LKP pastatas (šiuo metu — prekybos centras GO9), archyvinė nuotrauka

Konservatoriai bandys diskriminuoti buvusius komunistus

39
(atnaujinta 12:31 2018.08.02)
Rimas Naujelis
Pasirodo, Lietuvos komunistų partija iki šiol išlieka grėsminga politine jėga. Kaipgi kitaip paaiškinti Seimo konservatorių iniciatyvą įstatymiškai pripažinti ją "nusikalstama organizacija"?

Konservatoriai dar ir šiandien taip bijo komunistų, kad jiems negana to fakto, jog ši politinė partija jau seniai yra uždrausta. Tai padaryta dar 1991 metais, po pučo bandymo Maskvoje.

Du nerimstantys konservatorių seimūnai, brandusis Audronius Ažubalis bei jaunasis Laurynas Kasčiūnas, turėdami neabejotiną savo frakcijos palaikymą bei, kaip jie teigia, nesulaukę esą žadėtos Vyriausybės iniciatyvos, patys ėmėsi ruošti kažką panašaus į "mažą lietuvišką Niurnbergą".

Juk siūlydami priimti ištisą įstatymą, kuris oficialiai įtvirtintų Komunistų partijos "nusikalstamą" statusą, jie "nusikaltėliais" padarytų tuos žmones, kurie 1990 metais, dar iki partijos pavadinimo pakeitimo į "Lietuvos demokratinę darbo partiją", buvo komunistai. Jų persitvarkymo laikais Lietuvoje buvo net apie 200 000. Praėjo 28 metai, ir didelė tų žmonių dalis dar gyvi.

Kokie oficialūs minėtų konservatorių motyvai? Juos jie išdėstė specialiame aiškinamajame rašte bei spaudos konferencijoje. Tie motyvai yra seniai girdėti. Esą pagaliau atėjęs laikas įtvirtinti "istorinį bei moralinį teisingumą". (Beje, ką reiškia "moralinis teisingumas"? Tarsi būna ir "nemoralinis" teisingumas?) Esą komunistų partija yra atsakinga už "Lietuvos piliečių genocidą".

Palaukite. "Genocido" sąvoka reiškia sąmoningą ir metodišką kokios nors tautos naikinimą. XX amžiuje Vokietijos naciai sąmoningai žudė žydus, romus. Turkų valdžios atstovai 1915 metais naikino armėnus. Tai daryta kryptingai, siekiant šių tautų išnykimo arba drastiško sumažėjimo konkrečioje teritorijoje.

Lietuvoje gi tarybiniais metais diegta kita, komunistinė klasių kovos koncepcija, pagal kurią valdžia visais įmanomais būdais bandė panaikinti ekonominį bei politinį "buržuazijos" viešpatavimą, pakeisdama jį "proletariato hegemonija". Šiame procese nukentėjo visų be išimties tada Lietuvoje gyvenusių tautų atstovai, valdžiai specialiai neskirstant represuojamų žmonių pagal tautybes. Todėl pats Ažubalio bei Kasčiūno naudojamas terminas "Lietuvos piliečių genocidas" jau savaime yra klaidinantis, nes genocidas būna ne piliečių, o tautų. Tai tautinė, o ne pilietinė kategorija.

Jei kalbėtume apie "okupaciją", kurią konservatoriai irgi priskiria komunistų darbeliams, verta atkreipti dėmesį į tai, kad užkardus Lietuvos pasienyje 1940 metų birželį TSRS kariuomenei atvėrė ne kas kitas, o patys Lietuvos pasieniečiai, nes negavo kitokio Antano Smetonos valdžios nurodymo. Tad už "okupacijos" faktą lygiai taip pat būtų galima skelbti "nusikalstamu" ir Smetonos režimą. Bet tokių iniciatyvų kažin kodėl negirdėti. Selektyviai ponai konservatoriai žvelgia į istoriją, labai selektyviai.

Komunistai, anot konservatorių, atsakingi ir už "kovotojų už Lietuvos laisvę naikinimą". Matyt, omenyje turimi "miško broliai". Bet ką gi daryti, jei kai kurie "miško broliai" pokario metais plėšikavo ir puldinėjo taikius Lietuvos civilius? Kur paslėpsi tą liūdną faktą, kad nuo jų rankų pokaryje žuvo 25 000 civilių, iš jų 1000 vaikučių, kurių vienintelė nuodėmė buvusi ta, jog jų tėvai ėjo kažkokias administracines ar politines pareigas.

Šio straipsnio tikslas nėra neigti visko, ką padarė komunistai. Kas gi ginčysis, kad jų valdymo metais nebuvo, pavyzdžiui, kolektyvizacijos, trėmimų į Sibirą, politinių kalinių? Visa tai buvo. Tačiau tais laikais šventųjų nebuvo. Nešventieji buvo ir minėti "miško broliai", ir Smetonos autoritarinė valdžia, ir juo labiau nacistai, kurie kėlė didžiausią grėsmę pasauliui ir kuriuos nugalėjo TSRS, vadovaujama Komunistų partijos, kartu su sąjungininkais Vakaruose. Išeina, kad Vakarai tapo "nusikalstamos organizacijos bendrininkais", kurie kartu su TSRS po karo surengė "nusikalstamą Niurnbergo teismą"?

Istorija - tai prieštaravimų pynė, ir nukirsti ją kaip Gordijaus mazgą vienu ypu šių dienų provincialiems politikams nepavyks. Laikas ir istorikai sustatys viską į savo vietas. O mūsų politikai šitaip tik sprendžia savo problemas. Tik kuo baigsis visos skambios konservatorių siūlomo įstatymo įžangos?

Labai praktišku aspektu. Ažubalis ir  Kasčiūnas siūlo įstatymiškai įpareigoti buvusius komunistus ne tik viešai deklaruoti savo buvusią partinę priklausomybę,  kandidatuojant į renkamus politinius postus ar dalyvaujant konkursuose į valstybės tarnybą. Jie siūlo, kad asmenys, kurie bandytų tą savo biografijos faktą nuslėpti ar pateikti netiksliai, būtų baudžiami, tarkime, toliau uždraudžiant jiems dalyvauti konkurse į valstybės tarnybą. Kas tai būtų, jei ne naujo tipo diskriminacija?

Žodžiu, "komunizmo šmėkla" niekur nedingo. Kaip kai kurie komunistai persekiojo žmones už jų dvarininkiškąją ar buržuazinę kilmę, taip ir šie neokomunistai svajotų diskriminuoti buvusius eilinius komunistus.

Ar jiems pavyks? Netrukus pamatysime, kai balsuos Seimo nariai. Valdančiojoje daugumoje dirba nemažai buvusių komunistų, net kompartijos Centro komiteto darbuotojų, kaip antai Gediminas Kirkilas. O Ramūno Karbauskio tėvas ėjo neeilines komunistines, kolūkio pirmininko pareigas. Ar sutiks šie žmones paskelbti save ir savo gimines "nusikalstamos organizacijos nariais"?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

39
Tegai:
Lietuva, konservatoriai, Lietuvos komunistų partija (LKP)
Dar šia tema
Žurnalistė kritikavo Lietuvą už jos senelio — nacių bendrininko — išaukštinimą
Kantrybė pasibaigė: Rusija pradėjo puolimą "Lietuvos fronte"
Discussion