Trejos devynerios, archyvinė nuotrauka.

Gėrėme, geriame ir gersime

40
(atnaujinta 14:24 2018.08.09)
Aleksandr Lipovec
Policijos pranešimas, kad Lietuva likvidavo didžiulį nelegalaus alkoholio gamybos fabriką, atvėrė slaptos kovos su alkoholiu užsklandą, kurią valdančioji koalicija paskelbė pirmosiomis valdymo dienomis

Vyriausybės ataskaitose teigiama, kad teisėto alkoholio šalyje pradėta vartoti daug mažiau, tačiau iki šiol neatsirado tikrų alkoholio vartojimo rodiklių.

Remiantis kuklia policijos ataskaita, jau galima spręsti apie neteisėtų alkoholinių gėrimų gamybos mastą tik vienoje iš rastų gamyklų. Pagal preliminarius specialistų vertinimus, vien per mėnesį neteisėtos prekybos alkoholio verslininkai uždirbo nuo pusės iki trijų milijonų eurų pelno. Vien grynųjų pinigų buvo konfiskuota apie 200 tūkst. eurų. O operatyvinės veiklos ir paieškos metu buvo atrasta daugiau nei 40 tonų nelegalaus alkoholio, paruošto siųsti ne tik nelegaliems pardavėjams Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje, kur alkoholis parduodamas pagal griežtą valstybės kontrolę.

Ir kiek tokių gamyklų vis dar Lietuvoje? Kiek alkoholio jos tiekia į Lietuvos rinką? O kiek  dar pagaminama ir suvartojama namie "naminukės"? To neįmanoma net apytiksliai apskaičiuoti. Ta pati Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), skelbianti savo metines ataskaitas apie alkoholio vartojimą, visada nurodo, kad rodikliai neatspindi neteisėto alkoholio.

Tačiau net su tokiu prierašu Lietuva nuolat yra pasaulio lyderių sąraše pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam gyventojui. Ir pripažinti savo lyderystės nesiruošia. Pakanka pasakyti, kad per pastaruosius dešimt metų šalis neseniai pakilo į daugiausiai geriančiųjų pasaulyje reitingą. Pavyzdžiui, 2014 metais PSO įvertino alkoholio vartojimą Lietuvoje 12,9 litro vienam gyventojui. O jau 2016 metų pabaigoje lietuviai suvartojo apie 16 litrų. Per dvejus metus – ženklus padidėjimas daugiau kaip trim litrais per metus.

Tačiau statistika, kaip ir viskas pasaulyje, yra santykinis mokslas. Tie patys PSO specialistai pateikia informaciją savo ataskaitose iš oficialių nacionalinių statistikos tarnybų ir departamentų ataskaitų. Tie, savo ruožtu, grindžiami prekybos įmonių pateiktomis mokesčių inspekcijų ir pardavimo duomenų ataskaitomis. Pastarasis, kaip žinoma, turi, ką paslėpti nuo visur esančių mokesčių rinkėjų.

Štai ir policijos pranešime apie požeminės gamyklos likvidavimą teigiama, kad nelegaliai produkciją pardavė prekybos centrai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Taigi neteisėto alkoholio vartojimo mastai neabejotinai nėra įvertinti.

Degtinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Мордасов

O gydytojai-narkologai ir psichiatrai sako, kad kovą su alkoholiu galima įveikti, tik didinant bendrą kultūrinį gyventojų lygį. Iš tiesų, šalių su vyndarystės tradicijomis gyventojų psichinės ir fizinės sveikatos lygis yra daug aukštesnis negu jaunų Europos demokratijos narių ― buvusios sovietinės erdvės šalių, įskaitant ir Lietuvą.

Sveikiausia pasaulio šalis yra Singapūras. Toliau su mažu atotrūkiu yra Italija, Australija, Šveicarija ir Japonija. Į šalių, kurių gyventojai sveikiausi, dešimtuką taip pat įeina Izraelis, Ispanija, Nyderlandai, Švedija ir Vokietija. Toje pačioje Prancūzijoje, kurioje stiklinė vyno tikrai įtraukta į pietų ir vakarienės meniu, užima 13 vietą pasaulyje pagal sveikatos įvertinimą. Kaip matote iš reitingo, dar dvi tradicinės vyno gamybos šalys ― Italija ir Ispanija ― užima net aukštesnę poziciją nei Prancūzija.

O daugiausiai geriančiųjų penketuką pagal 2017 metų rezultatus sudarė Baltarusija (17,5 litrų), Ukraina (17,4), Estija (17,2), Čekija (16,4) ir Lietuva (16,3).

Kaip matome, skirtumas tarp lyderių yra tik keli dešimtadaliai. Ir jau įprasta, kad duomenų apie alkoholį ir nelegalų alkoholį PSO negali gauti. Žvelgdami į šį reiškinį buvusiose sovietinėse valstybėse, galime manyti, kad faktiniai alkoholio vartojimo duomenys yra daug didesni.

Svarbus veiksnys yra pajamų skirtumas išsivysčiusiose Europos šalyse ir jaunose ES narėse. Tai turi įtakos nelegalaus alkoholio kiekiui. Pavyzdžiui, Ispanijoje, kur vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 tūkstančiai eurų, nereikia pirkti nelegalaus alkoholio, kai kokybiško vyno butelis parduotuvėje kainuoja nuo 1,5 euro. Tačiau Lietuvoje, kur vidutinis 700 eurų atlyginimas yra tris kartus mažesnis nei Ispanijoje, legalios alkoholio kainos yra daug didesnės, o tai reiškia, kad daug lengviau parduoti neteisėtus alkoholio produktus. Ir vartotojui gerai, ir nelegaliam prekybininkui neblogas pelnas.

Taigi, visi šie "reitingai" ir Lietuvos vyriausybės pranešimai apie pergales alkoholio srityje yra tik miglos į akis pūtimas. Tikrąją padėtį atskleidžia... šalių įvertinimas pagal savižudybių skaičių. Štai čia Lietuva jau daugelį metų pirmauja tarp visų pasaulio šalių.

"Jau pats faktas, kad šalyje savižudybių skaičius yra tris kartus didesnis nei ES vidurkis, rodo, kokia svarbi yra emocinė pagalba ir kiek daug žmonių jos reikia", — su liūdesio gaida balse kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi Psichikos sveikatos centre 2016-aisiais metais.

O ką gi Jūs, ponia prezidente, veikėte visus šiuos valdymo metus?

Bet tai jau kita istorija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

40
Tegai:
alkoholis, šešėlinė prekyba, Lietuva
Dar šia tema
Vilnietis garaže atidarė neteisėtą alkoholio ir cigarečių pardavimo punktą
Lietuva užėmė antrąją vietą daugiausiai geriančių šalių reitinge
Moterims alkoholis kenkia labiau nei vyrams
Discussion