Trejos devynerios, archyvinė nuotrauka.

Gėrėme, geriame ir gersime

83
(atnaujinta 14:24 2018.08.09)
Policijos pranešimas, kad Lietuva likvidavo didžiulį nelegalaus alkoholio gamybos fabriką, atvėrė slaptos kovos su alkoholiu užsklandą, kurią valdančioji koalicija paskelbė pirmosiomis valdymo dienomis

Vyriausybės ataskaitose teigiama, kad teisėto alkoholio šalyje pradėta vartoti daug mažiau, tačiau iki šiol neatsirado tikrų alkoholio vartojimo rodiklių.

Remiantis kuklia policijos ataskaita, jau galima spręsti apie neteisėtų alkoholinių gėrimų gamybos mastą tik vienoje iš rastų gamyklų. Pagal preliminarius specialistų vertinimus, vien per mėnesį neteisėtos prekybos alkoholio verslininkai uždirbo nuo pusės iki trijų milijonų eurų pelno. Vien grynųjų pinigų buvo konfiskuota apie 200 tūkst. eurų. O operatyvinės veiklos ir paieškos metu buvo atrasta daugiau nei 40 tonų nelegalaus alkoholio, paruošto siųsti ne tik nelegaliems pardavėjams Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje, kur alkoholis parduodamas pagal griežtą valstybės kontrolę.

Ir kiek tokių gamyklų vis dar Lietuvoje? Kiek alkoholio jos tiekia į Lietuvos rinką? O kiek  dar pagaminama ir suvartojama namie "naminukės"? To neįmanoma net apytiksliai apskaičiuoti. Ta pati Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), skelbianti savo metines ataskaitas apie alkoholio vartojimą, visada nurodo, kad rodikliai neatspindi neteisėto alkoholio.

Tačiau net su tokiu prierašu Lietuva nuolat yra pasaulio lyderių sąraše pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam gyventojui. Ir pripažinti savo lyderystės nesiruošia. Pakanka pasakyti, kad per pastaruosius dešimt metų šalis neseniai pakilo į daugiausiai geriančiųjų pasaulyje reitingą. Pavyzdžiui, 2014 metais PSO įvertino alkoholio vartojimą Lietuvoje 12,9 litro vienam gyventojui. O jau 2016 metų pabaigoje lietuviai suvartojo apie 16 litrų. Per dvejus metus – ženklus padidėjimas daugiau kaip trim litrais per metus.

Tačiau statistika, kaip ir viskas pasaulyje, yra santykinis mokslas. Tie patys PSO specialistai pateikia informaciją savo ataskaitose iš oficialių nacionalinių statistikos tarnybų ir departamentų ataskaitų. Tie, savo ruožtu, grindžiami prekybos įmonių pateiktomis mokesčių inspekcijų ir pardavimo duomenų ataskaitomis. Pastarasis, kaip žinoma, turi, ką paslėpti nuo visur esančių mokesčių rinkėjų.

Štai ir policijos pranešime apie požeminės gamyklos likvidavimą teigiama, kad nelegaliai produkciją pardavė prekybos centrai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Taigi neteisėto alkoholio vartojimo mastai neabejotinai nėra įvertinti.

Degtinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Мордасов

O gydytojai-narkologai ir psichiatrai sako, kad kovą su alkoholiu galima įveikti, tik didinant bendrą kultūrinį gyventojų lygį. Iš tiesų, šalių su vyndarystės tradicijomis gyventojų psichinės ir fizinės sveikatos lygis yra daug aukštesnis negu jaunų Europos demokratijos narių ― buvusios sovietinės erdvės šalių, įskaitant ir Lietuvą.

Sveikiausia pasaulio šalis yra Singapūras. Toliau su mažu atotrūkiu yra Italija, Australija, Šveicarija ir Japonija. Į šalių, kurių gyventojai sveikiausi, dešimtuką taip pat įeina Izraelis, Ispanija, Nyderlandai, Švedija ir Vokietija. Toje pačioje Prancūzijoje, kurioje stiklinė vyno tikrai įtraukta į pietų ir vakarienės meniu, užima 13 vietą pasaulyje pagal sveikatos įvertinimą. Kaip matote iš reitingo, dar dvi tradicinės vyno gamybos šalys ― Italija ir Ispanija ― užima net aukštesnę poziciją nei Prancūzija.

O daugiausiai geriančiųjų penketuką pagal 2017 metų rezultatus sudarė Baltarusija (17,5 litrų), Ukraina (17,4), Estija (17,2), Čekija (16,4) ir Lietuva (16,3).

Kaip matome, skirtumas tarp lyderių yra tik keli dešimtadaliai. Ir jau įprasta, kad duomenų apie alkoholį ir nelegalų alkoholį PSO negali gauti. Žvelgdami į šį reiškinį buvusiose sovietinėse valstybėse, galime manyti, kad faktiniai alkoholio vartojimo duomenys yra daug didesni.

Svarbus veiksnys yra pajamų skirtumas išsivysčiusiose Europos šalyse ir jaunose ES narėse. Tai turi įtakos nelegalaus alkoholio kiekiui. Pavyzdžiui, Ispanijoje, kur vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 tūkstančiai eurų, nereikia pirkti nelegalaus alkoholio, kai kokybiško vyno butelis parduotuvėje kainuoja nuo 1,5 euro. Tačiau Lietuvoje, kur vidutinis 700 eurų atlyginimas yra tris kartus mažesnis nei Ispanijoje, legalios alkoholio kainos yra daug didesnės, o tai reiškia, kad daug lengviau parduoti neteisėtus alkoholio produktus. Ir vartotojui gerai, ir nelegaliam prekybininkui neblogas pelnas.

Taigi, visi šie "reitingai" ir Lietuvos vyriausybės pranešimai apie pergales alkoholio srityje yra tik miglos į akis pūtimas. Tikrąją padėtį atskleidžia... šalių įvertinimas pagal savižudybių skaičių. Štai čia Lietuva jau daugelį metų pirmauja tarp visų pasaulio šalių.

"Jau pats faktas, kad šalyje savižudybių skaičius yra tris kartus didesnis nei ES vidurkis, rodo, kokia svarbi yra emocinė pagalba ir kiek daug žmonių jos reikia", — su liūdesio gaida balse kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi Psichikos sveikatos centre 2016-aisiais metais.

O ką gi Jūs, ponia prezidente, veikėte visus šiuos valdymo metus?

Bet tai jau kita istorija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

83
Tegai:
alkoholis, šešėlinė prekyba
Dar šia tema
Vilnietis garaže atidarė neteisėtą alkoholio ir cigarečių pardavimo punktą
Lietuva užėmė antrąją vietą daugiausiai geriančių šalių reitinge
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Koronaviruso tyrimai

Virusologas papasakojo, ar pavojinga naudoti oro kondicionierių

(atnaujinta 14:58 2020.06.05)
Anot mokslininko, dėl oro kondicionieriaus veikimo atsiranda papildomų oro srautų, kurie virusą gali išplatinti didesniu nei 1,5 metro atstumu

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Medicininės parazitologijos, tropinių ir vektorinių ligų instituto direktorius Aleksandras Lukaševas interviu "Moskva" naujienų agentūrai papasakojo apie oro kondicionieriaus naudojimo riziką plintant koronavirusinei infekcijai.

Anot mokslininko, dėl oro kondicionieriaus veikimo atsiranda papildomų oro srautų, kurie virusą gali išplatinti didesniu nei 1,5 metro atstumu.

Kita vertus, anot eksperto, oro kondicionieriai yra saugesni nei ventiliatoriai.

"Kad pasiektų aušinimo efektą, oro kondicionierius turi gaminti mažiau oro nei ventiliatorius", — aiškino jis.

Jis pabrėžė, kad biuruose būtina atidžiai atkreipti dėmesį į oro kondicionierių naudojimą, o namuose jį galima naudoti be apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 387 tūkst. žmonių.

Tegai:
oras, virusas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Bilas Geitsas sureagavo į gandus apie žmonijos "čipavimą"
Susijusi bėda. Mokslininkai papasakojo apie hipertenzijos pavojų esant COVID-19