Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka.

Vakarai surado "Putino 120 milijardų dolerių". Bet negali atimti

173
(atnaujinta 13:46 2018.09.10)
"Milijardų Rusijos prezidento dolerių" paieškų klausimas daugelį metų kelia susirūpinimą Vakarų žiniasklaidos ekspertų-žvalgybininkų bendruomenei. Be to, Vakarų žiniasklaidoje ir įvairiose ekspertų ataskaitose kartais pasirodo net konkretūs Rusijos prezidento "asmeninio kapitalo" ar "disponuojamų lėšų" skaičiai

Labiausiai šios rūšies vertinimais pasižymėjo žurnalas "Time Magazine", kuris išspausdino straipsnį apie "40 milijardų Putino dolerių" ir britų "Daily Mail", 2017 metais išleidęs straipsnį, kuriame nurodyta 200 milijardų dolerių suma, rašo Ivanas Danilovas naujienų agentūrai RIA Novosti.

Tačiau, net Vakarų politikai pripažįsta, kad legendinių Rusijos prezidento turtų egzistavimo įrodymų pateikti niekas taip ir nesugebėjo, o tik politinis tikslingumas neleidžia jiems pripažinti, kad šie ištekliai neegzistuoja, nes per daugiau nei 10 metų intensyvių paieškų saugumo pajėgoms jų taip ir nepavyko surasti. Bet labiausiai nenumaldomi (ir mažiausiai išprusę) JAV Senato ir Kongreso atstovai vis dar tiki, kad tai yra tik žvalgybos dedamų pastangų klausimas, todėl atkreipia dėmesį į būtinybę rasti "Putino milijardus" ir paskelbti jų egzistavimo oficialias ataskaitas bei remtis jomis reguliariose teisėkūros iniciatyvose, susijusiose su antirusiškomis sankcijomis.

Vis dėlto reikia tinkamai įvertinti finansinių žurnalistų, kurie metų metus ieškojo vadinamųjų "Putino milijardų", pastangas. Verslo žvalgybos agentūrai "Bloomberg" pavyko "rasti" 120 milijardų dolerių, su kuriais tiesiogiai susijęs Rusijos prezidentas. Tiesa, jiems nepavyko išgauti jokios naudos iš šios propagandos. Reikalas tas, kad "120 milijardų Putino dolerių" pasirodė esą ne prezidento santaupos "juodai dienai", o prezidento atsakymas į klausimą, kaip vystyti Rusijos ekonomiką ir Rusijos verslo socialinį solidarumą nuolat taikomų sankcijų sąlygomis.

Kaip būtų galima tikėtis, "Bloomberg"  medžiagoje pateikta nuomonė ekspertų, kurie tiki, kad toks Rusijos valdžios elgesys apskritai yra neteisingas ir neveiksmingas. Tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad Rusijos valdžios pastangas skatinti įmones išleisti pinigus Rusijoje, o ne investuoti juos į tradicines ofšorines bendroves, esančias britų ar amerikiečių jurisdikcijoje, Rusijos visuomenė priims su supratimu ir palaikymu.

Be to, atsižvelgiant į sankcijų politiką, kuri sukelia akivaizdžią žalą net tiems, kurie, atrodo, sėkmingai integravosi į Vakarų finansinę ir net politinę sistemą, bent dalis Rusijos stambiojo verslo atstovų turėtų savarankiškai prieiti prie paradoksalios (bet tik iš pirmo žvilgsnio) išvados, kad Rusijoje steigiamuose projektuose "užšaldyti" pinigai yra saugesni už tuos, kuriuos gali lengvai pasiekti JAV  finansų ministerijos "sankcijų departamentas". Pirmosios tokios situacijos suvokimo kregždės jau yra: Olego Deripaski "Rusal" pradėjo savo aktyvų investavimo į Rusijos jurisdikciją kontrolę, o Ališerio Usmanovo "USM" ( kompanijos "Megafon", "Metalloinvest") teigia, kad "USM" aktyvų deofšorizacijos procesas bus baigtas jau artimiausiu metu.

Agentūra "Bloomberg" nušviečia šią situaciją kaip vyriausybės spaudimą verslui: neva dėl sankcijų ir politinio bei ekonominio nenuspėjamumo Rusijos verslas nenori investuoti į Rusiją, o valstybė, vietoj to, kad spręstų šias problemas, verčia verslininkus investuoti į Rusiją, nepaisant sankcijų ir ekonominio nestabilumo.

"Pareigūnai daro spaudimą verslui", ― rašo medžiagos autoriai. Beje, duomenis apie 120 milijardų dolerių (tai yra apie aštuoni trilijonai rublių) jie gavo iš labai oficialaus šaltinio ― iš Rusijos finansų ministerijos atstovo spaudai pareiškimo. Tai papildomų "vidaus" investicijų suma, apskaičiuota iki 2024 metų, ir jos turėtų pakakti Rusijos ekonomikai stimuliuoti.

Atskirai reikėtų pabrėžti argumentą, kad pirmiausia vyriausybė turėtų išspręsti visas šalies problemas, pašalinti išorinį spaudimą ir ekonominį nestabilumą, ir tik tada tikėtis, kad verslas nustos investuoti pinigus į užsienį ir pradės tai daryti šalyje. Šį argumentą daugeliu skirtingų pavidalų girdėsime mažiausiai ateinančius šešerius-septynerius metus, be to, reikia tikėtis, kad jis bus remiamas žiniasklaidoje įspūdingais finansų ir medijos resursais.  

Šios pozicijos problema šiais aspektais: ekonominis stabilumas, pažeidžiamumo ir išorės politinio spaudimo mažinimas, padidintas atsparumas išorės grėsmėms ― viso to neįmanoma sukurti be išankstinio apmokėjimo. Tai reiškia, kad pirmiausia būtina investuoti į savo infrastruktūrą, armiją, ekonomiką ir pan., ir tik po to galima mėgautis rezultatais. Atvirkštine tvarka tai neveiks. Šiuo metu Rusijos verslas savo (sankcijų apribotoje) padėtyje patiria, kad teiginiai apie globalizaciją ir tai, kad kapitalas neturi tėvynės ― anaiptol ne absoliuti tiesa, bet, naudojant praėjusio šimtmečio 90-ųjų terminologiją, "masalas kvailiams". Be to, paaiškėja, jo esmė ne tame, kad "Rusija yra neteisinga ir baudžiama už Krymą", o tame, kad politinių metodų naudojimas, siekiant likviduoti svetimą verslą ir skatinti savąjį, yra normalu ir tai vienintelė galima politika bet kurioje perspektyvioje valstybėje.

Rusijos žiniasklaida orientuota į antirusišką sankcijų aprašymą, tačiau nereikia pamiršti, kad mes gyvename visuotinio ekonominio karo visų prieš visus eroje: užtenka pažvelgti į tai, su kokiu pasitenkinimu JAV valdžios institucijos "skandina" Kinijos korporaciją "ZTE" (kuri neturi nieko bendra su Krymu arba rinkimais Amerikoje) ir baudžia Europos bankus, o senojo pasaulio valdžios institucijos rengia "mokestinę lazdą", skirtą nubausti Amerikos verslą Europos Sąjungoje.

Tik labai neprotingas kapitalas neturi tėvynės. Intelektualus kapitalas turi tėvynę ir netgi daugiau: savo valstybės galia yra svarbiausia kapitalo išsaugojimo sąlyga. Dėl istorinės būtinybės šias savaime suprantamas tiesas tai Rusijos verslo daliai, kuri dar jų nesuvokė, teks išaiškinti administraciniais metodais.

Sprendžiant iš to, kad jau prasidėjo pirmieji Finansų ministerijos ir verslo atstovų susitikimai,  kuriuose aptariami Rusijos vidaus projektai, reikalaujantys sąnaudų artimiausioje ateityje, darbas pradėtas anksčiau nei planuota. Toks požiūris atneš naudos visiems ― netgi tam Rusijos verslininkų segmentui, kuris dabar išreiškia savo nepasitenkinimą. Tvirta valstybė ir stabili ekonomika yra geri verslui, o verslas tikrai tai supras ateityje.

173
Tegai:
lėšos, sankcijos, verslas, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
ES planai kontroliuoti Rusijos energetinius išteklius žlugo
Trampas susitikimą su Putinu pavadino vienu iš geriausių gyvenime
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad JAV nesilaiko sankcijų prieš Rusiją
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 00:41 2021.04.13)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir nelabai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė "ePolicijos" pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

"ePolicijos" pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke, šalia Druskininkų, jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebook'e rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba "Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas "Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013–2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją: "Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas — švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti "ePolicininko" skambučio. Įdomu, ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė "ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve, archyvinė nuotrauka

Lietuva galėjo turėti savo kosmonautą: Stankevičius buvo "Buran" įguloje

(atnaujinta 17:37 2021.04.12)
Rimantas Stankevičius buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besiruošiančią skrydžiams kosminiu erdvėlaiviu "Buran", tačiau stebuklas neįvyko

Rimantas Stankevičius, marijampolietis, "susirgo" kosmosu, kai, baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, 1975 metais įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Iki to laiko jis turėjo kovines misijas Egipte ir dirbo instruktoriumi Karinių oro pajėgų Kovinio naudojimo centre Turkmėnistano Maro mieste.

1977 metų liepą Stankevičiaus svajonė tapo artimesnė — jis buvo įtrauktas į pirmąją sovietų kosmonautų grupę, besirengiančią skrydžiams daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu "Buran". Kosmonautų mokymo centre prasidėjo ilgos ir varginamos treniruotės. 1980 metais jam buvo suteiktas kosmonauto bandytojo Pramonės mokymo komplekse vardas, po aštuonerių metų jis pradėjo vadovauti šiam kompleksui.

Летчики-испытатели СССР Римантас Антанас Станкявичюс (слева) и Урал Назибович Султанов в истребителе
© Sputnik / Александр Моклецов
TSRS pilotai Rimantas Antanas Stankevičius (kairėje) ir Uralas Nazibovičius Sultanovas naikintuve

Bet jis svajojo pasiekti žvaigždes. Ir tarp penkių kosmonautų jis pateko į bandytojų grupę, kad pasirengtų skrydžiams daugkartiniu erdvėlaiviu "Buran". Programa apėmė rankinio valdymo ir automatinio nusileidimo sistemų išbandymą skraidymo laboratorijose "Tu-154LL" ir "MiG-25LL", kuriose buvo įrengta valdymo sistema "Buran". Rimantas Stankevičius atliko 14 skrydžių "Buran" analogu, įskaitant pirmąjį visiškai automatinį nusileidimą 1987 metų vasario 16 dieną.

Pasirengimas skrydžiui į kosmosą vyko lygiagrečiai su piloto bandytojo darbu. Jis nenustojo bandyti naujus orlaivius. O 1989 metų spalio mėnesį Rimantui Stankevičiui buvo suteiktas TSRS garbės piloto bandytojo vardas.

1990 metų rugsėjo 9 dieną Trevizo provincijoje, Italijoje, Salgaredos aerodrome, aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek aukšiau orlaivio apskaičiuotojo aukščio. Išskridęs iš jos jis beveik išlygino lėktuvą, tačiau nesugebėjo sureguliuoti aukščio ir palietė žemę. Pulkininkas leitenantas Stankevičius žuvo. Piloto kūnas buvo nugabentas į Kauną ir ten palaidotas.

Bet lietuvių piloto-kosmonauto neužmiršo ir Rusijoje. 90-ųjų pradžioje Žukovskio mieste gatvė buvo pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

"Buran" atliko vieną nepilotuojamą kosminį skrydį 1988 metais. Vėliau projektas buvo atšauktas.

Tegai:
Lietuva, kosmosas
Pasienio kontrolės punktas Privalka–Raigardas

Nauji punktai nepadėjo: Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje vėl sunkvežimių eilės

(atnaujinta 13:11 2021.04.13)
Jau kelias savaites abiejų šalių pasienyje tęsiasi problema dėl eilių, kuriose įstrigo sunkvežimia

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė sunkvežimių eilės, nepaisant to, kad nuo pirmadienio pradėjo veikti papildomi kontrolės punktai. Tai liudija Lietuvos ir Baltarusijos pasienio tarnybų duomenys.

"Medininkuose" stovi 100 sunkvežimių, "Raigarde" – 20, "Šalčininkuose" – šeši. Iš viso 126 sunkvežimiai.

Tuo tarpu nei 1200 sunkvežimių negali patekti iš Baltarusijos į Lietuvą.

Daugiausia jų stovi punkte "Kamennyj log" – iš viso daugiau nei 480 sunkvežimių. "Beniakonyse" yra daugiau nei 310 automobilių, "Privalkoje" – daugiau nei 150, o "Kotlovkoje" – daugiau nei 260 automobilių.

Tuo pat metu kontroliniuose punktuose "Vidžiai–Tverečius" ir "Loša–Šumskas" nėra eilių. "Lentupio–Papelekio" pasienio kontrolės punkto duomenys nepateikiami abiejų valstybių pasienio tarnybų interneto svetainėse.

Jau kelias savaites prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos kyla problemų dėl eilių, kuriose įstrigo sunkvežimiai. Priežastis buvo elektroninių muitinės sistemų gedimas ir atnaujinimas Lietuvos pusėje. Sistemų modernizavimas jau baigtas, tačiau nors eilės pasienyje tapo mažesnės, jos nesibaigė.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą
Lietuvos VSAT kameros užfiksavo gyvūnus pasienyje su Baltarusija — video
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Kontrolės punktai Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje atnaujino darbą
Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai