Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka.

Vakarai surado "Putino 120 milijardų dolerių". Bet negali atimti

163
(atnaujinta 13:46 2018.09.10)
"Milijardų Rusijos prezidento dolerių" paieškų klausimas daugelį metų kelia susirūpinimą Vakarų žiniasklaidos ekspertų-žvalgybininkų bendruomenei. Be to, Vakarų žiniasklaidoje ir įvairiose ekspertų ataskaitose kartais pasirodo net konkretūs Rusijos prezidento "asmeninio kapitalo" ar "disponuojamų lėšų" skaičiai

Labiausiai šios rūšies vertinimais pasižymėjo žurnalas "Time Magazine", kuris išspausdino straipsnį apie "40 milijardų Putino dolerių" ir britų "Daily Mail", 2017 metais išleidęs straipsnį, kuriame nurodyta 200 milijardų dolerių suma, rašo Ivanas Danilovas naujienų agentūrai RIA Novosti.

Tačiau, net Vakarų politikai pripažįsta, kad legendinių Rusijos prezidento turtų egzistavimo įrodymų pateikti niekas taip ir nesugebėjo, o tik politinis tikslingumas neleidžia jiems pripažinti, kad šie ištekliai neegzistuoja, nes per daugiau nei 10 metų intensyvių paieškų saugumo pajėgoms jų taip ir nepavyko surasti. Bet labiausiai nenumaldomi (ir mažiausiai išprusę) JAV Senato ir Kongreso atstovai vis dar tiki, kad tai yra tik žvalgybos dedamų pastangų klausimas, todėl atkreipia dėmesį į būtinybę rasti "Putino milijardus" ir paskelbti jų egzistavimo oficialias ataskaitas bei remtis jomis reguliariose teisėkūros iniciatyvose, susijusiose su antirusiškomis sankcijomis.

Vis dėlto reikia tinkamai įvertinti finansinių žurnalistų, kurie metų metus ieškojo vadinamųjų "Putino milijardų", pastangas. Verslo žvalgybos agentūrai "Bloomberg" pavyko "rasti" 120 milijardų dolerių, su kuriais tiesiogiai susijęs Rusijos prezidentas. Tiesa, jiems nepavyko išgauti jokios naudos iš šios propagandos. Reikalas tas, kad "120 milijardų Putino dolerių" pasirodė esą ne prezidento santaupos "juodai dienai", o prezidento atsakymas į klausimą, kaip vystyti Rusijos ekonomiką ir Rusijos verslo socialinį solidarumą nuolat taikomų sankcijų sąlygomis.

Kaip būtų galima tikėtis, "Bloomberg"  medžiagoje pateikta nuomonė ekspertų, kurie tiki, kad toks Rusijos valdžios elgesys apskritai yra neteisingas ir neveiksmingas. Tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad Rusijos valdžios pastangas skatinti įmones išleisti pinigus Rusijoje, o ne investuoti juos į tradicines ofšorines bendroves, esančias britų ar amerikiečių jurisdikcijoje, Rusijos visuomenė priims su supratimu ir palaikymu.

Be to, atsižvelgiant į sankcijų politiką, kuri sukelia akivaizdžią žalą net tiems, kurie, atrodo, sėkmingai integravosi į Vakarų finansinę ir net politinę sistemą, bent dalis Rusijos stambiojo verslo atstovų turėtų savarankiškai prieiti prie paradoksalios (bet tik iš pirmo žvilgsnio) išvados, kad Rusijoje steigiamuose projektuose "užšaldyti" pinigai yra saugesni už tuos, kuriuos gali lengvai pasiekti JAV  finansų ministerijos "sankcijų departamentas". Pirmosios tokios situacijos suvokimo kregždės jau yra: Olego Deripaski "Rusal" pradėjo savo aktyvų investavimo į Rusijos jurisdikciją kontrolę, o Ališerio Usmanovo "USM" ( kompanijos "Megafon", "Metalloinvest") teigia, kad "USM" aktyvų deofšorizacijos procesas bus baigtas jau artimiausiu metu.

Agentūra "Bloomberg" nušviečia šią situaciją kaip vyriausybės spaudimą verslui: neva dėl sankcijų ir politinio bei ekonominio nenuspėjamumo Rusijos verslas nenori investuoti į Rusiją, o valstybė, vietoj to, kad spręstų šias problemas, verčia verslininkus investuoti į Rusiją, nepaisant sankcijų ir ekonominio nestabilumo.

"Pareigūnai daro spaudimą verslui", ― rašo medžiagos autoriai. Beje, duomenis apie 120 milijardų dolerių (tai yra apie aštuoni trilijonai rublių) jie gavo iš labai oficialaus šaltinio ― iš Rusijos finansų ministerijos atstovo spaudai pareiškimo. Tai papildomų "vidaus" investicijų suma, apskaičiuota iki 2024 metų, ir jos turėtų pakakti Rusijos ekonomikai stimuliuoti.

Atskirai reikėtų pabrėžti argumentą, kad pirmiausia vyriausybė turėtų išspręsti visas šalies problemas, pašalinti išorinį spaudimą ir ekonominį nestabilumą, ir tik tada tikėtis, kad verslas nustos investuoti pinigus į užsienį ir pradės tai daryti šalyje. Šį argumentą daugeliu skirtingų pavidalų girdėsime mažiausiai ateinančius šešerius-septynerius metus, be to, reikia tikėtis, kad jis bus remiamas žiniasklaidoje įspūdingais finansų ir medijos resursais.  

Šios pozicijos problema šiais aspektais: ekonominis stabilumas, pažeidžiamumo ir išorės politinio spaudimo mažinimas, padidintas atsparumas išorės grėsmėms ― viso to neįmanoma sukurti be išankstinio apmokėjimo. Tai reiškia, kad pirmiausia būtina investuoti į savo infrastruktūrą, armiją, ekonomiką ir pan., ir tik po to galima mėgautis rezultatais. Atvirkštine tvarka tai neveiks. Šiuo metu Rusijos verslas savo (sankcijų apribotoje) padėtyje patiria, kad teiginiai apie globalizaciją ir tai, kad kapitalas neturi tėvynės ― anaiptol ne absoliuti tiesa, bet, naudojant praėjusio šimtmečio 90-ųjų terminologiją, "masalas kvailiams". Be to, paaiškėja, jo esmė ne tame, kad "Rusija yra neteisinga ir baudžiama už Krymą", o tame, kad politinių metodų naudojimas, siekiant likviduoti svetimą verslą ir skatinti savąjį, yra normalu ir tai vienintelė galima politika bet kurioje perspektyvioje valstybėje.

Rusijos žiniasklaida orientuota į antirusišką sankcijų aprašymą, tačiau nereikia pamiršti, kad mes gyvename visuotinio ekonominio karo visų prieš visus eroje: užtenka pažvelgti į tai, su kokiu pasitenkinimu JAV valdžios institucijos "skandina" Kinijos korporaciją "ZTE" (kuri neturi nieko bendra su Krymu arba rinkimais Amerikoje) ir baudžia Europos bankus, o senojo pasaulio valdžios institucijos rengia "mokestinę lazdą", skirtą nubausti Amerikos verslą Europos Sąjungoje.

Tik labai neprotingas kapitalas neturi tėvynės. Intelektualus kapitalas turi tėvynę ir netgi daugiau: savo valstybės galia yra svarbiausia kapitalo išsaugojimo sąlyga. Dėl istorinės būtinybės šias savaime suprantamas tiesas tai Rusijos verslo daliai, kuri dar jų nesuvokė, teks išaiškinti administraciniais metodais.

Sprendžiant iš to, kad jau prasidėjo pirmieji Finansų ministerijos ir verslo atstovų susitikimai,  kuriuose aptariami Rusijos vidaus projektai, reikalaujantys sąnaudų artimiausioje ateityje, darbas pradėtas anksčiau nei planuota. Toks požiūris atneš naudos visiems ― netgi tam Rusijos verslininkų segmentui, kuris dabar išreiškia savo nepasitenkinimą. Tvirta valstybė ir stabili ekonomika yra geri verslui, o verslas tikrai tai supras ateityje.

163
Tegai:
lėšos, sankcijos, verslas, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
ES planai kontroliuoti Rusijos energetinius išteklius žlugo
Trampas susitikimą su Putinu pavadino vienu iš geriausių gyvenime
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad JAV nesilaiko sankcijų prieš Rusiją
Mergaitė šalia tėvo per protestus Vašingtone, archyvinė nuotrauka

Amerikos nuosmukio kronikos: vaikai mokomi bijoti ir nekęsti policijos

(atnaujinta 17:56 2020.06.05)
Liberalai ir konservatoriai ir anksčiau ginčijosi dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles

Besiplečiant protestams dėl Džordžo Floido nužudymo, kai, kovodami su Amerikos policininkų rasizmu, demonstrantai Londone bando šturmuoti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidenciją, Vakarų pasaulyje beveik nepastebimai krito dar viena neįveikiamų socialinių taisyklių tvirtovė: neleistinas jaunosios kartos įtraukimas į aštrius politinius konfliktus.

Šį kartą ryžtingą žingsnį žengė verslas.

"Nickelodeon", populiariausias vaikų televizijos kanalas, nutraukė transliaciją ir aštuonioms minutėms 46 sekundėms (pagal oficialius duomenis būtent tiek policininkas spaudė Floido kaklą) juodame ekrane su žmogaus kvėpavimo garsu pulsavo frazė "Aš negaliu kvėpuoti". Vaizdo įrašo pabaigoje yra kvietimas prisijungti prie vienos iš pilietinių teisių organizacijų.

"Lego Corporation" taip pat prisijungė prie protesto judėjimo, deklaruodama solidarumą su juodaodžiais. Bendrovė atsisakė reklamuoti savo rinkinius, kuriuose yra policijos nuovadų ir priešgaisrinių tarnybų pastatai, patruliavimo automobiliai, policininkų ir nusikaltėlių figūros bei kiti su teisėsauga susiję elementai.

Klaikus eksperimentas, kurį Vakarai taiko savo jaunajai kartai, jau nieko nestebina. Jau visai įprastomis tapo žinios apie eilinė radikaliausio pavidalo liberalaus politinio korektiškumo ideologijos taikymas vaikų sąmonei (ir kūnui), nesvarbu, ar tai būtų veiksmai su viešu žirafos žudymu zoologijos sode, ar medicininės brendimo slopinimo procedūros, kaip laisvos lyties identifikavimo politikos dalis.

Visa tai yra reikšminga skilimo dalis, vis labiau skirianti Vakarų visuomenę, jos suaugusiąją dalį. Bet visgi politinis komponentas dar visai neseniai neturėjo tiesioginės įtakos vaikams.

Liberalai ir konservatoriai galėjo susiginčyti įnirtingose ​​kovose dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles. Ir nesvarbu, ar tai stereotipinis Teksaso "rednecks" (baltųjų ūkininkų, kurie gyvena JAV kaimo vietovėse, iš pradžių pietuose, o vėliau regione, priklausančiame Apalačų kalnų sistemai, "slengo" pavadinimas — Sputnik) su legaliais šautuvais, ar rafinuotas Niujorko "genderfluid-hipsteris" (tai yra asmuo, kurio lytinė tapatybė nėra nuolatinė — Sputnik), kurio subtiliajai psichinei organizacijai reikia kasdien patiekti medicininės marihuanos. Juk šalis yra viena visiems, ir valstybė, kas jai bevadovautų, irgi yra visiems.

Būtent ši logika vienu metu leido Jungtinėms Valstijoms sukurti įspūdingai veiksmingą piliečių politinio ir patriotinio švietimo, pradedant nuo labai jauno amžiaus, sistemą. Daugelį dešimtmečių ji kompetentingai sutelkė dėmesį į Amerikos nuopelnus ir pasiekimus, išlygino trūkumus ir formavo tautinę vienybę.

Policijos žiaurumas, net su mirtinais padariniais, taip pat kiti įstatymų pažeidimai iš žmonių, kurie privalo saugoti, pusės vyksta visur. Tačiau teisėsaugos institucijos yra lyg ramstis ir svarbiausias valstybės elementas, todėl normalioje situacijoje nė vienas Amerikos politikas ir nė viena socialinė-politinė jėga negalėtų sau leisti šmeižti visą policiją. Tokiais atvejais tradiciškai pabrėžiama, kad pagal vieną ar kelis incidentus negalima vertinti visą sistemą, o atsiradęs didelio masto trūkumas neturėtų panaikinti pagrindinio dalyko — sąžiningo savo pareigų atlikimo daugumos darbuotojų atžvilgiu.

Tačiau tokia taisyklė veikia ne tik JAV, bet ir beveik visame pasaulyje.

Dar labiau įprasta, kad vaikai būtų apsaugoti nuo niūrių tikrovės pusių, kurstant teigiamą teisėsaugos struktūros idėją, nesvarbu, ar tai būtų buitinė norma "mano policija mane saugo", ar amerikietiška — "tarnauja ir saugo". Augdami jie vis tiek turės galimybę suvokti ir susitaikyti labiau subrendusiu mąstymu, kad gyvenime ne viskas yra taip, kaip realybę mėgdžiojusiuose detektyvuose.

"Nickelodeon" ir "Lego" veiksmai rodo, kad šiuo klausimu vyksta dramatiški pokyčiai.

Kanale paskelbtu beveik devynių minučių trukmės vaizdo įrašu vaikų dėmesys nukreipiamas ne į rasizmo problemą. Iš tiesų, niūrus ir bauginantis vaizdo įrašas mažiesiems žiūrovams perduoda paprastą idėją: "Amerikos policija žudo žmones", taip įkvėpdama jiems teisėsaugos baimę.

Na, o nuo tyčia suformuotos vaiko baimės netoli ir iki neapykantos ir noro naikinti — jau suaugus.

Tiesiog tokia valstybė nebus gyvybinga be struktūrų, kurios saugo tvarką ir ją pačią. Nuoseklios ir plataus masto pastangos šviesti piliečius atmetant svarbiausią valstybės mechanizmo dalį ateityje garantuoja daugybę netikėtumų.

Jau tapo įprasta, kad dabartinė politinė konfrontacija JAV kelia grėsmę visai Amerikos sistemai, nes jos nariai aktyviai atsisako laikytis pagrindinių taisyklių, kuriomis ji remiasi ir dėl kurių išgyveno daug rimtų krizių (iki pat prezidentų nužudymų serijos). Kovoje su Trampu vis dažniau jo oponentai smogia pačiai valstybei, susiedami ištisas institucijas ir svarbiausias valdžios sritis su nepriimtinu lyderiu. Ir tai, kad tokiu pat formatu globalių žiniasklaidos išteklių savininkai pradeda šviesti naujas kartas, patvirtina, kaip toli ten viskas išsiplėtė.

Amerika yra pasirengusi atsistoti į neapykantos sau ir savęs naikinimo bėgius pagal Rusijai gerai žinomą logiką: "nepageidaujamas prezidentas — užburti valstybės mechanizmai — smerktina valstybė, kuri turi būti sunaikinta — pasmerkta šalis". Kai kurios politinės jėgos taip ilgai ir uoliai stengėsi primesti mums tokią idėją, kad visuomenė jau išsiugdė tam tikrą imunitetą.

Dabar kyla klausimas, ar Jungtinės Valstijos sugebės sustoti. Jei jauniems amerikiečiams ir toliau bus ugdoma baimė ir neapykanta policijai, šansai yra menki.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, vaikai, mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
San Diege policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią
"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados
JAV protestuotojai priešinosi kariškiams prie Baltųjų rūmų
Niujorke per protestą policija areštavo dešimtis žmonių
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Omletas

Be žalos figūrai. galima valgyti vakare?

(atnaujinta 15:12 2020.06.05)
Kaip nemarinti savęs badu nuo "draudžiamų" 18 valandų vakaro, o priešingai, valgyti ir lieknėti — skaitykite Sputnik rekomendacijose

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Griežta priesaika, kad po 18 valandos negalima valgyti, jau seniai yra pasenusi. Dauguma šiuolaikinių dietologų choru pataria ne atiduoti vakarienę priešui, o tiesiog peržiūrėti mitybos vakare kokybę ir kiekį.

Taigi, būkite saikingi ir pasirinkite tinkamus produktus. Labiausiai verti pretendentai su žyma 18+ — Sputnik atrankoje.

Žalios daržovės

Salierai, svogūnai, špinatai, agurkai — daržovės, turinčios neigiamą kaloringumą. O tai reiškia, kad joms suvirškinti organizmas sunaudoja daug daugiau energijos, nei yra jų sudėtyje.

Vištienos filė

Paukštienos mėsa (balta) laikoma mažai kaloringu baltymų šaltiniu ir idealia vakariene. Ją geriau ruošti garuose arba grilyje, o vietoj riebių padažų naudoti kvapnius prieskonius ir pagardus.

Куриное филе, архивное фото
Vištienos filė

Žuvis

Žuvies patiekalai lengvai virškinami, o tai reiškia, kad jūs netgi galite sau leisti riebesnes veisles — lašišą ar skumbrę. Šiose rūšyse yra maksimalus kiekis naudingų Omega-3 rūgščių, kurios normalizuoja širdies veiklą ir pagerina miego kokybę.

Kiaušiniai

Taip, tryniai vakarienei nėra pati geriausia idėja, nes juose daug cholesterolio. Tačiau omletas iš baltymų laikomas viena iš naudingiausių vakarienių.

Varškė

Jei jūs "draugaujate" su laktoze, tada varškė taps puikia alternatyva. Geriausias variantas — 5 % riebumo varškė. Galima sumaišyti ją su graikišku jogurtu arba pasigaminti lengvą apkepą be cukraus.

Творог, сметана и молоко
© Depositphotos /
Pieno produktai
Tegai:
sveika mityba, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Dietologė paneigė mitą apie kalorijų skaičiavimo naudą
Numetusi 21 kilogramą mergina įvardijo keturias lieknėjimo paslaptis
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
"Rytmečio gaiva". Kaip pasigaminti sveiką migdolų pieno ir mangų desertą