: Rusijos elektromagnetinių patrankų prototipų garantuojamas taikinių sunaikinimo diapazonas siekia 10 kilometrų. Tai reiškia, kad tiesaus matymo zonoje, aukštųjų technologijų priešo ginklai oro ir antžeminiais ginklais gali būti akimirksniu paversti metalo laužo krūva — dėl sudegusio valdymo ir nusitaikymo įrangos elektromagnetinių komponentų. Tylus šūvis trunka milisekundę, nėra ugnies, dūmų ar atatrankos. Neįmanoma nustatyti EM patrankos padėties, naudojant standartines radiolokacijos priemones ar palydovų žvalgybą.

Anksčiau EM patrankos veikimo nuotolis siekė tris kilometrus. Naujo tipo ginklų poligoniniai bandymai vyksta nuo 2015 metų, patranka sėkmingai "sudegina" bepiločius aparatus ore ir įvairius prietaisus žemėje. Taigi holdingo "Roselectronika" ekspertai anksčiau sukūrė ferito pluoštą, galintį apsaugoti šiuolaikinių šarvuočių, zenitinių raketų sistemų ir orlaivių elektroninius prietaisus nuo priešų radijo elektrinio karo (EW) padarinių.

Laikas, per kurį turi būti patvirtinta nauja EM patranka, nėra nurodytas, ir visgi Rusija prie to priartėjo, sėkmė akivaizdi. Šiandien prototipai pajėgus smogti bepiločiams orlaiviams, sraigtasparniams ir į sparnuotas raketas iš nemažo atstumo. Būtent kaip priešlėktuvinės gynybos priemonė nauja patranka pasiekė rekordą — "sudegino" mokamąjį oro taikinį 10 kilometrų atstumu. Jei atstumą pavyks padidinti iki 20 kilometrų, tada ir šiuolaikiniai kovos lėktuvai (pagal aukštį) pateks į taikinių kategoriją. Tikiu, kad naujų Rusijos gynybos pramonės laimėjimų šioje srityje neteks ilgai laukti. Rusijos kariuomenė jau eksploatuoja radioelektronikos ginklus naujais fiziniais principais, neseniai Sputnik pasakojo apie nuotolinio išminavimo mašiną "Listva".

EM patrankos priešakyje

Elektromagnetinės spinduliuotės technologijomis pagrįsti ginklai iš esmės veikimo principu yra artimi elektroninėms karo sistemoms (EKS). Vietoj parako ir metalo Rusijos EM patranka naudoja aukšto dažnio radiacijos energiją. Pažeidžianti elektromagnetinė spinduliuotė plinta šviesos greičiu. Nors skaičiuojamos didžiulės energijos sąnaudos kiekvienam šūviui, tačiau technologijos nuolat tobulėja. 

Ateityje EM patrankos gali bazuotis 6-osios kartos sunkiuosiuose nepilotuojamuose naikintuvuose, antžeminių pajėgų ir karinio jūrų laivyno įrangoje. Jei vieną dieną lėktuvai ir sraigtasparniai, bepiločiai aparatai, sparnuotosios raketos, tankai ir kitos priešo šarvuotosios technikos mūšio lauke "sugestų" be priežasties, vadinasi jos pateko į naują karo technikos akiratį. EM patranka laikoma nemirtinu ginklu — ji naikina elektroniką, tačiau pasigaili gyvos jėgos. Didelė elektromagnetinė spinduliuotė pavojinga žmonių sveikatai, ji gali paveikti nervų, imuninę ir kitas kūno sistemas. Ir vis dėlto, jei EM impulsas "sudegins" mikroschemas ir sustabdys pilotuojamo orlaivio variklį, pilotas yra pasmerktas — katapulta taip pat nesuveiks.

Elektromagnetiniai ginklai — visas instrumentų spektras, skirtas darbui konkrečiuose sektoriuose. Magnetinis laukas gali būti naudojamas pirminiam sviedinio greičiui suteikt, kaip alternatyva parakui klasikinėje artilerijoje (bėginė patranka). Rusijoje pirmenybė buvo teikiama elektroninėms karo sistemoms, elektromagnetinėms bomboms, kurios galit atjungti visą priešo radijo ir elektroninę įrangą 4 km spinduliu, tai yra, palikti karį be ryšio ir valdymo, paverčiant dalinius neorganizuotomis miniomis. EM patranka — naujas aukštųjų technologijų pergalės komponentas.

Įdomu tai, kad elektromagnetinės patrankos idėja gimė vienu metu Rusijoje ir Prancūzijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Tai buvo pagrįsta vokiečių tyrinėtojo Johano Karlo Frydricho Gauso, elektromagnetizmo teorijos autoriaus, darbais. Idėja aplenkė laiką ir nerado praktinio pritaikymo karinėje technikoje: prancūzų modelis 50 gramų sviedinio greitį išvystė iki 200 m/s ir pralaimėjo prieš įprastinę artileriją. Rusijos "magnetinis-fugalinis" patrankos projektas liko tik brėžinių pavidalu. Elektromagnetinių ginklų idėjų renesansas kilo XXI amžiaus pradžioje. 2011 metais bėginis ginklas sėkmingai išlaikė testus Rusijos mokslų akademijos Jungtinio aukštos temperatūros instituto Šaturskio filialo laboratorijoje. Elektromagnetinė patranka šaudė labai mažais sviediniais, tačiau šie "žirniai" su elektromagnetiniu pagreičiu savo kelyje plienines plokštes paversdavo plazma. Po penkerių metų Rusijos specialistai išvystė materiją beveik iki pirmojo kosminio greičio ir šiandienai nuėjo jau ilgą kelią.

Partneriai atsilieka

Elektromagnetinių patrankų projektais užsiima JAV, Izraelis, Turkija, Prancūzija, Kinija. Ir vis dėlto nė viena iš šių šalių nepasiekė dešimties kilometrų veiksmingo "aukšto dažnio ugnies" diapazono. Pavyzdžiui, JAV karinis jūrų laivynas praėjusią vasarą išbandė bėginę patranką, kurios sviedinio greitis siekė apie 2041 m/s. Pažymėsime, kad ši kietoji amunicija (ne elektromagnetinis impulsas) visgi neviršijo maksimalaus šiuolaikinės parako artilerijos sviedinio greičio — 2500 m/s. Ateities karams pagreičio akivaizdžiai nepakaks.

Bėginė patranka — elektromagnetinės patrankos rūšis, kurios pagrindiniai elementai — energijos šaltinis, elektrinis skirstomasis prietaisas ir du elektrai laidūs bėgiai nuo vieno iki penkių metrų ilgio. Šūvis įvyksta tuo metu, kai įjungiama aukšta įtampa dėl plazmos energijos sąveikos (specialaus intarpo degimo) ir elektromagnetinio lauko. Amerikiečiai nuo 2000-ųjų pradžios laboratoriškai bando 475 mm bėginę patranką (sukurta "General Atomics" ir "BAE Systems"), tačiau sėkmė nėra akivaizdi. Sviedinys, sveriantis 23 kg, skrieja iš vamzdžio maždaug 2200 m/s greičiu ir gali padaryti didžiulę žalą. Nežinia, kur ir kaip toli jis skrenda.

Nepavydėtina ir bėginės patrankos lemtis JAV kariniame jūrų laivyne. Dėl kelių dešimčių šūvių resurso ir didžiulės energijos sąnaudos jie atsisakė idėjos jį talpinti į amerikiečių naikintoją "Zumwalt". Laivas negali būti savo ginkluotės auka, o naudojant EM patranką reikėjo atjungti beveik visą naikintojo elektroniką, įskaitant priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas. JAV karinio jūrų laivyno instituto specialistai galiausiai pasiūlė naudoti "Zumwalt" tipo "super naikintojus" tik kaip komandinius laivus. Bandymai tęsiami. Aukštųjų technologijų ginklų srityje pirmaujančios šalys akivaizdžiai atsilieka nuo Rusijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karinė technika, ginklai, Rusija
Dar šia tema
Rusija supranta Kinijos poziciją JAV derybose dėl ginklų
Rusija pradeda naujų specialių pistoleto šovinių gamybą
Maskva

Propaganda prieš naujienas: kodėl Vakarų žiniasklaida praranda savo pozicijas

(atnaujinta 11:41 2020.07.11)
Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą

MIA "Rossija segodnia" pristatė tyrimą "Aštuonkojis 2.0. Koronavirusas Rusijoje", skirtą šalies įvaizdžiui Vakarų (ir ne tik) žiniasklaidoje. Šį kartą į tyrėjų akiratį pateko pandemija, o aprėptas buvo ne tik G7, bet ir Kinija, kurioje įvyko pirmasis ligos protrūkis.

Papildymas pasirodė gana sėkmingu, nes Kinijos žiniasklaidos statistika pateikė gana netikėtą pasaulio paveikslą, kurį transliavo Vakarų leidiniai.

Apskritai, "Aštuonkojis 2.0" nepateikė jokių ypatingų staigmenų: Vakarų žiniasklaida naudojo COVID-19 kaip dar vieną naujieną, siekdama tęsti antirusišką propagandą.

Neabejotinu lyderiu čia tapo amerikiečiai — 58% publikacijų šia tema penkiose reikšmingiausiose (pagal auditorijos pasiekiamumą) Amerikos žiniasklaidose turėjo neigiama tonalumą. Toliau sekančioje Vokietijos žiniasklaidoje šis skaičius sudarė 44 proc., pas kanadiečius — 41 proc., o britus — 38 proc.

Tuo tarpu likusiuose trijuose "septyneto" valstybėse negatyvo dalia Rusijos atžvilgiu šia tema pastebima žemesnė: Japonijoje — 33 proc., Italijoje — 28 proc., Prancūzijoje — įspūdingas 21 proc.

Tiesa, ir pozityvo nebuvo daug — nuo vieno iki penkių procentų. Vienintelė išimtis yra Italija, kur net devyni procentai Rusijos ir koronaviruso paminėjimų buvo teigiami. Nesunku numanyti, kad būtent pagalba, kurią rusai suteikė italams kovojant su epidemija (siunčiant medicininius išteklius ir gydytojus), suteikė jų žiniasklaidai didesnę palankių publikacijų dalį.

Tačiau šiose skaičiuose įdomus kitas aspektas: jie aiškiai parodo aktualiausias dabartinės geopolitines tendencijas. Viena vertus, anglosaksai (tiek iš Senojo Pasaulio, tiek iš už vandenyno) išlieka antirusiškos atakos priešakyje, esant jos varomąja jėga. Tačiau iš kitos pusės — jie akivaizdžiai praranda net savo artimiausių sąjungininkų palaikymą, kurie bando išlaikyti neutralų požiūrį ir nepropoguoti rusofobijos, kas yra logiška: laikai pasikeitė ir kieme ne 2014-ieji.

Kartu skaičiai rodo, kokioje sunkioje — pirmiausia sau —  pozicijoje yra Vokietija. Aktyvi antirusiška lyderiaujančios Vokietijos žiniasklaidos pozicija aiškiai prieštarauja valstybinei-politinei linijai, kai Berlynas ne tik skatina ir gina bendrus projektus su Maskva, bet ir nuosekliai atsikrato pusiau okupacinės priklausomybės nuo JAV. Tačiau žiniasklaidos srityje akivaizdžiai išlieka griežtas svarbiausių leidinių pavaldumas ir besąlygiškas lojalumas nacionaliniams interesams ir Vašingtono viršenybei.

Kalbant apie konkrečias temas, kurios buvo naudojamos koronaviruso- antirusiškoje propagandoje, jos neišsiskyrė originalumu, vienaip ar kitaip veda prie dviejų seniai ir visiems gerai žinomų pagrindinių motyvų: Rusija eilini kartą žlūgsta, kaip niekad anksčiau, bet taip pat kelia didžiulę grėsmę visam pasauliui.

Visų pirma, buvo sukritikuota ir bendra situacija šalyje ir šalies sveikatos priežiūros sistemos būklė bei Rusijos valdžios veiksmai kovojant su COVID-19 — numatant, kad padėtis vėl laikosi ant plauko ir bet kurią akimirką gali žlugti. Kalbant apie grėsmę likusiai planetai, šiuo atveju taip pat nebuvo sugalvota nieko naujo: pagrindiniai kaltinimai — Maskvos vykdymo kampanija dezinformuojant apie pandemiją, iki to, kad Rusija klastingai įskiepija žmonijai apie rankų plovimo nenaudingumą.

Žinoma, Kinijos žiniasklaidoje ryškiai skiriasi problemos apšvietimo vaizdas, ir reikalas net ne 20% teigiamų publikacijų apie Rusiją kovos su koronavirusu kontekste ir neigiamų nebuvimu.

RT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Pagrindinis bruožas yra didelis straipsnių šia tema skaičius. Per peržvelgta laikotarpį — nuo kovo iki birželio — 5 populiariausiuose Kinijos žiniasklaidos šaltiniuose buvo paskelbta daugiau nei 1 200 straipsnių apie Rusijos konfrontaciją su epidemija. Palyginimui: per tą patį laikotarpį minimaliausias tekstų skaičius pasirodė Kanadoje — 238 vienetai, o kitų šešių šalių rodikliai svyravo tarp 371 (Italija) ir 470 (Japonija). Beje, amerikiečiai su savo 428 straipsniais yra penktoje sąrašo vietoje.

Gaunasi, kad per tris mėnesius Kinijos žiniasklaida paskelbė tema "Koronavirusas Rusijoje" beveik tris kartus daugiau medžiagos, nei atrodo galingiausia planetoje Amerikos žiniasklaida. Be to, verta priminti, kad 80% kinų iš jų buvo neutralaus informacinio pobūdžio, tai yra, daugiausia tai buvo tik naujienų pranešimai.

Būtų klaidinga priskirti tokį milžinišką skirtumą ypatingam Kinijos dėmesiui ir domėjimusi Rusijos reikalais. Atrodo, kad viskas yra daug paprasčiau ir banaliau: reikalas intensyvesniame pirmaujančių Kinijos žiniasklaidos priemonių darbe ir didesniame efektyvume, kurios apdoroja ir perduoda per save daug daugiau informacijos srautų nei jų kolegos iš Vakarų.

Iš tiesų, tai patvirtina Vakarų baimę dėl informacinės lyderystės praradimo. Žinoma, norint pateikti tai auditorijai, jie yra išpūsti iki anekdotinių formų, tačiau iš esmės turi pagrindo.

Kadaise Vakarai sukūrė masinės informacijos priemonę šiuolaikiniu jų supratimu, tapus besąlygišku lyderiu ir pavyzdžiu visiems kitiems. Žodžio laisvė ir informacijos skleidimas tapo vienu pagrindinių jos kozirių kovojant su ideologiniais ir geopolitiniais oponentais — ir buvo sėkmingai panaudoti.

Tačiau dabar mes matome augančią šios ne taip jau seniai atrodančios sistemos krizę.

Kuo toliau, tuo sunkiau Vakarų žiniasklaidai konkuruoti su "ne laisvojo pasaulio" žiniasklaida, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar Rusija. Galite juoktis tiek, kiek norite dėl Amerikos ir Europos politikų skleidžiamos panikos apie "Kremliaus žiniasklaidos čiuptuvus", tačiau RT ir Sputnik išties sulaukia vis daugiau atgarsio socialiniuose tinkluose nei garsiausi ir įtakingiausi Europos naujienų šaltiniai. Daugiau nei 1200 Kinijos žiniasklaidos pranešimų, nukreiptų prieš mažiau nei 450 — iš amerikiečių tik vienos bei siauros temos bei ne pačiomis karšiausiomis šioms valstybėms, atspindi tą patį procesą.

Vakarų žiniasklaidai vis sunkiau ir sunkiau (palyginus su senesniais konkurentais) susitvarko su savo pagrindine funkcija - akumuliuoti ir pateikti auditorijai kuo įvairesnę informaciją. Tai taikoma ir medžiagos turiniui ir pateikimui.

Taip, Vakarai ir toliau laikosi "laisviausios, sąžiningiausios ir profesionaliausios spaudos" etiketės. Tačiau susiklosčiusi situacija, kaip su karaliaus drabužiais iš pasakos — vieną dieną ji tiesiog nustos veikti.

Tegai:
koronavirusas, propaganda, žiniasklaida, Kinija, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai