SGD Klaipedos nafta, archyvinė nuotrauka.

Vienas prieš vieną su SGD: kodėl EK negali išgelbėti Lietuvos nuo jos pačios pinklių

132
(atnaujinta 17:08 2018.08.28)
Lietuva visiškai viena kovoja su savo pačios sukurtomis problemomis, o biurokratinės taisyklės neleidžia Europos Komisijai jai pagelbėti

Klaipėdos uoste SGD terminalas Independence stovi tik Lietuvos iniciatyva, kuri nebuvo derinta su kitomis dviem Baltijos šalimis.

Dėl to SGD terminalo projektui Europos Komisija nesuteikė regioninio statuso ir jam nebuvo skirtas finansavimas iš ES biudžeto. Kokie Lietuvos planai dėl Independence — tik Lietuvos reikalas, jos "kūrybinė iniciatyva".

Lietuva — "Europos Komisijos jaunesnioji sesuo"

Šios iniciatyvos priežastis, jei ir įdomi, tai tik psichologijos požiūriu. Lietuva uoliai skleidžia mitus apie "agresyvią ir nenuspėjamą Rusiją ir jos baisųjį "Gazpromą", tokiu būdu bandydama gauti preferencijų iš užjūrio partnerių ir ES vadovybės.

Bet atėjo laikas, kai Lietuvos vadovybė pati patikėjo tuo, kad sako, patikėjo nuoširdžiai ir su atsidavimu — iki tokio laipsnio, kad pati ėmė bijoti savo fantazijos vaisiaus. Rezultatu tapo avantiūra su  Independence, kuri atvedė prie beprasmiško lėšų švaistymo iš skurdaus Lietuvos valstybės biudžeto ir elektros energijos kainos šalyje padidėjimo.

Lenkijos dujų terminalas, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Ar Lietuvos politikos pozicija taps pragmatiškesnė, laikas parodys, bet kol kas konstatuojamas faktas: Lietuva viena kovoja su problemomis, kurias pati susikūrė. Nepaisant to, kad Komisija laikosi beveik identiškos antirusiškos politikos, biurokratinės taisyklės neleidžia, kad ji ateitų į pagalbą bendraminčiams, kas atrodo gana juokingai. Esmė tame, kad pati Europos Komisija stengiasi įgyvendinti tam tikrus projektus "Europai išgelbėti nuo Rusijos dujų diktato".

Ekonominiu požiūriu, pati kovos su Rusija dėl dujų tiekimo į Europą idėja- tai absurdas, ir tai yra suprantama ne tik mūsų šalyje, šį klausimą svarsto ir Europos dujų įmonių vadovai. Dabartinis Austrijos kompanijos OMV vadovas Robertas Zele kalbėjo apie tai trumpai ir aiškiai: "Europa yra priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo lygiai tiek, kiek Rusijos dujų tiekėjai priklauso nuo Europos kaip verslo pirkėjo ir tai yra įprasta praktika."

Europos dujų įmonės nori dirbti būtent su "Gazpromu" — priešingai nei dauguma Europos politikų, jie mano, kad tai patikimas ir nuspėjamas partneris ir jie puikiai supranta, kad dujų tiekimo nutraukimą, 2006 ir 2009 metais sukėlė šalies, atsakingos už tranzitą, vadovybė.

Todėl ir projektas "Nord Stream-2" realiam Europos verslui yra grynai ekonomiškas, niekas nenori dirbti žinodamas galimą politinę riziką, susijusią su Ukraina. Ir dujų transportavimo sistemos Ukrainoje techninė būklė yra tokia, kad tranzitas gali būti nutrauktas bet kuriuo metu, be jokio įsikišimo iš išorės — įrengimai beveik 30 metų dirba be kapitalinio remonto ir modernizacijos.

Kodėl Europos Komisijos viršūnės pasisako ne tik prieš "Gazprom", bet ir prieš Europos dujų bendrovių ekonominius interesus, prieš energetikos bendrovių interesus, prieš Europos ekonomikos sektorių? Kalta dėl to… Rusija, ir šį kartą — be jokios ironijos, tai tikra tiesa.

Nuo 2009 metų vyksta EB ir Rusijos valdančiųjų susipriešinimas. Nuo tų pačių metų rudens ES vadovybė gyvena deginama pasipiktinimo Rusijos valstybe. Nuo 2009 metų EK vadovybė stengiasi parengti pačius sudėtingiausius veiksmus, dėl kurių gali sumažėti "Gazprom" rinkos dalis Europoje.

Rezultatas, tiesą sakant, panašus į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais — per tą laiką Rusijos dalis Europos dujų rinkoje nuo 22 procentų išaugo iki 35 procentų, bet ponai vis dar nenurimsta. Europos Sąjunga dėl tokio užsispyrimo švaisto biudžeto lėšas neracionaliems projektams, kurie yra "mirę" nuo gimimo momento ir skiriasi nuo to, ką išdarinėja Vilnius, tik švaistomų pinigų ir įdėtų pastangų apimtimi.

Politinės intrigos ir objektyvi realybė

EK vadovybės kova su "Gazprom" iš tikrųjų yra kova prieš sveiką protą ir objektyvią tikrovę. Šalia esamų problemų ES šalių ekonomika auga, nors ir ne visų, bet bendras vidurkis yra virš nulio. Bet koks ekonomikos augimas gali būti grindžiamas tik didėjančiu energijos suvartojimu, būtent taip yra nuo žmogaus civilizacijos atsiradimo.

Nuo anglies ir mazuto naudojimo Europa atsisakė pati — dekarbonizavimo ideologija buvo patvirtinta Paryžiaus susitarime. Po 2011 metų, įvykus tragiškai avarijai Japonijos atominėje elektrinėje "Fukushima-1", daugelyje Europos šalių atsisakė vystyti branduolinę energetiką. Todėl liko tik gamtinės dujos, kurių gamyba Europoje kasmet mažėja: seni ištekliai baigiasi, naujų rasti nepavyksta.

Tradiciniai dujų tiekėjai vamzdynais, išskyrus Rusiją — valstybinės Alžyro ir Norvegijos įmonės, bet "Sonatrach" ir "Statoil" neturi galimybės didinti apimtis. Telkiniai Alžyre taip pat sensta, tačiau auga populiacija ir ekonomika – jei ir yra Europai iš šios pusės ko tikėtis, tai tik tiekimo apimčių mažėjimo, o ne didėjimo. "Statoil" kruopščiai tiria visas prieinamas teritorijas, bet radiniai labai reti ir jų apimtys vargu ar kompensuos senųjų išteklių gamybos nuosmukį.

O "Gazprom" jau dešimtmetį dirba su koeficientu nuo 1,5 iki 1,8 : jei per metus sąlyginai pagaminta 100 milijardų kubinių metrų dujų, o tuo pačiu metų rasta išteklių kuriuose yra dujų nuo 150 iki 180 mlrd. kubinių metrų — ką daryti šioje situacijoje? Pereiti prie SGD? Bet tai brangiau. Jūs pateikti paprasčiausią palyginimą:  vienas dalykas yra parduoti stiklinę vandens, kuri pasemta iš ežero, o kitas — stiklinę vandens, kuri ką tik buvo užšaldyta, ką anksčiau savo lėšomis padarė pardavėjas. Taip, žinoma, dujų siurbimas vamzdynais, taip pat kainuoja pinigus, bet jų reikia daug mažiau, nei skystinti, transportuoti jūra ir vėl paversti gamtinėmis dujomis.

Europos Komisija kruopščiai ieško potencialių tiekėjų už Europos ribų. Vasaros pradžioje su didžiuliu sąmyšiu žiniasklaidoje įvyko dujotiekio iš Azerbaidžano atidarymas. Puiki naujiena yra ta, kad per metus dešimt milijardų kubinių metrų Kaspijos dujų bus pristatyti į Europą. Tačiau bendras dujų suvartojimas 2017 metais ES sudarė daugiau nei 500 mlrd. kubinių metrų dujų, o "Gazpromo" tiekimo apimtys sudarė 194.3 milijardus kubinių metrų.

Yra dar vienas niuansas, kurio žiniasklaida, pažadėjusi "Gazprom" monopolijos mirtį ", nusprendė nepastebėti. Šių metų sausio mėnesį po ilgos pertraukos sutartį su" Gazprom "dėl dviejų milijardų kubinių metrų dujų tiekimo pasirašė …..Azerbaidžanas. Šios šalies specialistai nesišvaistė komentarais, bet vieną sakinį vis tik pavyko iš jų išdauti: ". Preliminarios prognozės Šach-Denizo dujų radybos vietoje buvo per daug optimistinės"

"Šach-Deniz" — ta pati vieta, iš kurios  nukreiptos į Turkiją ir pasieks Europą. Europos Komisijai malonu tikėti, kad per TANAP dujotiekį pateks tik Azerbaidžano dujos? Nėra problemų – tegu nors reklamjuostę paskelbia savo svetainėje, niekas neprieštarauja. Yra noras kurti tranzito mazgą Turkijoje ir priklausyti nuo jo — Rusija ir šiuo atveju neprieštarauja.

Tai tik vienas nesantaikos su Rusija materializacijos pavyzdys 2009 metais, o jų dar daugybė, ir, pavyzdžiui, į tuos pavyzdžius, kurie yra tiesiogiai susiję su Baltijos valstybėmis, siūlau atidžiau pažvelgti kituose straipsniuose. Jie yra tikrai pamokantys ir leidžia geriau suprasti Europoje vykstančias tendencijas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
132
Tegai:
socioekonominės problemos, SGD, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Know-how" dujų versle: kodėl Trampas pasiūlė ES statyti uostus SGD
Lietuva planuoja įsigyti SGD laivą-saugyklą
Ekspertas: SGD terminalas išlėks į orą, jei ten dirbs lietuviai
Sunkusis ekranoplanas А-050 Čaika-2, archyvinė nuotrauka

"Kaspijos monstro" atgimimas: būti ar nebūti

(atnaujinta 17:59 2020.08.06)
Artimiausiu metu į Rusijos karinį jūrų laivyną grįš sunkieji koviniai ekranoplanai — naujausioje versijoje su sparnuotosiomis raketomis

Jie gali veikti šalia gimtųjų krantų ir atokiausiuose planetos regionuose, esant bet kokioms klimato sąlygoms, be bazinės infrastruktūros.

Vienintelis pasaulyje rusiškas raketinis ekranoplanas "Lun" liepos 31 dieną buvo nutemptas jūra nuo Kaspijsko iki Derbento, kur jis taps centriniu "Patriot" parko eksponatu.

Po ilgų bandymų pastatytas prieš 34 metus Žemutiniame Naugarde ekranoplanas "Lun" 1991 metais buvo perduotas Kaspijos flotilės bandomajai operacijai. Ir liko vienintelis iš aštuonių projekto 903 suplanuotų prietaisų serijos. Tačiau ekranoplanai neliko užmarštyje.

Dėl didelio greičio (500 km / h) ir mažo skrydžio aukščio (7–10 metrų), raketas nešiojantys ekranoplanai nepastebimi radarų pajėgia įveikti tūkstančius kilometrų virš jūros ir lygumose, iš netikėtų krypčių priartėti prie priešo karinių jūrų pajėgų bazių ar lėktuvnešių grupių ir smūgiuoti raketos paleidimo atstumu.

Naujieji ekranoplanai išplės karinių jūrų pajėgų kovos galimybes. Anksčiau Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statybos skyriaus vadovas, 1-osios pakopos kapitonas Vladimiras Triapichnikovas teigė, kad "ekranoplanų kūrimas" bus įtrauktas į laivų statybos programą iki 2050 metų.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija sudarė taktinę ir techninę užduotį sukurti naują ekranoplaną, vyksta eksperimentiniai projektavimo darbai. Pirminiais duomenimis, naujasis ekranoplanas startuos 2022 metais.
Žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie "Kaspijos monstro" atgimimą (nes aparatas Vakaruose taip buvo vadinamas dėl milžiniško dydžio ir fantastiškos išvaizdos). Neliko nuošalėje nei Amerikos "National Interest", nei kinų leidinys "Sohu". 

Mokslo, technologinė ir gamybinė bazė yra — Rusija, kurdama daugiafunkcinius ekranoplanus žymiai lenkia Vakarų šalis. Taigi, "Lun" gerai skraidė ir vykdė raketų paleidimus prieš 29 metus, o "Boeing Pelican" — krovininis ekranoplanas, kurio projektinė talpa buvo 1200 tonų (skyrius buvo apskaičiuotas 17 "Abrams" tankų) — nebuvo pastatytas net kaip prototipas.

Kokios yra Rusijos karinio jūrų laivyno kovinių ekranoplanų atgimimo perspektyvos šiandien?

Taikymo ypatumai

Daugiafunkciniai ekranoplanai (Vakaruose jie vadinami WIG — "Wing-In-Ground effect") artimiausiu metu gali tapti pagrindu kurti ir naudoti naujausias didelio tikslumo sparnuotąsias ir viršgarsines raketas, smogiamuosius dronus, elektromagnetines patrankas, sunkiąsias torpedas.

Kaip greitojo reagavimo pajėgos, smogiamieji ekranoplanai galėtų veiksmingai patruliuoti Rusijos Arktyje.
Desantinėje (krovininėje) modifikacijoje, šie įtaisai leis greitai perkelti karius su standartine ginkluote ir šarvuočiais dideliu atstumu. Naujieji ekranoplanai praktiškai nematomi priešų radarams, efektyvumu ir keliamąja galia pranoksta lėktuvus ir sraigtasparnius.

Jie leidžia "nukreipti jėgą" dideliu atstumu nuo konflikto zonos ("Čaika-2" — iki 5000 km) ir visose srityse tobulina Rusijos pajėgas.

Anot "National Interest", naujasis ekranoplanas A-050 "Čaika-2" yra "Kaspijos monstro" reinkarnacija ir yra kuriamas (Žemutinio Naugardo centriniame projektavimo biure, pavadintame Aleksejevo vardu) keleiviams (iki 100 žmonių) ir kroviniams gabenti pakrančių zonose, įskaitant Arktį. Statoma visa eilė "sparnuotų laivų" su įvairia talpa (specializacija), ir pakils į dangų ne vėliau kaip 2022 metais.

Anksčiau Kinija inicijavo derybas dėl kelių ekranoplanų "Čaika" pirkimo Liaudies išsivadavimo armijai. Tai netiesiogiai rodo aukštą transporto priemonės pasirengimą ir efektyvumą, o tai gali būti didelis netikėtumas potencialiam priešui.

Kaip aviacijos rūšis be aerodromų, ekranoplanai yra naudingi ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui, Rusijos NPO "Ekolen" kuria civilį "Kaspijos monstro" analogą — antžeminę-oro amfibiją, galinčią skraidyti lėktuvo greičiu ir kurios daug didesnė krovinių talpa — iki 750 tonų — skirta eksploatuoti jūrose ir upėde, tundroje ir dykumoje. Pakilimui ir tūpimui ekranoplanui reikalingas tik pakankamas vandens plotas arba lygus žemės plotas.

Nepakartojamas pasirodymas

Ekranoplanas naudoja efektą, kuris atsiranda skrendant labai mažame aukštyje, kai įeinantis oro srautas sukuria tankią "oro pagalvę" po sparnu. Pakilęs virš jūros (ledo lauko, snieguotos lygumos ar pietų stepių), prietaisas įgyja stabilumą ir "sklando" iki 500 km / h greičiu, esant minimalioms kuro sąnaudoms ir esant dideliam naudingam kroviniui: "Čaika-2" — iki 10 tonų.

Aleksejevo vardo projektavimo biuras Žemutiniame Naugarde taip pat dirba kuriant sunkiąją ekranoplano A-080 "Chaika-3" versiją, kurios kilimo svoris yra 100 tonų. Perspektyvus aparatas bus aprūpintas šiuolaikine Rusijos avionika ir navigacijos bei akrobatinio skraidymo kompleksu. Jis galės savarankiškai vykti į neapšviestą pakrantę su penkių laipsnių nuolydžiu, bazuotis ant vandens ir aerodromuose.

Net senas geras "Lun" yra technologiškai įspūdingas, kuris 450 km / h greičiu galėtų įveikti daugiau nei 2000 km, aukštyje nuo trijų iki 500 metrų, ir būdamas tokio dydžio kuro sunaudoja penkis kartus mažiau nei transporto lėktuvas.

Pagarbą kelia vien jo išvaizda. Korpuso priekyje, ant pilono, yra 8 traukos varikliai  (Il-86 turbinos pagrindu), kurių purkštukai yra išdėstyti kampu į vandenį,kad sustiprėtų žemės efektas (įpurškiamas srautas atsispindi sparnuose, esančiuose šiek tiek už nugaros). Ant ekranoplano korpuso yra trys poros priešlėktuvinių raketų ZM-80 "Moskit", kurių nuotolis iki 250 km, ir orientacinis radaras. Ilgis yra beveik 74 metrai, o trapecijos formos sparnai, kurių plotis yra 44 metrai, o plotas — 550 kvadratinių metrų, vainikuoja erdvėlaivio išvaizdą, o maksimali kilimo masė yra 380 tonų.

Kalbant apie kovinę misiją, trijų viršgarsinių raketų "Moskit" būtų pakakę lėktuvnešiui sunaikinti. Ekranoplanai buvo sukurti TSRS kariniam jūrų laivynui kaip priemonė sunaikinti priešo laivus. Pirmasis "Lun" skrydis įvyko 1985 metais. Didelis greitis ir ilgaamžiškumas, kartu su aukštais naudingumo rodikiais ir galimybe judėti per sausumą ir ledą (taip pat skristi dideliame aukštyje) nuo pat pradžių suteikė neįtikėtinų galimybių.

Ekranoplanai "Lun" ir  "Orlionok" gerai pritaikyti raketoms ir desantininkams pristatyti. Desantinis "Orlionok" buvo mažesnis, jis buvo skirtas greitam kariuomenės ir įrangos (iki 150 desantininkų ar dviejų pėstininkų kovos mašinų) gabenimui. Žlugus TSRS, visos serijos prietaisų statyba buvo sustabdyta (iki to laiko antrasis 903 projekto "Lun" buvo paruoštas 95 proc.), o kovinis "lėktuvnešių žudikas" buvo juokais paliktas Kaspijske.

Tai neturėtų pasikartoti, nes Vakarų "partneriai" vis tiek to neįvertins. Šiandien kokybiškai naujame technologiniame lygyje įmanoma ir būtina pagerinti ekranoplanų kovines savybes — ir sustiprinti taiką Rusijos ir jos sąjungininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekranoplanas, Kaspijos jūra, Rusijos karinis jūrų laivynas, Rusija
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Tarptautinė alaus diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 7-osios šventės

(atnaujinta 17:55 2020.08.06)
Nuo rugpjūčio 7 dienos iki metų galo lieka 146 dienos, šia dieną švenčiama Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 220-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

Tarptautinė alaus diena

Pirmą rugpjūčio penktadienį švenčiama Tarptautinė alaus diena. Nuo 2007 m. ji pradėta švęsti JAV, Kalifornijoje, Santa Kruzo baruose. Vėliau išplito po visą pasaulį. Šią dieną visi alaus mėgėjai kviečiami iškelti alaus bokalą su draugais.

Alus — vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Liepos 18 dieną švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Ji skirta alaus gamintojams, tądien rengiamos alaus ragavimo ir vertinimo varžybos.

Ši diena istorijoje

1259 metais Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos). Istorijos eigoje Žemaitiją savo priešams net kelis kartus užrašė ne tik Mindaugas, bet ir Vytautas. Tačiau  tik Skalva ir Dainava ilgam išnyko iš Lietuvos žemėlapių. Žemaitija, kuri per daugelį šimtmečių buvo bene labiausiai strateginiais sumetimais atiduodama ar niokojama svetimšalių kariuomenių, iki dabar išlaikė savo išskirtinumą ir unikalumą.

Šią dieną 1861 metais Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

1992 metais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga akredituota prie Jungtinių Tautų.

2004 metų rugpjūčio 7 dieną Gdanske Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai —  Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) — aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automobilių magistralės "Via Baltica" tiesimo bei Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

1945 metais — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

Šią dieną vardadienius švenčia Donatas, Kajetonas, Sikstas, Drąsutis, Jogailė, Klaudija, Jogilė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai