Emanuelis Makronas ir Vladimiras Putinas

Masinė ataka: kaip Vokietijos URM vadovas ir Makronas išgąsdino Grybauskaitę

479
(atnaujinta 17:26 2018.09.03)
To ir reikėjo tikėtis. Lietuvos politinio elito siaubui, Vakarų Europa pripažino neįsivaizduojanti savo ateities be Rusijos

Šią mintį beveik tuo pačiu metu ir beveik tais pačiais žodžiais išsakė ne tik faktinis Vakarų Europos lyderis Emanuelis Makronas, bet ir auganti Vokietijos politikos žvaigždė, jos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. Šis galingas duetas ir turėtų nulemti ES ateitį, nepaisant Baltijos šalių vadovų nuomonės.

Emmanuelis Makronas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Гунеев

Rugpjūčio pabaigoje, kalbėdamas su Prancūzijos ambasadoriais, Makronas tiesiai šviesiai įvardijo Rusiją "strategine Europos Sąjungos partnere". (Truputį skiriasi nuo "teroristinės valstybės" sąvokos, ar ne?) Tokiais atvejais improvizacijų nebūna, Makrono kalba buvo paruošta iš anksto. Ir tai — nepaisant Ukrainos klausimo. Beje, ši šalis su pačios susikurtomis problemomis vis mažiau domina Europą.

Vytautas Landsbergis, kuris visada turėjo jautrią muzikinę ir geopolitinę klausą, neveltui ėmė skambinti visais pavojaus varpais. Jis tuoj sureagavo pagiežingu straipsniuku viename piktame propagandiniame portale, kurio esmė paprasta. Esą kai kurie "minkštieji" Vakarų Europos "politikieriai" pasiruošę vėl pulti į Rusijos glėbį, parsiduoti. Esą jau ir atitinkama alternatyvioji ideologija paruošta, belieka tik baigiamieji veiksmai.

Senelis iš esmės teisus. Tik ne ideologija paruošta ir ne politikai "suminkštėjo", o veikia geopolitiniai ir sveiko proto dėsniai. Vakarų Europa nebegali ilgainiui išspręsti savo saugumo ir ekonominių  problemų be Rusijos. Be tokios didelės kaimynės. Ir tai natūralu. Kas mokėsi istorijos, tas viską puikiai supranta.

Beje, būtent apie istoriją ir kalbėjo Makronas, pabrėždamas, kad Rusijos istorija plėtojosi kartu su Europos istorija, kaip vienas procesas. Tą patį jis pasakė ir apie  Turkiją (tuo pačiu teigdamas, jog kooperuojantis su šiomis šalimis įmanoma pasiekti taiką Sirijoje).

Kaip ryškiai šie Makrono teiginiai prieštarauja Lietuvoje vyraujančiai ir nuo faktų visiškai atitrūkusiai ideologijai, kurios pagalba demonizuojama Rusija. Lietuvos politiniam "elitui" jau tapo tiesiog gero tono ženklu priešinti Europos ir Rusijos istoriją, priešinti jų interesus, jų mentalitetus bei ateities vizijas. Esą Rusijoje viešpatauja despotija, kuri neįsilieja į Europos paveikslą. 

Makronas kreipėsi ne tik į Prancūzijos ambasadorius, bet tarytum ir į Lietuvos valdančiuosius: "Mes turime priimti tai, kad bus plačioji Europa, platesnė net už Europos Sąjungą". Negana to, Makronas  tolsta nuo Amerikos, sakydamas, kad nebegalima vien tik jai patikėti Europos saugumo, ir kad europiečiai patys turi jį garantuoti.

Tai — jau visiškas atlantizmo dogmų atsisakymas. Atlantizmo doktrina skelbė, kad JAV ir Europa yra amžinai susijusios saugumo prasme. Bet ką belieka daryti Europos lyderiams, jei pati Amerika Donaldo Trampo asmenyje pirmoji nusisuka nuo Europos ir laužo bendradarbiavimo normas?

Makroną stebintys Vakarų analitikai, tiesa, perspėja, kad jo žodžiai ir veiksmai dažnai nesutampa. Tačiau politikoje viskas prasideda nuo žodžių. Svarbūs žodžiai jau ištarti. Ir ne vien Makrono lūpomis. Jam paantrino Vokietijos diplomatijos vadovas Maasas.

Daliai Grybauskaitei turėjo pasišiaušti plaukai ir išpilti šaltas prakaitas, skaitant rugpjūčio pabaigoje Vokietijoje pasirodžiusį Maaso programinį straipsnį. Juk tai erezija po erezijos! "Europos ir Amerikos vertybės sutampa vis rečiau", — rašo jis. "Kai Amerika peržengia ribas, mes turime sudaryti atsvarą". "Mes neleisime lipti per mūsų galvas ir mūsų sąskaita. Teisingai darėme, gindami Europos kampanijas nuo sankcijų". (Turimos omeny JAV sankcijos už bendradarbiavimą su Iranu). "Suvereni, stipri Europa yra mano esminis tikslas".

Ir tai — tik dalis Maaso citatų. Bet ir jų pakanka, kad suprastum: Europos politikų galvose vyksta tikras vertybių perkainojimas. Dešimtmečius trukusi meilė ir ištikimybė Vašingtonui tirpsta it sniegas šiltą pavasario dieną. Atkreipkite dėmesį, kad taip kalba aukščiausieji Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai, kuriuos tarsi turėtų varžyti protokolas ir atsargumas. Tad ką tuomet galvoja jų pavaldiniai, nevaržomi panašių pančių?

Linui Linkevičiui, Daliai Grybauskaitei ir daugeliui naujojo Lietuvos elito atstovų  ateina didelių išbandymų metas, tarsi kokiais 1989-aisiais. Vėl griūva dogmatizuota konstrukcija, prie kurios jie ir tada, ir dabar buvo puikiai prisitaikę ir darė savas karjeras.

Darė jas, per daug nesukdami sau galvos dėl tokių "menkniekių" kaip asmeninis padorumas, orus, savarankiškas mąstymas. Todėl dabar jiems belieka menkas pasirinkimas: arba vėl prisitaikyti prie naųjųjų realijų, arba pripažinti klydus. Tačiau būsima mūsų politinio elito taktika jau nebe tokia svarbi. Kokia ji bebūtų, nuo jos mažai kas priklausys. Vakarų Europa palaipsniui suartės su Rusija. Joms trukdys Vašingtonas, bet jis silpsta, todėl ilgainiui tikrai atsiras "plačioji Europa". Ir mes nuo jos niekur nedingsime.

Sveiki atvykę į naująją geopolitinę realybę.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

479
Tegai:
Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas, Dalia Grybauskaitė, Europa, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Makronas pareiškė norintis "istorinio dialogo su Putinu"
Ukrainos organizacijos išreiškė norą atkurti ryšius su Krymu
Merkel vyksta į žvalgybą: apie ką Vokietijos kanclerė kalbės su Lietuvos vadove
Austrijos žiniasklaida paaiškino Putino populiarumą Vakaruose
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos pasienio postas, archyvinė nuotrauka

Ignalinos rajone buvo sulaikyti keturi migrantai Irako ir Afganistano

(atnaujinta 18:57 2020.07.13)
Užsieniečiai neturėjo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje ir po sulaikymo pateikė prašymus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė keturis, įtariama, neteisėtai į Lietuvą patekusius irakiečius ir afganistanietį. Jie pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

Penktadienį į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardą paskambinęs vyras pranešė Ignalinos rajono Vilėkų kaimo prieigose matęs kelis įtartinus asmenis.

Į nurodytą vietą buvo nusiųsti Tverečiaus užkardos pasieniečiai, kurie sulaikė keliu einančius tris vyrus ir moterį. Nuo čia iki sienos su Baltarusija – apie 3 kilometrus. 

Du vyrai ir moteris turėjo Irako piliečių pasus. Trečias vyras VSAT pareigūnams pateikė Afganistano piliečiui išduotą šios šalies grįžimo pažymėjimo išrašą. Užsieniečiai nešėsi kuprines su asmeniniais daiktais, turėjo grynųjų pinigų.

Neteisėti migrantai neturėjo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje. Po sulaikymo migrantai pateikė prašymus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.

Užsieniečių grupė izoliuota patalpose Ignalinoje. Migrantus saugo pasieniečiai. Vyksta įvykio tyrimas, užsieniečiai apklausiami dalyvaujant vertėjams.

Tegai:
Afganistanas, Irakas, Ignalinos rajonas
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkijai svarbesni darbo migrantai nei turistai iš Baltijos šalių
Lietuvoje dėl nedarbo migrantai kenčia mažiau nei vietiniai gyventojai
Ukrainiečiai padėtų: Estijos ūkininkai kenčia be migrantų
Irake nuo kilimo ir tūpimo tako nuriedėjo amerikiečių karinis lėktuvas