Baltic Connector statybos, archyvinė nuotrauka.

Labai nustebino: kaip EK parengė niekam nereikalingą dujų projektą

89
(atnaujinta 11:11 2018.09.07)
Daugelis "antirusiškų" projektų pašaliniam stebėtojui sukelia šypseną, o kartais ir sveiką juoką. Vienas iš tokių projektų vadinasi "Baltic Connector", ir jis tikrai vertas dėmesio

Europos Komisijos poveikis ES valstybėms narėms yra reikšmingas, tačiau ne beribis. Mėginimai primesti savo politinius norus pagrindinėms Europos dujų kompanijoms neduoda teigiamų rezultatų, todėl planuodama kovoti prieš "Gazprom", EK turi ES šalyse ieškoti priklausomų sąjungininkų, kurių biudžetas priklauso nuo subsidijų ir projektų finansavimo iš Briuselio.

Bet yra vienas niuansas: kadangi profesionalai iš dujų kompanijų nesiveržia bendradarbiauti su Europos Komisija, kaip ekspertus Briuselis pritraukia žmones, kuriančius nuostabius, įdomius projektus, bet su ekonomine realybe jie neturi nieko bendra. Tačiau, regis, ne tik su ekonomika EK projektai neturi nieko bendra.

Suomijos-Estijos "vamzdis"

2013 rudenį Estijos įmonė "EG Vorguteenus" pagal EK užsakymą ir jos finansuojama pradėjo Suomijos įlankos dugno tyrimą,  kad įvertintų poveikį aplinkai povandeninio magistralinio dujotiekio  "Baltic Connector" statybos metu. Pasak projekto autorių, dujotiekis turėtų sujungti Suomijos ir Estijos dujų sistemas, pagrindinis tikslas, žinoma, pasiekti nepriklausomybę nuo "Gazprom".

Čia EK braižas matomas plika akimi — projektas neįdomus nė vienai dujų kompanijai, įskaitant net valstybines Estijos ("Eesti Gaas") ir Suomijos ("Gasum") bendroves. Priežastis yra akivaizdi — tiek Suomija, tiek Estija 100 procentų savo dujų gauna iš Rusijos. Ir kokiu būdu "jūros vamzdis" gali užtikrinti nepriklausomybę nuo "Gazprom", niekas negali atsakyti.

Pačios EK paaiškinimai baigiasi tuo, kad Rusijos dujos, po to, kai jas perka suomių kompanija, tampa suomiškomis, o tuo atveju, jei jas perka Estijos įmonės, automatiškai dujos tampa estiškomis. Taigi kodėl po to Suomija ir Estija neturėtų padėti viena kitai?

Jūros dugno tyrimas užtruko neilgai — 2014 metais visi rezultatai buvo pateikti EK ir Suomijos bei Estijos vyriausybėms. Tačiau "Eesti Gaas" ir "Gasum" įtikinti "Baltic Connector" pelningumu ir perspektyvumu nepavyko.

25 procentų Suomijos "Gasum" akcijų savininkas tuo metu buvo "Gazprom", su kurio specialistais suomiai ir nutarė pasitarti: "Ar pakankamai nepriklausomi nuo jūsų, kolegos, mes tapsime, jei pumpuosime vieni kitiems jūsų dujas?" Manau, kolegos taip nustebo, kad... Apskritai, jie labai nustebo.

Tačiau bet kuris rimtas verslininkas visada yra šiek tiek diplomatas, todėl atsakymas buvo pateiktas gana rimtai, galite jį trumpai perskaityti. Estija kasmet perka iš "Gazprom" apie 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o Suomija — nuo trijų iki 3,5 mlrd. Net jei visa ši dujų apimtis bus praleista per "Baltic Connector" penkis ar šešis kartus, 110 milijonų eurų, kuriais preliminariai įverintas EK projektas, nespės atsipirkti, nes garantinis laikotarpis, net aukščiausios kokybės vamzdžių, yra tik 50 metų.

Absurdo teatras

"Gasum" suvaidino, kad toks atsakymas jam buvo visiškai netikėtas, ir atsisakė dalyvauti projekte, jo pavyzdžiu sekė "Eesti Gaas". Tiesa, estai užtruko šiek tiek ilgiau, nes EK primygtinai reikalavo, kad per vamzdį būtų tiekiamos ir Norvegijos dujos. Jos pagal planą turėjo būti tiekiamos SGD pavidalu į regioninį terminalą, kurį Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių vadovai susitarė statyti Latvijoje kaip regioninį projektą, kurį finansuoti taip pat turėjo EK.

Lenkijos dujų terminalas, archyvinė nuotrauka.
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tačiau 2014 metais Lietuva vienašališkai pasitraukė iš "trigubos sąjungos", nusprendusi pati įrengti regazifikavimo terminalą. "Independence" projektas negavo regioninio projekto statuso — Latvija oficialiai pareiškė, kad ji nesiruošia jame dalyvauti, nes tai Lietuva, švelniai tariant, ją apgavo. Nėra statuso — nėra ir finansavimo iš ES biudžeto, ir todėl "Eesti Gaas" staiga suprato, kad lietuvių "Independence" jo taip pat visiškai nedomina, tuo pačiu nedomina ir "vamzdis" į Suomiją.

Vis dėlto EK primygtinai reikalavo: "Mielieji, tieskite vamzdžius, dujos atsiras!" "Gazprom" per "Gasum" pasidomėjo EK, kur suomiai ir estai turėtų laikyti šias paslaptingas dujas, kurios atsiras iš nežinomo šaltinio. ЕК atsakė nuoširdžiai — Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje, Latvijoje.

Po to "Gazprom" galutinai suprato, kad Briuselyje kovos su Rusija intensyvumas pasiekė aukščiausią lygį — blokuojantis 34 procentų Inčukalnio dujų saugyklos akcijų paketas priklauso "Gazprom", nuo kurio "Baltic Connector" turi garantuoti visišką nepriklausomybę. 

Įtardamas, kad tokia proto būsena gali būti užkrečiama, 2015 metais "Gazprom" pasitraukė iš "Gasum", už 250 mln. eurų pardavęs savo akcijas Suomijos vyriausybei. Tačiau, nepaisant to, "Gasum" nepakeitė savo nuomonės — tegu "Baltic Connector" tiesia kas nori, mes tame nedalyvausime.

Rusofobija yra brangi

Rusofobija visada reikalauja aukų iš to, kas ja serga, — tai yra taisyklė be išimčių. 2014 metais "Baltic Connector" pajėgumai buvo numatyti dviem milijardams kubinių metrų dujų per metus, kurių vertė sudaro 110 milijonų eurų, iš kurių EK buvo pasirengusi investuoti 50 procentų. 2016 metų rugpjūčio mėnesį Europos Komisija pranešė, kad projektas pakeistas, o jos finansuojama dalis sieks 75 proc.: "Projektas tapo galingesnis, tarp Suomijos ir Estijos bus pumpuojama 7,2 milijono kubinių metrų dujų per parą, kaina dabar sudaro 250 milijonų eurų" .

Atidžiai įsižiūrėkime į skaičius. Pagal pirmąjį variantą, EK sutiko suteikti 55 mln. eurų, tiek pat reikėjo iš Suomijos ir Estijos. Pagal antrąjį variantą dujotiekio pajėgumas padidėja nuo 2 milijardų kubinių metrų iki 2,6 — tai yra 33%. O sąmata išaugo nuo 110 iki 250 milijonų eurų — 125 procentais! EK finansavimas senoje versijoje yra 55 milijonai eurų, o naujoje — 187 milijonai, tai yra trigubai daugiau. Taip, dabar Estijai ir Suomijai reikia ieškoti šiek tiek daugiau — ne 55, o 67 milijonų eurų, tačiau Estijos-Suomijos konsorciumas gaus 250 milijonų aktyvų, puikų naujų projektų finansavimą, kuris gali būti gautas už ketvirtį kainos.

Ir — o, stebukle! — estai ir suomiai suprato, kad šis projektas yra velniškai patrauklus ir reikalingas, kitaip priklausomybė nuo "Gazprom" taps nepakeliama.

Estai pakeitė pernelyg profesionalų "Eesti Gaas" į kitą valstybinę įmonę "Elering", o suomiai sukūrė naują "Baltic Connector OY". Dabar šios bendrovės, investuodamos 62,5 milijono eurų į projektą, gaus 250 milijonų vertės turtą. Gražu! Bet jei EK yra pasirengusi mokėti už rusofobiją — kodėl gi ne?

Šiemet, birželio 9 dieną, iškilmingoje aplinkoje duotas startas TDK "Baltic Connector" statyboms, pasisakė valdžios atstovai, kurių leitmotyvas glosto EK pareigūnų ausį: "Galiausiai, mes sumažinsime priklausomybę nuo Rusijos dujų!" Tačiau puikią nuotaiką rugpjūčio 13 dieną sugadino PPO arbitražas, išnagrinėjęs "Gazprom" skundus dėl diskriminuojančių Europos Komisijos veiksmų.

"Analizė rodo, kad priemonėmis, kurių imasi EK, siekdama įgyvendinti Europos energetikos tinklų projektus, siekiama pašalinti infrastruktūros, statomas Rusijos dujų tiekėjų, naudojimą, t.y. šios priemonės yra diskriminuojančios", — tokia yra PPO arbitražo išvada. Tačiau jo sprendimai yra rekomendaciniai, o ne privalomi, todėl EK buvo rekomenduota suderinti teisės aktus su Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos reikalavimais.

Visgi įdomus verdiktas — pirmą kartą EK veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais visus liberalios ekonomikos principus, kuriuos žodžiais taip uoliai gina EK. Ar "Gazprom" toliau bylinėsis su Europos Komisija, laikas parodys, o mes geriau pažiūrėkime, kaip atrodo situacija Rusijos dujų prekybos versle ne žodžiais, o realybėje — remiantis statistika ir naujais "Gazpromo" ir Baltijos šalių dujų bendrovių projektais. Bus įdomu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik /
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
89
Tegai:
dujų tiekimas, rusofobija, Gazprom
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas išlėks į orą, jei ten dirbs lietuviai
Latvija bijo, kad "Nord Stream-2" stos tarp Europos ir JAV
Sunkusis ekranoplanas А-050 Čaika-2, archyvinė nuotrauka

"Kaspijos monstro" atgimimas: būti ar nebūti

(atnaujinta 17:59 2020.08.06)
Artimiausiu metu į Rusijos karinį jūrų laivyną grįš sunkieji koviniai ekranoplanai — naujausioje versijoje su sparnuotosiomis raketomis

Jie gali veikti šalia gimtųjų krantų ir atokiausiuose planetos regionuose, esant bet kokioms klimato sąlygoms, be bazinės infrastruktūros.

Vienintelis pasaulyje rusiškas raketinis ekranoplanas "Lun" liepos 31 dieną buvo nutemptas jūra nuo Kaspijsko iki Derbento, kur jis taps centriniu "Patriot" parko eksponatu.

Po ilgų bandymų pastatytas prieš 34 metus Žemutiniame Naugarde ekranoplanas "Lun" 1991 metais buvo perduotas Kaspijos flotilės bandomajai operacijai. Ir liko vienintelis iš aštuonių projekto 903 suplanuotų prietaisų serijos. Tačiau ekranoplanai neliko užmarštyje.

Dėl didelio greičio (500 km / h) ir mažo skrydžio aukščio (7–10 metrų), raketas nešiojantys ekranoplanai nepastebimi radarų pajėgia įveikti tūkstančius kilometrų virš jūros ir lygumose, iš netikėtų krypčių priartėti prie priešo karinių jūrų pajėgų bazių ar lėktuvnešių grupių ir smūgiuoti raketos paleidimo atstumu.

Naujieji ekranoplanai išplės karinių jūrų pajėgų kovos galimybes. Anksčiau Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statybos skyriaus vadovas, 1-osios pakopos kapitonas Vladimiras Triapichnikovas teigė, kad "ekranoplanų kūrimas" bus įtrauktas į laivų statybos programą iki 2050 metų.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija sudarė taktinę ir techninę užduotį sukurti naują ekranoplaną, vyksta eksperimentiniai projektavimo darbai. Pirminiais duomenimis, naujasis ekranoplanas startuos 2022 metais.
Žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie "Kaspijos monstro" atgimimą (nes aparatas Vakaruose taip buvo vadinamas dėl milžiniško dydžio ir fantastiškos išvaizdos). Neliko nuošalėje nei Amerikos "National Interest", nei kinų leidinys "Sohu". 

Mokslo, technologinė ir gamybinė bazė yra — Rusija, kurdama daugiafunkcinius ekranoplanus žymiai lenkia Vakarų šalis. Taigi, "Lun" gerai skraidė ir vykdė raketų paleidimus prieš 29 metus, o "Boeing Pelican" — krovininis ekranoplanas, kurio projektinė talpa buvo 1200 tonų (skyrius buvo apskaičiuotas 17 "Abrams" tankų) — nebuvo pastatytas net kaip prototipas.

Kokios yra Rusijos karinio jūrų laivyno kovinių ekranoplanų atgimimo perspektyvos šiandien?

Taikymo ypatumai

Daugiafunkciniai ekranoplanai (Vakaruose jie vadinami WIG — "Wing-In-Ground effect") artimiausiu metu gali tapti pagrindu kurti ir naudoti naujausias didelio tikslumo sparnuotąsias ir viršgarsines raketas, smogiamuosius dronus, elektromagnetines patrankas, sunkiąsias torpedas.

Kaip greitojo reagavimo pajėgos, smogiamieji ekranoplanai galėtų veiksmingai patruliuoti Rusijos Arktyje.
Desantinėje (krovininėje) modifikacijoje, šie įtaisai leis greitai perkelti karius su standartine ginkluote ir šarvuočiais dideliu atstumu. Naujieji ekranoplanai praktiškai nematomi priešų radarams, efektyvumu ir keliamąja galia pranoksta lėktuvus ir sraigtasparnius.

Jie leidžia "nukreipti jėgą" dideliu atstumu nuo konflikto zonos ("Čaika-2" — iki 5000 km) ir visose srityse tobulina Rusijos pajėgas.

Anot "National Interest", naujasis ekranoplanas A-050 "Čaika-2" yra "Kaspijos monstro" reinkarnacija ir yra kuriamas (Žemutinio Naugardo centriniame projektavimo biure, pavadintame Aleksejevo vardu) keleiviams (iki 100 žmonių) ir kroviniams gabenti pakrančių zonose, įskaitant Arktį. Statoma visa eilė "sparnuotų laivų" su įvairia talpa (specializacija), ir pakils į dangų ne vėliau kaip 2022 metais.

Anksčiau Kinija inicijavo derybas dėl kelių ekranoplanų "Čaika" pirkimo Liaudies išsivadavimo armijai. Tai netiesiogiai rodo aukštą transporto priemonės pasirengimą ir efektyvumą, o tai gali būti didelis netikėtumas potencialiam priešui.

Kaip aviacijos rūšis be aerodromų, ekranoplanai yra naudingi ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui, Rusijos NPO "Ekolen" kuria civilį "Kaspijos monstro" analogą — antžeminę-oro amfibiją, galinčią skraidyti lėktuvo greičiu ir kurios daug didesnė krovinių talpa — iki 750 tonų — skirta eksploatuoti jūrose ir upėde, tundroje ir dykumoje. Pakilimui ir tūpimui ekranoplanui reikalingas tik pakankamas vandens plotas arba lygus žemės plotas.

Nepakartojamas pasirodymas

Ekranoplanas naudoja efektą, kuris atsiranda skrendant labai mažame aukštyje, kai įeinantis oro srautas sukuria tankią "oro pagalvę" po sparnu. Pakilęs virš jūros (ledo lauko, snieguotos lygumos ar pietų stepių), prietaisas įgyja stabilumą ir "sklando" iki 500 km / h greičiu, esant minimalioms kuro sąnaudoms ir esant dideliam naudingam kroviniui: "Čaika-2" — iki 10 tonų.

Aleksejevo vardo projektavimo biuras Žemutiniame Naugarde taip pat dirba kuriant sunkiąją ekranoplano A-080 "Chaika-3" versiją, kurios kilimo svoris yra 100 tonų. Perspektyvus aparatas bus aprūpintas šiuolaikine Rusijos avionika ir navigacijos bei akrobatinio skraidymo kompleksu. Jis galės savarankiškai vykti į neapšviestą pakrantę su penkių laipsnių nuolydžiu, bazuotis ant vandens ir aerodromuose.

Net senas geras "Lun" yra technologiškai įspūdingas, kuris 450 km / h greičiu galėtų įveikti daugiau nei 2000 km, aukštyje nuo trijų iki 500 metrų, ir būdamas tokio dydžio kuro sunaudoja penkis kartus mažiau nei transporto lėktuvas.

Pagarbą kelia vien jo išvaizda. Korpuso priekyje, ant pilono, yra 8 traukos varikliai  (Il-86 turbinos pagrindu), kurių purkštukai yra išdėstyti kampu į vandenį,kad sustiprėtų žemės efektas (įpurškiamas srautas atsispindi sparnuose, esančiuose šiek tiek už nugaros). Ant ekranoplano korpuso yra trys poros priešlėktuvinių raketų ZM-80 "Moskit", kurių nuotolis iki 250 km, ir orientacinis radaras. Ilgis yra beveik 74 metrai, o trapecijos formos sparnai, kurių plotis yra 44 metrai, o plotas — 550 kvadratinių metrų, vainikuoja erdvėlaivio išvaizdą, o maksimali kilimo masė yra 380 tonų.

Kalbant apie kovinę misiją, trijų viršgarsinių raketų "Moskit" būtų pakakę lėktuvnešiui sunaikinti. Ekranoplanai buvo sukurti TSRS kariniam jūrų laivynui kaip priemonė sunaikinti priešo laivus. Pirmasis "Lun" skrydis įvyko 1985 metais. Didelis greitis ir ilgaamžiškumas, kartu su aukštais naudingumo rodikiais ir galimybe judėti per sausumą ir ledą (taip pat skristi dideliame aukštyje) nuo pat pradžių suteikė neįtikėtinų galimybių.

Ekranoplanai "Lun" ir  "Orlionok" gerai pritaikyti raketoms ir desantininkams pristatyti. Desantinis "Orlionok" buvo mažesnis, jis buvo skirtas greitam kariuomenės ir įrangos (iki 150 desantininkų ar dviejų pėstininkų kovos mašinų) gabenimui. Žlugus TSRS, visos serijos prietaisų statyba buvo sustabdyta (iki to laiko antrasis 903 projekto "Lun" buvo paruoštas 95 proc.), o kovinis "lėktuvnešių žudikas" buvo juokais paliktas Kaspijske.

Tai neturėtų pasikartoti, nes Vakarų "partneriai" vis tiek to neįvertins. Šiandien kokybiškai naujame technologiniame lygyje įmanoma ir būtina pagerinti ekranoplanų kovines savybes — ir sustiprinti taiką Rusijos ir jos sąjungininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekranoplanas, Kaspijos jūra, Rusijos karinis jūrų laivynas, Rusija
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Tarptautinė alaus diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 7-osios šventės

(atnaujinta 17:55 2020.08.06)
Nuo rugpjūčio 7 dienos iki metų galo lieka 146 dienos, šia dieną švenčiama Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 220-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

Tarptautinė alaus diena

Pirmą rugpjūčio penktadienį švenčiama Tarptautinė alaus diena. Nuo 2007 m. ji pradėta švęsti JAV, Kalifornijoje, Santa Kruzo baruose. Vėliau išplito po visą pasaulį. Šią dieną visi alaus mėgėjai kviečiami iškelti alaus bokalą su draugais.

Alus — vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Liepos 18 dieną švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Ji skirta alaus gamintojams, tądien rengiamos alaus ragavimo ir vertinimo varžybos.

Ši diena istorijoje

1259 metais Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos). Istorijos eigoje Žemaitiją savo priešams net kelis kartus užrašė ne tik Mindaugas, bet ir Vytautas. Tačiau  tik Skalva ir Dainava ilgam išnyko iš Lietuvos žemėlapių. Žemaitija, kuri per daugelį šimtmečių buvo bene labiausiai strateginiais sumetimais atiduodama ar niokojama svetimšalių kariuomenių, iki dabar išlaikė savo išskirtinumą ir unikalumą.

Šią dieną 1861 metais Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

1992 metais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga akredituota prie Jungtinių Tautų.

2004 metų rugpjūčio 7 dieną Gdanske Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai —  Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) — aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automobilių magistralės "Via Baltica" tiesimo bei Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

1945 metais — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

Šią dieną vardadienius švenčia Donatas, Kajetonas, Sikstas, Drąsutis, Jogailė, Klaudija, Jogilė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai