Здание Конгресса США на Капитолийском холме в Вашингтоне

Trampas įjungia skaitiklį NATO: kodėl karštai palaiko Lietuva

116
(atnaujinta 14:56 2018.07.13)
Aleksandras Chrolenko
Liepos 11-12 dienomis Briuselyje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime aptarti šiuolaikiniai iššūkiai ir gynybos išlaidos; eilinį kartą didžiausia grėsme Vakarams įvardyta Rusija ir jos dujotiekiai į Europą

Kai kurios JAV iniciatyvos jau atsispindi biudžeto rodikliuose. Dėl tariamai augančios Maskvos agresijos viršūnių susitikime nuspręsta padidinti Aljanso karines išlaidas 266 milijardais dolerių per ateinančius šešerius metus.

Tiesa, aptariant nepaprastą vamzdynų likimą, Vokietijos lyderė Angela Merkel švelniai "nusodino" JAV prezidentą Donaldą Trampą, kuris norėtų "kariškai" nukreipti Europos milijardus dolerių iš Sibiro į JAV suskystintų gamtinių dujų rinką. Merkel pareiškė, kad Vokietija savarankiškai priima svarbius ekonominius sprendimus.

Na, o Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtai remia visą Trampo iniciatyvų sąrašą, tarp kurių — JAV karinių pajėgų augimas Rytų Europoje ir tolimesnė oro gynybos sistemų Baltijos šalyse plėtra. Tai tik verslas. Donaldas Trampas, kaip patyręs verslininkas, siekia daugiau parduoti (ginklus ar orą — nesvarbu) ir Jungtinių Amerikos Valstijų naudai valdyti pasaulinius pinigų srautus.

Tai tik verslas

Tačiau, atsižvelgiant į NATO struktūrų plėtrą Rytų Europoje, lėšų judėjimas gali neigiamai paveikti pasaulio ir milijonų žmonių likimą.

Taigi, po viršūnių susitikimo 2016 metais Varšuvoje ir Baltijos šalyse pasirodė daugianacionaliniai NATO batalionai. 2017 m. Briuselio viršūnių susitikimas privertė europiečius aktyviau pirkti amerikietiškus ginklus. 2017-ųjų metų viršūnių susitikimas Briuselyje privertė europiečius aktyviai pirkti ginklus iš Amerikos. O dabartiniai sprendimai gali tapti lemtingi Rytų Europai.

Pentagono finansuojamas Europos politikos analizės centras paskelbė ataskaitą apie Baltijos regiono apsaugos nuo Rusijos priemones. Karo analitikai siūlo perkelti arčiau Kaliningrado srities NATO priešraketinius kompleksus, Baltijos regione sukurti pažangius logistikos centrus ir kuro sandėlius, kad paspartinti atsaką į grėsmę (operatyviau perkelti papildomus Aljanso karinius dalinius iš Vokietijos ir Lenkijos).

Be to, siūloma stiprinti keitimąsi žvalgybos duomenimis tarp NATO valstybių narių ir partnerių, įskaitant Suomiją, Švediją ir Ukrainą. Dislokuotoms Baltijos šalių specialiųjų operacijų pajėgoms Aljansas rekomenduoja mokyti vietos teisėsaugininkus atremti Rusijos pajėgas.

Pentagonas siunčia vis daugiau ginklų į Europą, bet realios priežasties militarizacijai nėra. Niekuo nepagrįstos šnekos apie Maskvos norą užgrobti Baltijos šalis arba sukurti "Suvalkų koridorių", neva reikalingą tam, kad sustiprintų savo įtaką Europoje, tokie veiksmai ir pareiškimai – klinikinis atvejis. Šaltasis karas baigėsi prieš tris dešimtmečius, tačiau Šiaurės Atlanto aljansas ir toliau pumpuoja Vakarų mokesčių mokėtojų pinigus, kurie turi būti nuolatinėje baimėje. Priešingu atveju, jie nustos mokėti, o Trampas reikalauja jau nebe dviejų, o privalomų keturių procentų BVP.

Karinis likimas

Jei nebūtų Rusijos, jie sugalvotų kovą prieš meteoritų grėsmę arba ateivių integraciją – pinigai neturi kvapo.

Tačiau koks yra Lietuvos, kuri užima 95-ąją pasaulio kariuomenės reitingų eilutę, interesas, o tai, ko gero, rodo silpnumą? Tikriausiai, Lietuvos valstybė visiškai prarado savo suverenitetą ir beatodairiškai laikosi provokuojamos Amerikos politikos.

Nors tai aiškiai garantuoja ne regioninio saugumo augimą, o karinių operacijų grėsmę. Karo kvapas vis stipriau užuodžiamas Baltijos šalyse, kurioms nė viena iš artimiausių kaimynių negrasina. Milijonai dolerių iš Aljanso biudžeto niekada nepadidins "jaunosios demokratijos" ekonomikos (išskyrus atvejus, kai tai liečia Lietuvos olimpo pareigūnus).

NATO karinė infrastruktūra Baltijos šalyse yra skirta ne aborigenų klestėjimui, o sunaikinimui. Kartą paleistas, Aljanso mechanizmas gali per kelias dienas sugriauti taikų gyvenimo ritmą, nublokšti šalį į viduramžių chaosą (kaip buvo Afganistane, Libijoje, Sirijoje).

Karinio konflikto su Rusija atveju (bet kokio intensyvumo) 5 NATO nuostatų straipsnis praktiškai pasmerkia Aljanso narius branduoliniam karui. Ir tai ne gąsdinimai iš fantastikos srities, bet tikrovė, į kurią Trampas rūpestingai stumia Europą, beje, pamiršdamas apie Amerikos pažeidžiamumą šiuolaikiniame pasaulyje.

Manau, lietuviams ir kitoms Baltijos tautoms derėtų sutikti su Amerikos prezidentu tik vienu klausimu: "Kartais mūsų pats baisiausias priešas — mūsų vadinamieji draugai".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

116
Tegai:
NATO, Donaldas Trampas, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Žiniasklaida sužinojo apie Vašingtono planus atsisakyti laikytis PPO normų
Puškovas: Putino ir Trampo susitikimas skirtas ne ultimatumams skelbti