Rusijos tardymo komitetas Maskvoje

Kantrybė pasibaigė: Rusija pradėjo puolimą "Lietuvos fronte"

104
(atnaujinta 14:36 2018.07.24)
Vladimiras Matvejevas
Po skambaus Rusijos URM atsisakymo išduoti vizas ekspedicijos "Misija Sibiras" dalyviams Rusijos valdžia pasiryžo žengti kitą žingsnį Lietuvos atžvilgiu. Rusijos tardymo komitetas pradėjo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, nagrinėjančius 1991 metų įvykių Vilniuje bylą

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos veiksmus pavadino Maskvos "atviru spaudimu" Vilniui ir paragino teisėjus ir prokurorus susilaikyti nuo kelionių į buvusias TSRS respublikas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas tyli. 

 Maskva ilgai toleravo Lietuvos valdžios institucijų žodinius išsišokimus. Nereagavo, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vadino Rusiją "teroristine valstybe". Tylėjo, kai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Lietuvos ES šalių pirmosiose gretose kvietė imtis sankcijų prieš Rusiją. Rusija diplomatiškai reagavo į rusofobiškas sostinės mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvas, kuris demontavo tarybines skulptūras.

Kalbant apie Sausio 13-osios bylą, Rusija visada vadino ją politizuota. Tačiau istorinėse diskusijose nedalyvavo iki tol, kol į Lietuvos teisingumo girnas nepateko Rusijos pilietis, buvęs Tarybų kariuomenės karys Jurijus Melis. Jis buvo areštuotas Lietuvoje 2014 metais.

O 2016 metais Vilniaus apygardos teisme prasidėjo teismo posėdžiai dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Tyrimo medžiagos – daugiau nei 700 tomų — buvo pateikiamos į teismą sunkvežimiu. Vien kaltinamąjį aktą sudaro 13 tomų. Šioje byloje nukentėjusiais laikomi beveik 500 žmonių, apie tūkstantis žmonių yra liudytojų.

Kaltinamieji – daugiau nei 60 žmonių, kurie kaltinami "draudžiamu pagal tarptautinę teisę elgesiu su žmonėmis, asmenų, saugomų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, žudymu, asmenų, saugomų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, kankinimais ir žalojimais, arba bet kuriuo kitu nežmonišku elgesiu su jais ar jų turto vientisumo pažeidimu, draudžiamo karinio šturmo naudojimu, draudžiamų karinių priemonių panaudojimu".

Tarp kaltinamųjų – buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, Lietuvos SRS komunistų partijos antrasis sekretorius Vladislavas Švedas, Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius Algimantas Naudžiūnas ir dar daugiau nei 50 žmonių, kurie, Lietuvos prokurorų teigimu, yra prisidėję prie 14 Lietuvos civilių gyventojų žuties 1991 metų sausio 13-osios naktį ir dar šimtų žmonių sužalojimo.

Liudytoju šioje byloje netgi bandė padaryti pirmą ir paskutinį TSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą. Tačiau viskas baigėsi tik šaukimo į teismą įteikimu.

Neįmanoma viename straipsnyje apibūdinti visų bylos detalių.

Šiuo metu teisiamųjų suole yra tik vienas žmogus – sunkiai sergantis Jurijus Melis. Į visus Rusijos diplomatų prašymus paleisti jį namų arešto teisminio nagrinėjimo laikotarpiui teisėjai atsako neigiamai.

Rusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigia, kad kaltinančioji šalis iki šiol nepateikė įrodymų, jog aukos žuvo būtent nuo Tarybų karių — dabar Rusijos piliečių — rankos. Be to, šalyje yra teisiškai draudžiama skelbti kitas, neatitinkančias oficialaus traktavimo versijas apie Lietuvos šiuolaikinės istorijos prieštaringus epizodus. Įskaitant 1991 metų sausio 13 dienos įvykius. Dėl to teisiamieji iš tikrųjų netenka galimybės apsiginti teismo posėdyje, pabrėžė diplomatas.

Rusijos valdžia neteko kantrybės po to, kai Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir kiti pareigūnai priėmė atitinkamą sprendimą Rusijos piliečių atžvilgiu. Rusijos tyrėjai pradėjo bylą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį dėl patraukimo atsakomybėn akivaizdžiai nekaltų asmenų.

"Rusų baudžiamasis persekiojimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais, praėjus daugeliui metų po 1991 metų įvykių, tai yra, vyksta panaudojant atgalinę baudžiamosios teisės, sustiprinančios bausmę, jėgą. Tokia praktika prieštarauja visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principams", — pabrėžė Tardymo komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Pasak Rusijos, teismo procesas dėl 1991 metų įvykių bylos pažeidžia tarptautinės teisės ir vidaus Lietuvos baudžiamojo įstatymo normas ir vyksta "baudžiamojo teisingumo blogiausiomis tradicijomis".

Vilniaus reakcija į Rusijos veiksmus buvo momentali. Per dieną visos Lietuvos naujienų agentūros ir žiniasklaida cituodavo pasipiktinusios Lietuvos vadovybės pareiškimus, kuriuos galima trumpai apibūdinti vienu sakiniu: "O mus už ką?"

Taigi, dvasinis konservatorių lyderis, Lietuvos Aukščiausios tarybos vadovas Vytautas Landsbergis kruvinų 1991 m. sausio 13 dienos įvykių metu patarė prokurorams ir teisėjams nekreipti dėmesio į Rusijoje iškeltą baudžiamąją bylą.

Michailas Gorbačiovas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Pasipiktinimą išreiškė Seimo pirmininkas Viktaras Pranckietis, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Visi jie pavadino Rusijos veiksmus "teisingumo parodija" ir tęsė paraleles su Ukraina, prieš kurios Konstitucinio Teismo teisėjus Rusija taip pat pradėjo bylą.

O Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Žalimas netgi prisikalbėjo taip, kad paragino Lietuvos teisėsaugos institucijas persvarstyti bendradarbiavimą su Rusija ir kitomis posovietinėmis valstybėmis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, su jam būdingu politikavimu, apkaltino Rusijos teisėsaugos institucijas tuo, kad jos virsta "represiniu aparatu, įteisinančiu aneksiją, okupaciją ir atsisako akivaizdžių nusikaltimų". Užsienio reikalų ministras patarė visiems Lietuvos prokuratūros darbuotojams ir teisėjams susilaikyti nuo kelionių į Rusiją ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikas, kurios neina integracijos į ES ir NATO keliu.

Šio straipsnio rašymo metu nei Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė neišreiškė savo nuomonės apie Rusijos veiksmus. Ar jie ruošia griežtą atsakymą?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

104
Temos:
Sausio 13-osios byla (31)
Dar šia tema
Rusijos Visuomenės rūmai teismą dėl Sausio 13-osios įvykių pavadino politiniu
Gasparianas: teismo procesas Sausio 13-osios byloje gali tęstis amžinai