Rusijos tardymo komitetas Maskvoje

Kantrybė pasibaigė: Rusija pradėjo puolimą "Lietuvos fronte"

154
(atnaujinta 14:36 2018.07.24)
Po skambaus Rusijos URM atsisakymo išduoti vizas ekspedicijos "Misija Sibiras" dalyviams Rusijos valdžia pasiryžo žengti kitą žingsnį Lietuvos atžvilgiu. Rusijos tardymo komitetas pradėjo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, nagrinėjančius 1991 metų įvykių Vilniuje bylą

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos veiksmus pavadino Maskvos "atviru spaudimu" Vilniui ir paragino teisėjus ir prokurorus susilaikyti nuo kelionių į buvusias TSRS respublikas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas tyli. 

 Maskva ilgai toleravo Lietuvos valdžios institucijų žodinius išsišokimus. Nereagavo, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vadino Rusiją "teroristine valstybe". Tylėjo, kai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Lietuvos ES šalių pirmosiose gretose kvietė imtis sankcijų prieš Rusiją. Rusija diplomatiškai reagavo į rusofobiškas sostinės mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvas, kuris demontavo tarybines skulptūras.

Kalbant apie Sausio 13-osios bylą, Rusija visada vadino ją politizuota. Tačiau istorinėse diskusijose nedalyvavo iki tol, kol į Lietuvos teisingumo girnas nepateko Rusijos pilietis, buvęs Tarybų kariuomenės karys Jurijus Melis. Jis buvo areštuotas Lietuvoje 2014 metais.

O 2016 metais Vilniaus apygardos teisme prasidėjo teismo posėdžiai dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Tyrimo medžiagos – daugiau nei 700 tomų — buvo pateikiamos į teismą sunkvežimiu. Vien kaltinamąjį aktą sudaro 13 tomų. Šioje byloje nukentėjusiais laikomi beveik 500 žmonių, apie tūkstantis žmonių yra liudytojų.

Kaltinamieji – daugiau nei 60 žmonių, kurie kaltinami "draudžiamu pagal tarptautinę teisę elgesiu su žmonėmis, asmenų, saugomų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, žudymu, asmenų, saugomų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kankinimais ir žalojimais, arba bet kuriuo kitu nežmonišku elgesiu su jais ar jų turto vientisumo pažeidimu, draudžiamo karinio šturmo naudojimu, draudžiamų karinių priemonių panaudojimu".

Tarp kaltinamųjų – buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, Lietuvos SRS komunistų partijos antrasis sekretorius Vladislavas Švedas, Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius Algimantas Naudžiūnas ir dar daugiau nei 50 žmonių, kurie, Lietuvos prokurorų teigimu, yra prisidėję prie 14 Lietuvos civilių gyventojų žuties 1991 metų sausio 13-osios naktį ir dar šimtų žmonių sužalojimo.

Liudytoju šioje byloje netgi bandė padaryti pirmą ir paskutinį TSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą. Tačiau viskas baigėsi tik šaukimo į teismą įteikimu.

Neįmanoma viename straipsnyje apibūdinti visų bylos detalių.

Šiuo metu teisiamųjų suole yra tik vienas žmogus – sunkiai sergantis Jurijus Melis. Į visus Rusijos diplomatų prašymus paleisti jį namų arešto teisminio nagrinėjimo laikotarpiui teisėjai atsako neigiamai.

Rusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigia, kad kaltinančioji šalis iki šiol nepateikė įrodymų, jog aukos žuvo būtent nuo Tarybų karių — dabar Rusijos piliečių — rankos. Be to, šalyje yra teisiškai draudžiama skelbti kitas, neatitinkančias oficialaus traktavimo versijas apie Lietuvos šiuolaikinės istorijos prieštaringus epizodus. Įskaitant 1991 metų sausio 13 dienos įvykius. Dėl to teisiamieji iš tikrųjų netenka galimybės apsiginti teismo posėdyje, pabrėžė diplomatas.

Rusijos valdžia neteko kantrybės po to, kai Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir kiti pareigūnai priėmė atitinkamą sprendimą Rusijos piliečių atžvilgiu. Rusijos tyrėjai pradėjo bylą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį dėl patraukimo atsakomybėn akivaizdžiai nekaltų asmenų.

"Rusų baudžiamasis persekiojimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais, praėjus daugeliui metų po 1991 metų įvykių, tai yra, vyksta panaudojant atgalinę baudžiamosios teisės, sustiprinančios bausmę, jėgą. Tokia praktika prieštarauja visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principams", — pabrėžė Tardymo komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Pasak Rusijos, teismo procesas dėl 1991 metų įvykių bylos pažeidžia tarptautinės teisės ir vidaus Lietuvos baudžiamojo įstatymo normas ir vyksta "baudžiamojo teisingumo blogiausiomis tradicijomis".

Vilniaus reakcija į Rusijos veiksmus buvo momentali. Per dieną visos Lietuvos naujienų agentūros ir žiniasklaida cituodavo pasipiktinusios Lietuvos vadovybės pareiškimus, kuriuos galima trumpai apibūdinti vienu sakiniu: "O mus už ką?"

Taigi, dvasinis konservatorių lyderis, Lietuvos Aukščiausios tarybos vadovas Vytautas Landsbergis kruvinų 1991 m. sausio 13 dienos įvykių metu patarė prokurorams ir teisėjams nekreipti dėmesio į Rusijoje iškeltą baudžiamąją bylą.

Michailas Gorbačiovas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Pasipiktinimą išreiškė Seimo pirmininkas Viktaras Pranckietis, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Visi jie pavadino Rusijos veiksmus "teisingumo parodija" ir tęsė paraleles su Ukraina, prieš kurios Konstitucinio Teismo teisėjus Rusija taip pat pradėjo bylą.

O Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Žalimas netgi prisikalbėjo taip, kad paragino Lietuvos teisėsaugos institucijas persvarstyti bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis posovietinėmis valstybėmis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, su jam būdingu politikavimu, apkaltino Rusijos teisėsaugos institucijas tuo, kad jos virsta "represiniu aparatu, įteisinančiu aneksiją, okupaciją ir atsisako akivaizdžių nusikaltimų". Užsienio reikalų ministras patarė visiems Lietuvos prokuratūros darbuotojams ir teisėjams susilaikyti nuo kelionių į Rusiją ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikas, kurios neina integracijos į ES ir NATO keliu.

Šio straipsnio rašymo metu nei Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė neišreiškė savo nuomonės apie Rusijos veiksmus. Ar jie ruošia griežtą atsakymą?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

154
Temos:
Sausio 13-osios byla (84)
Dar šia tema
Rusijos Visuomenės rūmai teismą dėl Sausio 13-osios įvykių pavadino politiniu
Gasparianas: teismo procesas Sausio 13-osios byloje gali tęstis amžinai
Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
Šiaulių aviacijos bazė, archyvinė nuotrauka

Trampo rokiruotė: Pentagono įsitvirtinimas Lietuvoje gresia lietuvių gyvybėms

(atnaujinta 12:23 2020.08.05)
Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė apie 24 milijonų eurų, kuriuos JAV skyrė buvusios sovietinės oro bazės Šiauliuose modernizavimui, panaudojimą. Tokiu būdu Pentagonas tapo savotišku didžiausio karinio objekto Baltijos šalių teritorijoje akcininku

24 milijonai eurų yra nemaža suma vienam NATO karinės infrastruktūros objektui. Kaip praneša vietinė žiniasklaida su nuoroda į Lietuvos gynybos ministeriją, už šiuos pinigus Šiaulių priemiestyje esančioje Zoknių oro bazėje buvo pastatyti "įrengti transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai".

"Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 – 2020 metais iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Pilnai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais", — skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Taigi aerodromas, kuriame yra NATO naikintuvai, vykdantis oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje, virsta strateginiu Šiaurės Atlanto aljanso objektu. Matyt, aerodromas netrukus galės nuolat priiminėti sunkius JAV oro pajėgų bombonešius, gebančius nešti branduolinius ginklus. Ir tai yra Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienyje.

Nesunku padaryti prielaidą, kad Lietuvos oro bazė jau buvo įtraukta į Rusijos strateginių ir operacinių-taktinių raketų kompiuterius kaip "pirmojo sunaikinimo" taikinį. Taigi hipotetinio Vakarų ir Rytų susidūrimo atveju pirmosios raketos kris į Lietuvos, o ne į Amerikos žemę. Viskas pagal Pentagono strategiją — galimą trečiojo pasaulinio karo teatrą perkelti toliau nuo savo sienų. O geriausia — į Europos teritoriją, kur vyko pirmieji du pasauliniai karai.

Tačiau Lietuvos politinis elitas kažkodėl kelia isteriją dėl galimos avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje, o ne dėl rusų raketų sprogimų Šiaulių pakraštyje. Tokiu būdu Lietuvos valdžia atitraukia gyventojų dėmesį nuo didesnio pavojaus, kurį kelia Zoknių oro bazė.

Skiriant pinigus Lietuvos karinės bazės modernizavimui, JAV siekia grynai merkantilinių tikslų. Išprovokavęs politinį skandalą su Vokietija dėl dujotiekio "Nord Stream-2", Donaldas Trampas davė sau valią ir žengė dar vieną žingsnį link NATO rytinių sienų. Lenkija jau išdidžiai paskelbė, kad yra pasirengusi priimti iki tūkstančio amerikiečių kareivių iš 12 tūkstančių, kuriuos Trampas pažadėjo išvesti iš Vokietijos. Artėjantį rudenį Lietuva ruošiasi organizuoti šiltą eilinio amerikiečių reindžerių bataliono priėmimą.

O Pentagonas trina rankas ir ruošiasi įsitvirtinti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Ir tai nepaisant to, kad amerikiečiai oficialiai neturės savo bazių Baltijos regione. JAV karių išlaikymo išlaidos kris ant Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurios jau entuziastingai skiria gynybos reikmėms du ar daugiau procentų BVP, mokesčių mokėtojų pečių.

Tai tokią rokiruotę atliko Donaldas Trampas. Užsispyrusiems vokiečiams, jis jau parodė, kad amerikiečių karių apsaugos nuo išorinių grėsmių paslaugas gaus tik tie, kurie pasirengę už tai mokėti. O jei ne tiesiogiai — pinigais, tada galima atsiskaityti savo suverenitetu arba savo infrastruktūros objektų "akcijomis".

Pažymėtina, kad JAV vyriausybė realias lėšas Europoje investuoja tik į karinius objektus, o ne į taikią ES valstybių ekonomiką. Be to dar ir įžūliai reikalauja iš NATO narių pirkti tik amerikietiškus, o ne europietiškus ginklus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
aviacijos bazė, Lietuva, JAV, NATO
Dar šia tema
Pinigai ir ginklai Maidanui — Lietuvos užsienio politikos kvintesencija
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą