Lietuvos kariai

Baltijos mobilizacija: lietuviai bėga respublikos, NATO ateina

124
(atnaujinta 13:14 2018.08.23)
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Vokietijos Bundestago gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Karlas Lamersas rugpjūčio 21 dieną aptarė dviejų šalių sąveikos parametrus saugumo srityje. Šis susitikimas turi ypatingą reikšmę

Pasauliniame karinės pagalbos reitinge Lietuva užima 95 vietą. Iš trijų Baltijos šalių tai yra labiausiai militarizuota. Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų gretose — apie 16 tūkst. žmonių. Tai yra daug daugiau nei Latvijoje (105 vieta pasaulyje, devyni tūkstančiai karių) ir Estijoje (108 vieta pasaulyje, penki tūkstančiai karių).

Tačiau Lietuvos karinė galia nepalyginama su Vokietijos galimybėmis — 10 vieta pasaulyje, daugiau nei 178 tūkst. karių. Kariuomenės biudžetai taip pat skiriasi pagal dydį: 430 milijonų dolerių Lietuvoje ir daugiau nei 45 milijardai dolerių Vokietijoje.

Tokia nevienoda Vilniaus ir Berlyno partnerystė objektyviai apriboja Karoblio ir Lamerso derybų tematiką, jau nekalbant apie pavaldumą. Knieti aptarti NATO buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje,  Lietuvos karinių pajėgų padidinimą Afganistane, Lietuvos karinių instruktorių dalyvavimą, persikvalifikuojant pagal Aljanso standartus. Jei būtų išbrauktos standartinės mandagumo frazės ir Lietuvos  dėkingumas už užsienio kariuomenių gelbėjimo misiją, ko gero, daugiau nėra apie ką kalbėti.

Tikslai ir priemonės

Pagrindiniai NATO kovotojų avangardo tikslai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse — tramplynas tolesnei Aljanso plėtrai į rytus, infrastruktūros žemės karinių pajėgų ir karinių orlaivių paruošimas dislokacijai. Vien tik "karinis Šengenas" ko vertas — tai bandymas supaprastinti teisės aktus dėl didelių karinių grupuočių perskirstymo ES. Lėtai, bet užtikrintai bręsta Karibų krizė Baltijos šalyse (branduolinės raketos Kuboje taip pat ne iš karto pasirodė).

NATO valstybių vėliavos
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Užsienio kariuomenės NATO batalionas, kurį sudarė daugiau nei tūkstantis kareivių, į Lietuvą atvyko 2017-ųjų metų pradžioje Aljanso viršūnių susitikimo Varšuvoje priimtu sprendimu, tariamai Rusijos agresijai sutramdyti. Visiškas kovinis pasirengimas keturių analogiškų tarptautinių karinių vienetų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje programos "Еnhanced Forward Presence" rėmuose paskelbtas rugpjūčio pabaigoje.

Tačiau visi minėti batalionai pajėgų dislokacijos Europos karinių operacijų teatre nekeičia iki šiol. Atitarnavusi vyresniųjų partnerių karinė technika ar Norvegijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų "NASAMS" karinė įranga Lietuvoje nedaro jokios įtakos. Vilnius nedalyvauja Aljanso strategijų kūrime. Baltijos šalys yra priklausomos nuo kitų valios.

Išorinio valdymo pavyzdys — tai nesėkmingi Lietuvos bandymai 2012 metais išvesti savo kariuomenę iš Afganistano. Praėjo daug laiko, aptariamas tik Lietuvos kontingento padidėjimas. Galų gale, kas nors turi ginti Amerikos ambasadą Kabule.

Verta pastebėti, kad Afganistano misijų eigoje didžiausia NATO karių koncentracija karo zonoje pasiekė 140 tūkstančių žmonių, amerikiečiai "specialiesiems efektams" kalnuose ir dykumose išleido 700 milijardų dolerių, prarado 3300 karių. O rezultatas — neigiamas: partizaninis karas trunka dešimtmečius. "Talibano"* ginkluotų kovotojų suaktyvėjimas ir IG grupės* įtaka šalyje leidžia prognozuoti tolesnį beprasmišką ir begalinį Lietuvos dalyvavimą "Afganistano užkariavime".

Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės instruktoriai nuo 2015 metų dalyvauja karo specialistų rengime. Javorovo poligone Lietuvos kariai kartu su kolegomis iš JAV, Kanados, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės moko ukrainiečius naudotis ginklais, NATO taktikos, operacijų planavimo. Laimėjimų šioje srityje dar nepastebėta. Galbūt ir šia kryptimi darbas tęsis dešimtmečius.

Paaukoti pėstininkai

Militarizacijos kelyje Lietuva nuolat juda į demografinę ir ekonominę aklavietę. Respublika virto kariuomenės poligonu. Jei 1991 metais čia gyveno daugiau nei 3,5 milijono žmonių, tai šiandien liko apie 2,8 milijonų. Gyventojų netektis — 20 procentų — tokia pastebima, kad šiandien lietuviai rimtai rūpinasi valstybės saugumu. Užtat pastaraisiais metais stipriai išaugo NATO reagavimo pajėgų skaičius Baltijos šalyse. Šventa vieta niekada nebūna tuščia.

Būkštaudama dėl savo 65 kilometrų ilgio Suvalkų koridoriaus, Lietuva suteikė teritoriją NATO reguliarioms, beveik nepertraukiamoms karinėms pratyboms rengti. Suverenumas ir nacionaliniai interesai akivaizdžiai pasitraukė į antrą planą. Apie paprastus lietuvius apskritai niekas negalvoja, esant dabartinei situacijai, jie yra medžiaga, panaudojama kelyje JAV pasaulio dominavimo link. Tačiau šiame kelyje trukdo rusų "Iskanderai".

Amerikos Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva ("European Reassurance Initiative") turi daug milijardų dolerių biudžetą, ir Pentagonas veržiasi formuoti, aprūpinti ir dislokuoti Rytų Europoje naujas brigadas, kurios galės nuolat "būti šalia NATO fronto linijos, keisdamos savo pozicijas ir judėdamos iš šalies į šalį, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes".

Žinoma, niekas nenori branduolinio Armagedono, paprastai amerikiečiai mato savo šansą didelio geopolitinio priešo susidūrime su mažais, bet gausiais Europos vasalais. Ir Vilnius įtikinamai atlieka savo — savižudžio — vaidmenį.

Europoje niekam ne paslaptis, kad Šiaurės Atlanto aljansas jau seniai prarado gynybinį tikslą. Todėl daugiau nei 20 Europos sąjungininkų ir prie jų prisijungusi Kanada naudoja tikrus ar tariamus NATO pajėgumus už simbolinę kainą. Vašingtonas moka 2,6 karto daugiau nei visi kartu. Ta pati Vokietija ketina iki 2024 metų padidinti karinį biudžetą iki dviejų procentų BVP. Šiame fone Vilniaus gynybinis katarsis atrodo paradoksaliai — 2018 metais vyriausybė išleis patrankoms ir parakui 770 milijonų eurų — du procentus BVP ir daug daugiau nei Latvija (576 milijonų eurų) ir Estija (418 milijonai eurų).

* Ekstremistų organizacija, uždrausta Rusijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

124
Tegai:
Krašto apsaugos ministerija (KAM), Vokietija, Lietuva
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai