prezidentė Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Kviečiančiai taikytis Grybauskaitei vertėtų pirma ištarti "mea culpa"

100
(atnaujinta 11:20 2018.09.11)
Vos kelių dienų skirtumu du svarbūs politikai ― prezidentė Dalia Grybauskaitė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ― lyg susitarę ėmėsi panašios iniciatyvos. Jie pabandė sutelkti politinį elitą bendriems darbams, prasidedant rudens politiniam sezonui. Grybauskaitė netgi iš vanago staiga pasistengė virsti taikos balande

Geriau vėliau, negu niekada: prezidentė pagaliau suprato, jog bloga taika geresnė už gerą karą. Taikos ji palinkėjo Seimo ir politinių partijų vadovybei, susitikusi aną savaitę su Seimo valdyba. Būtų buvę dar geriau, jei Grybauskaitė to būtų palinkėjusi ir sau pačiai. Nes per abi savo kadencijas karo kirvį dažnai pirmoji iškasdavo būtent ji, šiurkščiai užsipuldama tai buvusį socialdemokratų premjerą Algirdą Butkevičių, tai visą jo partiją, tai Ramūną Karbauskį, tai apskritai visas partijas. Ko jau ko, o karingo, vietomis agresyvaus tono prezidentė tikrai nestokojo.

"Labai norėčiau bendro darbo, nes konfliktuose ir karuose laimėtojų niekada nebuvo ir nebus, dažniausiai pralaimi abi pusės", ― tarsi ką tik atradusi Ameriką dėstė Grybauskaitė. Kaip gražiai skamba! Ir kaip gaila, kad ši išmintis nenuskambėjo iš jos lūpų pirmosios kadencijos pradžioje.

2009 metais išrinkta į prezidento postą, Grybauskaitė buvo aiškiai jam nepribrendusi. Nes iš karto ėmė rūpintis pirmiausia savais reitingais, visur ieškodama "priešų" ir "kenkėjų". Telkti politines jėgas, reguliariai sukviesdama jas prie bendro derybų stalo, ji visiškai nesiruošė.

Atvirkščiai, Grybauskaitė dirbo pagal principą "skaldyk ir valdyk". Tą akivaizdžiai įrodė neseniai žiniasklaidai nutekintas jos susirašinėjimas su buvusiu liberalų vadovu Eligijumi Masiuliu, kuriame prezidentė, pažeisdama visus etikos principus, skatino liberalų susipjudymą su socialdemokratais ir pastarųjų menkinimą. Nes, matote, ji tiesiog jų nemėgo.

"Karai nekuria jokio pozityvo ir produkto ir žmonės smerkia abi puses", – sakė Grybauskaitė po susitikimo su Seimo valdyba. Matyt, ji pajuto, kad vis daugiau žmonių ją smerkia. Matyt, jai parūpo išlikti istorijoje kaip kūrusiai, o ne griovusiai asmenybei. Matyt...

Ką gi, viskas dar įmanoma. Grybauskaitė dar gali ištaisyti savo klaidas. Duokime jai šansą, nesupanašėkime su tais Lietuvoje, kurie moka tik smerkti ir niekinti. Tuo labiau, kad šį kartą prezidentė kaip niekada teisi. Ji taip pat paprognozavo, kad piliečių nepasitikėjimas politine sistema gali nulemti "žiaurius" rinkimų rezultatus. Tai irgi įmanoma, nors kol kas nematyti naujos populistinės jėgos.

Tačiau Grybauskaitė liko ištikima savo pasipūtusiam ir kapotam stiliui, kuomet, Ramūnui Karbauskiui atsisakius atvykti į jos inicijuotą apskritą stalą, pakomentavo: "Kai kurie mėginimai sukviesti parodo, kad viršūnės jau buvo pasirengę kalbėti, o kai kurios apačios nusprendė, kad dar ne laikas susitikti ir bendrauti". Ji, suprask, yra "viršūnė", o Karbauskis esąs "apačia". Stebėtina leksika!

Atviras Landsbergio laiškas valstybės vadovams, pasirodęs šiomis dienomis, irgi mirga mintimis ir žodeliais, kurie prieštarauja pačiam skambaus šio laiško pavadinimui ― "Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities". Susitarti galima, bet ne reikalaujant ar kaltinant, kaip daro konservatorių vadovas, o pasisakant už lygiavertį, partnerišką dialogą. Laiške gi dominuoja kaltinamasis tonas.

Landsbergis preambulėje dėsto, kokios pavojingos, autoritarinės tendencijos įsivyrauja valdančiojoje daugumoje, kaip jos lyderiai sprendžia asmenines problemas, naudodamiesi valstybės ištekliais. "Tokių veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime", ― įspėja Landsbergis, pridurdamas, kad konservatoriai "principingai priešinsis demokratijos erozijai ir tam telks pilietinę visuomenę".

Ir po tokios gana grasinamai skambančios įžangos jis dar tikisi, kad visomis nuodėmėmis apkaltinti valdantieji "tarsis" su juo "vardan Lietuvos"? Landsbergis jaunas, bet ne naivus. Todėl galima drąsiai teigti, kad šis atviras laiškas pirmiausia skirtas rinkėjams, publikai. Tai pirmiausia viešųjų ryšių akcia, siekiant parodyti, kaip aktyviai dirba opozicija.

Kita vertus, joje yra ir racionalaus grūdo. Landsbergis teisingai ragina valdančiuosius  stabdyti antikonstitucinę iniciatyvą, kuri uždraustų būsimuose Seimo rinkimuose kandidatuoti opozicinių socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui tuo pretekstu, kas jis buvo teistas už neteisėtą valstybės pinigų  panaudojimą. Nes tai aiškus politinio konkurento eliminavimas, vien tik šiuo tikslu koreguojant rinkimų įstatymą.

Tačiau šiuo atveju valdantieji eina pačių konservatorių pramintais takais. Būtent konservatoriai prieš beveik 15 metų labiausiai pasistengė, kad nušalintam prezidentui Rolandui Paksui butų (neteisėtai) visam gyvenimui uždrausta vėl kandidatuoti prezidento rinkimuose. Tad minėtas Landsbergio rūpestis Palucku skambėtų žymiai įtikinamiau, jei pirmiau konservatoriai atliktų "mea culpa" dėl Pakso.

Taigi, minėtų "susitarimų" ar "susitaikymų" iniciatyvos įgautų daugiau moralinės galios, jeigų jų autoriai iš pradžių patys viešai ištartų Lietuvai "mea culpa" būtent dėl to, kad jie ankstesniais savo veiksmais skatino rietenas ir karus. Būtent tai ir būtų patikimiausias kelias į santarvę, kurios taip pasiilgo Lietuva.

Vis dėlto džiugu, kad prezidentė prakalbo apie taiką ir pasisakė prieš karą politikoje. Tai bent jau teikia vilties.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

100
Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Dalia Grybauskaitė
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Orai, archyvinė nuotrauka

Ciklonas į Lietuvą vėl atplukdys lietingus orus

(atnaujinta 14:38 2020.07.10)
Kitos savaitės pradžioje naktimis žymesnio lietaus nenumatoma, dienomis vietomis trumpai palis

VILNIUS, liepos 11 – Sputnik. Lietuvos gyventojų laukia vėsus savaitgalis. Apie tai praneša Hidrometeorologijos tarnyba. 

Šeštadienį orus lems šiauriau Lietuvos slenkantis ciklonas. Naktį jo frontas nutįs per Lietuvą. Lis, vietomis liūtys bus smarkios, kai kur griaudės perkūnija. 

Dieną ir toliau pūs stiprus vakarų vėjas, sušils vos iki 16–21 laipsnio. Ciklonui tolstant debesys retės, tarpais švies saulė, trumpai palis tik vietomis.

Sekmadienio naktį vėjas kiek aprims, atvės iki 8–13, pajūryje bus apie 14 laipsnių. Pietrytiniame šalies pakraštyje truputį palis. Dieną kamuoliniai lietaus debesys pasirodys ir kituose regionuose, vietomis trumpai palis. 

Pietvakarių, vakarų vėjas vėl pūs stipriau. Įdienojus termometrai rodys tik 16–21 laipsnį. Vėsiausia bus prie jūros ir Žemaitijoje.

Kitos savaitės pradžioje naktimis žymesnio lietaus nenumatoma, dienomis vietomis trumpai palis. Vėjas pūs iš vakarų, pietvakarių. Naktys išliks vėsios, o dienos bus truputį šiltesnės.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje

 

Tegai:
lietus, Lietuva, ciklonas