Televizorius ir pultas

Selektyvi žodžio laisvė Lietuvoje

106
(atnaujinta 11:04 2018.09.07)
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nurodė užblokuoti dar dvi svetaines už neteisėtą televizijos kanalų transliavimą internete. Taip sutapo, kad su jų pagalba galima buvo žiūrėti ir rusiškus kanalus. Gera proga pakalbėti apie šalies informacinę politiką ir situaciją su žodžio laisve joje

Gegužės 23 dieną LRTK liepė interneto paslaugų tiekėjams apriboti prieigą prie šešių televizijos kanalus retransliuojančių interneto svetainių. Dabar istorija pasikartojo. Oficiali priežastis — nubaustieji neinformavo LRTK apie nelicencijuojamos televizijos programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklos pradžią.

Kodėl už sąlyginai nedidelį ir lengvai ištaisomą nusižengimą buvo skirta tokia griežta bausmė, nesuprantama. Tačiau viskas atrodo ne taip keistai, kai aiškėja tai, kad minėtuose resursuose buvo prieinami rusiški televizijos kanalai, kurių LRTK, švelniai tariant, nemėgsta (paskutinė šios "informacinės inkvizicijos" auka — "RTR Planeta").

Šiame kontekste galima plačiau pažiūrėti į vidaus ir užsienio politikos diskursą Lietuvos žiniasklaidoje bei įvertinti žodžio laisvės šalyje lygį.

Apie Rusiją arba blogai, arba nieko

Tarptautiniame Lietuvos diskurse toliau vyrauja Rusijos tematika. Pagrindinė mintis — ši valstybė yra grėsmė mūsų šaliai ir visam pasauliui, kuris "kenčia nuo destabilizuojamo Kremliaus elgesio". Kaltinimai kartais yra absurdiški (pavyzdžiui, Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje ir Maskvos veiksmų Sirijoje atveju), bet dėl to niekas nesijaudina — viskas, kas teigiama Amerikoje ir Europoje, Lietuvoje yra neginčijama tiesa, nes Vakarai geri, o Rusija — bloga.

Jeigu kas išdrįsta išreikšti bent iš dalies alternatyvią nuomonę, jis iš karto įrašomas į "nenaudingų idiotų" ir/ar Kremliaus agentų, kurie tariamai skleidžia rusišką propagandą ir/ar (kaip suabejojęs "miško brolio" Adolfo Ramanausko-Vanago nuopelnais Lietuvai Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas) niekina istorinę Lietuvos atmintį, sąrašą. Titovo pozicija yra diskutuotina, bet jo pjudymas yra nepriimtinas demokratinėje visuomenėje.

Savaime suprantama, kad tokios "melagingos" žiniasklaidos priemonės kaip "Sputnik" ir "Russia Today". Lietuvos valdžios (nepainioti su paprastais žmonėmis) nuomone, irgi yra pavojus demokratijai. Todėl nenuostabu, kad LRTK nuolat dėl abejotinų priežasčių atjungia įvairius Rusijos kanalus. Apie tai, kad dėl tų pačių priežasčių galima būtų atjungti pusę vakarietiškų (ypač amerikietiškų) kanalų, vėlgi niekas nekalba, nes, kaip jau galima buvo suprasti, dominuoja dvigubi standartai.

Iš esmės, šalyje, kur realiai gerbiama žodžio laisvė, su informaciniais oponentais kovojama ne draudimais, o kokybiška alternatyva. Tačiau Lietuvoje tam trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Todėl paprasčiau blokuoti, nors tai yra tik apgailėtina ir neefektyvi "informacinio karo" imitacija, nes interneto amžiuje lokaliniai draudimai nepadės, ir rusiški kanalai, kaip rodo tyrimai, vis tiek populiarūs Lietuvos gyventojų tarpe.

Žinoma, negalima pasakyti, kad šalyje visai nėra alternatyvios nuomonės apie užsienio politiką. Tačiau žinomi ekspertai ir politikai dažniausiai vengia kritiškų ir net objektyvių komentarų šioje srityje, nes nenori gadinti reputacijos ir turėti problemų, o kitokio požiūrio apraiškų galima surasti tik plačiai visuomenei mažiau žinomuose tinklalapiuose ir laikraščiuose.

Tokia atmosfera, kai tu gali sakyti, ką nori, bet po to sulauksi pasekmių (geriausiu atveju — aršios kritikos iš visų pusių, blogiausiu — būsi išmestas iš darbo), yra netiesioginis žodžio laisvės ribojimas, o toks elgesys neleidžia vadinti Lietuvos pažangia demokratine valstybe.

Vidinė manevro laisvė

Vidinis politinis diskursas yra žymiai laisvesnis. Aštrumo jam pridėjo "valstiečių" atėjimas į valdžią, nes jie ėmė traukti į paviršių visas pirmtakų nuodėmes. Be to, žurnalistai irgi yra suinteresuoti įvairiomis sensacijomis, ir kadangi vidaus politikoje nėra "rusų grėsmės" ir "amerikietiško idealo" filtro, drąsiau kapstosi vietiniame politiniame purve.

Tačiau šiuo atveju yra kelios kitos problemos. Pirma, kaip parodė parlamentinis tyrimas dėl galimo įvairių interesų grupių poveikio šalies politikai, dideli verslo subjektai (tokie kaip "MG Baltic" koncernas) gali aktyviai dalyvauti politiniame procese ir net jį formuoti — taip pat per savo žiniasklaidos priemones. Kitaip tariant, kyla klausimas, ar pastarosios Lietuvoje yra visiškai nepriklausomos ir nešališkos (paliekant nuošalyje užsienio politiką, kur objektyvumo visai nėra)? Turbūt ne.

Ir kalbėti reikėtų ne tik apie verslo, bet ir apie atskirų politinių jėgų galimą poveikį žurnalistikai. Pavyzdžiui, keistai atrodo, kai įvairių žurnalistinių tyrimų figūrantais dažniau tampa kas tik nori, bet ne konservatoriai (nors pas juos irgi pilna skeletų spintose). Arba, kai socdemų lyderis Gintautas Paluckas suabejojo gynybos finansavimo didinimo prasmingumu, atskiri žurnalistai siekė ne tiek išgirsti jo argumentus, kiek sužinoti, kaip jis gali nematyti "akivaizdžios grėsmės" — tai yra, kalbėjo su juo, turėdami aiškiai matomą išankstinę nuomonę, kuri vėlgi sutampa su konservatorių pozicija.

Kitaip tariant, pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės ieško politinių sensacijų, bet tos paieškos kartais yra kryptingos, kai vienų nešvarios paslaptys atskleidžiamos, o kitų — ignoruojamos, nes politinis ar verslo "šeimininkas" neleidžia.

Jei pažiūrėtume bendrai, tokia praktika nestebina — pavyzdžiui, Amerikoje yra į demokratus ir į respublikonus orientuoti laikraščiai bei televizijos kanalai. Tiesiog šiame kontekste reikia pripažinti, kad Lietuvos žiniasklaidos laisvė yra ribota (ypač užsienio politikos srityje), o informacinė politika remiasi dvigubais standartais, ir tai reiškia, jog mūsų demokratijos kokybė vis dar yra labai toli nuo idealo.

Gerai bent tai, kad Lietuva visų rusiškų ir "MG Baltic" priklausančių kanalų neuždarė, bet, kaip sakoma, dar ne vakaras…

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

106
Tegai:
televizijos kanalas, žodžio laisvė, rusų kalba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Naujos pataisos: mažiau rusiškos produkcijos televizijoje
Komisija tiria rusiškos produkcijos mastą Lietuvos televizijoje
Seimo narys: rusiškos programos propaguoja sovietinį gyvenimo būdą
Europos Komisija pritarė "RTR Planeta" kanalo uždarymui Lietuvoje
Jamal SGD saugykla, archyvnė nuotrauka

Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai

(atnaujinta 17:56 2020.08.04)
Kalbėdami Rusijos laivų statybos pramonę kaip vieną iš tokios verslo sudedamųjų dalių, kaip SGD gamyba ir tiekimas, mes jau sugebėjome išsiaiškinti, kad įtarimai, jog šalies laivų statytojai tam yra visiškai nepasiruošę, yra toli nuo realios padėties

Kadrai yra viskas

Jau prieš dešimt metų "Admiraltejskije verfi" laivų statytojai užtikrintai susidorojo su R-70046 projekto laivų "Michail Ulyanov" ir "Kiril Lavrov" ledo klasės "Arc6" naftos tanklaivių su vairo kolonėlėmis AIZIPOD statyba. Laivai yra labai įspūdingo dydžio: 260 metrų ilgio, jų plotis yra 34 metrai, o grimzlė yra 13,6 metro — jie gali pervežti iki 50 tūkstančių tonų naftos per Arkties vandenyną. Jų projektą sukūrė Suomijos įmonė "Arctic Acer", tačiau technines charakteristikas nustatė užsakovas "Sovkomflot", kuris paprastai pastebimas plika akimi: Rusijos branduoliniai ledlaužiai užtikrina praėjimą pro ledą laivams, kurių didžiausias plotis yra 34 metrai.

Ledo sąlygos kelia didesnius reikalavimus laivo korpusui, tačiau Arkties naftos tanklaivių ir konteinerių laivų statymo Norilsko nikelio laivynui patirtis įtikinamai rodo, kad Rusijos plieno gamyklos užtikrintai geba gaminti reikiamos kokybės laivų plieną. Tolimųjų Rytų laivų statybos kompleksas "Zvezda" niekada neslėpė, kad renkasi laivų statybos pramonės profesionalus ne tik iš Primorsko krašto, bet ir iš visos Rusijos — jie yra šios įmonės pagrindas.

Žiniasklaida periodiškai mirga naujienomis: į "Zvezda" atvyks suvirintojai iš Baškirijos, atvyks specialistai iš Archangelsko ir Krymo, pasirašyta sutartis su Žmogiškųjų išteklių plėtros agentūra Tolimuosiuose Rytuose ir panašiai — laivų statyklos vadovybė vykdo rimtą ir gerai apgalvotą personalo politiką. Taip, teisingai: technologijos, įranga, be abejo, yra svarbūs bet kokios sudėtingos gamybos komponentai, tačiau svarbesni yra savo srities specialistai, be kurių visa kita neturi prasmės.

"Rosneft", prižiūrinti įmonę "Zvezda", į šį klausimą žiūri labai atsakingai — 2019 metų pabaigoje Bolšoj Kamen mieste buvo pradėta eksploatuoti AIZIPOD vairo sraigtų sistemos gamykla, karu su įmone "General Electric". Siekdama vienu metu nušauti du zuikius — aprūpinti dabar dvi gamyklas kvalifikuotais specialistais ir įsteigti darbo vietas Primorėje, laivų statykla Bolšoj Kamen sukūrė Profesinio rengimo centrą, kuris kasmet priima 300–400 jaunų specialistų; būsimiems "Zvezda" darbuotojams buvo rengiami mokymo kursai Tolimųjų Rytų laivų statybos kolegijoje, specialiųjų poreikių laivų statykloje.

Pasak bendrovės vadovų, atlyginimas įmonėje yra 15–20 procentų didesnis nei vidutinis regione, tačiau ne mažiau patrauklus naujojo laivų statybos klasterio akcentas yra galimybė įsigyti savo būstą. Iki 2023 metų Bolšoj Kamen mieste bus pastatytas naujas mikrorajonas su 5000 butų su visa reikalinga socialine infrastruktūra — ligoninėmis, vaikų darželiais ir mokyklomis. Iki to laiko visos įmonės statyba turėtų būti visiškai baigta, joje turėtų dirbti 7,5 tūkst. žmonių — Bolšoj Kamen, kur gyventojų iki "Zvezda" pasirodymo buvo 38 tūkst., tai iš tikrųjų bus naujas gimimas.

Tarptautinis darbo pasidalijimas — ne tik teorija, bet ir praktika

Atsižvelgiant į tai, kad "Rosneft" į plėtrą atsižvelgia kompleksiškai — 2019 metais, čia, Bolšoj Kamen mieste, buvo baigta statyti vairo sraigtų gamykla "Safir" — bendra įmonė "Rosneft" ir "General Electriс", kurioje bus gaminami jau Rusijos AIZIPOD. Taip, būtent Rusijos — gana tradiciškai naujienų agentūros kalbėjo apie gamyklą, nors tai tik dalis projekto; "Safir" "smegenų centru" tapo taikomosios inžinerijos centras Sankt Peterburge. Būtent ten vyksta rusų AIZIPOD kūrimas, kurie skiriasi nuo standartinių tuo, kad yra skirti judėti po Arkties ledus — jie turės užtikrinti laivų judėjimą kietu ledu ir įveikti ledynus.

Tai, kad sovietų karinė laivų statyba buvo aukščiausio lygio, yra gerai žinoma, tačiau bendra civilinė laivų statyba akivaizdžiai nepasiekė pasaulinio lygio — dideli tanklaiviai, sudėtinga jūrinė įranga buvo perkama užsienyje. Šiuo metu "Zvezda" naujos Rusijos pramonės — sunkiųjų laivų statybos — pradininkė. Yra du būdai, kaip pereiti prie šio proceso — arba savarankiškai įsisavinti visas technologijas, arba pasinaudoti užsienio kolegų patirtimi.

Pirmasis metodas, be abejo, atrodo patriotiškesnis: jei norite padaryti gerai, darykite tai patys, tačiau toks požiūris reikštų, kad bus prarasta daug laiko ir pinigų, nes tokiu atveju neįmanoma išvengti  klaidų ir netinkamų skaičiavimų. "Zvezda" užsienio partnere pasirinko Pietų Korėjos bendrovę "Samsung Heavy Industries" (SHI), su kuria sutartis buvo pasirašyta per V Rytų ekonomikos forumą 2019 metų rugsėjo mėnesį.

"Samsung" suteiks "Zvezda" technines specifikacijas, pagrindinio ir detalaus laivų projektavimo dokumentus ir teises į juos, bendradarbiaudama su  centriniu projektavimo biuru "Lazurit" (Nižnij Novgorod) padės kurti tanklaivių darbinę projektavimo dokumentaciją; teiks techninę paramą tanklaivių statybos planavimui, valdymui ir kokybės kontrolei bei inžinerinei pagalbai. Be to, Korėjos įmonė vykdo "Zvezda" personalo mokymus savo laivų statykloje ir ten praktikuoja.

Kodėl tokia parama reikalinga Rusijos įmonei, yra gana akivaizdu, tačiau neįmanoma rasti informacijos apie priežastis, kodėl Pietų Korėjos įmonė užsiima tokiu bendradarbiavimu. Ne paslaptis, kad Pietų Korėja yra pasaulyje pirmaujanti dujų tanklaivių statybų srityje, jai priklauso mažiausiai 60 procentų šios ypač kapitalui imlios rinkos.

"SHI" kompetencijų perdavimas "Zvezda" yra naujo konkurento sukūrimas savo rankomis, tačiau jei Rusijos laivų statybos kompleksas sutelks dėmesį tik į Arkties vandenyno laivus, tai nebebus konkurencija, o kartu tarptautinis darbo pasidalijimas, apie kurį mes kalbame, girdime daug teorijų, kurios Tolimuosiuose Rytuose tampa pagrįsta praktika.

Korėjai Rusijos projektas šiuo metu taip pat yra pelno šaltinis jos plieno pramonei: reikiamos kokybės laivų plienas yra gaminamas Rusijoje, Magnitogorske, ir nėra galimybės jo iš ten pristatyti į Bolšoj Kamen — BAM "Severomuiskij" tunelis nėra skirtas gabenti tokio dydžio krovinius, kokio reikia laivų statytojams. Šiandien "Zvezda" turi užsakyti, pavyzdžiui, laivų plieną iš Pietų Korėjos, ir čia yra sava "laivų statybos aritmetika": SGD vežėjo laivų plieno sąnaudų dalis sudaro apie 12 procentų, o "Yamalmax" Jamal SGD kainuoja vidutiniškai 300 milijonų dolerių.

"Zvezda" planuoja pastatyti 15 "Yamalmax" naujam "Novatek" projektui "Arctic-SGD-2", tai yra vien tik šiam serijiniam užsakymui Tolimųjų Rytų įmonei reikės užsakyti maždaug pusės milijardo dolerių vertės laivų plieno. Atsižvelgiant į "Rosneft" užsakymus naftos tanklaiviams, pagalbiniams laivams bei į "Zvezda" pasirašytą sutartį dėl "Leader" klasės branduolinio ledlaužio pastatymo, sunku nesutikti su garsaus Rusijos laivų statytojo Igorio Ivanovičiaus Sečino nuomone, kad Tolimuosiuose Rytuose reikia savo plieno gamybos įmonės, galinčios patenkinti naujausio laivų statybos komplekso poreikius.

Tikėkimės, kad ši problema netrukus bus išspręsta iš maksimalios naudos Toliesiems Rytams ir Rusijai, o gamybos klasteris Bolšoj Kamen mieste ir toliau didins savo galimybes.

Suomiai ir prancūzai Tolimuosiuose Rytuose

Galutinis investicinis sprendimas dėl Arctic-SGD-2 gamyklos pastatymo Obės įlankoje Gydano pusiasalio pakrantėje buvo priimtas 2019 metais, "Zvezda" neturi daug laiko įvaldyti "Yamalmax" technologijoms. Ar Rusijos statomi SGD vežėjai bus geresni už tuos, kurie jau pastatyti Pietų Korėjoje Jamal SGD? Suomijos bendrovė "Wärtsilä" įsitikinusi, kad reikšmingų pokyčių nebus, nes neįmanoma įveikti "Wärtsilä 50DF" variklio — tikro inžinerijos stebuklo.

Jamal SGD gamykla Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк

Dėl to sunku ginčytis — suomiškas variklis, kuris gali būti vatomas dyzelinio kuro, mazuto ir suskystintųjų dujų, per kelias sekundes persijungiantis vienos rūšies kuro  į kitą, dar neturi konkurentų. "Wärtsilä" sugebėjo ištobulinti savo jūrinį variklį iki neįtikėtino lygio — Azerbaidžane, Pakistane ir Turkijoje buvo pastatytos jėgainės, kurių pagrindą sudaro "Wärtsilä 50DF", o Suomijos inžinieriai įsitikinę, kad tai tik naujos "sausumos" plėtros pradžia.

Atsižvelgiant į augančius Tarptautinės jūrų organizacijos aplinkosaugos reikalavimus, suomių varikliai išties turi didžiulį potencialą ir belieka tikėtis, kad ateis momentas, kai Suomijos ir Norvegijos gamyklų gamybos pajėgumų nepakaks — šalys yra mažos, daug gamyklų ten netilps, o Rusijai ši problema tikrai negresia.

Prancūzijos kompanija "GTT", "Gastransport & Technigas" laikosi kitokios nuomonės, nes jos specialistai įsitikinę, kad "Mark III Flex" saugojimo sistema tanklaiviams, kurie turi įveikti ledo laukus, yra geriau pritaikyta nei sistema Nr. 96. 2016 metais prancūzų nuomonei šiltai pritarė Rusijos faneros įmonė "Sveza", 2020 metų vasarą galutinį pasirinkimą padarė ir "Zvezda". Apie tai, kas bendro beržo fanera turi  su SGD, aliuminiu ir vario lydiniais — kitame straipsnyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
SGD, Tolimieji Rytai
NATO karinė technika Rukloje

Kilnojamasis cirkas pasienyje su Rusija: kam Lietuvai reikalingi prancūzų tankai 

(atnaujinta 13:40 2020.08.04)
Lietuva dislokuoja užsienio karinius kontingentus savo teritorijoje siekdama apsaugoti neegzistuojantį "Suvalkų koridorių", tačiau "karo" nėra, o vyresniųjų NATO partnerių ekskursijų būriai vegetuoja Lietuvos mokymo aikštelėse

Naujas Prancūzijos kariuomenės NATO tarptautinio bataliono papildymas Lietuvoje labiau primena ne epą "300 spartiečių Suvalkų koridoriuje", o kilnojamąjį cirką, kurio turas po Baltijos šalis truks iki metų pabaigos.

Prancūzų kuopos komplektacija NATO batalione buvo baigta liepos 30 dieną. Prancūzijos armija personalą ir karinę techniką į Lietuvą pristatė lėktuvu ir traukiniu. Rukloje dislokuota apie trys šimtai Penktosios Respublikos karių (fr. Cinquième République), penki "Leclerc" tankai ir 14 pėstininkų kovos mašinų.

NATO batalione Lietuvos žemėje taip pat yra būriai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Čekijos, Belgijos, Islandijos ir Liuksemburgo, iš viso — apie 1 150 karių. Tarptautinę "paramos grupę" sudaro trys kovos padaliniai, tiekimo ir logistikos padaliniai, karo policija ir medicinos personalas. Ji turi 700 karinės technikos vienetų ir yra laikoma Geležinio Vilko mechanizuotosios pėstininkų brigados (Geležinis Vilkas) dalimi.

Nuolatinis ir iš esmės neribotas užsienio kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje vyksta nuo 2017 metų. Nė viena iš kaimynių negrasino Baltijos šalims nei prieš pasirodant tarptautiniams NATO batalionams, nei jiems pasirodžius, vis dėlto pagrindinė užsienio kariuomenės užduotis Lietuvoje yra išlaikyti neegzistuojantį Suvalkų koridorių, kol hipotetinio ginkluoto konflikto metu priartės pagrindinės sąjungininkų pajėgos. Karo iki šiol nėra, o vyresniųjų partnerių ekskursijų būriai vegetuoja mokymo aikštelėse ir Lietuvos Respublikos miestuose.

Suvalkai yra hipotetinis maždaug 100 kilometrų ilgio sausumos koridorius, nupieštas NATO žemėlapiuose Lietuvos ir Lenkijos sienos srityje. Briuselyje ir Vašingtone yra visuotinai patvirtinta, kad Maskva ir Minskas jau seniai planuoja jį "prakirsti" ir sujungti Baltarusijos Respublikos teritoriją su Rusijos Kaliningrado sritimi. Savaime suprantama tam, kad "okupuotų ir pavergtų" Baltijos šalis. Ir 1150 kilnaus daugianacionalinio NATO bataliono karių trukdo įgyvendinti klastingos milijoninės Rusijos armijos planus.

Šokis su kardais

Tai ne pirmas kartas, kai Prancūzija atsiuntė savo karinius vienetus į Lietuvą. Anksčiau Prancūzijos kontingentas, keturi tankai "Leclerc" ir devynios pėstininkų kovos mašinos VBCI čia budėjo 2018 metais ir dalyvavo pratybose "Saber Strike 2016". Tokių atrakcijų tikslas visada yra "efektyviai reaguoti į visas grėsmes regioniniam saugumui" ir "pagerinti bendradarbiavimą kariuomenėje per plataus spektro operacijos". Miglotos formuluotės reiškia, kad Prancūzijos armija ir visas Šiaurės Atlanto aljansas jau seniai ruošiasi ginkluotam konfliktui su Rusija.

Kovojantys robotai žygiuoja per planetą, o NATO ir toliau ruošiasi praeities karams. Pavyzdžiui, penkis brangius prancūziškus "Leclerc" gali be vargo sunaikinti penkios "išmaniosios" rusiškos minos, kurios yra lengvai montuojamos ir gali ilgai laukti "savo valandos". Jos aptinka priešo šarvuočius iki 250 metrų atstumu, įsijungia po signalo iš seisminio jutiklio, nukreipia į šiluminį vaizdą ir smogia iš viršaus — palyginti nebrangiai ir aršiai.

Provokacinis Rusijos Federacijos "sulaikymas" yra pavojingas pirmiausia patiems "sulaikytojams". Didelio masto karinio konflikto atveju įprastų "šokių su kardais" nebus. Pavyzdžiui, Rusija sugeba greitai ir efektyviai nustatyti neskraidymo zoną virš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių (priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 ir S-350 dislokuotos Leningrado ir Kaliningrado srityse bei kituose Rusijos Federacijos punktuose). Jūroje — raketų sistemų ir Rusijos Baltijos laivyno aviacijos ginklų vietoje — nė vienas aljanso laivas nepriartės prie kovos zonos, kol nebus pasiekta ilgalaikė taika. Žinoma, tai yra priverstinės priemonės.

Liepos mėnesį atliktas neplaninis Rusijos kariuomenės patikrinimas, kuriame dalyvavo apie 150 tūkstančių karių, 26 tūkstančiai ginklų ir įrangos, 400 orlaivių ir daugiau nei 100 laivų bei laivų  įtikinamai parodė jėgos panaudojimo technologines galimybes apsaugoti Rusijos Federacijos interesus Vakarų strategine kryptimi. Tuo tarpu Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Grushko teigė, kad Rusija yra pasirengusi vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų dislokavimui prie ES sienų, jei Jungtinės Valstijos diegia panašias raketas Europoje. Ir šis perspėjimas pirmiausia buvo skirtas "fronto linijai" — Baltijos šalims ir Lenkijai.

Leiskite jums priminti, kad ypač militarizuota Lietuvos teritorija driekiasi 350 kilometrų iš vakarų į rytus, 260 kilometrų iš šiaurės į pietus, o "Iskander" aukšto tikslumo raketos taikliai smogia į taikinius iki 500 kilometrų atstumu.

Mitai ir legendos

Lietuva įstojo į Šiaurės Atlanto aljansą 2004 metais, ilgai prieš Krymo sugrįžimą į Rusiją (pretekstas toliau plėsti NATO karinę struktūrą į rytus), kuri niekada neturėjo teritorinių pretenzijų Baltijos šalims (nors praeityje ir padovanojo Vilniaus miestą). Iškart po to prasidėjo respublikos militarizavimas ir vos alsuojančio suvereniteto ardymas. 2006 metais buvo sudaryta sutartis su Danija, pagal kurią vienintelė lietuvių brigada "Geležinis Vilkas" tapo Danijos divizijos dalimi. Po dvejų metų "vilkų brigada" buvo perduota vokiečių divizijai, o jos vietoje Danijos armijoje buvo išsiųsta naujai suformuota "Žemaitijos" brigada. Kadangi nacionalinė armija yra pavaldi užsienio vadovybei, šalis neteko nepriklausomybės karo ir taikos klausimais, Lietuvos kariškiai gina užsienio valstybių interesus Afganistane, Irake ir kituose karštuose planetos taškuose. Ar to siekė Lietuvos žmonės?

2019 metais Lietuvos krašto apsaugos  ministerija paskelbė, kad per penkerius metus reikia padidinti armiją 25 proc. — iki 2024 metų 26 tūkst. karių. Tačiau dauguma karinio amžiaus jaunuolių nenori tarnauti, o mieliau renkasi darbą į Vakarų Europoje. Šioje situacijoje juos sunku apkaltinti nepatriotiškumu.

Lietuvos gynybos biudžetas 2018 metais viršijo du procentus BVP, arba 873 milijonus eurų. Tuo tarpu oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas yra dar "kūdikystėje". Lietuva jūroje turi tik mažus patrulinius laivus be raketų ginklų (naudojamų sienos apsaugai). JAV valstybės departamentas patvirtino šešių "Black Hawk" sraigtasparnių pardavimą Lietuvai, o tai mokesčių mokėtojams kainuos 380 milijonų dolerių. Bet tai neduos naudos regionui.

Anksčiau JAV bandė parduoti 500 JLTV ("Joint Light Tactical Vehicle") šarvuotų visureigių Lietuvai. Šis skaičius yra akivaizdžiai per didelis kompaktiškajai Lietuvos kariuomenei, o vyresnieji partneriai sugebėjo "parduoti" tik 200 transporto priemonių — už 145 milijonus eurų, pristatydami jas 2021 - 2024 metais.

Jei mitai ir legendos apie "Rusijos grėsmę" bus pašalinti iš visuomenės sąmonės, didžiulės karinės Lietuvos biudžeto išlaidos nebetenka prasmės. Šimtai milijonų dolerių ir eurų galėtų prisidėti prie nacionalinės ekonomikos ir socialinės sferos plėtros. Šiandien Lietuvos investicijų "esmė" yra tik blogėjantys politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija, abipusis kariuomenės ir ginklų kaupimas šalia Rusijos sienų Kaliningrado srityje. Laimi tik JAV, kurios, pasinaudodamos "antirusiška isterija, sėkmingai parduoda ginklus Baltijos šalims.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO Europoje: plėtros istorija

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO, Lietuva
Dar šia tema
"Armata" ruošiasi eksportui: kas pirmasis gaus naujausią Rusijos tanką T-14
JAV pradėjo tankų bataliono perkėlimą pratyboms Lenkijoje
Labai neįprasta "Tulpė": kuo unikalus Rusijos savaeigis minosvaidis
 Merilina Monro, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 5-osios šventės

(atnaujinta 16:53 2020.08.04)
Prieš 58-erius metus rugpjūčio 5 dieną sulaukusi vos 36 metų amžiaus mirė aktorė Merilina Monro

Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 218-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 148 dienos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

Šią dieną 1506 metais Mykolo Glinskio vadovaujama Lietuvos kariuomenė Klecko mūšyje sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. XV a. pab. – XVI a. pr.  totoriai buvę pagrindiniu ir nuolatiniu LDK ramybę drumsčiusiu priešininku. Jų kariaunos plėšikaudamos atsibastydavo net iki Vilniaus. Miestas iki tol buvęs toks saugus, kad net neturėjęs gynybinių miesto sienų, kurias dėl totorių grėsmės visgi pasistatė. Po Klecko kautynių totorių galia buvo amžiams pakirsta, o Vilniaus siena ilgainiui pasitarnavo ir mokesčių bei muitų surinkimo pagerinimui.

1772 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Ketverius metus vykusio pilietinio karo nualintą Abiejų Tautų Respubliką pasidalijo trys kaimyninės monarchijos — Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindine padalinimo iniciatore buvo Prūsija, o sutartys sudarytos Sankt Peterburge.

O 1991 metais atsisakant Sovietinių rublių įvesta pirmoji laikina Lietuvos valiuta — bendrieji talonai. Kartu su sovietų rubliais naudoti laikinieji lietuviški pinigai — bendrieji talonai ( vagnorkės ) tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pavardės. Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir mažai apsaugoti nuo klastojimo.

Ši diena pasaulio istorijoje

1895 metais Londone mirė Frydrichas Engelsas — vokiečių socialistas, politikas, rašytojas, kartu su Karlu Marksu kūręs šiuolaikinio komunizmo teoriją.

Šią dieną 1930 metais gimė amerikietis Neilas Armstrongas — astronautas, pirmasis Žemės žmogus, žengęs pirmuosius žingsnius Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną, Mėnulyje nutūpus "Apollo-11" misijos moduliui "Erelis" ("Eagle").

1962 metais, sulaukusi vos 36 metų amžiaus, Los Andželo mieste mirė legendinė JAV kino aktorė modelis ir dainininkė Merilina Monro.

Savo vardadienius rugpjūčio 5 dieną švenčia Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaida, Vaidas, Vilija.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai