Dalia Grybauskaitė ir Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka.

Atviri visi keliai jauniesiems: Lietuvos dešinieji atsinaujina

84
(atnaujinta 15:35 2018.08.03)
Konservatorių (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) senbuviai palieka didžiąją politiką; antrasis "sąrašo" numeris – Irena Degutienė – paskelbė apie savo politinės karjeros pabaigą dabartinio šaukimo Seimo (2016-2020) kadencijos pabaigoje

Savo pareiškimu Degutienė palaikė kartų kaitą šiuo metu didžiausioje ir populiariausioje politinėje partijoje. Kas iš garbingų šios partijos narių seks Degutienės pavyzdžiu?

Prieš penkerius metus pats partijos įkūrėjas ir idėjinis vadas, dabar 85-erių metų Vytautas Landsbergis, konservatorių gretose pradėjo "kartų kaitą".

Manipuliuodamas gražiais žodžiais apie "šviežią kraują" partijos vadovybėje ir "šviesią Lietuvos ateitį", Landsbergis siekė savo savanaudiškų tikslų vėl paimti partijos vairą į savo rankas, o vėliau įsiamžinti Lietuvos istorijoje ne kaip "pirmasis vadovas", bet kaip "prezidentas".

Nepriklausomybės pradžioje ambicingas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis nesugebėjo užimti valdžios ir tapti vieninteliu jaunosios Lietuvos Respublikos valdovu. Politinėje arenoje jam pasipriešino tokie oponentai kaip Algirdas Brazauskas, Kazimiera Prunskienė, daugelis Sąjūdžio iniciatorių, kurie žinojo visą "pianisto" istoriją.

Per pirmuosius prezidento rinkimus 1993 metais Landsbergį triuškinamai nugalėjo Brazauskas. O vėliau Amerika į Lietuvą atsiuntė savo prižiūrėtoją — Valdą Adamkų, kuris dvi kadencijas užėmė prezidento postą. Akivaizdu, kad visiško pasitikėjimo anapus vandenyno "pirmasis faktinis lyderis" jau nebeturėjo.

O 2000-ųjų pradžioje iš Landsbergio rankų valdžia pradėjo slysti pačioje konservatorių partijoje. Ją perėmė Andriaus Kubiliaus vadovaujami energingi reformatoriai. Jie ir atvedė Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO. "Patriarchas" ilgam dešimtmečiui buvo išsiųstas į garbingą tremtį — Europos Parlamentą.

Iš Briuselio Landsbergis atidžiai stebėjo ne tik procesus pasaulyje, bet ir tai, kas vyko jo gimtojoje Lietuvoje. Kai tik Dalia Grybauskaitė po nepaklusnaus Adamkaus persikėlė į prezidento rūmus, Landsbergis ėmė dažniau lankytis Vilniuje. Matyt, jo nusidėvėjusiame portfelyje atsirado reikalingi dokumentai, kurie greitai pavertė Grybauskaitę paklusnia profesoriaus mokine ir pasekėja.

Tada atėjo laikas susidoroti su nusikaltėliais – partijos nariais. Nesėkmingą valdymą 2008-2012 metais ir vėlesnę konservatorių nesėkmę per Seimo rinkimus Landsbergis išnaudojo iki galo.

Intrigų ir spaudimo TS-LKD keliu jis perdavė Europos Parlamento nario įgaliojimus šeimos įpėdiniui, anūkui Gabrieliui. Į didžiąją politiką Landsbergio anūkas įžengė kaip į savo namus. Ir visai nesvarbu, kad likus porai mėnesių iki rinkimų į Europos Parlamentą Gabrielių pažino tik siauras užsienio reikalų ministerijos darbuotojų ratas. Po poros metų garsios pavardės savininkas jau stojo prie didžiausios politinės partijos vairo.

Konservatorių senbuviai paklusniai tylėjo. Matyt, jie žinojo, kad profesoriaus portfelyje yra aplankai su "įdomia medžiaga" ir jų atžvilgiu.

Pats profesorius, nepaisant senyvo amžiaus,  pradėjo energingai ruoštis pagrindiniam mūšiui savo gyvenime — savo anūko propagavimui į prezidento rūmus. Šiuo tikslu buvo būtina laimėti Seimo rinkimus 2016 metais, suformuoti paklusnią valdančiąją koaliciją, padaryti anūką premjeru, o vėliau padaryti taisymus Konstitucijoje, kurioje numatyta keturiasdešimties metų amžiaus riba kandidatams į  Lietuvos prezidento postą. Juk 2019 metais Gabrieliui Landsbergiui sukaks tik 36 metai.

Visi šie planai žlugo po antrojo 2016 metų Seimo rinkimų etapo, kai paaiškėjo, kad TS-LKD vieta ne prie valstybės vairo, o ant opozicijos suolelio.

Taigi, ir per prezidento rinkimus 2019 metais konservatoriams niekas nešviečia. Išvykus iš  prezidento rūmų Daliai Grybauskaitei iš Vytauto Landsbergio rankų bus išplėšta paskutinė valdžios gija, kurią jis tampo iki šiol.

Dabar  viltys sudėtos tik į jaunąją konservatorių kartą. Senbuviais bus atsikratyta kaip nereikalingu balastu. Pirmoji iš senbuvių savo kapituliaciją paskelbė Irena Degutienė, kuri nuo 1996 metų ėjo įvairias pareigas Seime.

"Aš tikrai nedalyvausiu. Niekur. Aš galvoju apie pasitraukimą, atėjo laikas jaunajai kartai. Daug laiko skyriau politikai, manau, kad atėjo laikas išeiti", —  sakė Degutienė.

Per 22 politinės karjeros metus Degutienė buvo ir Seimo pirmininkė (2009-2012), ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vagnoriaus vyriausybėje (1996-2000), ir net vieną savaitę laikinai ėjo ministrės pirmininkės pareigas nuo1999 metų nuo spalio 27 iki lapkričio 3 dienos.

Kas seks paskui Degutenę? Andrius Kubilius? Rasa Juknevičienė? Arvydas Anusauskas? Audronius Ažubalis? Emanuelis Zingeris?

Būrys jaunų ir energingų politikų jau susirinko jauno TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio priėmimo kambaryje. Savo "žvaigždžių valandos" jau laukia Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaite, Mykolas Majauskas.

Kantriai laukia ir profesorius Vytautas Landsbergis. Jam liko dar keli metai aktyvaus gyvenimo. 85 — ne amžius, o onkologija — šiais laikais ne nuosprendis. "Dėdulė" jau palaidojo savo svarbiausius priešus ir tikisi sulaukti akimirkos, kai pats uždės prezidento grandinę ant anūko kaklo, o skiltyje "Lietuvos prezidentai"  savo ranka įrašys pavardę "Landsbergis".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

84
Tegai:
Gabrielius Landsbergis, konservatoriai, Vytautas Landsbergis, Irena Degutienė
Dar šia tema
Kaip Dalios Grybauskaitės vadovaujama opozicija "vairuoja" Lietuvos valdančiąją koaliciją
Lietuvos politinės partijos sužlugo. Kas toliau?
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Rusijoje prasidėjo pratybos Vandenyno skydas-2020

Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą

(atnaujinta 17:15 2020.08.05)
Rusija atgaivina jūrines jūrų laivyno tradicijas, ir tai patvirtina plataus masto manevrai Baltijos jūroje, kuriuos vykdo Baltijos, Šiaurės, Juodosios jūros laivynai ir Kaspijos flotilė

Rusijos karinių jūros pajėgų pratybos "Vandenyno skydas-2020", kuriose dalyvauja daugiau nei 30 laivų, jūrų aviacija ir oro gynyba, pakrančių kariai ir jūrų pėstininkai, Baltijos jūroje prasidėjo rugpjūčio 3 dieną. Karo laivai išplaukė į jūrą iš savo bazinių punktų, sprendė minų dislokavimo užduotis tam skirtose vietose.

Karinio jūrų laivyno jūreiviai mokosi atremti smūgius iš oro, sunaikinti priešo viršvandeninius ir povandeninius laivus. Praktikuojamas taktinių puolimo pajėgų desantas pakrantėje. Atliekami praktiniai smūginių ir priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos ugnis ir kitos užduotys. "Vandenyno skydas-2020" manevrams vadovauja Rusijos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Intensyvus pratybų planas ir tiesioginė vadovybė liudija įvykio svarbą, kurio fone yra asociacijos su prieš pusę amžiaus pasaulio jūrų istorijoje vykstančiomis didžiausiomis sovietinių jūrų pajėgų operatyvinėmis -strateginėmis pratybomis "Vandenynas". Tada manevrai vienu metu vyko keturių vandenynų vandenyse, kuriuose dalyvavo apie 300 karo laivų. Buvo praktikuojami karinių jūrų pajėgų smogikų būriai, išbandytas karinio jūrų pajėgų pajėgų ir turto centralizuoto valdymo ir valdymo efektyvumas keliomis strateginėmis kryptimis.

Šiandien Rusijos laivynas į vandenynus grįžta aukštesnio technologinio lygio, turėdamas didesnes galimybes su mažesniu skaičiumi viršvandeninių  ir povandeninių laivų.

Manevrai baigsis jūrų pajėgų perkėlimu į nuolatines bazes Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūros laivynuose ir Kaspijos flotilėje. Tačiau bazėse esantys laivai nestovės. Rugsėjį prasidės strateginės vadovybės štabo "Kaukazas-2020" pratybos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina Juodosios jūros laivynas ir Kaspijos flotilė.

Darbinė aplinka

Rugpjūčio 3 dieną įvykę Baltijos laivyno mūšiai išsprendė daugybę kovos povandeninio karo ir oro gynybos kovinio rengimo misijų, vykdė įvairaus sudėtingumo artilerijos šaudymus į sunkioje situacijoje esančius oro ir jūros taikinius.

Tuo tarpu Chmelevkos poligone Kaliningrado srityje heterogeniška Baltijos laivyno pajėgų grupė atliko puolimą desanto nusileidimo ant nepritaikytos pakrantės metu. Šiame epizode veikė apie du tūkstančiai kariškių, daugiau nei 20 antvandeninių ir pagalbinių laivų, 18 orlaivių ir jūrų aviacijos sraigtasparnių, daugiau nei 30 jūrų korpusų karinės įrangos ir inžinerinių vienetų.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Nusileidimo metu Baltijos laivyno grupės minų traleriai palydėjo laivus "Koroliov", "Minsk", "Kaliningrad", "Jevgenij Kočeskov" ir projekto 21820 desantinius katerius.

Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais "Ka-27PS" į krantą pristatyti atskiri inžinerinių mazgų būriai, kurie užtikrino minų praėjimus, kad būtų galima saugiai dislokuoti desanto pajėgas. Sulaukę jūrų pėstininkų būrio kovinės paramos, sąlyginio priešo pozicijas užpuolė daugiau nei 25 šarvuočių "BTR-82A" su jūrų pėstininkų korpuso karinio oro pajėgų puolimo bataliono personalu. Kariškiai užtikrino prieštankinę gynybą ir juos labai pagyrė karinių jūrų pajėgų vadas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Laivyno pajėgos Baltijos jūroje ir toliau veikia dieną ir naktį. Karinių jūrų aviacija nepertraukiamai vykdo skrydžius. Kariniai oro gynybos vienetai vykdo tarprūšinę sąveiką ir aprėpia laivyno pajėgas – taktinių pratybų su gyva ugnimi ir praktinių raketų paleidimo formate, dalyvaujant 400 karių ir 50 karinės technikos vienetų.

Tuo tarpu "jūrų tankistai" naikina sąlyginio priešo krante esančią jėgą, įrangą ir orlaivius. Apie 400 Baltijos laivyno armijos korpuso atskiro tankų pulko karių atliko 50 kilometrų žygį standartine įranga ir vykdė pavyzdinį gyvą šaudymą "priešo" naudojamų masinio naikinimo ginklų sąlygomis (tankų šarvai radioaktyviąją spinduliuotę sumažina maždaug 100 kartų).

Net trumpa apžvalga atskleidžia Rusijos karinių jūrų pajėgų pratybų "Vandenyno skydas-2020" įvairovę ir mastą.

Karinio jūrų laivyno prioritetai

Vašingtonas ir Briuselis skausmingai reagavo į neseniai įvykdytą Rusijos karinio jūrų laivyno papildymą moderniais strateginiais povandeniniais laivais "Borei-A" ir daugiafunkciais povandeniniais laivais "Jasen-M", vadindami tai iššūkiu, į kurį Pentagonas neturi atsako.

Baltijos laivynas vystosi sparčiai, pastaraisiais metais sulaukęs daugiau kaip 20 naujų laivų su aukšto tikslumo tolimojo nuotolio raketomis. Tame tarpe "Karakurt", kurie neturi analogų pasaulyje. Netrukus bus pateikti naujos kartos viršgarsiniai raketiniai ginklai.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą.

Kaliningrado srityje, kur yra Baltijsko miestas — viena iš dviejų pagrindinių Baltijos laivyno bazių, nuolat stiprinamas įvairus būrių ir pajėgų grupavimas. Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų raketų brigados yra modifikuotos OTRK "Iskander-M" (tame tarpe 152-oji brigada Černiachovske) ir įvaldoma "jūrų tema". Tačiau Rusija stato naujus karinio jūrų laivyno laivus ne tam, kad gąsdintų savo kaimynus.

Pagrindiniai Baltijos laivyno uždaviniai yra šie: Rusijos ekonominės zonos ir gamybinės veiklos sričių apsauga, laivybos saugumo užtikrinimas, Rusijos vyriausybės užsienio politikos veiksmų įgyvendinimas ekonomiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose (verslo vizitai, bendros pratybos, taikos palaikymo operacijos).

Šių operatyvinio-strateginio jūrų pajėgų formavimo funkcijų svarbą liudija nuolatinis NATO laivų minų grupės buvimas Baltijoje, amerikiečių B-52H strateginių bombonešių skrydžiai 180 km nuo Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos karinės-ekonominės blokados scenarijai, kurie reguliariai praktikuojami Aljanso karinio jūrų laivyno pratybų metu.

Šiandien 5-ojo JAV armijos korpuso vadovybė įsikūrė Lenkijoje. Liepos mėnesį Latvijoje buvo baigtos trijų dienų NATO oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 naikintuvų ir pagalbinių orlaivių iš penkių aljanso valstybių narių ir Suomijos. Buvo teigiama, kad manevrų tikslai yra pagerinti vadovavimo ir kontrolės įgūdžius, bendradarbiavimą ir oro patruliavimo procedūras (naudojant AWACS). Faktiškai šešių šalių smogiamieji lėktuvai vykdė kovinę sąveiką Baltijos šalių operacijoje prieš Rusiją.

Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Jeffrey Lee Harrigianas teigė, kad Pentagonas turi planą pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje.

Maskva yra priversta imtis atsakomųjų priemonių, sukurti reikšmingą jūrų pajėgų potencialą vakarų strategine kryptimi – antžeminių laivų formavimą, dyzelinių povandeninių laivų padalinį, pagalbinių ir paieškos bei gelbėjimo laivų formavimą, karinio jūrų laivyno aviaciją, pakrančių būrius, Baltijos laivyno oro gynybos vienetus. "Projektuoti" į vakarus kitų trijų laivynų operacines galimybes.

Baltijos laivyno koviniai laivai dalyvauja didelio masto manevruose, vykdo kovinę tarnybą netoli savo gimtųjų krantų, vykdo misijas Indijos ir Atlanto vandenynuose ir yra nuolat pasirengę atremti realią potencialaus priešo agresiją, raketas ir smūgius iš oro. Panašias užduotis šiandien sprendžia Šiaurės, Juodosios ir Ramiojo vandenyno laivynai. Net Rusijos karinio jūrų laivyno manevrų Baltijos šalyse pavadinimas daug ką pasako. Vis dėlto "Vandenyno skydas-2020" yra skydas, o ne koks nors kardo kirtis (Saber strike), kur septyni puola prieš vieną, ar tvirtinantis, kad dominuoja pasaulyje, griausmas ("Global Thunder").

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos jūra, Rusija, pratybos
Vanduo, archyvinė nuotrauka

"Klaipėdos vanduo" pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje

(atnaujinta 16:20 2020.08.06)
Bendrovės "Klaipėdos vanduo" skaičiavimais, per naktį iš tinklų buvo ištraukta maždaug trečdalis per parą suvartojamo vandens kiekio Karklėje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Turima įtarimų, kad Karklėje naktimis vanduo yra siurbiamas  iš vandentiekio tinklų. Dėl to kenčia vietos gyventojai, liekantys be vandens, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Šiuo atžvilgiu bendrovė "Klaipėdos vanduo" pradeda neplaninius patikrinimus Karklėje.

"Pastebėjome, kad naktimis Karklėje išaugo vandens tiekimas. Pradėjome sekti informaciją ir nustatėme, kad net išjungus siurblius į Karklės vandentiekio tinklus buvo tiekiama apie 4 m³ /val. Skaičiuojame, kad per naktį iš tinklų buvo ištraukta ne mažiau nei 24 m³, o tai yra maždaug trečdalis per parą suvartojamo vandens kiekio Karklėje. Čia maždaug suvartojama apie 68 m³ per parą. Turime įtarimą, kad gyvenvietėje kažkas prijungia siurblius prie tinklų, kurie sugeba ištraukti vandenį iš mūsų įmonės rezervuarų", – sako bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Karklės gyventojai laikinai buvo likę be vandens. AB "Klaipėdos vanduo" gabeno vandenį į Karklės vandenvietės rezervuarą. Per liepą papildomai atvežta 150 m³ vandens.

"Mūsų įmonė deda dideles pastangas, kad visi gyventojai būtų aprūpinti vandeniu, todėl dabar pradedame neplaninius patikrinimus ir tikimės nustatyti kas Karklės gyvenvietę palieka be vandens", – sako AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas.

"Klaipėdos vanduo" prašo Karklės gyventojų būti pilietiškais ir pranešti, kas galimai naktimis iš vandentiekio tinklų siurbia vandenį.

Karklės gyvenvietėje vandens trūkumas ilgametė problema. Gyvenvietėje požeminis sluoksnis – mažai vandeningas ir jo nebeužtenka dabartiniams žmonių poreikiams. AB "Klaipėdos vanduo" planuoja, kad į Karklės gyvenvietę nepertraukiamai vanduo bus tiekiamas 2022 metais.

Tegai:
Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėda planuoja įsigyti dar 10 elektrinių autobusų