Ramūnas Karbauskis

Karbauskis iškasa karo su VSD kirvį?

118
(atnaujinta 10:21 2018.08.09)
Panašu, kad rudens politinis sezonas Lietuvoje bus karštas. Ryškiu to karščio pranašu tapo Seimo nario, "valstiečio" Mindaugo Puidoko iniciatyva kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su tuzinu klausimų apie užkulisinius žaidimus, kuriuos galimai žaidė ar tebežaidžia pats VSD, Dalios Grybauskaitės aplinka, koncernas "MG Baltic", kai kurie konservatoriai ir dar keli "pilkieji kardinolai"

Puidokas įtaria, kad garsioji Vytauto Bako tyrimo komisija ištyrė tikrai ne visus atvejus, kuomet Lietuvoje buvo daroma neteisėta verslo ir jo lobistų įtaka  politiniams sprendimams. Pagal tai, kaip į šią seimūno iniciatyvą reaguoja artimas prezidentei "Delfi" portalas, galima spręsti, kad ji būtų skausminga tiek Daukanto aikštei, tiek konservatoriams, tiek ir VSD.

Šis portalas ėmė klausimais kamantinėti po Puidoko iniciatyva savo parašus padėjusius Seimo "valstiečius", aiškiai siekdamas pričiupti juos, neva jie pasirašė, gerai nepagalvoję, suklaidinti. (Toks netiesioginis spaudimas seimūnams turi ir kitokios naudos prezidentei. Jis ateityje gali atgrasyti šiuos Seimo narius nuo panašių anti-prezidentinių žingsnių.)

Tačiau išaiškėti gali ne tik dar viešai nedeklaruoti prezidentūros darbuotojų ryšiai su įvairiais koncernais. Iš Puidoko klausimų, paremtų, beje, viešumoje jau pasirodžiusia informacija, galima suprasti, kad VSD direktorius Darius Jauniškis, teikdamas Grybauskaitei savo pavaduotojo Kęstučio Budrio kandidatūrą, žinojo, jog šis palaikė artimus ryšius su "MG Baltic" vadovais Dariumi Mockumi bei Raimondu Kurlianskiu. Ir palaikė juos dar anksčiau, dirbdamas Grybauskaitės patarėju. O tai jau tampa įdomu.

Dar daugiau. Minėti seimūnai su Puidoku priešakyje formuluoja VSD vadovui kitą "kietą" klausimėlį: ar jam buvo žinomi glaudūs Kurlianskio ir žinomo viešųjų ryšių specialisto bei lobisto Mykolo Katkaus santykiai? (Katkus buvo apklaustas "MG Baltic" byloje.) Mat, Katkaus žmona Aurelija Katkuvienė dirba... VSD atstove spaudai.

"Švogerių" respublikoje tai dar būtų menka bėda, mažoje šalyje visko pasitaiko, tačiau yra viena pikantiška detalė. Puidokas klausia VSD vadovo: "Kaip skelbiama viešai, "MG Baltic", korupcijos byloje veikdamas išvien su Kurlianskiu, UAB "Fabula" akcininkas Katkus darė spaudimą vyriausybės nariams, kad laimėtų stambius viešinimo užsakymus. Ar Jums buvo žinoma apie glaudžius Kurlianskio ir Katkaus santykius?" (Kaip žinia, buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė spaudoje pripažino, kad Katkus ir Kurlianskis darė jai spaudimą.)

Gražus ryškėja vaizdelis. Vikrūs vyrukai savo ryšiais galimai apraizgė net ir VSD. Kaip dabar VSD direktorius Jauniškis suksis iš šios nemalonios padėties, jam vienam težinoma. Bet pretekstą pakratyti ir gal net perkratyti šią slaptąją tarnybą Seimo daugumos lyderis Karbauskis jau turi.

Lygiai kaip jis neseniai perkratė Lietuvos radiją ir televiziją, užsikabinęs vos už keleto neskaidrių sandorių. Tuo labiau, kad Puidokas atkapstė dar vieno aukšto VSD pareigūno, vienos iš valdybų viršininko Roko Petrašiūno ryšius su Kurlianskiu.

Žodžiu, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo gilesnis tyrimas, tuo daugiau svarbios informacijos. Karbauskis galės naudoti ją rudens politinėse kovose. Ir kadangi konservatoriai kartu su prezidente atvirai medžioja jo galvą, tai ir Karbauskis atsakys jiems tuo pačiu, toks jau jo būdas. Todėl dalis Puidoko klausimų yra apie galimus kelių iškilių konservatorių ryšius su "MG Baltic" ir apie galimai įtartinus Rasos Juknevičienės brolio verslus Rusijoje.

Išties, buvo aiškiai matyti, kad V. Bako komisija sustojo pusiaukelėje. Ji ištyrė tik vieno koncerno užkulisinius veiksmus, derintus su keliais politikais. Tačiau  panašiai galėjo elgtis ir kiti verslo bei politikos subjektai bei, kaip matome, ir pagrindinė slaptoji tarnyba, VSD. Tiesa, jos tokia jau paskirtis veikti nematomai, tačiau antikorupciniai įstatymai galioja ir jai.

Puidokas drąsiai suformulavo ir kitus klausimus VSD vadovui: "Ar Jums žinoma apie Jono Tamulio įtaką ir bendradarbiavimą su Katkumi, jiems abiems atstovaujant "Rosatom" įmonės "Nukem" interesams Lietuvoje?" Taigi, jei jau tiriami "Rosatom" ryšius, tai kodėl reikėtų sustoti tik ties Seimą dėl to jau palikusiu Mindaugu Basčiu? Kodėl nepatyrinėjus įtakingo signataro Jono Tamulio, jo lobistinės veiklos bei, anot Puidoko, "jo ir VSD pareigūnų ryšių"?

Kaip matome, visur taikiniu išlieka VSD. Negi Karbauskis išties iškasė karo su VSD kirvį? Panašu į tai. Žinant, kad Karbauskis yra šaškių žaidimo specialistas, galima numanyti, kad Puidoko iniciatyva yra vienas iš ėjimų ilgoje ėjimų kombinacijoje, siekiant išplėsti savo įtaką. Minėtais klausimais padedamos minos po VSD vadovų autoriteto  pamatais. Jos gali sprogti, jei Karbauskio komanda veiks metodiškai ir reikalaus atsakymų į savo klausimus. Kitas žingsnis - laimėjus prezidento rinkimus 2019 metais, inicijuoti gilesnę VSD pertvarką. Paskirti ten savus žmones.

Tik... kas iš to, jeigu vėliau koks nors kitas, naujas Seimo daugumos lyderis ir naujas prezidentas išmėtys iš VSD struktūros Karbauskio žmones ir jų vieton sustatys savus?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

118
Tegai:
Valstybės saugumo departamentas, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ragina nenaudoti "Yandex.Taxi"
Juknevičienė apkaltino "Sputnik" šmeižto kampanija prieš ją
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lenkijos ir Lietuvos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 20:06 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariusz Kamiński.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose