Rolandas Paksas

Paksas eina va bank ir gali žlugti

191
(atnaujinta 15:31 2018.07.20)
Partijos "Tvarka ir Teisingumas" atstovai Seime pavargo sėdėti ant atsarginių suolelių. Taip norisi, vaizdžiai tariant, išbėgti į aikštelę ir įmušti kelis gražius įvarčius, didžiam sirgalių (rinkėjų) džiaugsmui. Amžinų dublerių jausmas – ne pats maloniausias politikoje

Štai kodėl ir prasidėjo derybos dėl "tvarkiečių" įsiliejimo į valdančiąją koaliciją. Tačiau labai jau keistas gali būti tas jų įsiliejimas. Formalus "tvarkiečių" lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad juos patenkins ne sutartis dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo ir ministrų postų perskirstymas, o vien tik sutartis tarp frakcijų Seime.

Ši tarpfrakcinė sutartis fiksuotų, kad šiuo metu valdančiosios "valstiečių" bei "darbiečių" frakcijos įsipareigotų įgyvendinti 15 punktų reformų programą, kurią dabar siūlo "tvarkiečiai". Ministrų postai "tvarkiečių" esą nedomina, nebent Seimo pirmininko pavaduotojo kėdė.

O apie ką tie 15 "tvarkiečių" punktų? Apie tai, kad būtų "daugiau socializmo, daugiau demokratijos", kaip mėgdavo sakyti Michailas Sergejevičius Gorbačiovas. Kad minimali mėnesio alga siektų 50 procentų vidutinės mėnesio algos. Kad vidutinė alga kitais metais pakiltų iki 1000 eurų. Ir kad ją mokėtų dalimis, keturis kartus per mėnesį, kaip, tarkime, Anglijoje.

Kad seniūnus žmonės rinktų tiesiogiai, kad teismuose atsirastų tarėjai (vietinės bendruomenės atstovai), o savivaldybėse privalomai vyktų tiesioginės gyventojų apklausos. Taip pat "tvarkiečių" pageidavimų sąraše įrašyti punktai apie didesnį finansavimą neformaliajam ugdymui ir apie didžiujų prekybos centrų darbo laiko ribojimą. Žodžiu, klasikiniai kairiųjų teiginiai.

Kas gi vis dėlto nulėmė šios opozicinės partijos manevrą, darantį ją valdančiąją ar pusiau valdančiąja? Matyt, dvi esminės priežastys. Pirmąją tiesiai šviesiai paviešino pats pirmininkas R. Žemaitaitis. Jam ir jo kolegoms atsibodo stebėti vieną keistą reiškinį.

Valdančioji koalicija vis atmesdavo daugelį "Tvarkos ir Teisingumo" frakcijos iniciatyvų, tačiau vien tik tam, kad po kurio laiko iškeltų jas vėl, tik jau kaip savas. Gudri taktika, nieko čia nepridursi.

Antroji priežastis yra sena kaip pasaulis ir ji susijusi su šios partijos specifinėmis ištakomis. Partija iki šiol nemaža dalimi laikosi ant jos dvasinio lyderio Rolando Pakso autoriteto. Jam, 2004 metais pašalintam iš prezidento posto, šiuo metu draudžiama kandidatuoti prezidento rinkimuose kaip pažeidusiam prezidento priesaiką.

Kad Paksas galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose 2019 metų gegužę, reikalinga Konstitucijos pataisa, o šiai priimti būtini 94 Seimo narių balsai. Jeigu "tvarkiečiai" de facto įsilieja į valdančiąją koaliciją ir palaiko ją daugeliu klausimų, tai tada ir visa koalicija palaikytų Konstitucijos pataisas.

Galbūt prisidėtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Tada jau Paksas užsitikrintų 81 balsą Seime. Beliktų surankioti dar 13 balsų iš Mišriosios frakcijos bei pavienių Gintauto Palucko socialdemokratų ar liberalų.

Tai būtų labai sunku. Tuo labiau, kad ne visa 55 narius turinti "valstiečių" frakcija palaiko  Paksą. Bet viltis juk miršta paskutinė. Įdomiausia yra tai, kad tą trapią Pakso viltį viešai sumenkino pats R. Žemaitaitis, neseniai pareiškęs, kad geriausiu atveju Paksą palaikytų tik 85 Seimo nariai. Taigi, įtampa tarp naujojo ir senojo partijos pirmininkų teberusena.

Kaip bebūtų, "tvarkiečių" galimas de facto įsiliejimas į valdančiąją koaliciją, kuris planuojamas šį rudenį, vargu ar pakeistų politinę padėtį šalyje iš esmės. Štai daugelis iš 15 "tvarkiečių" punktų ir taip jau, anot Seimo daugumos lyderio Ramuno Karbauskio, yra įrašyti į Vyriausybės veiksmų programą.

Pakso niekas šalies politiniame elite ypatingai nepasiilgo kaip dar vieno konkurento prezidento rinkimuose kitais metais, ir niekam nė motais, kad šitaip stabdydama šį politiką, mūsų valdžia akivaizdžiai ignoruoja Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartis.

Todėl sutartis su valdančiaisiais gali virsti "tvarkiečiams" žaidimu su ugnimi. Nes jie liks tokioje koalcijoje jaunesniais, nepastebimais broliais. Lietuvos politikos patirtis rodo, kad tokios partijos pralošia Seimo rinkimus, nes rinkėjai pastebi tik stambiausias valdančiąsias partijas, kurios dar ir prisiima visus padarytus teigiamus sprendimus sau, o jauniesnieji broliai lieka amžiname šešėlyje. Ir pakritikuoti valdžios labiau jie negali, nes patys tapo valdžios dalimi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

191
Dar šia tema
Būti ar nebūti: ar Paksas kada nors taps Lietuvos prezidentu?
Paksas papasakojo, kodėl lietuviai bijo mokesčių reformos
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Dujos, archyvinė nuotrauka

Baltarusija kreipėsi į "Gazprom" su pasiūlymais dėl dujų tiekimo

(atnaujinta 13:50 2020.06.05)
Laiške pabrėžiama, kad nesutarimai dėl tiekiamų žaliavų kainos nustatymo kilo tarp trijų kompanijų — "Beltopgaz", "Naftan" ir "Gazprom Transgaz Belarus"

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad išsiuntė laišką "Gazprom" su pasiūlymais dėl dujų tiekimo sąlygų 2020 metais, pranešė RIA Novosti.

Jame taip pat kalbama apie kainų nustatymo metodiką nuo 2021 metų, pridūrė ministerija.

Pranešime pabrėžiama, kad nesutarimai dėl tiekiamų žaliavų kainos nustatymo kilo tarp trijų kompanijų — "Beltopgaz", "Naftan" ir "Gazprom Transgaz Belarus".

Šiuo atžvilgiu Minskas tikisi, kad kontroliuojančiosios dujų bendrovės dukterinė įmonė apskaičiavus "faktinės vidutinės mėnesinės gamtinių dujų šiluminės vertės (tai yra jų šilumingumo — Sputnik) vidutinės faktinės dujų šiluminio degimo mėnesio normos nustatymą metrologiškai patvirtins jos tinkamumą pagal Baltarusijos įstatymus".

Ginčas dėl dujų

2020 metais dujų kaina Baltarusijoje išliko ankstesnių metų lygyje — 127 doleriai už tūkstantį kubinių metrų. Tokį susitarimą vasario mėnesį pasirašė "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris ir Baltarusijos ambasadorius Maskvoje Vladimiras Semaška. Tuomet Baltarusijos pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Krutojus sakė, kad tai bazinis pasirinkimas, tačiau Minskas sieks "nedidelio pataisymo".

Prezidentas Aleksandras Lukašenka balandžio pradžioje teigė, kad Rusijos dujų kaina Baltarusijai dabar turėtų siekti 40–45 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, įskaitant logistiką.

Balandžio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad net ir esant dabartiniam energijos kainų kritimui, sutartiniai įsipareigojimai išlieka. Kai buvo sudaromi šie susitarimai, nustatyta energijos resursų kaina buvo mažesnė už rinkos kainą, priminė diplomatas.

Praėjusią savaitę "Gazprom" paskelbė, kad jie bus pasirengę pradėti derybas dėl tiekimo, išsprendę klausimą dėl šalies skolos už žaliavas, kurių vertė 165,6 mln. USD, į ką Minskas atsakė, kad nėra skolingas Maskvai.

Tegai:
kaina, dujos, Baltarusija, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
"Gazprom" nutraukė kelis ginčus su "Naftogaz"
Žiniasklaida atskleidė informaciją apie naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"