Viačeslavas Titovas

Sutraiškyk Titovą! Arba nesantaikos anatomija

147
(atnaujinta 12:49 2018.08.03)
Lietuvos valdžia ir artimi jai visuomenės nuomonės formuotojai net neįtarė, kokias pasekmes turės didžiulis puolimas prieš Klaipėdos miesto politiką Viačeslavą Titovą už jo pasisakymą apie tai, jog vienas iš pokario "miško brolių" vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo atsakingas už aštuonių tūkstančių civilių gyventojų nužudymą

Pirmoji ir svarbiausioji to puolimo pasekmė yra ta, kad Lietuvoje ženkliai išaugo nacionalinės nesantaikos laipsnis. Mat Titovas yra rusas, kitaip nei panašioje  padėtyje anksčiau atsidūrę žurnalistė Rūta Vanagaitė ar politikas Algirdas Paleckis. Šiedu žmonės yra lietuviai, ir juos puolė kaip "buvusius savus", tapusius "išdavikais", bet ne kaip "svetimkūnius".

Gi Titovo adresu atgijo prieš kurį laiką priblėsusi nemažos lietuvių dalies neapykanta rusams kaip tautai. "Kacapas" — šitaip "Facebook'e" bandė persmeigti Titovą vienas aktyviausių Lietuvoje viešosios nuomonės formuotojų, žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas.

Ir peržengė ribą, po kurios nebebuvo atsitraukimo atgal. Kadangi tai absoliučiai neleistinas poelgis žmogui, pretenduojančiam į nuomonės lyderius. Švaistytis žemiausio, gatvinio lygio niekinančiais žodžiais, menkinančiais visą rusų tautą, — to jau per daug.

O toliau — neišvengiamas sniego gniūžties efektas. Iš 200 komentarų po "kacapišku" "Facebook'o" įrašu dauguma ne tik koliojo Titovą, kaip kas galėjo, bet net septyni komentatoriai tiesiogiai kvietė susidoroti su juo fiziškai. Pavyzdžiui, "sumušti", "sudeginti", "sutraiškyti". (O kiek dar tokių raginimų spėjo ištrinti pats Tapinas?)

Dar didesnis komentatorių skaičius išreiškė savo grasinimus tariamąja nuosaka, pavyzdžiui, "sutikčiau gatvėje šį maskolių, tai nosį sulaužyčiau". Dar kiti ragino vyti Titovą lauk — "iš savivaldybės", "iš šalies", "į Sibirą", siūlė atimti Lietuvos pilietybę.

Ir, žinoma, pasipylė etiketės, netiesioginiai įžeidimai visai rusų tautai, analogiški Tapino leksikai, kurių čia neverta cituoti, kad dar labiau nekaitintume atmosferos. Ir nesvarbu, kad tame skandalingame Tapino "Facebook'o" įraše jis nevykusiai bandė aiškinti taikantis "kacapo" etiketę tik Titovui bei "iš anksto atsiprašąs" (?) visų savo pažįstamų rusų.

Nesuveikė. Yla pagaliau išlindo iš maišo visu savo gražumu bei aštrumu. Tapinas ir daugelis jo gerbėjų pasirodė, kas tokie jie iš tiesų yra. O yra jie radikalaus  nacionalizmo šalininkai, kurie, kai tik juos kas sudirgins, pasiruošę agresijai. Nes bet kokia fizinė agresija prasideda nuo žodinės.

Iš pradžių pasakoma "kacapas!", o po to jau savaime pirštai gniaužiasi į kumštį. Kaip kad anksčiau, karo metu, kas nors viešai mesteldavo vietos žydams "utelės!", "siurbelės!", "jums čia ne vieta!", ir tada kai kurių veikėjų pirštai jau tiesdavosi nuspausti gaiduką. (Mūsų atveju irgi jau būta veiksmų. Titovo "kolega" miesto taryboje švystelėjo jam į veidą miltų. Dar kažkas bandė smogti, ir jį sulaikė tik policijos apsauga).

Taip, Titovas savo pasisakymu apie "miško brolį" visus juos sudirgino. Nes pasisakė aštriai, tiesiai šviesiai. Galėjo, numatydamas jų pyktį ir reakciją, pasisakyti aptakiau. Tačiau, kita vertus, ar Titovo teiginiai, kuriuos jis parėmė teismų išvadomis, yra pasaulio pabaiga?

Ar Lietuvos patriotai tokie jau silpni, kad neatlaiko ramios, argumentuotos diskusijos ir turi iš karto griebtis vėzdo bei talžyti oponentą, ir dar visaip jį žeminti  tautiniu pagrindu, menkindami visą rusų tautą? Ar rasime pateisinimų Tapino taktikai skatinti neapykantą, vartojant neapykantos kalbą (iš anglų kalbos — "hate speech")?

Dalis Lietuvos visuomenės aiškiai serga, ir diagnozuoti tenka jau ne tik rusofobiją, bet ir augančią tautinę nesantaiką. Neapsišvietęs, savarankiškai mąstyti neišmokytas žmogus ieško atpirkimo ožių, kad ant jų galėtų "išsikrauti" dėl visų savo asmeninių, o taip pat visuomenės problemų.

Ir tokių tamsių žmonių ne mažėja, o daugėja, nes mūsų švietimo sistema menkai finansuojama, nuolatos pertvarkoma, todėl neišvengiamai ji pralaimi kovą dėl jaunų žmonių protų televizijai bei internetui. O ten siaučia pramogų verlsas, lėkšta reklama bei ten nėra, ypač internete, jokių stabdžių, tad liejasi žemos emocijos.

Be Tapino dar išgirdome politologo Mariaus Laurinavičiaus komentarą-įžvalgą. Jokių pastangų įsigilinti į Titovo paliestą sudėtingą "miškinių" temą. "Agentas, eilinis įtakos agentas, plušantis Kremliui", — Titovą eiline etikete apdovanojo šis politologas, kurio paskirtis turėtų būti įvertinti reiškinį viso jo kompleksiškumo kontekste. Jis pigiai pataikauja kraujo ištroškusiai masei, kuri tesugeba suvokti tik trumpus, riebius sakinukus, kaip komandą "fas!" Pulkite šį agentą, dorokitės su juo, kalkite jį prie kryžiaus.

Nedrąsūs politikos eksperto, JAV gyvenusio Kęstučio Girniaus perspėjimai "ką jūs darote?", "neskatinkite tautinės nesantaikos!", "apsiraminkite" kol kas išlieka šaukiančiojo balsas tyruose. (Raminantis politiko Valentino Mazuronio balsas jau mažai klausomas po to, kai jis susipyko su savo krikštatėviu Rolandu Paksu).  

Kol kas mūsų laikų herojai yra Tapinas ir Laurinavičius. Tokie visi teisingi, principingi ir kovingi. Ypač kai jie visi drąsūs krūvoje pulti vieną žmogų, kai žiniasklaida neduoda jam galimybės apsiginti, ir kai jis atstovauja nedidelei, po Krymo įvykių psichologiškai Lietuvoje užguitai rusų tautinei mažumai.

O sustabdyti tautinės nesantaikos kurstytojų nėra kam, nėra autoritetų. Šie kurstytojai dar gerbia Dalią Grybauskaitę ar Liną Linkevičių, kurių reitingai aukšti. Tačiau abu šie asmenys tyli. Negana to, Linkevičius apkaltino Titovą provokavimu. Intelektualai, išskyrus Girnių, irgi tyli. O gal jų nedaug belikę? Nesantaikos spiralė įsisuka, todėl stabdykime ją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

147
Tegai:
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Viačeslavas Titovas, Klaipėda, Lietuva
Temos:
Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą (31)
Dar šia tema
Klaipėdoje vis tiek atsiras Adolfo Ramanausko-Vanago memorialinė lenta
Titovui pradedama įgaliojimų netekimo procedūra
Klaipėdoje mitingo metu deputatas Titovas buvo apibarstytas miltais
Klaipėdos deputatas pateikė savo žodžių apie "miško brolį" įrodymus
Titovas palietė tabu ir, matyt, bus teisiamas
Lietuvoje pradėtas tyrimas po Klaipėdos deputato žodžių apie "miško brolį"
Депутат Сейма Литвы Ирина Розова, архивное фото

Konservatoriai irgi verkia. Kaip žlugo Seimo narės Rozovos apkalta

(atnaujinta 15:03 2020.05.26)
Lietuvos Seime garsiai žlugo konservatorių iniciatyva sudaryti apkaltos komisiją prieš parlamentarę, "Rusų aljanso" partijos narą Iriną Rozovą

Vienas iš tyrimo prieš Rozovą iniciatorių ir rusofobas Laurynas Kasčiūnas net susimąstė, kad gal visuomenė vėl išeis į gatves, kaip buvo Basčio atveju. Bet kai kas sureagavo nepalankiais komentarais.

Politinė partija "Rusų aljansas" skelbia: "Mieli bičiuliai, konservatorių pradėta prieš Seimo narę Iriną Rosovą operacija "Likvidacija" jiems baigėsi visiška nesėkme. Ketvirtadienį Seimas balsavo prieš apkaltos komisijos sudarymą ir tokiu būdu nutraukė šią istoriją".

Įspūdingiausias dalykas yra tai, kad Lietuvos žiniasklaida, kuri prieš šį sprendimą troško kiekvieno Kasčiūno žodžio, pranešė apie nesėkmę tik probėgom. Apsiribojo tik straipsniais su sausu fakto konstatavimu, tačiau jie nepamiršo pacituoti provokuojamų Kasčiūno žodžių dėl visuomenės noro vėl išeiti į gatves.

"Visa situacija ir Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai įtakai. <...> Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas", — sakė nuliūdęs Kasčiūnas.

Pati Irina Rozova "Rusų aljanso" partijos Facebook puslapyje parašė: "Aš susilaikysiu nuo šio klausimo komentavimo, vien tik todėl, kad Kasčiūnas ir jo "veikla" jau seniai tapo keistenybių simboliu. Pažvelgiau kai kuriuos "Delfi" skaitytojų komentarus — matau, ir jiems daug kas aiškėja".

Rozovą maloniai nustebino Kasčiūno bendraminčių komentarai ir ji pacitavo kai kuriuos iš jų (komentarų kalba netaisyta):

"Jūs man paaiškinkit, žmonės, kaip taip atsitinka, kad pas mus į seimą tiek kvailių patenka? Kasčiūnai, esu nepartinis, bet mielai prisijungčiau prie tų, kurie padėtų Seime konservatoriams atsikratyt tokių fruktų, kaip tamsta. Mano nuomone, diskredituojat (pats ir dar keli) tą partiją".

"Man rodos Kaščiūnui reiėks į gatvę su terba išeit nes niekam jo nebereikės po kitų rinkimų :DD".

"Saunuolis Kasciunas tikras patriotas. Del Lietuvos dirba. Jaigu nebutu lakstes su Kurlianskio zadanijomis, kai Degutienes padejejas buvo is vis medali sekti reiktu".

"Intrigantai ir veidmainiai. Atsisukit pirmiausia į savo partijos grietinėlę".

"O kaip į tas gatves eit? Taip, kaip Kasčiūnas su Murza gatvėje prieš ES protestavo, ar kažkaip kitaip?"

"Tipiškas populistas nacionalistas.Yra paklausa, tai ir rėkia. Provokuoti gali, bet juk nieko kito ir nemoka daryti".

Bet, matyt, patį Lauryną Kasčiūną nelabai jaudina visuomenės nuomonė. Kas yra komentarai "Delfi"? Juk juos gali rašyti ir priešai. Taigi, dar per anksti nusiraminti ir sudėti ginklus.

Atsigavę po šalto dušo, kai Seimas atsisakė skelbti apkaltą Irinai Rozovai, Kasčiūno draugai nusprendė eiti iš kitos pusės. Ir jau pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie "Rusijos įtaką" Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.

Ar žvalgyba įsitrauks į politinius kivirčus Seimo rinkimų išvakarėse? Ar VSD pasiduos visagalių konservatorių provokacijai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Seimas, Laurynas Kasčiūnas, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Irina Rozova
Kijevas

Brukingso institutas: Ukraina iššvaistė savo potencialą

(atnaujinta 13:57 2020.05.26)
Praėjus daugiau kaip pusei dešimtmečio nuo Vakaruose liaupsinamo Maidano perversmo, netgi ne rusiški informacijos šaltiniai, bet JAV mokslo įstaigos pripažįsta realybę: Ukraina iššvaistė savo 1991 metais turėtą vystymosi potencialą

Tai pareiškė Vašingtone įsikūręs Brukingso institutas.

Prarastas potencialas

Tokią diagnozę gegužės 20 dieną paskelbė minėtojo instituto atstovas Stivenas Paiferis (Steven Pifer), besispecializuojantis XXI amžiaus saugumo ir informacijos klausimais. Anot jo, žlugus TSRS Ukraina turėjo "išsilavinusią darbo jėgą, vienus geriausių dirbamosios žemės plotų pasaulyje, strategines industrijas bei geografinį artumą reformas išgyvenusiai Vidurio Europai, bet šių aplinkybių suteikto potencialo, deja, nerealizavo".

Dar daugiau: Paiferis pripažino, kad tiek 1994 m. Leonido Kučmos reformos, tiek Viktoro Juščenkos išrinkimas į prezidentus 2000 m., tiek puokštė XXI amžiuje Ukrainoje įvykusių "spalvotųjų revoliucijų" šiuo požiūriu tebuvo naujų pradžių imitacijos, kurios realiai nieko gero šalies vystymuisi neatnešė.

Dabartiniam Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui amerikiečių analitikas taip pat nepagailėjo kritikos: nors laimėjęs 2019 metų rinkimus jis pažadėjo "pažaboti korupciją", Zelenskis šia linkme jokios iniciatyvos nerodo — nei Petro Porošenkos, nei kitų jau nebe tik Ukrainoje, bet visame pasaulyje kaip didžiausiems korupcionieriams žinomų veikėjų, patraukti baudžiamojon atsakomybėn Zelenskis net neketina.

Kaip ir kitos buvusios Tarybų Sąjungos respublikos, 1991 metais Ukraina turėjo didžiulę pramoninę ir žemės ūkio bazę, puikiai išvystytas švietimo, sveikatos apsaugos sistemas; be to, Ukrainoje buvo per 50 milijonų gyventojų. O šiandien ekonominiai krašto pagrindai yra pakirsti, infrastruktūra nualinta, gyventojų sumažėję 10 milijonų.

Vakarams Ukrainos nereikia

Taigi, Brukingso institutas konstatavo realią situaciją: Ukraina tikrai iššvaistė savo turėtąjį potencialą. Tai nereiškia, kad jo visai neliko. Bet prarasta labai daug. Kita vertus — kuo ypatinga Ukraina? Regresas juk juntamas visose buvusiose tarybinėse šalyse. Tiesiog tiek Rusijoje, tiek kitur, prasidėjus XXI amžiui, jis buvo vienaip ar kitaip sulėtintas, žodžiu — stabilizuotas. Tuo tarpu Ukrainoje nuosmukis pagreičio nepraranda. Tačiau reikia paklausti: kodėl?

TVF
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kaip ir Ukraina, Lietuva prarado kadaise galingą pramonę ir žemės ūkį. Regreso procesai taipogi panašūs. Bet Lietuva pragyvenimo lygio prasme Ukrainą lenkia ir šiaip yra stabilesnė. Šiuo požiūriu, lemiamas momentas — integracija į ES. Tiesa — ir didele kaina (t. y. gyventojų atidavimu Vakarų Europos šalims pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos pavidalu), ir periferijos, žodžiu, paribio statusu. Tačiau "auksinis milijardas" yra auksinis milijardas — ir prie jo prisiplakti bent kuriam laikui (kol eina ES pinigai — tai tikrai) iš tiesų pavyko.

Vis dėlto, Ukrainai toks kelias uždaras dėl elementarios priežasties — šiame "Vakarų klube", netgi periferinių zonų požiūriu, vietų skaičius yra ribotas. Lietuva nedidelė, faktiškai jau mažiau kaip 3 mln. gyventojų valstybė. O Ukraina, kad ir kaip nukraujavusi, dar turi 40 milijonų gyventojų. Dalį jų ES neabejotinai įsisavins kaip tokią pat pigią darbo jėgą (pastaruosius keletą metų būtent tai ir vyksta). Bet kitų niekas neims — jie tiesiog nebus reikalingi, tuo tarpu Ukraina, arba kas iš jos liks — per didelė, kad būtų priimta į šį vakarietiškąjį "išrinktųjų klubą".

Beje, per didelė šiuo požiūriu yra ir Rusija, bet, atstumta Vakarų, su Vladimiru Putinu priešakyje ji renkasi vienaip ar kitaip, bet visgi savarankišką vystymosi vektorių. Tuo tarpu Ukraina ir apskritai, ir ypač dėl rusofobinės savo valdančiųjų sluoksnių politikos, tiesiog pastatė save į nepavydėtiną padėtį: norėdama, bet negalėdama įslysti į Vakarų pasaulį (nors ir jo periferiją), bet priešiškai žvelgdama į Rusiją, Ukraina tiesiog akivaizdžiai degraduoja.

Geopolitinis kontekstas

Kitas momentas — Maidanas. Apie jį, turint omenyje Ukrainos išeikvotą potencialą, čia per daug nešnekama. Bet ir Porošenkos, ir Jaceniuko vykdyta tolimesnė privatizacijų politika, ir ES sienų atvėrimas problemas tik pagilino. O ir šį, ir kitus "spalvotųjų revoliucijų" atvejus reikia matyti realiame geopolitiniame kontekste: kaip Vakarų, ypač Jungtinių Valstijų, manipuliavimą Ukrainos vidaus politikos procesais, siekiant išplėsti bei įtvirtinti Rytų Europoje formuojamą antirusišką placdarmą.

Tebūnie prakeiktas tas nelemtas koronavirusas
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Nė nekalbant apie šiame, paskutiniajame perversme panaudotus neonacius, kaip ir fašizmo atgimimą Ukrainoje apskritai, įsidėmėtina, kad visos "spalvotosios revoliucijos" nuo pirmos iki paskutinės buvo tiesiogiai arba netiesiogiai JAV specialiųjų tarnybų kontroliuojami procesai, kurių metu tik viena oligarchų grupuotė keisdavo kitą, pagal seną gerą posakį: "Drakonas mirė — tegyvuoja Drakonas"...

Kaip keistai beatrodytų zoologiniams Ukrainos, kaip ir kitų Rytų Europos kraštų, nacionalistams, vienintelis realus kelias, kuriuo būtų įmanoma, jei ir ne pilnai realizuoti buvusį krašto potencialą, tai bent išsaugoti, kas iš jo likę — tai santykių su Rusija normalizavimas ir savarankiškos, į nacionalinių interesų gynimą orientuotos politikos kryptis. Tačiau Ukrainoje nieko panašaus kol kas nematyti.

Ką tai sako Lietuvai?

Bet ką gi tai turi bendro su Lietuva? Juk, kaip minėta, pas mus padėtis žymiai geresnė, tad kam čia dar jaudintis? Reikia suprasti, kad pasaulis yra labai permainingas. Ir ES, ir NATO, kaip apskritai dabarties geopolitinė konfigūracija — ne amžini dalykai. Šiam momentui, Lietuva yra "prisiplakusi" prie Vakarų ir, šiuo požiūriu, palaiko savo valstybinį egzistavimą. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, gali patekti į panašią situaciją, bet, žinoma, dėl savo dydžio — gerokai mažesniu masteliu.

Ukrainos atvejis ir mums, ir kitiems Rytų Europos kraštams rodo, kad Vakarams šios šalys įdomios tik kaip įrankiai saviems ekonominiams ar geopolitiniams interesams įgyvendinti, t. y. pasisemti pigios darbo jėgos arba formuoti minėtąjį antirusiškąjį bloką, kurio epicentru tegali būti Lenkija.

Tokia realybė tegali paskatinti blaiviau mąstančius darytis išvadas apie tai, kas yra ir kur link šalį gali nuvesti JAV kuruojamų bei vietinių fašistėlių ir visokio plauko "demokratų" vykdomų "spalvotųjų revoliucijų" politika. Kažkam, be abejo, tai yra biznis, bet kas iš to paprastai liaudžiai? Į šį klausimą ir atsako iškalbingas Ukrainos atvejis: nieko gero.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
ekonomika, Ukraina
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Politologas prognozuoja Zelenskio pabėgimą, jei sužlugs sandoris su TVF
Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje
Pergalės paradas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

Putinas paskelbė Pergalės parado Maskvoje datą

"Nemirtingo pulko" žygis taip pat vyks, tačiau po mėnesio ir jis sutaps su kitu reikšmingu įvykiu — paradu Karinio jūrų laivyno dienos proga

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti pasiruošimą Pergalės paradui, jis vyks Maskvoje birželio 24 dieną.

Rusijos vadovas tai pasakė po darbo susitikimo su Rusijos gynybos ministerijos vadovu Sergejumi Šoigu.

"Aš jums įsakau pradėti pasiruošimą kariniam paradui 75-ųjų Pergalėms Didžiajame Tėvynės kare metinių proga Rusijos sostinėje, Maskvoje, ir kituose miestuose. Tai padarysime birželio 24 dieną — tą dieną, kai 1945 metais įvyko legendinis istorinis nugalėtojų paradas, kai Raudonąja aikšte žygiavo kareiviai, kurie kovojo netoli Maskvos ir apgynė Leningradą, kovojo netoli Stalingrado, išlaisvino Europą ir  šturmavo Berlyną", — RIA Novosti pacitavo Putiną.

Taip pat Rusijos vadovas pareikalavo užtikrinti griežčiausius saugos reikalavimus rengiantis ir vykdant paradą. Kaip pabrėžė Putinas, "rizika visiems jo dalyviams turėtų būti sumažinta iki minimumo, o dar geriau — išvis pašalinta".

Kalbant apie "Nemirtingojo pulko" eitynes, vis tiek neįmanoma surengti šios akcijos, išlaikant socialinį atstumą, todėl jis vyks liepos 26 dieną, po karinio jūrų laivyno parado.

"Deja, dėl objektyvių priežasčių mes negalime užtikrinti tokių griežtų saugumo režimų per "Nemirtingo pulko" eitynes, kurios vienija milijonus mūsų piliečių, kai mūsų miestų gatvėmis eina begalinis žmonių srautas. Be abejo, čia neįmanoma išlaikyti jokio atstumo", — teigė Putinas.

"Todėl aš vis dėlto siūlau rengti eitynes ​​ir po parado, bet po mėnesio, liepos 26 dieną. Tai yra dar viena mūsų karinės šlovės diena — Karinio jūrų laivyno diena", —  pridūrė Rusijos prezidentas.

Tegai:
paradas, pergalė, Rusija, Maskva