Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka.

ES planai kontroliuoti Rusijos energetinius išteklius žlugo

85
(atnaujinta 13:30 2018.09.04)
ES vadovybės ir Rusijos santykių pablogėjimas įvyko 2014 metais. Visos prieš tai buvusios Rusijai taikomos sankcijos yra galutinis prieš penkerius metus įvykusios situacijos rezultatas, o Ukrainos įvykiai tapo tiktai pretekstu. Ir ta situacija buvo tiesiogiai susijusi su energija bei energijos šaltiniais

Europos energetikos chartija ir jos sutartis

Iniciatyva, pavadinta Europos energetikos chartija, prasidėjo seniai, 1990 metais. Sovietų Sąjunga pradėjo tiekti savo energetinius išteklius į Europą dar 1960 metais, o iki 1980 metų pabaigos visame žemyne ​​jau buvo nutiestos naftos ir dujų tiekimo magistralės. Tada, 1980-ųjų pabaigoje, prasidėjo Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos, į kurią buvo įtrauktos Rytų Europos šalys, žlugimas.

Dramatiški pokyčiai politinėje sferoje lėmė tai, kad šiose šalyse pradėjo keistis įstatymai ir teisės aktai, senosios Europos šalys norėjo, kad tiekimo iš Sovietų Sąjungos procesai nenutrūktų. 1998 metais Energetikos chartiją pasirašė ir Rusija — chartija buvo deklaracinio pobūdžio ir nenustatė dalyviams jokių įsipareigojimų.

Taip, pačios idėjos sukurti chartiją iniciatorius, olandų premjeras Ruudas Lubbers, pirmą kartą paskelbdamas koncepciją, kalbėjo tiesmukai:

"Šalys — ES narės investuos į Rytų Europos šalių ekonomiką, kurios mainais aprūpins Vakarus energijos ištekliais. Rytų Europai labiau nei bet kada reikia investicijų, tuo pačiu metu ES šalys siekia nepriklausomybės nuo kitų tiekėjų, tokių kaip OPEC šalys, ir suinteresuotos įvairinti energijos tiekimą."

Bet mažai kas kalba ir, tiesą sakant, Rusija niekada nebuvo "Rytų Europos" šalis.

Tačiau iki 1994 metų Europos biurokratija sukūrė dokumentą, kuris jau buvo privalomas visoms šalims, pasirengusioms pasirašyti Energetikos chartijos sutartį (ECS). Rusija pasirašė ir ją, ir net sudėtingais 90-aisiais lyderiai šalyje tai padarė tik dėl to, kad buvo "saugiklis" Energetikos chartijos sutartyje: jis reikalavo Parlamento, mūsų atveju — Dūmos, ratifikacijos.

Nėra prasmės aprašinėti visų ECS niuansų, pagal visas geriausias Europos biurokratijos tradicijas ją sudaro 250 puslapių teksto, o geriausia charakteristika yra tai, kad net Boriso Jelcino, liberalių idėjų garbinimo vyriausybėje dienomis, Valstybės Dūma Energetikos chartijos taip ir neratifikavo.

ECS reikalavo lygių teisių užsieniečių – "europiečių", interesantams tiriant ir kuriant bet kokius energijos šaltinius Rusijoje, suteikti prieigą prie magistralinių vamzdynų ir pan. Tuo tarpu ECS investuotojams netaikomi jokie įpareigojimai, kuo 2006 metais įsitikino Rusija. Būtent tuomet įvyko pirmoji "Ukrainos tranzito krizė", pirmasis Rusijos dujų tiekimo į Europą nepakankamumas.

Kaip ir Rusija, Ukraina buvo ECS narė, tačiau konflikto dalyviai negaudavo jokios ES paramos — krizė buvo išspręsta dvišalėse derybose. ES, Europos politikai, Europos Komisijos pareigūnai dėjo visas pastangas, kad įtikintų Rusijos vadovybę, kad reikia ratifikuoti ECS, tačiau pasipriešinimas tik padidėjo. Rusija nenorėjo atsisakyti gamybos ir transportavimo, kontroliuojant užsienio ir tarptautines kompanijas.

Rusija tampa nevaldoma

2008 metais, kaip tik prezidento rinkimų kampanijos metu, Dūma priėmė įstatymą №57-FZ iškalbingu pavadinimu – "Dėl užsienio investicijų procedūros verslo subjektams, strategiškai svarbiems šalies gynybai ir valstybės saugumui". Įstatyme buvo numatyti akivaizdūs užsienio investuotojų veiklos apribojimai, o strateginiai sektoriai, be kita ko, apėmė viską, kas susiję su energijos išteklių gavyba, perdirbimu ir transportavimu. Tai buvo atviras iššūkis visiems tarpvalstybiniams Europos politikams – Rusija tapo nevaldoma, ji atvirai priešinosi diktatui.

Lenkijos dujų terminalas, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Алексей Витвицкий

2009 metais įvyko antroji "Ukrainos tranzito krizė", ir vėl ES nedalyvavo, sprendžiant ginčytinus klausimus. 2009 metų vasarą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas sutiko su energetikos ministro Sergejaus Šmatko laiške išdėstytomis mintimis, apie tai, kad Rusijos dalyvavimas ECS neturi jokios praktinės prasmės, o ES reikalavimai yra neparemti jokiais abipusiais įsipareigojimais. 2009 metų rudenį Rusija oficialiai pasitraukė iš ECS ir EC.

Rusija neatsisako tiekti savo energetinius išteklius Europos vartotojams, tačiau ketina tai daryti lygiomis teisėmis, remdamasi dvišalėmis sutartimis. Fantastiška! Galų gale, pasak pasaulio liberalios ekonomikos šalininkų, po 1991 metų Rusija tapo "trečiojo pasaulio šalimi", kurios pareiga paklusniai laikytis direktyvų. Ji turėjo sutikti su bet kokiomis sąlygomis, kurias jai pateikė "vyresnieji europiečiai".

Būtent nuo 2009-ųjų metų rudens prasidėjo antirusiškų nuotaikų bumas, nuo šios datos prasidėjo bandymai sustabdyti, sutramdyti Rusiją, "pastatyti ją į vietą". 2014-ųjų metų įvykiai Ukrainoje sėkmingai atsidūrė "po ranka", ne daugiau.

Europos atsiskyrėliai

Nuo 2009 rudens Europoje atsirado ir ėmė stiprėti grupė bendrovių, kurios nemato nieko smerktino tame, kad dalyvautų bendruose su Rusija energetikos projektuose, jeigu dvišalės sutartys su Rusijos koncernais garantuoja stabilumą, suteikia galimybę plėsti verslą ir gauti pelno.

Mes kalbame apie Europos naftos ir dujų bendroves, kurios bendradarbiavo su Rusija tais laikais ir bendradarbiauja dabar, nepaisydamos Europos Komisijos spaudimo. "Nėra jokios politikos, tik verslas": Rusija turi išteklių, kurių reikia šiems verslininkams, o jie žino, ką daryti su šiais produktais, ir todėl jie nenori paklusti politikams, kurie trukdo jiems dirbti.

Pažvelkite į Europos projekto dalyvių "Nord Stream-2" — sąrašą: Prancūzų "Engie", Austrijos "OMV", olandų "Royal Dutch Shell", ir "Uniper" Vokietijos "Wintershall". Įmonės su daugiamete istorija, kurių biudžetai viršija 2004 metais įstojusių Rytų Europos šalių biudžetus. Diktuoti jiems, su kuo ir kaip jie turėtų vystyti verslą, Europos Komisija negali – ne ta svorio kategorija.

Savo vaidmenį atlieka ir tai, kad ES sukūrė visą korpusą savo įstatymų pagal liberalią ekonominę doktriną. Europos Komisija pati ir likvidavo, padarė neįmanomą bet kokį papildomą ekonominį spaudimą privačiam verslui. Žinoma, galima sudaryti nepakenčiamas sąlygas verslui įvairiais  patikrinimais, išpūstais iki absurdo aplinkosaugos reikalavimais, tačiau tai nėra taip paprasta – teisininkai, dirbantys dujų ir naftos korporacijose, turi nepalyginamai daugiau įgūdžių nei Europos Komisijos biurokratai.

Naujausias pavyzdys — pernykštis EK bandymas "Nord Stream-2" pritaikyti trečiojo energetikos paketo reikalavimus, kai dujų korporacijų teisininkai Europos biurokratus "pastatė į tipišką Kamasutros pozą".

Tiesioginė to pasekmė — pagrindinėmis "kovos su Rusijos dujų diktatu" aktyvistėmis tapo šalys, kurių valstybiniai biudžetai yra kritiškai priklausomi nuo subsidijų iš ES biudžeto. Ar bent kartą girdėjote, kad Prancūzija, Vokietija ir Italija priešintųsi Rusijos pasiūlytiems energetikos projektams? Bet faktas, kad "aktyvistai" buvo Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Bulgarija, nekelia nuostabos, nors jų politikai nepavargsta kartoti, kad jų šalys yra "laisvos, nepriklausomos ir pasitikinčios savo jėgomis."

Tik galiausiai susiformavo tokia "kūrybinė komanda", kad tie energetikos projektai, kuriuos ji vysto, kad pakenktų Rusijai, geri tik tuo, kad pakelia nuotaiką. Ir mes būtinai į juos pažvelgsime atidžiai – gerų humoristų Rusijos scenoje liko nedaug, todėl Europos "humanitarinė pagalba" bus kaip tik laiku.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

85
Tegai:
energetika, Rusija, ES
Dar šia tema
"Aukščiausio lygio "trolis"": kodėl Junkeris pažadėjo Trampui padidinti SGD pirkimus
Lietuva planuoja įsigyti SGD laivą-saugyklą
Latvija bijo, kad "Nord Stream-2" stos tarp Europos ir JAV
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
Vakcinos nuo COVID-19 tyrimai

Rusijoje prasidėjo paskutinis klinikinių vakcinos nuo COVID-19 tyrimų etapas

Kitą savaitę pirmąją savanorių grupę, kuri testavo vakciną, atlikus kontrolinius testus išrašys ir jie grįš į tarnybos vietas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Prasidėjo paskutinis klinikinių vakcinos nuo koronaviruso tyrimų, kuriuos kartu vykdo Epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centru "Gamalei" ir Rusijos Federacijos gynybos ministerija, etapas, pranešė ministerijoje.

Vakcinų bandymai prasidėjo birželio 18 dieną. Vienas vakcinos komponentas buvo suleistas devyniems eksperimento dalyviams, kitiems devyniems — antras. Birželio 23 dieną vakcina buvo suleista dar dvidešimčiai savanorių. Ši eksperimento dalyvių grupė vaistą gaus palaikomąja (busterine) doze — per tris savaites jiems pagal gautus rodiklius bus įvestas antrasis komponentas. 

"Rusijos gynybos ministerija kartu su Epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centru "Gamalei" pradėjo paskutinę klinikinių vakcinos nuo koronaviruso tyrimų stadiją", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Patikslinama, kad liepos 15 dieną pirmoji savanorių grupė, testuojanti vakciną, atlikus kontrolinius testus, bus išrašyta, jie grįš į tarnybos vietas. Dabar jų būklė yra gera, "skundų dėl savijautos, nepageidaujamos reakcijos ar nepageidaujami reiškiniai nepastebimi", — praneša Rusijos gynybos ministerija.

"Pirmadienį, liepos 13 dieną, antrajai grupei savanorių, atliekančių vakcinos efektyvumo ir imunogeniškumo tyrimą, bus suleistas antrasis koronaviruso vakcinos komponentas. Busterinė vakcinacijos schema, numatyta antrajai savanorių grupei, leis sustiprinti imuninę sistemą ir pailginti jo trukmę", — rašoma pranešime.

Anot ministerijos, tyrimo metu gauti duomenys "liudija apie pirmosios ir antrosios savanorių grupių imuninės reakcijos į vakcinos nuo COVID-19 formavimąsi".

Gynybos ministerija taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame anesteziologas-reanimatorius Olegas Čichliajevas pasakoja apie pirmosios savanorių grupės būklę.

"Pirminiais duomenimis, pas juos susikūrė antikūniai, ką patvirtino humoralinio ir ląstelinio imuniteto tyrimų rezultatai, kurie iš pas juos imami reguliariai", — sakė jis.

Anot jo, antrajai grupei numatyta busterinė vaisto skyrimo sistema, "pirmasis etapas jau baigtas, vakcina jau įvesta, antikūnai taip pat kuriami".

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
RF Gynybos ministerija papasakojo apie savanorius, testuojančius vakciną nuo COVID-19
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19