Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka.

Gal kaip nors išsisuks: Lietuvos valdžia nusprendė palikti IAE problemas palikuonims

106
(atnaujinta 11:56 2018.07.31)
Lietuvos sustabdyta Ignalinos AE ir toliau kelia radiacijos pavojų ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Lietuvos veiksmai – šalies, kuri neturi savo atominės fizikos mokyklos – gali sukelti rimtų problemų Latvijai ir Baltarusijai

Apie tai, kas yra apšvitinto reaktoriaus grafitas (ARG), jau svarstėme. Urano-grafito reaktorių skaičius yra didelis, pasaulyje sukaupta apie 260,000 tonų ARG, tai yra opi problema.

Vienas iš geriausių jos sprendimo būdų sukurtas ir įgyvendintas Rusijoje, Seversko mieste, 2015 metų rudenį pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo atliktas urano-grafito reaktoriaus EI-2 eksploatavimo nutraukimas. Bet Severske niekas nemėgino ardyti reaktoriaus, pasirinktas visiškai kitas kelias –  reaktorius palaidotas vietoje, užtikrinus patikimą radioaktyviųjų elementų izoliaciją.

2014 metais Lietuvoje buvo priimtas "Galutinis eksploatavimo nutraukimo planas" (GENP), pagal kurį numatomas grafito klojinio išmontavimas. Planą patvirtino Energetikos ministerija, tiesiogiai pažeisdama Orchuso konvencijos planą (būtinybę derinti su šalies gyventojais) ir Espo konvenciją (poveikio aplinkai vertinimą su kaimyninėmis šalimis).

Rusofobija ir radiacija

Grafito klojinių išardymas ir utilizavimas yra neišvengiamas neigiamas poveikis Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos ekologijai ir gyventojams kelis šimtmečius. Priežastis yra paprasta ir sudėtinga tuo pačiu metu – išmontuojant grafito reaktorių susidaro dulkės, kuriose yra radioaktyviosios anglies izotopų C-14, ir garantijų, kad jie nepatenks į atmosferą, nėra.

Dėl didelio radioaktyvumo, žmogus negali išardyti ARG, jį turėtų atlikti robotai, kuriuos reikia sukurti ir apmokyti. Būtina parengti ir sukurti visapusišką treniruoklį, parengiant tinkamas kompiuterines programas ir operatorių mokymus. Nieko panašaus nenumatoma, Lietuvos energetikos ministerija rodo visišką nekompetenciją ir nederina savo veiksmų su TATENA rekomendacijomis.

Tačiau TATENA nuomonė nėra paslaptis: praėjusių metų rudenį jie palaikė "Rosatom" iniciatyvą sukurti eksperimentinį demonstravimo centrą urano ir grafito reaktorių eksploatavimui nutraukti, Tarptautinį elgsenos su apšvitintu grafitu centrą. Idėja sukurti tokį centrą yra akivaizdi – jis turėtų tapti mokslo centru, skirtu kurti metodus, technologijas ARG problemoms spręsti.

Seversko patirtis rodo, kad technologijos negali būti vienodos, kiekvienam urano-grafito reaktoriui būtina sukurti individualų veiksmų planą. Tas faktas, kad TATENA ketina steigti tarptautinį centrą Rusijos įmonių pagrindu, rodo, kad organizacija nėra linkusi sureikšminti politinių įvykių, susijusių su Rusija – ją domina tik galimybė užtikrinti patikimą radiacinę saugą.

Lietuvos energetikos ministerijos parodytas skubėjimas yra politiškai motyvuotas, tačiau numatyto plano įgyvendinimas išeina už sveiko proto ribų. Trijų valstybių teritorijos radiacinės taršos rizika rusofobijos labui – sutikite, to dar nėra buvę.

Belieka tikėtis, kad ES, finansuojanti IAE eksploatavimo nutraukimo programą, atsižvelgs į TATENA nuomonę, ir į šią situaciją įsikiš Europos atominės energijos bendrija.

Tačiau ARG nėra vienintelis radiacijos pavojaus šaltinis IAE. Dar kartą grįžkime prie RBMK-1500 reaktorių konstrukcijos.

Panaudotas branduolinis kuras

Aktyvioje RBMK-1500 zonoje, kiekvieno grafito bloko centre yra vertikaliai išgręžta skylė, į kurią įstatytas metalinis vamzdelis iš specialaus lydinio –kanalas. Į kanalus įstatomomi šilumos laidininkai su branduoliniu kuru – uranu. Kiekviename reaktoriuje 1661 technologinis kanalas, kiekviename kanale yra 130 kilogramų urano, bendras kuro svoris yra 432 tonos.

Mes jau nagrinėjome neutronų dalijimąsi urano branduolyje, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kas vyksta su urano branduoliu po pasidalijimo. Prisiminkime kiemo futbolą: kamuolys nuskrido į langą ir sudaužė stiklą į šipulius. Susidarė daug skirtingo dydžio šukių, ir įsipjauti galima su bet kuria.

Branduolių fragmentų "aštrumas" yra radiacija. Į reaktorių talpinamas uranas, o po tam tikro laiko vamzdeliuose galima rasti daugybę kitų medžiagų. Apie trys procentai iš jų yra itin radioaktyvios, galinčios tuoj pat sukelti spindulinę ligą, jų aktyvumas mažėja labai lėtai.

Visos manipuliacijos su panaudotu kuru reaktoriuje atliekamos nuotoliniu būdu, naudojant specialias perkrovimo mašinas. Kai panaudotas kuras pašalinamas iš reaktoriaus, jis perkeliamas į panaudoto kuro saugojimo baseinus. "Sprogus mišinys" panaudoto kuro viduje vis tiek spinduliuoja radiaciją ir išskiria šilumą. Konteineriai laiko radiaciją viduje, o šilumą būtina atiduoti – baseine tam panaudojamas tekantis vanduo, kuris mažina temperatūrą ne mažiau kaip penkerius metus.

Tik po to konteinerius galima ištraukti iš baseino ir transportuoti į PBK (panaudoto branduolinio kuro) perdirbimo vietą. "Rosatom", kuris buvo ir tebėra monopolininkas RBMK reaktorių gamybos srityje, turi kombinatą "Majak", kuriame perdirbamas visas tokių reaktorių kuras – ten ir turėjo būti pristatytas PBK iš Ignalinos AE.

Deja, technologinio proceso aprašymas turi būti nutrauktas – IAE atveju, ta pati politika trukdo šiuo klausimu. Lietuva uždraudė bendradarbiauti su "Rosatom", taigi PBK lieka vietoje. Dar kartą: Lietuva savanoriškai nusprendė išspręsti visas su PBK susijusias problemas, atsisakydama bendradarbiauti su Rusija ir jos "Rosatom".

Tvarka visur

Buvo surengtas tarptautinis konkursas, susijęs su statybomis PBK saugyklos, kurioje iš reaktorių pašalintas kuras bus saugomas 50 metų. O kas toliau, kokie planai po 50 metų? Jų nėra! Logika yra labai paprasta – galbūt, žmonės, kurie gyvens Lietuvoje po 50 metų, kaip nors išsisuks.

Šis genialus planas buvo sukurtas dar prieš reaktorių sustabdymą, ataskaita dėl projekto poveikio aplinkai "Tarpinis RBMK reaktorių iš 1 ir 2 blokų IAE sandėliavimas" buvo pateikta 2006 metais. Pranešimas buvo pateiktas Vokietijos kompanijų konsorciumo, laimėjusio šio projekto konkursą, GNS-RWE Nukem GmbH. Kitaip tariant, tokia konsorciumo sudėtis ir teikė bent šiek tiek vilčių, kad  panaudoto kuro saugyklos, kuriose PBK bus saugomas 50 metų, bus paruoštos tinkamai ir radiacijos kontrolė bus užtikrinta.

"Nukem Technologies GmbH" – Vokietijos įmonė, kuri specializuojasi radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro eksploatavimo nutraukimo branduolinių ir radiacinių pavojingų objektų srityje. Įkurta 2006 metais, atsižvelgiant į jos projektus, kaip antai radioaktyviųjų atliekų (RA) perdirbimo centro statybos AE "Bohunice" (Slovakija), kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas po Černobylio atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, "Kal" AE (Vokietija), PBK saugyklos AE "Dukovany" iš VVER-440 reaktorių (Čekija). Patirtis įgauta, pasinaudojus motininės bendrovės "Rosatom" technologijomis ir kompetencijomis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

106
Tegai:
branduolinis kuras, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi mokėti už rusofobiją
Lietuvos sinchronizacija su Vakarais blokuos kelią Astravo AE elektrai
Pristatytas naujas IAE generalinis direktorius
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis

Žingsnis į priekį, du atgal kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?

(atnaujinta 15:18 2021.02.24)
Įvyko dar vienas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Viena iš pagrindinių temų buvo naujos sankcijos Rusijos atžvilgiu. Lietuvos lūkesčiai ir vėl nepasiteisino

Šio susitikimo fonas buvo ypatingas. Po "egzekucijos" Europos Parlamente už "pažeminimą" vizito į Maskvą metu ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ėmė elgtis "teisingai" ir pareiškė: "Akivaizdu, kad Rusijos kursas ES atžvilgiu yra konfrontacinis. Pono Navalno atveju yra šiurkštus atsisakymas gerbti savo įsipareigojimus, įskaitant atsisakymą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus".

Šiame kontekste Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suvažiavimo išvakarėse inicijavo kolegų susitikimą su Navalno štabo vadovu Leonidu Volkovu ir Rusijos antikorupcijos fondo vadovu Ivanu Ždanovu. Tiek tai, tiek Borelio "pažeminimas" Maskvoje, tiek jos atsisakymas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Navalno privalėjo paskatinti Europos diplomatus pritarti griežtoms sankcijoms Rusijos atžvilgiu, kurios turėtų apimti platų "Putino draugų oligarchų" ratą.

Na, o visų svajonių išsipildymu Lietuvai ir jos bendraminčiams ES taptų "Nord Stream 2" projekto sustabdymas. Kadangi Vokietija priešinasi, Landsbergis net sugalvojo tokį argumentą: "Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim "Nord Stream 2" dujotiekį".

Tačiau Berlynas stovi kaip uola. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas pareiškė, kad ES netylės ir įves papildomas sankcijas Rusijos atžvilgiu, bet kartu pažymėjo, jog net dabartinėje situacijoje reikia galvoti, kaip išsaugoti su ja konstruktyvų dialogą, nes be Maskvos negalima sureguliuoti įvairių tarptautinių konfliktų.

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai pareiškė, kad šalies santykiai su ES sudraskyti į gabalus ir kad Maskva pasiruošusi juos nutraukti. Europiečiai į jo pareiškimą sureagavo nervingai, bet ryžto kaip nors nubausti Rusiją neprarado. Tačiau esminis žodis šiuo atveju — kaip nors. Kaip pažymėjo tas pats Lavrovas — Europoje tiesiai sakoma, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu priimamos ne dėl kokio nors tikslo, o tik tam, kad jos veiksmai neliktų nenubausti.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Сергеев

Jeigu pabandytume išaiškinti situacijos esmę žmonių kalba, tai "Senoji Europa" tarsi sako Maskvai: jūs supraskite, mes juk turime demokratinių vertybių gynėjų įvaizdį, be to, mus verčia jus spausti amerikiečiai, jau nekalbant apie lietuvius ar lenkus, todėl mes tiesiog priversti įvesti kažkokias sankcijas, bet jos juk simbolinės, ir "Nord Stream 2" mes jiems neatiduosime, todėl neįsižeiskite, ir bandykime draugauti toliau.

Ir šį kartą istorija pasikartojo. Buvo daug ryžtingų kalbų, bet galiausiai "kalnas pagimdė pelę" — individualios sankcijos, dėl kurių sutarė ES užsienio reikalų ministrai, yra Rusijai kaip uodas drambliui. Kitaip tariant — viešai kritikuoju, bet realiai nubaudžiu simboliškai ir tyliai noriu draugauti. Atitinkamai, Lietuvos, kuri manė, kad bent jau dabar ES pasielgs griežčiau Rusijos atžvilgiu, planai vėl žlugo.

Atskirai šiuo atveju reikia pažymėti, kad ministrų susitikimo metu įvyko jų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu. Prieš tai naujas Amerikos vadovas Džo Baidenas daug kalbėjo apie būtinybę bendrai kovoti su Rusija. Todėl galima buvo tikėtis, kad Blinkenas ragins kolegas Europoje užimti principingą poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau rezultatas rodo, kad ES — bent jau kol kas — negirdi Vašingtono. Ir apskritai ministrų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi europiniame pranešime spaudai (https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2021/02/22/) buvo aprašytas labai abstrakčiai ir glaustai.

Apibendrinant, galima konstatuoti kelis dalykus. Pirma, Rusijos oponentai Amerikoje ir Europoje daro viską, kad ES maksimaliai sugadintų politinius ir (kas svarbiausia) ekonominius (pirmiausia energetinius) santykius su Maskva. Tačiau Berlynas ir jo bendraminčiai nepasiduoda, tęsdami simbolinių sankcijų politiką. Antra, Europos santykiai su JAV vis dar lieka neapibrėžti. Baidenas, regis, suformulavo savo prioritetus kovos už demokratiją srityje, bet kol kas nėra požymių, kad europiečiai ketina besąlygiškai vykdyti visus Vašingtono nurodymus.

Trečia, Rusijai, atrodo, nusibodo supratingai žiūrėti į viešus europiečių kaltinimus, ultimatyvius reikalavimus bei tegul ir simbolines, bet nesibaigiančias sankcijas, ir ji griežtina toną. Kita vertus, Maskva supranta, kad kardinalus santykių su ES apribojimas bus naudingas tik jos priešininkams. Todėl jos griežtesnis tonas yra tarsi perspėjimas Europai, kad jai geriau neperžengti raudonų linijų, kaip to nori amerikiečiai, nes bus atsakas ir jis bus skausmingas.

Sprendžiant iš ES užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų, geriau girdi Briuselio ausis, kuri klausosi Rusijos, o ne Amerikos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, sankcijos, Rusija, ES
Dar šia tema
Rusija pasirengusi nutraukti santykius su ES Briuselio iniciatyva
Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas ES dėl Navalno bylos
ES paskelbė apie sunkius santykius su Rusija
Rusija tikisi, kad po Borelio vizito į Maskvą santykiai su ES pagerės
Самолет F-35 ВВС США

Galingiausias nevykėlis F-35 taps "nematomas". Bet ne taip, kaip planuota

(atnaujinta 10:17 2021.02.24)
"F-35 Lightning II" daugiafunkcis naikintuvas turėjo tapti Amerikos išskirtinumo ir karinės galios aukštųjų technologijų simboliu, tačiau "žaibo" atveju nurodoma JAV karinio-pramoninio komplekso galimybių riba, tai yra, "penktos kartos" nematomo orlaivio nelaimė

Du trečdaliai Amerikos F-35 parko negali skristi dėl variklio problemų. Orlaivis turi daug rimtų konstrukcijos trūkumų, neišlaikė Pentagono nustatytų bandymų ir vis dar nėra patvirtintas masinei gamybai. Šiandien JAV oro pajėgos yra pasirengusios atsisakyti F-35 paprastesnio F-16 kartos 4+ naikintuvo naudai.

Pirmiausia Pentagonas pasiūlė sumažinti F-35A užsakymą daugiau nei 40 % — nuo 1 763 iki 1 050 lėktuvų. Taip pat JAV oro pajėgos svarsto pateikti senstančio, bet patikimo F-16 "Fighting Falcon" užsakymus. Priverstiniai manevrai.

F-35 naikintuvas-bombonešis buvo eksploatuojamas JAV oro pajėgų daugiau nei penkerius metus, tačiau kenčia nuo lėtinio žemo pasirengimo ir daugybės veiklos problemų. Anksčiau gynybos sekretoriaus pavaduotoja Elen Lord (Ellen Lord) paskelbė, kad 36 % naikintuvų F-35 "Lightning" yra tinkami skrydžiui, likę orlaiviai "veikia tik iš dalies". Kovinės parengties laipsnį mažesniu mastu lemia oro pajėgos, o didesniu mastu — "nepataisomi" konstrukcijos trūkumai, dėl kurių fiziškai sunaikinama slaptoji danga, korpusas, variklis, navigacijos ir piloto gyvybės palaikymo sistemos.

Amerikos sąjungininkų ir partnerių, įsigijusių F-35 už maždaug 100 mln. JAV dolerių (Didžioji Britanija, Norvegija, Izraelis, Italija, Singapūras, Pietų Korėja, Japonija), lūkesčiai, pasirodo, nepasiteisino — orlaivis neatitinka 5-os kartos parametrų, yra toli nuo pasirengimo kovai, tai yra, negali atlikti užduočių, kaip numatyta. Paradoksali "žalio" JAV karinio pramonės komplekso produkto eilė neišnyksta. Jungtiniai Arabų Emyratai neseniai pasirašė penkiasdešimties F-35 tiekimo sutartį. Izraelis paskelbė ketinantis padidinti "žaibo" parką iki trijų eskadrilių (iki 40 transporto priemonių). Ir tai galima paaiškinti tik užmaskuotu mokėjimu "už draugystę" su JAV.

F135 yra galingiausias nevykėlis

Anksčiau buvo pranešta apie slaptosios dangos ir "žaibo" korpuso sunaikinimą skrendant viršgarsiniu greičiu, apie nuolatinius deguonies tiekimo (pilotams) sutrikimus ir F-35 programinės įrangos trukdžius. Inžinieriai bando pašalinti trūkumus, kylančius eksploatacijos metu, tačiau kritinės problemos kaupiasi tarsi nuo kalno riedanti sniego gniūžtė.

JAV karinių oro pajėgų naikintuvą F-35A varo F135 variklis, kurį amerikiečiai laiko "visų laikų galingiausiu naikintuvu". Tačiau tai taip pat yra pagrindinė žemo F-35 našumo priežastis: perkaitus turbinos menčių paviršiaus dangai, ašmenys sutrūkinėja ir variklis greitai nustoja veikti. Kaprizingas F135 reikalauja dažnos priežiūros ir žymiai padidina orlaivio naudojimo išlaidas.

F-35 skrydžio valanda kainuoja 31 tūkst. JAV dolerių, o "senuko" F-16 — mažiau nei 8 tūkst. dolerių. Beje, "Pratt & Whitney" gamina nepakankamai atsarginių F135 variklių taikos metu. Jei rytoj būtų karas, trečdalis lėktuvų F-35 pakiltų į dangų, o tada jų skaičius kasdien mažėtų — net ne dėl priešo oro gynybos, o dėl banalaus metalo nuovargio.

F-16 taip pat laikas keisti

Siekdamos išlaikyti kovinį efektyvumą JAV karinės oro pajėgos priverstos planuoti sumažinti F-35 dalį ir pakeisti juos modernizuotais naikintuvais F-16 "Fighting Falcon" (įdiegti 1979 metais, šiandien yra 790 tokio tipo naikintuvų).

Daugiafunkcis ketvirtosios kartos F-16 lengvojo naikintuvo maksimalus kilimo svoris yra 21,8 tonos, jis gali 9 pakabos vietose gabenti iki 7,7 tonos bombų ir raketų. Kovos spindulys — 1700 km, maksimalus greitis 2200 km / h. Tai nebloga regioninių konfliktų mašina, tačiau žengti žingsnį atgal nuo "penktosios kartos" nėra gerai (technologinė degradacija). Pentagonas ieško kompromisų.

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas Čarlzas Braunas jaunesnysis (Charles Brown Jr.) priešinosi "antikvarinių" F-16 įsigijimui ir paragino sukurti visiškai naują lengvų vieno variklio naikintuvų klasę — pigesnę ir paprastesnę nei F-35, bet modernesnę už F-16. Braunas jaunesnysis jas vadino "ketvirtos su puse kartos ar minus penktos kartos" mašinomis. JAV oro pajėgos pradėjo mokslinių tyrimų programą, skirtą įvertinti, ar tikslinga pakeisti naikintuvus F-16 "Fighting Falcon" naujuoju koviniu lėktuvu. Tyrimas bus baigtas iki 2023 metų pradžios.

Problemą apsunkina tai, kad F-35 yra vienintelis "penktosios kartos" naikintuvas, gaminamas Vakarų pasaulyje. Sąlyginai su juo konkuruojantys "Boeing" gaminami naikintuvai F-15 ir F-18 yra ketvirtosios šaltojo karo epochos konstrukcijos kartos ir yra pasenę. JAV sąjungininkai Europoje nesiima kurti savo 5-os kartos naikintuvo, o JK, Lenkija, Belgija, Italija beviltiškai investuoja į amerikiečių F-35 įsigijimą. Bendros "žaibo" plėtros išlaidos viršijo 400 milijardų dolerių, tačiau tai, kaip paaiškėjo, yra tik neracionalaus nacionalinio biudžeto lėšų išleidimo pradžia. Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas F-35 pavadino "sugedusios gynybos viešųjų pirkimų sistemos vadovėlio pavyzdžiu", o gerai žinomas politikas (ir pats pilotas) Džonas Makeinas (John McCain), dabar jau miręs, teisingai pažymėjo: "Rekordinis programos F-35 pasirodymas buvo ir skandalas, ir tragedija tiek kainos, tiek tvarkaraščio, tiek atlikimo prasme". "Žaibas" dar ilgai išbandys JAV oro pajėgų ir jų sąjungininkų jėgas. Mes turėsime iškęsti brangias F-35 "užgaidas".

F-35 "nematomo" projekto lėtinių gedimų kontekste sėkmingai skraidantis Rusijos naikintuvo Su-57 technologinis proveržis atrodo ypač optimistiškai ir yra pirmasis iš penktos kartos naikintuvų pasaulyje, įvaldžiusių viršgarsinio greičio raketas. Amerikiečiai priversti pripažinti Rusijos ginklų pranašumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, naikintuvai
Dar šia tema
Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija: "blickrygas" ar "blickaput"?
Rusijos tankas "Armata" gavo "užsienio pasą"
Rusijos gynybos pramonės naujovės parodoje Emyratuose
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje