Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka.

Dalia žino, daryti: Lietuvoje surengtas eilinis "kremliofobų" šabas

104
(atnaujinta 12:59 2018.08.24)
Lietuvos sostinėje ES ir JAV aukščiausio lygio politikai aptarė gyvybiškai svarbius naujosios pasaulio tvarkos klausimus ne tik politinių ir ekonominių santykių tarp Vakarų ir Rytų fone, bet ir tarp NATO partnerių — JAV ir Europos Sąjungos

Rusofobų rojus

Nė mėnesio be rusofobinės retorikos iš Lietuvos politinio elito lūpų! Tarptautinės konferencijos "Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas", surengtos buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva, išvakarėse, Lietuvos konservatoriai, vadovaujami liberalo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, šalia Rusijos Federacijos ambasados pompastiškai atidarė Nemcovo skverą. O vasaros pradžioje Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino eilinį "Laisvosios Rusijos" forumą, kuriame ryškūs opozicijos atstovai, vadovaujami Michailo Chodorkovskio, aptarė, "kaip sukurti Rusiją be Putino".

Ir štai Vilniuje susirinko stambesnės figūros. JAV specialusis atstovas Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas. Jų kompaniją palaikė politikai ir ekspertai iš Vokietijos, Prancūzijos, Gruzijos, Moldovos, Lenkijos ir kitų šalių.

Ką daryti?

Kalbų retorika nepasižymėjo ypatinga įvairove. Buvo samprotaujama apie tai, kaip pasipriešinti Rusijos ir Kinijos ekspansijai, BRICS šalių plėtrai tarptautinėje arenoje. Aptarta, kaip susidoroti su bėgančiųjų į Europą srautu ir kovoti su terorizmo grėsmėmis. Kaip sutaikyti JAV ir Europos Sąjungą, sprendžiant taikomų muitų — kol kas plienui ir aliuminiui — klausimus.

Diskusijai toną suteikė konferencijos globėjas — buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Pabrėžtina, kad tarp pagrindinių dabartinių grėsmių jis pirmiausia pateikė ne Rusiją.

"Terorizmas, finansinis, ekonominis nesaugumas ir migracija — trys grėsmės, su kuriomis šiandien susiduria Amerika ir Europa. Tačiau kaip mes su jomis tvarkomės, ar esame vieningi, kaip kadaise, kai pasipriešinome komunistų ideologijai? Ar vis tik esame kiekvienas už save, kaip kas išmanome?" — cituoja Adamkų leidinys "Obzor".

Rusija, Rusija, Rusija!

Kas kaltas ir ką daryti su teroristais ir pabėgėliais? Racionalaus atsakymo į šiuos retorinius klausimus taip ir nerasta. Kaip visada, viso demokratinio pasaulio bėdos buvo primestos "Rusijos intrigoms ir įsikišimui". Na, o kam gi dar?

Rusija paskyrė Trampą JAV prezidentu, įvykdė valstybės perversmą Ukrainoje, sukėlė karą Donbase, aneksavo Krymą, vykdo didelio masto pratybas šalia NATO šalių sienų ir netrukus okupuos laisvę mylinčias Baltijos šalis. Rusijos programišių virusai siaučia viso pasaulio kompiuteriuose. O savo vamzdynais kaip aštuonkojis "Gazpromo" čiuptuvais apraizgė visą pasaulį — nuo Kinijos iki Vokietijos. Norisi šaukti iš bejėgiškumo! Būtina su tuo kažką daryti! Ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė žino, ką daryti ir kaip gyventi.

"Todėl būtina įveikti įtampą, susilaikyti nuo vienašališkų sprendimų ir laikytis savo įsipareigojimų — didinti saugumą, padidinti išlaidas gynybai, efektyviai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir infrastruktūrą, įgyvendinti NATO viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus", — sakoma prezidento spaudos tarnybos konferencijos išvakarėse išplatintame pranešime.

Kalbų puošmena

Savo iškalbingumo Lietuvos prezidentei antrino jos ištikimas pažas — užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Matyt, visa Užsienio reikalų ministerija visa savaitę svarstė, kaip į šiuolaikines realijas įpinti amžiną Lietuvos žmonių sielvartą dėl Molotovo-Ribentropo pakto.

"Liūdna, kad mūsų kaimynai mėgaujasi nebaudžiamumu, stabilumo stoka, tęsdami politiką, kuri, kaip jau esu minėjęs, tęsėsi 50 metų, naudodami tuos pačius metodus. Dabar, kad mes švenčiame kitų įvykių metines, tremčių, kurios įvyko dėl Molotovo–Ribentropo pakto, svarbu dar kartą pasakyti tai, ką aš kartais sakau: Molotovas vis dar gyvas ir laukia savo Ribentropo", — rėžė kalbą Linkevičius.

Kuo čia dėti Molotovas ir Ribentropas? Šiandien visa po Antrojo pasaulinio karo sukurta pasaulio tvarka žlunga. Vakarų vadovaujama JAV politinė ir ekonominė hegemonija baigiasi. Vienpolis pasaulis, įsteigtas po TSRS žlugimo, žlunga. JAV ir ES nebeturi įtakos pasaulio politikos ir ekonomikos organizacijoms, tokioms, kaip BRICS. Su tuo reikia susitaikyti.

Ryte pinigai, vakare — apsauga

"Demokratiniam pasauliui" liko vienintelė viltis — NATO. Bet net ir čia ne viskas sviestu patepta. JAV nusibodo už savo pinigus saugoti Europos prisiplakėlius. Donaldas Trampas vienareikšmiškai pasakė jaunesniems partneriams, kad nuo šiol JAV armija teiks saugumo paslaugas tik už realius pinigus. Ir tik iš anksto sumokėjus.

"O galima kėdes gauti ryte ir pinigus sumokėti vakare?" — meldė vargšai išlaikytiniai. "Taip, bet pinigai — iš anksto!" — griežtai atsakė Baltieji rūmai.

Mokėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms karinę duoklę Lietuva yra pasirengusi. Ir net daugiau, nei reikia. Politinės partijos jau pasiūlė pasirašyti bendrą susitarimą dėl gynybos, pagal kurį Vilnius įsipareigoja iki 2030 metų iki dviejų su puse procentų BVP padidinti saugumo ir gynybos išlaidas.

O jei reikės, pridėsime natūra — Lietuvos teritorija — bet kokio dydžio JAV karinio kontingento nuolatiniam buvimui ir neriboto skaičiaus raketų su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis išdėstymui.

Laimei, JAV ir Lietuva jau turi tokio bendradarbiavimo patirties. Gerbiamo Adamkaus valdymo metais viename Vilniaus priemiesčių buvo įrengtas CŽV kalėjimas įtariamiems terorizmu kaliniams kankinti ir laikyti nelaisvėje. O į visus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus galima nusispjauti, kai kalbama apie pasaulio saugumą ir pagrindinę Lietuvos globėją — Jungtines Amerikos Valstijas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

104
Tegai:
NATO, rusofobija, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Lietuviai nepriima "rusofobijos skiepų"
Rusofobija — leidimas į Lietuvos valdžią
"Mesijas" Pavilionis ir "rusų agentas" Ušackas susikibo nejuokais
Lietuva yra pasirengusi mokėti už rusofobiją
Lenkijos premjero tėvas tarybinių paminklų nugriovimą pavadino "smulkmenišku"
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Donaldas Trampas

Trampas išveda kariuomenę Vokietijos JAV labui. Ir viso pasaulio

(atnaujinta 14:33 2020.08.10)
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad artėjantis kariuomenės išvedimas iš Vokietijos atitinka Rusijos sulaikymo strategiją

Departamento vadovo padėtis yra blogesnė nei gubernatoriaus, nes jo žinioje yra tik vienas argumentas, palaikantis deklaruojamą poziciją. Formaliai JAV iš tikrųjų "perkels daugiau kariuomenės toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų". Bėda ta, kad atidžiai išnagrinėjus, ši tezė subyra į šipulius atskleisdama to, kas vyksta, esmę, o tai yra labai nepatogu amerikiečiams.

Beveik 12 tūkstančių karių paliks Vokietiją. Tačiau dauguma jų — 6,4 tūkst. žmonių — grįš namo į JAV. Likusi dalis bus perskirstyta kitoms Europos šalims, tame tarpe Italijai ir Belgijai. O šalia Maskvos — į  Lenkiją — bus išsiųsta tik tūkstantis kareivių.

Ne itin įspūdinga matematika, kad palaikytų Espero žodžius. Taip, kitaip būti negali, nes kolizija aplink JAV kontingentą Vokietijoje turi labai tolimą santykį su NATO ir Rusijos konfrontacija.

2018 metų birželio mėnesį "Washington Post" pranešė apie Pentagono atliktą didelio masto kariuomenės perkėlimo į Europą sąnaudų ir poveikio analizę. Laikraštis teigė, kad Trampas tais metais domėjosi šia idėja. Be to, JAV prezidento motyvai buvo susiję tik su nepasitenkinimu NATO sąjungininkais, kurie atsisako finansuoti gynybą. Visų pirma, tai buvo susiję su Berlynu, kuris daugelį metų atkakliai vengė padidinti savo karines išlaidas iki dviejų procentų BVP, kaip reikalaujama Šiaurės Atlanto aljanso chartijoje.

Prieš metus ši tema vėl pasirodė viešojoje erdvėje. Tuomet JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenelis tiesiogiai pareiškė apie savo šalies pasirengimą išvesti dalį savo karinio kontingento iš Vokietijos į Lenkiją, nes "įžeidžiama laukti, kai Amerikos mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už daugiau nei 50 tūkstančių amerikiečių Vokietijoje, o vokiečiai išnaudos savo biudžeto perteklių vidaus reikmėms".

Šis pareiškimas audringiausią trakciją sukėlė Lenkijoje. Per pastaruosius metus Lenkijos politikai ir žiniasklaida ilgesingai svajojo, kad jų šalis, o ne Vokietija, taptų pagrindiniu Amerikos karinių pajėgų akcentu Europoje. Reikėjo aptarti branduolinių ginklų perskirstymo perspektyvas. Tiesa, reikia pažymėti, kad šie pokalbiai kilo ne nuo nulio, juos išprovokavo valstybės pareigūnai, leidę tokiems įvykiams vystytis.

Apskritai, jei atskirsime faktus nuo politinių pareiškimų, planų ir lūkesčių, tada to, kas vyksta, esmė yra paprasta.
JAV daugelį metų bandė priversti Vokietiją, kaip vieną didžiausių pasaulio ekonomikų, smarkiai padidinti savo karines išlaidas, nes jei pasisektų, didžioji dalis lėšų būtų nukreipta užsienį. Amerikiečiai pasinaudojo grasinimais, spaudimu ir šantažu. Tačiau visos jų pastangos buvo nesėkmingos: Vašingtonui nepavyko nustumti vokiečių valdžios nuo užimamos pozicijos.

Matyt, Donaldas Trampas galop pavargo nuo to, kas vyksta, todėl dabar šalies gynybos ministras ir kiti pareigūnai vykdo priedangos operaciją valstybės vadovo priimtam sprendimui išvesti kariuomenę iš Vokietijos, kad JAV šioje situacijoje neatrodytų visiškai pralaimėjusios.

Štai kaip tai atrodo.

Iš vokiečių gauti to, ko norėjo jiems nepavyko. Papildomų investicijų į savo ekonomiką gauti nepavyko. Karinis kontingentas Europoje bus sumažintas — ir tai atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką ir galią. Kariuomenės išvedimas Vokietijai nėra reikšminga bausmė: Vokietija iš tiesų praras darbo vietas ir tam tikras lėšas, kurias uždirba aptarnaudama karinę infrastruktūrą, tačiau šie nuostoliai nepalyginami su tais, kurie būtų buvę, jei šalis būtų sutikusi su Vašingtono reikalavimais.

Apskritai, papildomas tūkstantis karių Lenkijoje yra vienintelis dalykas, leidžiantis JAV išsaugoti veidą ir pareikšti, kad ji tęs savo kursą sulaikyti Rusiją.

Turbūt įdomiausias visos šios istorijos klausimas yra klausimas, kodėl Trampas vis dėlto nusprendė išvesti kontingentą iš Vokietijos. Galų gale jam niekas netrukdė ir toliau traukti katę už uodegos, žiūrėk, gal būtų buvę mažiau neigiamų padarinių.

Ko gero, atsakymo reikia ieškoti Amerikos prezidento asmenybėje ir tiksluose, kuriuos jis išsikelia sau kaip nacionaliniam lyderiui.

Nepaisant viso savo ekscentriškumo, Donaldas Trampas iš tikrųjų yra sutelktas į sisteminių problemų, susikaupusių JAV, sprendimą, įskaitant radikalias priemones. Be kita ko, JAV pateko į spąstus, kai jos ekonominiai interesai ir pasaulio supervalstybės reputacija įsivėlė į tiesioginį konfliktą.

Tiesą sakant, prezidento nepasitenkinimas yra gana pagrįstas: Amerika ne tik perėmė Europos gynybos funkcijas, bet ir daugiausia investuoja į gynybą, o didžiosios ir turtingiausios Senojo pasaulio ekonomikos įsitaisė jai ant kaklo.

Be abejo, čia didžiausią poveikį daro tai, kad nė vienas iš jų, įskaitant Vokietiją, aiškiai netiki karinės grėsmės sau iš Rusijos realybe. Taigi, jei amerikiečiai nori tęsti savo karinius-politinius linksmybes su Maskva, tuomet Europa yra pasirengusi žaisti kartu su savo vyresniąja NATO partnere, tačiau Vašingtonas už savo ambicijas turi susimokėti pats.

JAV, kaip pasaulinės supervalstybės, statusas yra neatsiejama daugumos Amerikos elito vertybė, kuriai nedera gailėti pinigų. Net akivaizdžiai žlungantiems projektams.

Tačiau Donaldui Trampui tokia pozicija, regis, nepriimtina. Jis ne kartą ir atvirai pareiškė, kad pasaulinės vadovybės pareiga yra duoti konkrečią naudą JAV ir jos ekonomikai. Jei taip neatsitiks, vadinasi, supervalstybės statusas yra nenaudinga ir brangi nesąmonė, o jos palaikymui skirti ištekliai turėtų būti nukreipti į reikšmingesnes sritis.

Sprendimas išvesti dalį kontingento iš Vokietijos yra dar vienas pavyzdys, kad Trampo žodžiai atitinka principinius dalykus.
Suprasdamas, kad neįmanoma priversti Berlyno pakeisti savo pozicijos, jis pažvelgė į esamą padėtį kaip verslininkas ir pradėjo išlaidų mažinimo procesą.

Kariuomenės personalo perkėlimas pats savaime pareikalaus didelių išlaidų iš JAV, tačiau bet kokiu atveju tai yra pelningiau, nei toliau mokėti už jų buvimą Vokietijoje ilgus metus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad Donaldo Trumpo sprendimas ekonominiu požiūriu yra efektyvus ir atitinka nacionalinius JAV interesus.

Be jokios abejonės tai ardo ir visuotinę JAV hegemoniją, ir atvirai nurodo į jų silpnumą, nesugebėjimą toliau nešti visos prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštos. O tai jau atitinka viso pasaulio interesus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, JAV
Gelbėjimosi ratas, archyvinė nuotrauka

Kaip nepaskęsti iki maudymosi sezono pabaigos: pasakoja gelbėtojai

(atnaujinta 14:22 2020.08.10)
Latvijoje nuskendusių žmonių skaičius auga, tačiau gelbėtojai perspėja, kad ne visi gali užsiimti gelbėjimu vandenyje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuo šių metų sausio iš vandens telkinių ištraukė 80 nuskendusių žmonių: kaip nepapildyti šios statistikos, rašo portalas LSM.lv.

Šventoji, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Ekspertai ragina gyventojus rinktis oficialius paplūdimius poilsiui. Jei tokių netoliese nėra, saugiausia plaukti pakrante, tuo tarpu pageidautina, kad pakrantėje būtų žmonių, kurie nelaimės atveju galėtų ateiti į pagalbą.

Jūs negalite eiti maudytis perkaitę saulėje. Ir, žinoma, poilsis prie vandens yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu ar kitų svaigalų vartojimu.

"Kai žmogus yra apsvaigęs, galvoje kyla visokių drąsių idėjų, pavyzdžiui, plaukimas per vandens telkinį, šokinėjimas ant galvos. Kaklo slankstelių lūžis gali sukelti nuolatinę negalią ar mirtį", — sakė Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro vadovė Maja Pauininja.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola pažymi, kad jei kas nors nuskendo, pirmiausia reikia iškviesti gelbėtojus, o ne skubėti į vandenį ir bandyti padėti. Jei žmogus nusprendė išgelbėti skęstantį žmogų, tuomet reikia atidžiai ir objektyviai įvertinti savo įgūdžius, nes skęstantys žmonės dažniausiai panikuoja, griebiasi už gelbėtojų ir tempia juos į dugną.

"Jei nežinote, kaip atlikti gelbėjimo operacijas vandenyje, noras padėti gali baigtis kova už dviejų žmonių gyvybes. Šiemet buvo atvejis, kai žmogus puolė gelbėti, bet nesugebėjo ir žuvo. Įvertinkite savo galimybes", — pasakojo Vitola.

Pirmiausia reikia nuraminti auką, paaiškinti, kas bus toliau. Jei žmogus žino, kaip plaukti, tuomet galite duoti jam trosą (pavyzdžiui, automobilio), pritvirtinti prie peties ir nutempti į krantą. Kitas būdas — duoti skęstančiam žmogui į rankas plastikinį butelį ir traukti jį į krantą.

Gelbėtojai taip pat prašo tėvų nepamiršti, kad ilsėtis prie vandens su vaikais yra darbas. Negalite ilsėtis, turite nuolat stebėti, kas vyksta, o tai taikoma net ir pripučiamuose baseinuose šalia namo.

"Tvenkiniai, esantys šalia namo, turi būti aptverti. Vaikams užtenka labai nedaug iki nelaimės. Tai gali būti net pripučiamas baseinas", — teigė Pauininja.

Remiantis "Eurostato" duomenimis, Baltijos šalys yra pirmose trijose vietose pagal nuskendusių žmonių skaičių tarp visų ES šalių. Pirma yra Latvija. Viena iš priežasčių, kodėl Latvijoje yra tiek daug nuskendusių žmonių, yra latvių nesugebėjimas plaukti. Latvijos plaukimo federacija atliko apklausą šalies vidurinėse mokyklose ir nustatė, kad ketvirtadalis moksleivių visiškai nemoka plaukti.

Tegai:
Latvija, Baltijos šalys, skenduoliai
Dar šia tema
Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis — vienas žemiausių ES
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą