JTO

JTO nuleido Vilnių ant žemės. Ar gali Grybauskaitė toliau vaidinti demokratę?

890
(atnaujinta 17:23 2018.08.14)
Lietuvos valdantieji apsimetė, kad nieko neatsitiko. Bet juk atsitiko...

Liepos pabaigoje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Žmogaus Teisių Komitetas, kurio sprendimai Vilniui yra privalomi, išnagrinėjo žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje ir, pradžioje trumpai pagyręs mūsų vyriausybę už šiokią tokią pažangą kai kuriose srityse,  tiesiai šviesiai įpareigojo oficialiąsias Lietuvos įstaigas atlikti kai kuriuos joms nelabai malonius veiksmus. Mes dabar juos paviešinsime ir aptarsime, juoba, kad valdžiai artimi portalai ir televizijos tą padarė tik probėgšmais.

Pirma, JTO Komitetas įpareigojo atnaujinti vadinamojo slaptojo CŽV kalėjimo bylos tyrimą, nubausti visus, kas kalti dėl neteisėto žmonių laikymo jame, kompensuoti aukoms ir baigti viešai abejoti (oficialių pareigūnų lūpomis) atitinkamo Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžio privalomumu. O visą bylą — išslaptinti. Nes neteisėtas žmonių sulaikymas pažeidžia žmogaus teises.

Antra, Komitetas įpareigojo baigti persekioti asmenis ir organizacijas už tai, kad jie tyrinėja ir viešina lietuvių dalyvavimą nacių rengtose žydų ir kitų gyventojų masinėse žudynėse. Nes persekiojimas už informacijos ar nuomonės sklaidą, ypač svarbiais istorijos klausimais, pažeidžia žmogaus teises.

Trečia, Komitetas įpareigojo baigti viešai skelbti (ką kasmet daro Valstybės saugumo departamentas), kad tos ar kitos organizacijos ar atskiri asmenys "kelia gręsmę nacionaliniam saugumui". Nes toks viešinimas, anot Komiteto, neturint aiškių kriterijų ir nesant aiškioms tokio kaltinimo suformulavimo procedūroms, pažeidžia žmogaus teises.

Ketvirta, Komitetas įpareigojo Lietuvą priimti įstatymus, garantuojančius teisinę homoseksualių santuokų (vyro su vyru ar moters su moterimi) lygybę su iki šiol įprastomis vyro ir moters santuokomis. Ir taškas.

Penkta, Komitetas įpareigojo Lietuvą įtraukti į Baudžiamąjį kodeksą straipsnį, baudžiantį už neapykantos skatinimą LGTBI bendruomenės atžvilgiu. (LGTBI — lesbietės, gėjai, transseksualai, biseksualai ir interseksualai). Turima omenyje vadinamoji neapykantos kalba (angliškai — hate speech), kurios yra gausu interneto platybėse ir ne tik.

Šešta, Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą, jog šalyje dar gajūs įvairūs stereotipai, prietarai bei netolerancija tiek homoseksualų, tiek kitų mažumų, tarkime, romų, žydų, pabėgėlių, migrantų atžvilgiu.

Septinta, Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad jo 2014 metų sprendimas dėl Rolando Pakso rinkiminių teisių atstatymo yra įgyvendinamas per lėtai, o kai kurie valdininkai abejoja Komiteto sprendimo privalomumu. Ir įpareigojo Lietuvą nedelsti atstatant visas Pakso pažeistas teises, taigi ir teisę dalyvauti prezidento rinkimuose.

Štai taip. Ir tai — tik pati svarbiausia Komiteto išvadų dalis, dėl vietos stokos visų jų čia ir neįmanoma aptarti. Bet ir paminėtų septynių punktų pakanka tam, kad būtų galima susidaryti įspūdį ir padaryti jau savas išvadas.

Visų pirma, stebina Lietuvos valdžios įstaigų elgesys. Juk pati valstybė, niekeno neverčiama, pasirašė žmogaus teisių apsaugą deklaruojančias JTO sutartis bei protokolus. Ir pati valstybė dabar apsimeta, kad nieko ypatingo nevyksta, kad demokratija klesti ir žmogaus teisės tiesiog pražydo visomis spalvomis.

Mūsų valstybės atstovai, kaip matome iš JTO Komiteto išvadų, leidžia sau abejoti tiek JTO, tiek ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimais kaip neva neturinčiais įpareigojančios teisinės galios. Tada peršasi paprasta išvada: mūsų ponai valdžioje tik dėl akių, tik butaforiškai suraitė savo parašus ant tarptautinės teisės dokumentų, vien tam, kad galėtų pasipuikuoti, kokie jie yra demokratai. O kai prieinama prie konkretikos, prie labai konkrečių ir akivaizdžiausių žmogaus teisių pažeidimų, tada prasideda gudravimai.

Antai jau daug metu tiesiog tyčiojamasi iš Pakso, vilkinant jo teisių atkūrimą. Tyčiojamasi iš žmonių, kuriuos neteisėtai kalino ir galimai net kankino CŽV kalėjime Vilniaus pakraštyje. Smaugiama žodžio ir sąžinės laisvė asmenims, norintiems ištirti pokario tragediją Lietuvoje. VSD persekioja dešimtis asmenų, organizacijų bei portalų, įskaitant ir sputniknews.lt, gąsdindamas jais kaip "grėsmis Lietuvos saugumui" ir menkindamas jų orumą bei reputaciją iš piršto laužtais kaltinimais.

Dvigubą žaidimas žaidžiamas ir gėjų bei visų LGTBI bendruomenės atžvilgiu. Įstojo Leituva į ES? Istojo. Pasirašė atitinkamus JTO dokumentus? Pasirašė. Žinojo mūsų valdžia, kad tada reikės gyventi pagal visų mažumų, įskaitant LGTBI, teisių gynimo standartus. Žinojo. Tai ko dabar mindžikuoja?

Todėl, kad bijo rinkėjų reakcijos, o mūsų rinkėjų dauguma gana konservatyvi. Laužo mūsų valdžia prisiimtus įsipareigojimus. Ir spjauna į tarptautinių institucijų raginimus vis tik vykdyti savo pažadus.

Ar gali po to Linas Linkevičius ar Dalia Grybauskaitė mokinti demokratijos kitų? Ne, negali. Beje, kas pats laužo susitarimus, lai nesistebi, kad ir kiti juos laužys mūsų atžvilgiu. Taip jau yra šiame pasaulyje. Tad būkime nuoseklūs, ir tada viskas bus gerai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

890
Tegai:
žmogaus teisės, JTO Žmogaus teisių taryba, Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Lietuva
Socialiniai tinklai, archyvinė nuotrauka

Kai cenzūra tampa norma. Ar Lietuvai tinka gyvenimas "kibernetiniame konclageryje"?

(atnaujinta 15:45 2021.01.19)
Amerikoje — interneto gigantų diktatūros apraiškos. Kaip su Europa ir Lietuva?

Jau Donaldo Trampo prezidentavimo metu tapo aišku, kad didžioji dalis žiniasklaidos veikia prieš jį. Po Kapitolijaus šturmo socialiniai tinklai koordinuotai "išjungė jį iš eterio". Tai paskatino kalbas apie "kibernetinę koncentracijos stovyklą" Amerikoje.

Tiesa, demokratų partija ir jos šalininkai nemato tame nieko blogo. Priešingai — sako, kad Trampą ir jo šalininkus, kurie kaip bepročiai remiasi QAnon konspiracijos teorija, jau seniai reikėjo izoliuoti informacine prasme. Tačiau įdomu tai, kad Europoje šiuo klausimu kiek kita nuomonė. 

Ar atsilaikys Europa?

Viena vertus, europinis politinis elitas, suspaudęs kumščius, laukė Džo Baideno pergalės, bet tai, kaip įžūliai ir neobjektyviai interneto gigantai riboja žodžio laisvę, privertė sunerimti net didžiausius Amerikos sąjungininkus.

Pavyzdžiui, anot Еuropos Komisijos pirmininko pavaduotojos, tai, kad socialinius tinklus valdančios korporacijos gali "priversti nutilti" JAV prezidentą neaiškių kriterijų pagrindu ir be priežiūros, yra grėsmė žodžio laisvei.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė: "Pamatinė teisė į nuomonės laisvę yra kritinės svarbos pamatinė teisė, ši teisė gali būti apribota, tačiau tik įstatymu, įstatymų leidėjų apibrėžtoje sistemoje, o ne socialinių tinklų platformų vadovų sprendimu. Atsižvelgdama į tai kanclerė mano, kad JAV prezidento paskyrų blokavimas visam laikui yra problemiškas".

Kritiškai įvertino situaciją ir Prancūzijos atstovai. Pavyzdžiui, jos ekologijos ministrė pareiškė, jog "atvejai, kai socialinis tinklas pats sprendžia, ką blokuoti, neturėtų tapti norma". Taip pat šiuo atveju reikia priminti, kad prancūzai nusprendė apmokestinti interneto gigantų veiklą ir jau pradėjo siuntinėti jiems pranešimus apie būtinybę atsiskaityti už 2020 metus.

Tačiau ir tai dar ne pabaiga. Amerikoje Trampo bandymas pažaboti cenzūrą socialiniuose tinkluose įstatyminiu lygmeniu žlugo, o ES "Digital Services Act" ir "Digital Markets Act" turėtų sugriežtinti jų veiklos (tame tarpe paskyrų blokavimo atveju) kontrolę. 

Tačiau Briuselyje viskas juda labai lėtai, ir Lenkija laukti neketina. Ji ruošiasi priimti savo įstatymą, kuris turėtų uždrausti socialinių tinklų administracijai šalinti pranešimus ar blokuoti vartotojus — nebent bus nustatytas lenkiškų teisės normų pažeidimas. Bet net ir tokiu atveju vartotojas galės apskųsti atitinkamą sprendimą teismui.

Šiame kontekste galima konstatuoti, jog problemos su žodžio laisve Amerikoje tokios akivaizdžios, kad apie jas jau kalba net pagrindiniai jos partneriai (tiesa, dar reikės pažiūrėti, jiems pavyks sudrausminti IT gigantus). O Lietuva toliau gyvena pagal principą "apie JAV arba gerai, arba nieko".

Kai cenzūra — norma

Lietuvoje IT gigantų veiksmai prieš Trampą ir jo šalininkus vertinami maždaug taip — nemalonus faktas, bet galima suprasti. Vienas iš retų ekspertų, kuris bando kelti internetinės diktatūros problemą, yra Vytautas Sinica.

Jis teigia: "Lietuvos socialiniuose tinkluose pasigirdo influencerių svarstymai, kad Trampui seniai taip reikėjo, o Lietuvoje taip pat yra ką seniai laikas užčiaupti. <...? Tokius siūlymus godžiai laikino VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojai. Tai simptomiška – cenzūros idėjos sulauks vadinamojo elito palaikymo ir ras taurių pasiteisinimų aukštesniais idealais. Tačiau pasiteisinimų jai nėra".

Kartu jis pažymėjo: "Populiarus ir naivus aiškinimas, kad kam teikti paslaugas, tėra "verslo reikalas" ir verslas tą laisvai sprendžia. Taip yra, kol paslauga nėra monopolinė arba neturi esminių pasekmių viešajam gyvenimui. Tačiau bet kokios naujos viešosios erdvės kaip laikraščiai, radijas, televizija turėjo tokių pasekmių ir todėl tokių paslaugų tiekimas buvo reglamentuotas, siekiant, kad visuomenės nariai turėtų vienodą jų prieinamumą pažiūrų ir kitokiu pagrindu".

"Ten, kur valdžia turės stuburą ginti žodžio laisvę, supratus klausimo svarbą nebus sunku reglamentuoti socialinių tinklų veiklą taip, kad šie negalėtų trinti jokio vartotojų turinio, neprieštaraujančio šalies įstatymams. Tokiu keliu jau sėkmingai eina Lenkija, apie jį kalba ES lyderiai. Ne visur valdžia turi tam supratimo. Piliečių pareiga sužinoti, ką apie tai mano jų valdantieji ir prireikus tokią valdžią išsirinkti", — konstatavo ekspertas.

Klausimas — ar Lietuva turi stuburą, ar ją įkvėps Prancūzijos elgesys, ES kritika IT monopolistų atžvilgiu ir Lenkijos, kuri yra strateginė Vilniaus partnerė, planai? Greičiausiai — ne. 

Ir taip yra ne todėl, kad šalyje nėra problemų su socialiniais tinklais (jų lyg ir nėra, jeigu žiūrėtume paviršutiniškai, bet pasidomėjus, pradeda lįsti įvairūs nemalonūs faktai, susiję, pavyzdžiui, su Facebook veiksmais.

Taip yra todėl, kad JAV demokratų politika Lietuvai (ypač konservatoriams) — "šventa karvė". Na, o kadangi IT gigantai yra jų sąjungininkai (instrumentai), varžyti jų veiklos negalima — net jeigu tai ketina daryti ES ir Lenkija. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje jau seniai dominuoja draudimų politika rusiškos žiniasklaidos atžvilgiu, ir Twitter elgesys labai primena Lietuvos radijo ir televizijos komisijos elgesį — ir viskas dėl visuomenės saugumo.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Vakaruose (ir ypač Amerikoje) rimtos problemos su alternatyvios nuomonės tolerancija, jeigu ji prieštarauja "generalinei partijos linijai". Negalima teigti, kad žodžio laisvė ten pasibaigė, bet "atšaukimo kultūra" (angl. "cancel culture") tampa norma kitaminčių atžvilgiu. Lietuva šiame kontekste, deja, ne išimtis, o taisyklė. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, Lietuva
Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 17:39 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikai dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizacijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Nuotraukos su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes."

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo..."

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18–23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to, ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministro dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?" — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nematyti. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva
Ligoninė, archyvinė nuotrauka

PSO užregistravo rekordinį COVID-19 mirčių skaičių

(atnaujinta 08:42 2021.01.20)
Palyginti su praėjusia savaite, mirčių skaičius padidėjo 9%. Apskritai pasaulyje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau nei 2 milijonai žmoni

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Per praėjusią savaitę pasaulyje užregistruota rekordiški 93 tūkstančiai mirčių nuo koronaviruso, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

Sausio 17 dieną pasaulyje buvo nustatyta daugiau nei 93 milijonai COVID-19 atvejų. Per pastarąją savaitę infekcijų padaugėjo 4,7 mln. Mirusiųjų nuo infekcijos skaičius viršija du milijonus.

2020 metų kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Pasak Hopkinso universiteto, kuriame apibendrinami federalinių ir vietos valdžios institucijų, taip pat žiniasklaidos ir kitų atvirų šaltinių duomenys, daugiausia atvejų — 24,4 mln. — buvo užregistruota JAV. Antroje vietoje yra Indija su 10,5 milijono atvejų, Brazilija, kur buvo nustatyta 8,5 milijono koronavirusinės infekcijos atvejų, uždaro trejetuką.

Rusijoje, remiantis naujausiais operatyvinės būstinės duomenimis, nustatyta 3 612 milijonų COVID-19 atvejų, 3 002 milijonai žmonių pasveiko, 66 623 pacientai mirė.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Dar šia tema
Vokietijoje gali įpareigoti dėvėti FFP2 respiratorius, rašo žiniasklaida
Prezidentas ragino spartinti vakcinavimą ir kuo greičiau pasiekti kolektyvinį imunitetą 
PSO įvertino vakcinacijos poveikį imuniteto COVID-19 vystymuisi