Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka.

Ar matote Baltijos valstybes? O jos yra: kuo gresia regionui Rusijos tranzito praradimas

84
(atnaujinta 14:08 2018.09.13)
Boris Marcinkevič
Kadaise Baltijos regiono respublikos buvo "Tarybų Sąjungos vitrina", stiliaus ir mados pavyzdys didžiulei šaliai. Tais laikais bet kokios naujienos iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos buvo "sensacija", jos keliavo iš lūpų į lūpas įvairiose kompanijose. Dabar viskas pasikeitė

Respublikos vėl tapo nepriklausomomis valstybėmis, Tarybų Sąjungos seniai nebėra, naujienos iš Baltijos respublikų į Rusijos federalinės žiniasklaidos puslapiuose tapo retenybe. Baltijos šalių politikai periodiškai rodo antirusiškas iniciatyvas, žiniasklaida "budėjimo režimu" sureaguoja keliais straipsniais — ir nieko daugiau.

Priežastys yra aiškios visiems: Baltijos šalys siekia visais įmanomais būdais įrodyti savo nepriklausomybę nuo Rusijos, po antirusiškų sankcijų bangos santykiai tarp šių valstybių priartėjo prie nulio. O dabar naujienas apie Baltijos šalis tenka skaityti pranešimuose tarp eilučių, kurios, regis su jomis visiškai nesusiję.

Yra Rusijoje valstybinė korporacija "Gazprom", o "Gazprom" turi dukterinę įmonę "Gazprom Neft", kuri turi atskirą struktūrą,  gaminančią ir parduodančią kurą laivams — "Gazpromneft Marine Bunker". Rugpjūtis — laikas apžvelgti pirmojo pusmečio rezultatus, ir  "Gazpromneft Marine Bunker" taip pat pateikė ataskaitą.

"Bendrovė "Gazpromneft Marine bunker" ("Gazprom Neft" bunkerinio verslo operatorė) per pirmąjį 2018 metų pusmetį realizavo Rusijos Šiaurės Vakarų regione 556,000 tonų jūrinio kuro, kas yra 7,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais. Didžiausias pardavimų augimas buvo užfiksuotas Kaliningrado ir Baltijsko uostuose (38 proc.), Archangelske (32 proc.), Murmanske (14 proc)."

Ar jūs matote čia bent vieno Baltijos regiono pavadinimą? Ne? O jis yra. Baltijskas — vienas iš naujausių Rusijos uostų prie Baltijos jūros, ant kurio kranto yra Kaliningradas. Jei 38 procentais padidėjo kuro laivams tiekimas — vadinasi, tiek pat daugiau reisų laivai pradėjo vykdyti maršrutu Baltijskas-Kaliningradas ir atgal. Ir krovinių taip pat buvo gabenama 38 procentais daugiau nei prieš metus.

Iš "žemyninės" Rusijos dalies į jos Europos anklavą ir atgal jūra siunčiama daugiau krovinių — vadinasi, lygiai tiek pat sumažėjo tranzitu per Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritoriją gabenamų krovinių. Mažesnė kelių apkrova, mažiau geležinkelio cisternų ir vagonų bildesio — tyla virš Baltijos valstybių, o oras vis grynesnis ir švaresnis.

Buhalteriniu tikslumu įgyvendinamas Rusijos vadovybės sprendimas, kad šalių, besilaikančių aršios antirusiškos politikos, tranzito paslaugos daugiau nereikalingos. Pasiekta visiška nepriklausomybė — nuo Rusijos užsakymų nepriklausomi geležinkeliai, nuo Rusijos verslininkų nepriklauso logistikos kompanijos pajamos. Nėra poreikio mokėti atlyginimus savo darbuotojams Baltijos tranzito verslo bendrovėse. Koks gi rezultatas?

Aktyvi plėtra tarptautinių uostų ir oro uostų, išvežančių savo gyventojus ir piliečius į skirtingas šalis — ten, kur yra darbo. Iš ten atplauks pinigai likusiems, kad būtų galima sumokėti nuomos, komunalinius mokesčius ir sukurti įvaizdį, kad šalyse vyksta prekyba. Sutikite, keistas ekonomikos modelis. Jei nori būti nepriklausomas nuo Rusijos ir laikytis antirusiškos politikos — nėra jokių problemų, bus problemų  biudžete — galima išardyti bėgius ir priduoti kaip metalo laužą, juk jų daug.

Ir toje pačioje kuklioje mažos pagal Rusijos standartus įmonės ataskaitoje bendrovėje "Gazpromneft Marine Bunker" slypi atsakymas į Baltijos valstybių svajones apie tai, kad per jų uostus eis kinų Naujasis Šilko kelias. Jūs jį matote? O jis čia yra.

Archangelskas ir Murmanskas — uostai, kuriuose baigiasi Šiaurės Vakarų jūros maršrutas. Daugiau kuro laivams — vadinasi, Šiaurės Vakarų jūros maršruto apyvarta taip pat didesnė. O su geografija nepasiginčysi — maršrutas išilgai planetos "viršugalvio" 39 procentais trumpesnis nei tradicinis maršrutas iš Azijos į Europą. Nieko asmeniško, tiesiog verslas: jei Šiaurės Vakarų jūros maršrutas išsivystys tiek, kad laivai kursuos ištisus metus, visi kiti "Šilko kelio" maršrutai taps mažiau ekonomiškai patrauklūs. Įskaitant Kinijos prekių pristatymą sausumos keliais į Baltijos uostus.

Kinijos požiūris į tarpusavio santykius tarp Rusijos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos yra neutralus, bet ji — užsakovas, kuris pasirinks geriausią pasiūlymą. Ar tokį gali pateikti nepriklausomos Baltijos šalys?

Retorinis klausimas. Jos gali kaltinti Rusiją dėl visų nuodėmių, pradedant dinozaurų išnykimu, jos žino, kaip sukurti vielos tvorą pasienyje su Rusija ir sugeba sumažinti iki nulio savo rusakalbių gyventojų pilietines ir politines teises. Ar jos gauna iš to naudos? Neaišku — gal ir taip. Ar užteks to pelno tam, kad būtų galima gyventi ir vystytis, laikas parodys.

Rusijos verslas išmoko ramiai, be įtampos atlaikyti valstybės valią — tai, tiesą sakant, yra pagrindinė žinia, kurią matome iš kuro bendrovės ataskaitos. Be skubos, bet jūrų transportas tarp Rusijos uostų sparčiai didėja — tai yra saugiau, nei toliau vykdyti tranzitą per teritorijas, valdomas valstybių su nenuspėjama politika.

Mes juk nežinome, kokias dar antirusiškas sankcijas gali sugalvoti Europos Sąjunga ir JAV, bet mes tikrai žinome, kad prie jų būtinai prisijungs Baltijos šalys. Todėl ir patvirtiname veiksmais Baltijos politikų šūkius apie nepriklausomybę nuo Rusijos — toliau būkite nepriklausomi, mes ir be jūsų turime daug darbo: Šiaurės jūros maršrutą būtina paruošti tam, kad jis taptų tranzitiniu Europai ir Azijai, būtina nutiesti magistralinius vamzdynus.

Lygiavertis bendradarbiavimas su visais, kurie tuo suinteresuoti, yra naudingas, prieš mus nukreipta Baltijos politika yra ne tik nepelninga, bet ir neįdomi. "Vakarų vitrina" daugiau neegzistuoja, naujasis Baltijos stilius nebebus madingas Rusijoje.

Stilius, kai šalies vystymasis priklauso nuo pinigų, kuriuos atsiuntė tie, kas išvyko dirbti į tolimus kraštus, savo likusioms čia šeimoms, galbūt, kažkam patinka, bet tikrai ne Rusijai. Atrodo, kad naujienų apie Baltijos šalis vis dažniau teks ieškoti tokiu būdu — tarp Rusijos bendrovių ataskaitų eilučių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

84
Tegai:
tranzitas, Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Latvija bijo, kad "Nord Stream-2" stos tarp Europos ir JAV
Senoji Europa "siurbia smegenis" iš jaunųjų Europos šalių
Ekonomistas: geležinkelių tinklas Baltijos šalyse yra pasmerktas
Tarybinė cenzūra: Lietuva užsipuolė amerikiečių verslininkus