Ramūnas Karbauskis, archyvinė noutrauka

Karbauskis tirs oponentus. Greit tirs patį

60
(atnaujinta 13:47 2018.07.16)
Ramūnas Karbauskis įsijautė. Pajuto oponentų talžymo skonį. Išties, kodėl gi nesukūrus dar vienos Seimo komisijos, kurį išvilktų į dienos šviesą tamsius oponentų darbelius? Karbauskis juk dar turi Seime balsų daugumą, tad pats laikas tuo naudotis. Kol dar ta dauguma nesuskilo

Štai kodėl ir atsirado šviežia Seimo komisija, kuri tirs 2008 - 2016 metais veikusių vyriausybių ir kitų valdžios organų veiklą, ieškos (ir greičiausia ras) korupcijos apraiškų. Juk tai gana ilgas laikotarpis, apimantis net dviejų Seimo kadencijų laikotarpį.

Skandalai, konfliktai, tarpusavio santykių aiškinimasis. Šie reiškiniai taip būdingi mūsų vidaus politikai. Užuot konkuravę ateities kūrimo strategijomis, mūsų politikai konkuruoja, tiksliau, grumiasi, pasičiupę kompromatų, įtarimų bei kaltinimų vėzdus. Kaip kad kaimo bernų muštynių metu, į darbą paleidžiami kumščiai.

Iš dalies Karbauskį galima suprasti. Juk jį, didžiosios politikos naujoką, 2016 metais su savo komanda netikėtai laimėjusį Seimo rinkimus, esamas politinis elitas ir ypač konservatoriai bei jiems palanki žiniasklaida pasitiko žeminančios kritikos ir net patyčių škvalu. Gal jis ir nebuvo kerštingas iki to momento.

Tačiau apipiltas purvais, paniekintas ir galop užkluptas per artimai bendravęs su simpatiškąja Greta Kildišiene, Karbauskis, matyt, nusprendė, kad šiame ringe išties negalioja jokios taisyklės, išskyrus stipriojo teisę. Kas stipresnis, tas ir bus teisus. Kol turi valdžią, gali atkeršyti.

Štai ir paaiškinimas, kodėl Seime iškepta dar viena tyrimo komisija, nepaisant to, kad rašalas dar nespėjo išdžiūti ant išvadų, kurias surašė seimūno Vytauto Bako vadovaujama tyrimo komisija dėl koncerno "MG Baltic" įtakos politikams. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesia šviesiai įvardijo, kad tai esąs "oligarchų kerštas".

Esą tas pats koncernas dabar kerštauja, spausdamas Karbauskį ištirti Grybauskaitės ryšius su konservatoriais, kurie vadovavo vyriausybei per naujosios komisijos tiriamąjį laikotarpį. Tuo pačiu, pavartodama tokius riebius žodžius (apie "oligarchų kerštą"), prezidentė parodė, kad ji labai nerimauja dėl šios komisijos atsiradimo, ir kad šis faktas jai nemalonus.

Bet ko gi Jums, ponia Grybauskaite, nerimauti, jei Jūsų sąžinė būtų švari? Ko Jūs jaudinatės, jeigu esate tokia principinga kovotoja su oligarchais ir politine korupcija? Juk kuo daugiau bus paviešinta Jūsų laiškų, žinučių ar pokalbių, tuo tvirčiau įsitikins lietuvių liaudis, kad Jūs esate karšta bei ištikima liaudies interesų gynėja. Nuo pat socializmo laikų.

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Mindaugas Kulbis

Pažymėtina, kad naujoji komisija tirs ne tik konservatorių bei socialdemokratų vyriausybių veiklą, bet ir tai, kokiais principais specialiosios tarnybos teikė joms informaciją apie korupcijos apraiškas. Kitaip tariant, Karbauskis išplečia tyrimo lauką ir dabar jau norės pakedenti žvalgybos kailį.

Pagrindo tam yra. Neveltui du buvę premjerai, Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkečius, anksčiau viešai piktinosi, kodėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) laiku neinformavo jų apie koncerno "MG Baltic" keliamą grėsmę skaidrumui bei demokratijai.

Tačiau VSD vadovui nebus sunku atsikirsti. Jis galės ramiai pareikšti, kad šiems dviems garbiems ponams jautri informacija nebuvo teikiama specialiai, kadangi tiek vienas, tiek kitas buvo pastebėti per daug artimai bendraują su koncerno atstovais.

Kirkilas derino teniso centro statybos Vilniuje klausimus, kurie itin rūpėjo koncerno vadovui Dariui Mockui, o Butkevičius kaip buvęs transporto ministras negalėjo nežinoti apie koncerno aktyvų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Gali išlįsti labai nemalonios detalės, jei Seimo tyrimo komisija dirbs nuoširdžiai.

Bet tai abejotina, kadangi dabar abu šie politikai yra svarbūs Karbauskio vadovaujamos koalicijos partneriai bei įtakingi Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos nariai. Labiau tikėtina, kad komisija susitelks į pagrindinių Karbauskio priešininkų konservatorių nešvarių baltinių skalbimą.

Gana taikliai valstiečių planus apibūdino LSDP vadovas Gintautas Paluckas. Jis įtaria, kad valdantieji nori pakloti pamatą 2019 metų rinkimų kampanijai, sakydami visuomenei, kad visi blogi, visi vagys, o štai valstiečiai geri. Grėsmingą užuominą paleido ir pats Karbauskis. Jis pažymėjo, kad Bako komisija daugiau tyrė neteisėtą verslo grupių veiklą, o štai naujoji komisija tirs pačių politikų atsakomybę šiame procese.

Pabaigai viena pastaba. Žinodami mūsų papročius, galime drąsiai prognozuoti, kad kitas, būsimas Seimas sudarys komisiją Karbauskio veiklai tirti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

60
Tegai:
Ramūnas Karbauskis
Клайпедский порт

Tranzitas išvyks neatsisveikinęs. daryti Lietuvai be baltarusiškų krovinių

(atnaujinta 17:43 2021.01.24)
Padėtis Lietuvos ir Latvijos uostuose be Rusijos ir Baltarusijos krovinių darosi vis sudėtingesnė. RF ir Baltarusija perorientuos krovinių srautus į Leningrado sritį. Kas laukia transporto sektoriaus Baltijos šalyse 2021 metais?

Milijonai nuostolių

Latvijos ekonomika labai priklauso nuo transporto sektoriaus. Latvijos plėtros ir investicijų agentūros duomenimis, logistika ir transportas sudaro devynis procentus šalies BVP ir suteikia darbą maždaug aštuoniems procentams gyventojų. Tačiau 2020 metais tranzitas sumažėjo. Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai per vietinius uostus perėjo tik 44,9 mln. tonų krovinių, tai yra 28 proc. mažiau nei 2019 metais.

Panaši situacija susidaro ir Latvijos pervežimais geležinkeliu. 2020 metais jie vos viršijo 24 milijonus tonų.

Atrodytų, kad situacija Lietuvoje Latvijos fone yra kiek geresnė. 2020 metais Klaipėdos uosto krovinių srautas padidėjo 3,2 proc. ir sudarė beveik 48 mln. tonų. Tačiau nors trąšų perkrovimo apimtys padidėjo 2,6 proc., vienas pagrindinių rodiklių - naftos produktai – sumažėjo 21 proc.

Pasak uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, šis nuosmukis paaiškinamas „bendru ekonomikos sulėtėjimu“. Tačiau 2021 metais Klaipėdos laukia naftos produktų perkrovimo mažėjimas, ir tai nėra dėl mažo tarptautinio verslo aktyvumo. Praėjusių metų gruodį Baltarusija paskelbė sustabdžiusi naftos produktų tranzitą per Klaipėdą. Šis sprendimas buvo reakcija į Baltijos šalių atsisakymą pripažinti prezidento rinkimus respublikoje ir sankcijų įvedimą Aleksandrui Lukašenkai. Tuo pačiu metu baltarusių kroviniai sudaro apie 30 procentų Klaipėdos uosto perkrovimo.

Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Sutarčių nebus

Lietuvos geležinkelių vežėjas "LTG Cargo" taip pat išgyvena sunkius laikus. Bendrovė taip pat prarado sutartį su Baltarusija – sustabdžiusi naftos produktų eksportą per Klaipėdą, Baltarusijos naftos bendrovė (BNK) nepratęsė sutarties dėl krovinių pervežimo geležinkeliais.

Žinoma, naujos sutarties nebuvimas neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką, sako ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas. "Lietuva yra maža valstybė, joje gyvena trys milijonai žmonių, ji gyveno daugmaž normaliai dėl to, kad buvo tranzito šalis Baltarusijai. Tačiau jei ši parama bus pašalinta, nieko gero nebus", - interviu sakė ekspertas agentūrai Sputnik.

Nuo 2020 m. sausio iki lapkričio "LTG Cargo" gabeno apie 49 milijonus tonų krovinių, tai yra 3,5 proc. mažiau nei pernai.

Kroviniai vyksta į Rusiją

Daugelį metų Rusija ir Baltarusija buvo pagrindinės krovinių tiekėjos į Baltijos uostus. Tuo tarpu Rusijos Federacija dabar kuria savo uosto infrastruktūros statybą Leningrado srityje.

Rusijos krovinių kiekis Baltijos uostuose nuolat mažėja. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Latvijos geležinkelių valdybos pirmininkas Maris Kleinbergs paskelbė, kad rusiškos anglies tranzitas beveik visiškai sustabdytas. Dukterinės „Uralchem“ ir "Uralkalij" įmonės taip pat pranešė, kad ketina perkelti savo krovinius iš Latvijos uostų į Ust-Lugą. 2024 metais objekto uosto pajėgumas turėtų siekti 180 milijonų tonų.

Atsižvelgdama į tokias apimtis, Rusija gali tarnauti ne tik savo įmonių interesams, bet ir bendradarbiauti su kitų šalių vežėjais. Todėl Baltarusija susidomėjo Leningrado srities uostais. Tačiau Ust-Luga akivaizdžiai neketina apsiriboti Minsku kaip partneriu - uosto vadovybė jau paskelbė apie savo pasirengimą dirbti su kitomis valstybėmis. Konkurencijos sąlygos darosi vis griežtesnės  Baltijos uostams - rasti naujų klientų nebus lengva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltarusija, Rusija, krovinių vežimas, Lietuva
Dar šia tema
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija
Politologas: Lietuva susidurs su dar didesnėmis tranzito problemomis nei Latvija
Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį
Šiandien nafta, rytoj trąšos — Lietuva praranda Baltarusijos tranzitą?
S-400

Rusijos S-400 sistemos "užgrobia" ketvirtąją šalį: kas toliau?

(atnaujinta 09:55 2021.01.24)
Taikus rusiškų priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 išplėtimas apima naujas Eurazijos šalis. Po Kinijos, Turkijos, Indijos, Baltarusijos oro pajėgos ir oro gynyba rengiasi iš naujo įrengti "Triumfus"

Irakas, Kataras ir Marokas (šiaurės vakarų Afrikos žemynas) taip pat vykdo S-400 sistemų įsigijimą. Sėkmingos oro gynybos sistemos S-400 pažangos aplink planą pagrindas yra artimų analogų nebuvimas, unikalios kovinės savybės.

Sausio 14 dieną Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų vadas generolas majoras Igoris Golubas paskelbė apie būsimą oro gynybos dalinių perginklavimą naujausiomis "S-400 Triumph" sistemomis, specialiai sukurtas atsižvelgiant į penktosios kartos naikintuvų "F-22" ir  F-53 JAV oro pajėgos (NATO planuoja Europoje dislokuoti šimtus F-35). Be to, kariai atlieka išankstinius darbus priešlėktuvinių raketinių ginklų komplekso "Pantsir-S" plėtrai. Pasirašytos daugiafunkcių atakos sraigtasparnių MI-35 ir antrosios Rusijos gamybos naikintuvų SU-30SM tiekimo sutartys. Baltarusijos kariai 2021 metais priims naujus radarus "Protivnik-G" ir "Vostok". Anksčiau Rusijos Federacijoje pagaminta nauja trijų koordinačių maršrutu pagrįsta S juostos radarų sistema "Sopka-2" ėmėsi kovinės pareigos saugoti šalies oro erdvę (Baranovičių regione). Vakarų sankcijos ir ekonominiai sunkumai daro Rusiją vienintele ginklų tiekėja Baltarusijos armijai.

Baltarusijos dangus tampa neįveikiama tvirtove bet kuriam agresoriui. Oro pajėgos ir Oro gynybos pajėgos mokosi spręsti kovines misijas sunkiausioje situacijoje, atsižvelgdamos į Sirijos, Libijos ir Karabacho patirtį, kai priešas naudoja raketinius ginklus ir nepilotuojamas oro transporto priemones.

Optimistinė dinamika

Aktyvus karinis-techninis bendradarbiavimas su Rusija stiprina penkiasdešimties pasaulio šalių, įskaitant septynias NVS šalis, saugumą ir suverenitetą. Užsienio ekspertai laiko efektyviausiais gynybos įrankiais Rusijos Federacijoje pagamintus kovinius lėktuvus ir oro gynybos sistemas.

Kinija tapo pirmąja priešlėktuvinių raketų sistemų "S-400 Triumf" kliente iš užsienio. Rusijos ir Kinijos sutartis dėl dviejų komplektų S-400 oro gynybos sistemų tiekimo tapo žinoma 2014 metų lapkričio mėnesį. Viename rinkinyje yra mobili vadavietė, du paleidimo įrenginių skyriai, radarų stotys ir daugiau nei 120 naujausių dviejų tipų priešlėktuvinių valdomų raketų. Pirmąjį sėkmingą šaudymą iš "Triumf" Kinijos specialistai atliko 2018 metų gruodžio mėnesį, o maždaug 250 km atstumu jie pataikė į balistinį taikinį, skriejantį 3000 m/s greičiu. Kinija antrąjį pulko S-400 rinkinį gavo 2019 m. Gruodžio mėn. Pagrindiniais Rusijos "Triumf" pranašumais Kinijoje laikoma iki 400 km nuotolis (ko negali padaryti jokia pasaulyje "raketos iš žemės — oras" sistema), galimybė sunaikinti priešo AWACS orlaivius — nuslopinti taikinius per karo veiksmus ir šnipinėjimas iš tolimų atstumų. S-400 sistemos leidžia patikimai stebėti periferinius ir ginčijamus rajonus aplink KLR.

Rusija ir Turkija susitarė dėl oro gynybos sistemų "S-400 Triumf" tiekimo 2017 metais, sutarties kaina siekia 2,5 mlrd. USD. Tai sukėlė rimtą krizę JAV ir Turkijos santykiuose. Grasindamas sankcijomis, taip pat Turkijos neįtraukimu į Amerikos naikintuvų F-35 gamybos programą, Vašingtonas reikalavo atsisakyti sandorio ir įsigyti tik "American Patriot" kompleksus. Ankara neįvykdė Jungtinių Valstijų ultimatumo reikalavimų ir 2019 m. Vasarą gavo keturis priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 padalinius (pirmąjį komplektą). Turkija ketina įsigyti antrąjį rinkinį ir suformuoti patikimiausią ir moderniausią oro gynybos sistemą, kuri apimtų svarbius šalies įrenginius. Bandymų metu netoli Ankaros dislokuota sistema S-400 aptiko naikintuvą "F-16 Fighting Falcon" ant radaro aprėpties zonos ribos — už 600 kilometrų. Tai yra kovinio pavojaus režimu, kai oro taikiniai aptinkami ir sunaikinami automatiniu režimu, "Triumf" gali sunaikinti naikintuvus "F-16 Fighting Falcon" 400 kilometrų atstumu nuo Ankaros. Iš esmės susitarimas dėl antrojo priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 tiekimo (pulko) tiekimo Turkijai buvo pasiektas 2020 metų birželio mėnesį.

Protestai prieš socialinių tinklų blokavimą Varšuvoje
© AP Photo / Czarek Sokolowski

2018 metų spalio mėnesį Indija pasirašė 5,43 mlrd. USD sutartį dėl penkių pulkų "S-400" komplektų pristatymo. Delis pasiryžęs patirti precedento neturintį JAV spaudimą. Kaip rašo "The Times of India", Rusijos "Triumf" bus dislokuoti vakariniuose, šiauriniuose ir rytiniuose Indijos regionuose (atsižvelgiant į Kinijos ir Pakistano grėsmių spektrą) ir sukels perversmą šalies oro gynybos sistemoje. Norėdami apmokyti priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 veikimą ir kovinį naudojimą, pirmoji 100 Indijos specialistų grupė į Rusiją atvyks iki 2021 metų sausio pabaigos. Pirmąjį pulko rinkinį "Triumfai" Indijoje planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pabaigoje. Rusija ketina iki 2025 metų pristatyti visus penkis pulko "S-400" oro gynybos sistemų komplektus.

Triumfuojančios perspektyvos

Marokas, Kataras, Irakas derasi dėl "Triumf" pirkimo. Anksčiau Alžyras, Vietnamas, Egiptas, Saudo Arabija ir iš viso daugiau nei 12 šalių išreiškė susidomėjimą įsigyti Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Užsienio paklausa viršija eksportuotojo pasiūlą (ginkluotės prioritetas tebėra Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgos). Nors pagal Įstatymą dėl kovos su JAV priešininkais taikant sankcijas (prezidento Donaldo Trampo pasirašytas 2017 metų rugpjūčio mėnesį.) Šioms valstybėms gali būti taikomos sankcijos. Niekas netrukdys jums eiti į geriausią pasaulyje tolimojo oro gynybos sistemą S-400.

"Triumf" sistemos keičia pasaulį. Jei oro gynybos sistemą S-400 įsigis, pavyzdžiui, Iranas, JAV lėktuvnešiai Persijos įlankoje pasirodys visiškai nenaudingi žaislai. Vašingtonas neišvengiamai turės pataisyti savo pasaulėžiūros koncepciją, "permąstyti savo stilių" dialogui su Iranu. Ir tai jau vyksta Irake.

JAV ambasada ir karinės bazės Irake sistemingai patiria raketų išpuolius. Amerikos priešlėktuvinių raketų sistemos nesusitvarkė su raketų atakų atremimu. MLRS sviediniai sprogsta Bagdado "žaliojoje zonoje", o tai privertė JAV evakuoti didžiąją dalį diplomatinio personalo ir iš irakiečių išsinuomoti iš Rusijos įsigytą oro gynybos priešraketinę gynybos sistemą "Pantsir-S".

Tačiau grįžkime prie oro gynybos sistemos S-400. Svarbūs "Triumf" privalumai yra radaro visapusiškas matomumas ir lankstumas naudojant keturių tipų raketas (daugiapakopio oro gynybos formavimas). Įvairių tipų raketų naudojimas leidžia efektyviai valdyti hipergarsinius taikinius, kovinius lėktuvus, bepiločius orlaivius, kruizines, taktines ir balistines raketas visame turimame aukščių diapazone — nuo 5 metrų iki 30 km, o nuotolius — nuo 400 km iki 2 km. Vienoje "Triumf" baterijoje gali būti iki 72 valdomų raketų ir vienu metu jas iššauti iki 36 taikinių, skrendančių greičiu iki 4800 m/s. S-400 sistema gali integruoti įvairių tipų oro gynybos sistemas (S-300, Pantsir-S1, Tor-M1) ir valdyti skirtingų diapazonų oro gynybos sistemų tinklą bet kokiomis elektroninėmis atsakomosiomis priemonėmis.

Tuo tarpu 2021 metais Rusijos kariai gaus revoliucinę sistemą S-500, kuri yra pasirengusi karui iki 200 km aukštyje. Atėjo laikas Rusijos MTC partneriams užimti vietą naujoje linijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", Rusija, Turkija
Temos:
Rusijos S-400 pristatymas į Turkiją