Ignalinos AE išmontavimas, archyvinė nuotrauka.

Pavojingas neveikimas: kokia grėsmė slypi Ignalinos AE išmontavime?

124
(atnaujinta 12:51 2018.07.25)
Lietuva savanoriškai tapo vieta, kur pirmą kartą pasaulio atominio projekto istorijoje vyksta didelio masto eksperimentas. Kitaip nei Lietuvos, visi RBMK reaktoriai Rusijoje laukia atidėto išmontavimo strategijos įgyvendinimo

2009 metų gruodžio 31 dieną, 23:00 valandą, abu Ignalinos atominės elektrinės maitinimo blokai buvo sustabdyti. Kaip sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, "2010 metai bus Lietuvos energetinės nepriklausomybės pradžios metai".

Palikime jos pamąstymus nuošalyje ir pažiūrėkime, kuo Ignalinos AE yra pavojinga. Reaktoriuose reakcijos nebevyksta, tačiau pavojus neišnyko ir neišnyks dar kelis tūkstančius metų.

Lietuvos vyriausybė 2002 metais priėmė strategiją "tuoj pat nutraukti energetinių blokų eksploataciją"  iki "išdegintos pievelės" būsenos atlaisvinus visus pastatus nuo įrangos, kad būtų galima vystyti kitą verslą. Pirmasis reaktorius turėtų būti išmontuotas iki 2025 metų, antrasis – iki 2030 metų.

Tai yra moksliškai ir aplinkos apsaugos požiūriu nepagrįstas politinis sprendimas, be technologinio plano, neatsižvelgiant į pirmą kartą pasaulyje atliekamus darbus ir keliamą pavojų gamtai ir žmogaus sveikatai. Tik Lietuva bus atsakinga už visą riziką — tai yra jos sprendimas ir atsakomybės sritis.

Norint suprasti, kokia yra rizika, aš siūlau skirti šiek tiek laiko ir prisiminti, kas yra RBMK-1500 reaktoriai. Santrumpa reiškia "kanalinis didelio galingumo reaktorius, kurio elektros galia 1500 megavatų". Ar nepasidarė aiškiau? Pabandykime išsiaiškinti – gilios atominės fizikos žinios čia nereikalingos.

Jėgos atomo branduolyje

Atomas susideda iš branduolio ir aplink jį besisukančių elektronų — lygiai taip pat, kaip saulės sistemos planetos sukasi aplink Saulę. Atomo branduolys nėra monolitas, jis susideda iš protonų ir neutronų. Protonas turi teigiamą elektrinį krūvį, neutronas yra neutralus. Vienodo krūvio dalelės atstumia viena kitą – "minusas" atšoka nuo "minuso", "pliusas" atstumia "pliusą", tačiau atomo branduoliai gana stabilūs, protonai jame laikosi vienas šalia kito. Kodėl taip?

Mikroskopiniuose atstumuose, kurie būdingi atominiams branduoliams, pradeda veikti dar viena reakcija, kuri yra tokia galinga, kad nugali elektros atstūmimo jėgą ir "suklijuoja" visus protonus ir neutronus. Fizikai, apskritai, žmonės negudrūs, jie taip ir pavadino šią sąveiką – stipria. Bet vos tik atstumas tarp protonų viršija tam tikrą kritinę vertę, stipri sąveika atsijungia, iš karto prasideda elektrinis atstūmimas – ir protonai išsibarsto į skirtingas puses.

Stipri sąveika – trumpa: ji stipri, kol atstumas mažas, tačiau dideliu atstumu neveikia. Kuo mažiau dalelių yra branduolyje, tuo ji stabilesnė, nes protonų ir neutronų jame nedaug, atstumas tarp protonų yra minimalus. Kuo daugiau dalelių yra branduolyje, tuo jis nestabilesnis, nes atstumas tarp protonų didėja.

Sunkiausias cheminis elementas Žemėje yra uranas, jo branduolį sudaro 92 protonai. Įsivaizduokite rasos lašą ant lapo krašto. Blizga saulėje, bet užtenka jį paliesti smilgos krašteliu – ir lašelis suyra į daugybę smulkių lašelių. Tiesą sakant, tas pats vyksta ir su urano branduoliu, tik vietoj žolės fizikai išmoko naudoti neutroną. Elektrinio krūvio jis neturi, per elektronų debesį, esantį aplink branduolį, jis lengvai praskrieja ir įsirėžia į branduolį.

Neutronas, atsitrenkęs į branduolį, suskaido jį į gabalus, ir susiformuoja jau du neutronai, kurie atsitrenkia jau į du branduolius… Dėl tokio urano branduolio skilimo, visa energija, kuri laikė jame protonus, tiesiog išsiveržia į išorę – būtent ją mokslininkai ir panaudoja, kad paverstų elektros energija.

Kad tai įvyktų, reikia "paimti" įsibėgėjimo-skilimo energiją su šiluminio laidininko pagalba, kuris gali "palikti įvykio vietą" ir pernešti šilumą ten, kur ją pavers elektros energija. RBMK reaktoriuose toks laidininkas yra paprastas vanduo, tik išgrynintas nuo visų cheminių priemaišų. Priimdamas branduolinės energijos šilumą, vanduo, kaip ir turėtų būti, virsta garais, kurie nukreipiami į turbinos rotorių, kuris besisukdamas sukuria elektros srovę.

Branduolinis reaktorius

Nieko sudėtingo, tačiau yra keletas niuansų. Laisvieji neutronai, atsiradę po urano branduolio skilimo,  išsibarsto skirtingu greičiu, kartais pernelyg dideliu, kad sukeltų kitų branduolių skilimą. Kad reakcija būtų grandininė, laisvuosius neutronus reikia sulėtinti – priversti praskristi pro kokio nors cheminio elemento sluoksnį, kuris gali juos "sulėtinti".

Toks sulėtintas RBMK yra grafitas – neutronai praskrieja pro jo sluoksnį, jie nėra absorbuojami, bet praranda greitį. Tai, ko gero, viskas. Dabar mes galime mintyse sukurti reaktorių. Mums reikia urano, išilgai kurio gali tekėti vanduo, pašalindamas šilumos perteklių. Mums reikia grafito, kuris atskiria vieną urano dalį nuo kitos. Mums reikia, kad vanduo pavirstų garais, mes turime nukreipti garus į turbinų mentes, ataušusius garus turbinoje reikia kur nors nukreipti. Geriausia, jei šiems garams pavyksta kondensuotis į vandenį – tada jie gali būti vėl siunčiami išilgai urano.

RBMK reaktoriaus aktyvioji zona yra 25 kubinių centimetrų grafito blokai. Kiekvieno bloko centre pragręžtas vertikalus latakas, į jį įdėtas cirkonio vamzdelis (šis metalas yra pajėgus atlaikyti aukštą temperatūrą, slėgį ir radiaciją) – tai ir yra vadinamasis "kanalas". Į kanalą įterpiamas išskiriantis šilumą komplektas (ŠIK) – ploni vamzdeliai, kuriuose paslėptas uranas.

Tarp vamzdelių yra nedidelis atstumas – toks, kad vanduo slegiamas iš apačios galėtų nuplauti kiekvieną, pasiimdamas karštį. Kildamas kanalu, vanduo pasiekia virimo temperatūrą ir virsta garų ir vandens mišiniu (apie 40 procentų – garų, 60 procentų – vandens). Išeidamas iš aktyvios zonos, šis mišinys patenka į separatorių, kuriame vanduo yra atskirtas nuo garų. Garai nukreipiami į turbiną, vanduo – į kitą ratą. Turbinoje atvėsę garai nukreipiami į kondensatorių, gautas vanduo – taip pat į kitą etapą.

Grafitas, metalas, betonas…

Na, gana apie gerus dalykus. Grafito kiekis kiekviename Ignalinos atominės elektrinės aktyviosios zonos reaktoriuje — 1800 tonų, ir kol reaktorius buvo eksploatuojamas, šis grafitas kaupė radiaciją. Jame sukaupta radioaktyvioji anglis C-14, kuri yra nepaprastai laki ir pasisavinama gyvų organizmų, nesuirdama kelis tūkstančius metų.

Aktyvioji reaktoriaus zona buvo apsupta to paties grafito metriniu sluoksniu. Esmė ta, kad dalis laisvųjų neutronų neišvengiamai palieka branduolį ir grafito sluoksnis sulėtina juos beveik iki nulio,  ir juos lengvai sustabdo betono sluoksnis,  esantis aplink grafitą. Tačiau apsauginis grafitas taip pat kaupia radiaciją, todėl ir šie "du kartus 200 tonų" taip pat jau kelia pavojų. Radioaktyvus tapo ir apsauginio sluoksnio betonas – dar 2000 tonų pavojaus.

Bet tai dar ne viskas. Vanduo, kuris tekėjo išilgai strypų su uranu, taip pat pasidarė radioaktyvus ir tvarkingai jį perdavė separatoriams. Branduolinės elektrinės atskyrikliai buvo aštuoni, kiekvienas sveria 300 tonų – tai dar 2 400 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Ir visas šis "grožis" liko atominės elektrinės aikštelėje, ir su visu tuo kažką reikia padaryti.

O ką daryti – niekas pasaulyje nežino. Lietuva savanoriškai tapo ta vieta, kur pirmą kartą pasaulio atominio projekto istorijoje vyksta didelio masto eksperimentas. Kitaip nei Lietuvoje, visi RBMK reaktoriai Rusijoje, visi  trys Černobylio RBMK reaktoriai laukia atidėto išmontavimo strategijos įgyvendinimo.

Jei kas nors manė, kad straipsnis pasibaigs optimistiškai, klydo. Jei kas nors manė, kad šiame straipsnyje išvardijamos visos Lietuvos radiacijos problemos, klydo. Apie tai, ko dar galime tikėtis — kitame pasakojime.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

124
Dar šia tema
Baltijos šalys įsigudrino sunaikinti savo energetinę nepriklausomybę
Europos Komisija mažina Baltijos "tigrų" davinį
Skverneliui neužtenka 500 mln eurų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti
Sunkusis ekranoplanas А-050 Čaika-2, archyvinė nuotrauka

"Kaspijos monstro" atgimimas: būti ar nebūti

(atnaujinta 17:59 2020.08.06)
Artimiausiu metu į Rusijos karinį jūrų laivyną grįš sunkieji koviniai ekranoplanai — naujausioje versijoje su sparnuotosiomis raketomis

Jie gali veikti šalia gimtųjų krantų ir atokiausiuose planetos regionuose, esant bet kokioms klimato sąlygoms, be bazinės infrastruktūros.

Vienintelis pasaulyje rusiškas raketinis ekranoplanas "Lun" liepos 31 dieną buvo nutemptas jūra nuo Kaspijsko iki Derbento, kur jis taps centriniu "Patriot" parko eksponatu.

Po ilgų bandymų pastatytas prieš 34 metus Žemutiniame Naugarde ekranoplanas "Lun" 1991 metais buvo perduotas Kaspijos flotilės bandomajai operacijai. Ir liko vienintelis iš aštuonių projekto 903 suplanuotų prietaisų serijos. Tačiau ekranoplanai neliko užmarštyje.

Dėl didelio greičio (500 km / h) ir mažo skrydžio aukščio (7–10 metrų), raketas nešiojantys ekranoplanai nepastebimi radarų pajėgia įveikti tūkstančius kilometrų virš jūros ir lygumose, iš netikėtų krypčių priartėti prie priešo karinių jūrų pajėgų bazių ar lėktuvnešių grupių ir smūgiuoti raketos paleidimo atstumu.

Naujieji ekranoplanai išplės karinių jūrų pajėgų kovos galimybes. Anksčiau Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statybos skyriaus vadovas, 1-osios pakopos kapitonas Vladimiras Triapichnikovas teigė, kad "ekranoplanų kūrimas" bus įtrauktas į laivų statybos programą iki 2050 metų.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija sudarė taktinę ir techninę užduotį sukurti naują ekranoplaną, vyksta eksperimentiniai projektavimo darbai. Pirminiais duomenimis, naujasis ekranoplanas startuos 2022 metais.
Žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie "Kaspijos monstro" atgimimą (nes aparatas Vakaruose taip buvo vadinamas dėl milžiniško dydžio ir fantastiškos išvaizdos). Neliko nuošalėje nei Amerikos "National Interest", nei kinų leidinys "Sohu". 

Mokslo, technologinė ir gamybinė bazė yra — Rusija, kurdama daugiafunkcinius ekranoplanus žymiai lenkia Vakarų šalis. Taigi, "Lun" gerai skraidė ir vykdė raketų paleidimus prieš 29 metus, o "Boeing Pelican" — krovininis ekranoplanas, kurio projektinė talpa buvo 1200 tonų (skyrius buvo apskaičiuotas 17 "Abrams" tankų) — nebuvo pastatytas net kaip prototipas.

Kokios yra Rusijos karinio jūrų laivyno kovinių ekranoplanų atgimimo perspektyvos šiandien?

Taikymo ypatumai

Daugiafunkciniai ekranoplanai (Vakaruose jie vadinami WIG — "Wing-In-Ground effect") artimiausiu metu gali tapti pagrindu kurti ir naudoti naujausias didelio tikslumo sparnuotąsias ir viršgarsines raketas, smogiamuosius dronus, elektromagnetines patrankas, sunkiąsias torpedas.

Kaip greitojo reagavimo pajėgos, smogiamieji ekranoplanai galėtų veiksmingai patruliuoti Rusijos Arktyje.
Desantinėje (krovininėje) modifikacijoje, šie įtaisai leis greitai perkelti karius su standartine ginkluote ir šarvuočiais dideliu atstumu. Naujieji ekranoplanai praktiškai nematomi priešų radarams, efektyvumu ir keliamąja galia pranoksta lėktuvus ir sraigtasparnius.

Jie leidžia "nukreipti jėgą" dideliu atstumu nuo konflikto zonos ("Čaika-2" — iki 5000 km) ir visose srityse tobulina Rusijos pajėgas.

Anot "National Interest", naujasis ekranoplanas A-050 "Čaika-2" yra "Kaspijos monstro" reinkarnacija ir yra kuriamas (Žemutinio Naugardo centriniame projektavimo biure, pavadintame Aleksejevo vardu) keleiviams (iki 100 žmonių) ir kroviniams gabenti pakrančių zonose, įskaitant Arktį. Statoma visa eilė "sparnuotų laivų" su įvairia talpa (specializacija), ir pakils į dangų ne vėliau kaip 2022 metais.

Anksčiau Kinija inicijavo derybas dėl kelių ekranoplanų "Čaika" pirkimo Liaudies išsivadavimo armijai. Tai netiesiogiai rodo aukštą transporto priemonės pasirengimą ir efektyvumą, o tai gali būti didelis netikėtumas potencialiam priešui.

Kaip aviacijos rūšis be aerodromų, ekranoplanai yra naudingi ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui, Rusijos NPO "Ekolen" kuria civilį "Kaspijos monstro" analogą — antžeminę-oro amfibiją, galinčią skraidyti lėktuvo greičiu ir kurios daug didesnė krovinių talpa — iki 750 tonų — skirta eksploatuoti jūrose ir upėde, tundroje ir dykumoje. Pakilimui ir tūpimui ekranoplanui reikalingas tik pakankamas vandens plotas arba lygus žemės plotas.

Nepakartojamas pasirodymas

Ekranoplanas naudoja efektą, kuris atsiranda skrendant labai mažame aukštyje, kai įeinantis oro srautas sukuria tankią "oro pagalvę" po sparnu. Pakilęs virš jūros (ledo lauko, snieguotos lygumos ar pietų stepių), prietaisas įgyja stabilumą ir "sklando" iki 500 km / h greičiu, esant minimalioms kuro sąnaudoms ir esant dideliam naudingam kroviniui: "Čaika-2" — iki 10 tonų.

Aleksejevo vardo projektavimo biuras Žemutiniame Naugarde taip pat dirba kuriant sunkiąją ekranoplano A-080 "Chaika-3" versiją, kurios kilimo svoris yra 100 tonų. Perspektyvus aparatas bus aprūpintas šiuolaikine Rusijos avionika ir navigacijos bei akrobatinio skraidymo kompleksu. Jis galės savarankiškai vykti į neapšviestą pakrantę su penkių laipsnių nuolydžiu, bazuotis ant vandens ir aerodromuose.

Net senas geras "Lun" yra technologiškai įspūdingas, kuris 450 km / h greičiu galėtų įveikti daugiau nei 2000 km, aukštyje nuo trijų iki 500 metrų, ir būdamas tokio dydžio kuro sunaudoja penkis kartus mažiau nei transporto lėktuvas.

Pagarbą kelia vien jo išvaizda. Korpuso priekyje, ant pilono, yra 8 traukos varikliai  (Il-86 turbinos pagrindu), kurių purkštukai yra išdėstyti kampu į vandenį,kad sustiprėtų žemės efektas (įpurškiamas srautas atsispindi sparnuose, esančiuose šiek tiek už nugaros). Ant ekranoplano korpuso yra trys poros priešlėktuvinių raketų ZM-80 "Moskit", kurių nuotolis iki 250 km, ir orientacinis radaras. Ilgis yra beveik 74 metrai, o trapecijos formos sparnai, kurių plotis yra 44 metrai, o plotas — 550 kvadratinių metrų, vainikuoja erdvėlaivio išvaizdą, o maksimali kilimo masė yra 380 tonų.

Kalbant apie kovinę misiją, trijų viršgarsinių raketų "Moskit" būtų pakakę lėktuvnešiui sunaikinti. Ekranoplanai buvo sukurti TSRS kariniam jūrų laivynui kaip priemonė sunaikinti priešo laivus. Pirmasis "Lun" skrydis įvyko 1985 metais. Didelis greitis ir ilgaamžiškumas, kartu su aukštais naudingumo rodikiais ir galimybe judėti per sausumą ir ledą (taip pat skristi dideliame aukštyje) nuo pat pradžių suteikė neįtikėtinų galimybių.

Ekranoplanai "Lun" ir  "Orlionok" gerai pritaikyti raketoms ir desantininkams pristatyti. Desantinis "Orlionok" buvo mažesnis, jis buvo skirtas greitam kariuomenės ir įrangos (iki 150 desantininkų ar dviejų pėstininkų kovos mašinų) gabenimui. Žlugus TSRS, visos serijos prietaisų statyba buvo sustabdyta (iki to laiko antrasis 903 projekto "Lun" buvo paruoštas 95 proc.), o kovinis "lėktuvnešių žudikas" buvo juokais paliktas Kaspijske.

Tai neturėtų pasikartoti, nes Vakarų "partneriai" vis tiek to neįvertins. Šiandien kokybiškai naujame technologiniame lygyje įmanoma ir būtina pagerinti ekranoplanų kovines savybes — ir sustiprinti taiką Rusijos ir jos sąjungininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekranoplanas, Kaspijos jūra, Rusijos karinis jūrų laivynas, Rusija
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Tarptautinė alaus diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 7-osios šventės

(atnaujinta 17:55 2020.08.06)
Nuo rugpjūčio 7 dienos iki metų galo lieka 146 dienos, šia dieną švenčiama Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 220-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

Tarptautinė alaus diena

Pirmą rugpjūčio penktadienį švenčiama Tarptautinė alaus diena. Nuo 2007 m. ji pradėta švęsti JAV, Kalifornijoje, Santa Kruzo baruose. Vėliau išplito po visą pasaulį. Šią dieną visi alaus mėgėjai kviečiami iškelti alaus bokalą su draugais.

Alus — vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Liepos 18 dieną švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Ji skirta alaus gamintojams, tądien rengiamos alaus ragavimo ir vertinimo varžybos.

Ši diena istorijoje

1259 metais Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos). Istorijos eigoje Žemaitiją savo priešams net kelis kartus užrašė ne tik Mindaugas, bet ir Vytautas. Tačiau  tik Skalva ir Dainava ilgam išnyko iš Lietuvos žemėlapių. Žemaitija, kuri per daugelį šimtmečių buvo bene labiausiai strateginiais sumetimais atiduodama ar niokojama svetimšalių kariuomenių, iki dabar išlaikė savo išskirtinumą ir unikalumą.

Šią dieną 1861 metais Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

1992 metais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga akredituota prie Jungtinių Tautų.

2004 metų rugpjūčio 7 dieną Gdanske Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai —  Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) — aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automobilių magistralės "Via Baltica" tiesimo bei Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

1945 metais — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

Šią dieną vardadienius švenčia Donatas, Kajetonas, Sikstas, Drąsutis, Jogailė, Klaudija, Jogilė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai