Continental bendrovė

Vokiečiai čia investuoja, vokiečiai čia ir dominuos

86
(atnaujinta 11:16 2018.08.13)
Kartais ir geros naujienos aplanko mūsų kraštą. Viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" duomenimis, šiais metais vien tik užsienio investuotojai (neįskaitant lietuvių) pradėjo įgyvendinti Lietuvoje 12 naujų gamybos projektų. Pernai tokių buvo net 18. Ekonomikos ekspertai džiūgauja

Mat užsienio investicijų bumas vyksta ne paslaugų, o būtent pramonės sektoriuje, kas yra žymiai sveikiau pačiai ekonomikai. Laikoma, kad viena naujai sukurta darbo vieta pramonėje papildomai sukuriai 1,5 darbo vietos paslaugų sektoriuje, tai tarsi grandininė reakcija.

Štai rugpjūčio pradžioje Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) savo gamyklą pradėjo statyti "Continental". Tai — vokiška įmonė, viena iš pasaulinio lygio milžinų, besispecializuojanti technologijų ir automobilių komponentų srityje. Toje gamykloje darbą gaus apie tūkstantį žmonių.

O visa "Continental" investicijų vertė sudarys apie 95 milijonus eurų. Ir tai dar ne viskas. Atsargūs, metodiški, viską iki smulkmenų mėgstantys apskaičiuoti vokiečiai sparčiai plečiasi toliau. Visai šalia "Continental" fabriko Kauno LEZ išdygs "Hella", kitos stambios Vokietijos automobilių pramonės įmonės, gamykla.

Visiškai nekreipdami dėmesio į mūsų valdžios virkavimus apie tai, esą Rusija "planuoja agresiją Baltijos šalyse", vokiečiai masiškai kiša savo eurus į šią "pafrontės zoną". Štai "Hella" atseikėjo 30 milijonų eurų investiciją čionai. Jie ką, nebijo "puolančių rusų"?

O gal… gal jie jų laukia? "Hella" sukurs čia apie 250 naujų darbo vietų. Garantuotai dalį jų užims patys vokiečių specialistai, kurie, matyt, irgi neteko proto, jeigu jie ketina atvažiuoti gyventi į "beveik karo" veiksmų zoną. Juokai juokais, tačiau kaip suprasti šią tendenciją?

Išties, sveikas protas nugali. Lietuva, kad ir kaip kai kurie mūsų politikai bandė ir bando pakenkti, dar neiššvaistė visų savo privalumų ekonominiu požiūriu. Mūsų  geografinė padėtis išlieka patraukli, tarp Rytų ir Vakarų, čia pat yra didžiulė Rusijos bei Eurazijos rinka. Lietuva nuo senų laikų turi gerą transporto infrastruktūrą, puikius kelius, Klaipėdos uostą. Ji yra Europos Sąjungos narė, tad teisinė aplinka Europos investuotojams yra puikiai pažįstama.

Dar turime kvalifikuotų darbuotojų. Šie darbuotojai pripratę dirbti už mažesnius nei Vakaruose atlyginimus, nes ir kainos parduotuvėse, nors ir kyla, dar nepasiekė Vakarų lygio. Jei minėtos vokiečių įmonės mokės eiliniams darbininkams bent po1000 eurų, o kvalifikuotiems po 2000-2500 eurų į rankas, jie tikrai liks patenkinti.

Viešoji įstaiga "Investuok Lietuvoje", kurios paskirtis yra pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į šalį, prieš kelis metus teisingai susifokusavo į tų investicijų pritraukimą būtent į gamybos sektorių, kur iki šiol užsieniečiai investavo nenoriai, bet pagaliau ledai pralaužti.

Juos pralaužti padėjo net 7 LEZ Lietuvoje: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Panevežyje, Akmenėje ir Marijampolėje. Visur ten galioja mokestinės lengvatos investuotojams. Toksai LEZ atsiradimas skirtinguose Lietuvos taškuose padeda vystyti mūsų regionus, ypač kai užsieniečiai investuoja į gamybą, nes, kaip minėta, tuomet automatiškai darbo atsiranda ir aptarnaujančiam, paslaugų sektoriui.

Kitas teigiamas šio proceso aspektas yra tas, kad vakarietiškose įmonėse galės laisviau nei lietuviškose kurtis darbuotojų profesinės sąjungos. Lietuviškose įmonėse įsivyravo tradicija riboti nepriklausomų profsąjungų veiklą kaip neva trukdančią įmonės plėtrai. Ten dažnai kuriamos "geltonos", tai yra įmonės vadovybei paklusnios profsąjungos.

Darbuotojai ten dažnokai gąsdinami, kad įstoję į nepriklausomą profsąjungą, jie neteks darbo, todėl daugelis to nedaro ir šios profsąjungos išlieka silpnos, neįtakingos. Vokiškų įmonių filialuose Lietuvoje darbdaviams taip elgtis bus sunkiau, kadangi Vokietijoje vyrauja kitos tradicijos. Nepriklausomos profsąjungos ten yra žymiai stipresnės ir dorotis su jomis vengiama, tad nors įmonės filialas veiks Lietuvoje, tačiau darbuotojai visuomet galės pasiskųsti centrinei įmonės  būstinei.

Kita vertus, nors ir džiugu, kad į Lietuvą ateina stambios Europos kompanijos, tuo pakeldamos čia atlyginimus, darbo kultūrą ir jo produktyvumą, vis dėlto neįmanoma atsikratyti įspūdžio, jog Lietuvos ekonomikoje ima dominuoti būtent tokie ūkiniai gigantai.

Kai Europos sienos atviros, tuomet pirmiausia Vokietijos kaip stambiausio Europos gamybinio centro kompanijos jaučiasi geriausiai tokioje aplinkoje. Vokietijos, kitų stambių ES šalių įmonių filialai plės savo ekonominę įtaką Lietuvoje, lietuviams palikdamos kelias tradicines jiems ūkio sritis, tarkime, žemės ūkį. Tačiau rinkos dėsniai nenumaldomi, joje laimi stipriausieji, galingiausieji, tad ir žemės ūkyje ilgainiui įsigalės didesnių valstybių įmonių filialai.

Tad "Continental" ir "Hella" atėjimas yra dėsningas reiškinys bei mūsų ateities  ženklas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

86
Tegai:
investavimas, Investuok Lietuvoje, Lietuva
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi
 Antanas Smetona

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 10-osios šventės

(atnaujinta 22:28 2020.08.06)
Šią dieną 1874 metais Užulėnyje gimė tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona

Rugpjūčio 10 yra 222-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais – 223-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 143 dienos.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, švenčiama Visagino miesto gimimo diena

Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo tik keli kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 metų vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena, kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena.

Rugpjūčio 10 dieną taip pat  švenčiama Tarptautinė apatinių drabužių diena. Šia proga Brazilijoje rengiamas mados festivalis, kuriame daugiau nei 1000 gamintojų pristato apatinių drabužių kolekcijas. Šią dieną Amerikoje organizuojamos akcijos, kurių metu žmonės į gatves išžygiuoja su apatiniais drabužiais. 

Rugpjūčio 10 dieną senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.

Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Buvo persekiojamas už krikščionybės skelbimą ir mirtinai nukankintas ant įkaitintų geležinių grotų. Mirė 258 m. Liaudyje tikima, kad jis saugo namus nuo gaisrų. Jis dar laikomas virėjų ir bibliotekų globėju.

Be to, katalikai šią dieną mini Šv. Dominyką. 1195 metais jis buvo įšventintas kunigu, tapo Osmos katedros kanauninku, garsėjo pamokslais.

Šv. Dominykas gyveno nusižeminęs savanoriškame skurde, nuolat kalbėdamas su Dievu arba apie Dievą. Trokšdamas tikėjimo skelbimui naujų formų, įsteigė Pamokslininkų ordiną. Kad Bažnyčioje atsinaujintų apaštalinio gyvenimo forma, skatino savo brolius malda, studijomis ir pamokslais tarnauti artimui. Jo įkurta vienuolija vadinama "Pamokslininkų ordinu", nors paprastai žinoma kaip Dominikonų ordinas.

Savo vardadienius rugpjūčio 10 dieną švenčia Aistė, Astorija, Astra, Aurimas, Laurynas ir Normantas.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1874 metais Užulėnyje gimė Antanas Smetona, tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas. 

1908 metais gimė Albinas Andrulionis, lietuvių poetas, prozininkas.

1943 metais gimė  lietuvių poetė Ona Baliukienė-Pranckevičiūtė bei Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, žurnalistas, rašytojas Stasys Kašauskas.

Ši diena pasaulio istorijoje

Šią dieną 1913 metais baigėsi Antrasis Balkanų karas: Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Juodkalnijos ir Graikijos atstovai pasirašė Bukarešto Sutartį, kuria užbaigė karą.

2003 įvyko pirmosios "kosminės vestuvės" – Tarptautinės kosminės stoties vadas Jurijus Malenčenka buvo kosmose, o juo nuotaka Jakaterina Dmitrijeva – Žemėje.

Tegai:
Antanas Smetona, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai