Rolandas Paksas

Paksas eina va bank ir gali žlugti

178
(atnaujinta 15:31 2018.07.20)
Rimas Naujelis
Partijos "Tvarka ir Teisingumas" atstovai Seime pavargo sėdėti ant atsarginių suolelių. Taip norisi, vaizdžiai tariant, išbėgti į aikštelę ir įmušti kelis gražius įvarčius, didžiam sirgalių (rinkėjų) džiaugsmui. Amžinų dublerių jausmas – ne pats maloniausias politikoje

Štai kodėl ir prasidėjo derybos dėl "tvarkiečių" įsiliejimo į valdančiąją koaliciją. Tačiau labai jau keistas gali būti tas jų įsiliejimas. Formalus "tvarkiečių" lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad juos patenkins ne sutartis dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo ir ministrų postų perskirstymas, o vien tik sutartis tarp frakcijų Seime.

Ši tarpfrakcinė sutartis fiksuotų, kad šiuo metu valdančiosios "valstiečių" bei "darbiečių" frakcijos įsipareigotų įgyvendinti 15 punktų reformų programą, kurią dabar siūlo "tvarkiečiai". Ministrų postai "tvarkiečių" esą nedomina, nebent Seimo pirmininko pavaduotojo kėdė.

O apie ką tie 15 "tvarkiečių" punktų? Apie tai, kad būtų "daugiau socializmo, daugiau demokratijos", kaip mėgdavo sakyti Michailas Sergejevičius Gorbačiovas. Kad minimali mėnesio alga siektų 50 procentų vidutinės mėnesio algos. Kad vidutinė alga kitais metais pakiltų iki 1000 eurų. Ir kad ją mokėtų dalimis, keturis kartus per mėnesį, kaip, tarkime, Anglijoje.

Kad seniūnus žmonės rinktų tiesiogiai, kad teismuose atsirastų tarėjai (vietinės bendruomenės atstovai), o savivaldybėse privalomai vyktų tiesioginės gyventojų apklausos. Taip pat "tvarkiečių" pageidavimų sąraše įrašyti punktai apie didesnį finansavimą neformaliajam ugdymui ir apie didžiujų prekybos centrų darbo laiko ribojimą. Žodžiu, klasikiniai kairiųjų teiginiai.

Kas gi vis dėlto nulėmė šios opozicinės partijos manevrą, darantį ją valdančiąją ar pusiau valdančiąja? Matyt, dvi esminės priežastys. Pirmąją tiesiai šviesiai paviešino pats pirmininkas R. Žemaitaitis. Jam ir jo kolegoms atsibodo stebėti vieną keistą reiškinį.

Valdančioji koalicija vis atmesdavo daugelį "Tvarkos ir Teisingumo" frakcijos iniciatyvų, tačiau vien tik tam, kad po kurio laiko iškeltų jas vėl, tik jau kaip savas. Gudri taktika, nieko čia nepridursi.

Antroji priežastis yra sena kaip pasaulis ir ji susijusi su šios partijos specifinėmis ištakomis. Partija iki šiol nemaža dalimi laikosi ant jos dvasinio lyderio Rolando Pakso autoriteto. Jam, 2004 metais pašalintam iš prezidento posto, šiuo metu draudžiama kandidatuoti prezidento rinkimuose kaip pažeidusiam prezidento priesaiką.

Kad Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose 2019 metų gegužę, reikalinga Konstitucijos pataisa, o šiai priimti būtini 94 Seimo narių balsai. Jeigu "tvarkiečiai" de facto įsilieja į valdančiąją koaliciją ir palaiko ją daugeliu klausimų, tai tada ir visa koalicija palaikytų Konstitucijos pataisas.

Galbūt prisidėtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Tada jau Paksas užsitikrintų 81 balsą Seime. Beliktų surankioti dar 13 balsų iš Mišriosios frakcijos bei pavienių Gintauto Palucko socialdemokratų ar liberalų.

Tai būtų labai sunku. Tuo labiau, kad ne visa 55 narius turinti "valstiečių" frakcija palaiko  Paksą. Bet viltis juk miršta paskutinė. Įdomiausia yra tai, kad tą trapią Pakso viltį viešai sumenkino pats R. Žemaitaitis, neseniai pareiškęs, kad geriausiu atveju Paksą palaikytų tik 85 Seimo nariai. Taigi, įtampa tarp naujojo ir senojo partijos pirmininkų teberusena.

Kaip bebūtų, "tvarkiečių" galimas de facto įsiliejimas į valdančiąją koaliciją, kuris planuojamas šį rudenį, vargu ar pakeistų politinę padėtį šalyje iš esmės. Štai daugelis iš 15 "tvarkiečių" punktų ir taip jau, anot Seimo daugumos lyderio Ramuno Karbauskio, yra įrašyti į Vyriausybės veiksmų programą.

Pakso niekas šalies politiniame elite ypatingai nepasiilgo kaip dar vieno konkurento prezidento rinkimuose kitais metais, ir niekam nė motais, kad šitaip stabdydama šį politiką, mūsų valdžia akivaizdžiai ignoruoja Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartis.

Todėl sutartis su valdančiaisiais gali virsti "tvarkiečiams" žaidimu su ugnimi. Nes jie liks tokioje koalcijoje jaunesniais, nepastebimais broliais. Lietuvos politikos patirtis rodo, kad tokios partijos pralošia Seimo rinkimus, nes rinkėjai pastebi tik stambiausias valdančiąsias partijas, kurios dar ir prisiima visus padarytus teigiamus sprendimus sau, o jauniesnieji broliai lieka amžiname šešėlyje. Ir pakritikuoti valdžios labiau jie negali, nes patys tapo valdžios dalimi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

178
Dar šia tema
Būti ar nebūti: ar Paksas kada nors taps Lietuvos prezidentu?
Paksas papasakojo, kodėl lietuviai bijo mokesčių reformos